Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B6-0614/2008Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B6-0614/2008

    PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

    17.11.2008

    siekiant baigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo
    pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
    pateikė Pervenche Berès
    Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu
    dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo

    Procedūra : 2008/2672(RSP)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    B6-0614/2008
    Pateikti tekstai :
    B6-0614/2008
    Debatai :
    Priimti tekstai :

    B6‑0614/2008

    Europos Parlamento rezoliucija dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo

    Europos Parlamentas,

    –  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 31 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo (COM(2008)0717),

    –  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 31 d. Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiama bendra pagalba Vengrijai ir į Tarybos sprendimą, kuriuo Vengrijai suteikiama ES vidutinės trukmės pagalba (COM(2008)0716),

    –  atsižvelgdamas į 2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 332/2002, kuriuo sukuriama priemonė, kuria teikiama vidutinės trukmės finansinė pagalba valstybių narių mokėjimų balansui[1] ir į 2001 m. rugsėjo 6 d. Parlamento rezoliuciją dėl vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams[2],

    –  atsižvelgdamas į EB sutarties 100 ir 119 straipsnius,

    –  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

    A.  kadangi Komisija rekomenduoja Vengrijai skirti iki 6,5 milijardų vidutinės trukmės finansinės pagalbos, vadovaujantis Sutarties 119 straipsniu bei suderinus su TVF tvarka,

    B.  kadangi visos valstybės narės turėtų turėti išsamų požiūrį į vidutinės trukmės finansinę pagalbą,

    C.  kadangi būtina atsižvelgti į dabartinę pasaulinę finansų ir ekonomikos krizę,

    D.  kadangi valstybių narių, kurios neseniai prisijungė prie Europos Sąjungos, ekonomikos negali pasinaudoti privalumu turėti savo rezervinę valiutą,

    E.  kadangi pastaruoju metu minėtųjų valstybių valiutos patyrė galingus spekuliacinius išpuolius ir kadangi visų pirma dabartinis išorės disbalansas buvo sąlygotas žymiai didėjančių nevyriausybinių paskolų,

    F.  kadangi būtina politika, kuria būtų galima spręsti specifines minėtų valstybių narių ekonomikos problemas, kylančias dėl pasaulinės finansų krizės ir Europoje plintančios recesijos,

    G.  kadangi biudžeto politika dėl dabartinės ekonomikos recesijos plintančios Europos sąjungoje neturi daug galimybių spręsti didelį išorės disbalansą ir užkirsti kelią finansiniam nestabilumui,

    1.  mano, kad valstybės narės, neprisijungusios prie euro zonos, turėtų būti paskatintos pirmiausia Bendrijoje ieškoti galimos vidutinės trukmės finansinės pagalvos, atsižvelgiant į jų mokėjimų balansų deficitą, o ne kreiptis pagalbos tarptautiniu mastu ;

    2.  mano, kad susidariusi padėtis yra dar vienas įrodymas dėl euro patikimumo, apsaugant euro zonos valstybes nares, ir ragina valstybes nares, neprisijungusias prie euro zonos, kuo greičiau įvykdyti Mastrichto reikalavimus ir prisijungti prie minėtosios zonos;

    3.  ragina Komisiją atidžiai išnagrinėti kaip atskiri bankai, kitoms valstybės narėms patvirtinus gelbėjimosi planus, nusprendė perkelti savo lėšas iš Vengrijos, turėjo įtakos Vengrijos mokėjimų balansui;

    4.  ragina Komisiją atidžiai išnagrinėti spekuliacinius išpuolius (trumpalaikį vertybinių popierių skolinimą)prieš neseniai prie ES prisijungusių valstybių narių valiutą ir kaip būtų galima sustabdyti mažėjantį pasitikėjimą minėtomis valiutomis ir vietos bankų sistema;

    5.  ragina Komisiją šių tyrimų rezultatus perduoti „Larosière” grupei ir Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui;

    6.  pripažįsta, kad būtina žymiai padidinti negrąžintų paskolų , suteikiamų valstybėms narėms, ribą, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 332/2002 , kadangi nuo jo patvirtinimo datos valstybių narių, neprisijungusių prie euro zonos, skaičius žymiai išaugo; pabrėžia, kad toks padidėjimas taip pat padidintų Bendrijos lankstumą, reaguojant į tolesnius vidutinės trukmės finansų pagalbos prašymus, t.y. atsižvelgiant į dabartinę pasaulinę finansų krizę;

    7.  pažymi, kad šios paskolų ribos padidinimas neturės įtakos biudžetui, nes Komisija šias paskolas skolinsis finansų rinkose ir jas gaunanti valstybė narė privalės jas grąžinti; pabrėžia, kad vienintelis galimas poveikis biudžetui bus tai, kad minėtoji valstybė narė padidins savo neišmokėtą skolą;

    8.  primena, kad iki dabartinės finansų krizės Vengrijoje, Reglamentas (EC) Nr. 332/2002 nuo jo priėmimo datos 2002 m. niekada nebuvo panaudotas, o jo pirmtakas Reglamentas (EEB) Nr. 1969/88[3] dėl Sutarties 119 straipsnyje numatytos priemonės įgyvendinimo buvo panaudotas tik dviem atvejais: 1991 m. Graikijoje ir 1993 m. Italijoje. Tiek Italija, tiek Graikija laikėsi savo įsipareigojimų Komisijai įgyvendinimo;

    9.  primena, kad Parlamentas prašė Tarybos, gavus Komisijos ataskaitą, pasikonsultavus su Parlamentu bei gavus Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę, kas antrus metus nagrinėti ar sukurta priemonė patenkino iškilusius poreikius; teiraujasi ar tokios ataskaitos buvo sudaromos, priėmus Reglamentą (EB) Nr. 332/2002;

    10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos centriniam bankui, Eurogrupei ir valstybių narių vyriausybėms.