PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
15.12.2008
pagal Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį pateikė
- –Ingeborg Gräßle, PPE-DE frakcijos vardu,
- –Paulo Casaca, PSE frakcijos vardu,
- –Jorgo Chatzimarkakis, ALDE frakcijos vardu,
- –Jorgo Chatzimarkakis, UEN frakcijos vardu,
- –Bart Staes, Verts/ALE frakcijos vardu,
Søren Bo Søndergaard, GUE/NGL frakcijos vardu, dėl Tarybos požiūrio į OLAF reglamento persvarstymą
B6‑0627/2008
Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos požiūrio į OLAF reglamento persvarstymą
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 16 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros[1],
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų[2] ir 2008 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliuciją[3] dėl šio pasiūlymo,
atsižvelgdamas į savo Tarybai pateiktą klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, Nr. B6-0492/2008,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,
A. kadangi 1999 m. įsteigta Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), kurios užduotis vykdyti operatyvinę veiklą siekiant apsaugoti finansinius Bendrijos interesus, per dešimt metų įgijo vertingos kovos su sukčiavimu ir korupcija patirties,
B. kadangi OLAF reguliavimo sistemą reikėtų pagerinti remiantis Tarnybos įgyta operatyvine patirtimi,
C. kadangi abi ES teisėkūros institucijos, siekdamos pritaikyti kovos su sukčiavimu reguliavimo sistemą dabartinėms reikmėms, turėtų glaudžiai bendradarbiauti pagal bendro sprendimo procedūrą;
D. kadangi 2008 m. lapkričio 20 d. Parlamentas didelei daugumai pritarus užbaigė pirmąjį svarstymą dėl OLAF reglamento pertvarkymo,
mano, kad skubiai reikia OLAF reguliavimo sistemą padaryti aiškesnę, kad būtų galima toliau didinti sukčiavimo tyrimų veiksmingumą ir užtikrinti būtiną Tarnybos nepriklausomumą visiškai atsižvelgiant į patirtį, įgytą nuo 1999 m., kai buvo įsteigtas OLAF pakeičiant Sukčiavimo prevencijos koordinavimo padalinį (UCLAF);
2. primena Tarybai, kad teisėkūros rezoliucija dėl OLAF reglamento, kurią Europos Parlamentas priėmė 2008 m. lapkričio 20 d., paskatins gerokai pagerinti OLAF atliekamų tyrimų veiksmingumą ir kokybę užtikrinant tvirtesnes procedūrines garantijas ir stipresnį Priežiūros komiteto vaidmenį, nekaltumo prezumpcijos teises, tardomų asmenų teises į gynybą ir informatorių teises, aiškių ir skaidrių tyrimo taisyklių priėmimą ir bendradarbiavimo su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis ir ES institucijomis gerinimą;
3. ragina ES pirmininkaujančias Prancūziją ir Čekiją remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1073/99 pateikti derybų su Parlamentu tvarkaraštį ir taip patvirtinti, jog jos deda visas pastangas, kad būtų skubiai priimta bendroji pozicija ir būtų išvengta tolesnių nepagrįstų atidėliojimų;
mano, kad Tarybos pozicija, jog reikia paprastai sujungti esamus tris OLAF tyrimų veiklos teisinius pagrindus, nėra svarus argumentas siekiant nepradėti skubių derybų dėl Reglamento (EB) Nr. 1073/99, kadangi paprastai sujungus teisinius pagrindus nebus pagerinta OLAF tyrimų kovojant su sukčiavimu teisinė sistema ir tokiu būdu bus gaištama nemažai laiko siekiant stiprinti kovą su sukčiavimu; taigi pasisako už naują ES kovos su sukčiavimu teisės aktų, įskaitant EB reglamentus Nr. 1073/99, 2185/96 ir 2988/95, redakciją, kuri bus grindžiama persvarstytu Reglamentu (EB) Nr. 1073/99;
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, valstybių narių parlamentų kompetentingiems komitetams, Europos Audito Rūmams ir valstybių narių nacionalinėms audito institucijoms.
- [1] OL C 321, 2003 12 31, p. 1.
- [2] COM(2006) 244.
- [3] P6_TA-PROV(2008)0553.