PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
12.1.2009
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Cristiana Muscardini, Adam Bielan, Hanna Foltyn-Kubicka, Konrad Szymański, Eugenijus Maldeikis, Ryszard Czarnecki ir Marcin Libicki
UEN frakcijos vardu
dėl padėties Gazos ruože
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B6-0051/2009
B6‑0059/2009
Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Gazos ruože
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Artimųjų Rytų, ypač 2006 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl padėties Gazos ruože, 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl Artimųjų Rytų, 2007 m. spalio 11 d. rezoliuciją dėl humanitarinės padėties Gazoje ir 2008 m. vasario 21d. rezoliuciją dėl padėties Gazos ruože,
– atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 242 (1967 m.), Nr. 338 (1973 m.) ir Nr. 1860 (2009 m. sausio 8 d.),
– atsižvelgdamas į Ketvirtąją Ženevos konvenciją (1949),
– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 30 d. Europos Sąjungos pareiškimą dėl padėties Artimuosiuose Rytuose,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2008 m. gruodžio 27 d. Izraelis, atsakydamas į pasikartojančias „Hamas“ raketų atakas Izraelio pietuose, pradėjo karinį puolimą Gazoje, kaip savigynos priemonę ir siekdamas užtikrinti savo saugumą prie pietinių sienų,
B. kadangi „Hamas“ ir toliau atsisakė pripažinti Izraelio valstybę, todėl sudarė rimtą kliūtį taikos procesui Artimuosiuose Rytuose; kadangi „Hamas“ vienašališkai nusprendė nutraukti paliaubas, nepaisant arabų šalių pakartotinių raginimų ir patarimų to nedaryti, o tai sukėlė tolesnį pavojų ir grėsmę Izraelio gyventojams, gyvenantiems palei pietinę sieną; kadangi „Hamas“ 2007 m. birželio mėn. naudodama smurtą ir jėgą ėmė visiškai kontroliuoti Gazos ruožą, nužudydama daugelį „Al Fatah“ narių ir rėmėjų; kadangi „Hamas“ vis dar yra įtraukta į Tarybos tarptautinių grupių, kaltinamų teroristine veikla, juodąjį sąrašą,
C. kadangi remiantis naujausiais pranešimais Izraelio operacijos pareikalavo daug aukų Gazoje, dauguma iš jų – vaikai ir moterys, dėl operacijos kilo nuostolių, buvo sugriauti namai, mokyklos ir kita svarbūs civilinės infrastruktūros objektai,
D. kadangi sienos kirtimo punktai iš Gazos ir į ją buvo uždaryti aštuoniolika mėnesių, o žmonių ir prekių judėjimo embargas padarė poveikį kasdieniam gyventojų gyvenimui ir dar labiau paralyžiavo Gazos ruožo ekonomiką, todėl ši Gazos ruožo izoliacijos politika patyrė nesėkmę politiniu ir humanitariniu lygmenimis,
E. kadangi Europos Sąjunga, teikdama nemažą finansinę paramą palestiniečiams, atliko svarbų vaidmenį siekiant išvengti humanitarinės katastrofos Gazos ruože ir Vakarų krante; kadangi ES ir toliau, pvz., pasitelkusi Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrą (angl. UNRWA) teikia humanitarinę pagalbą žmonėms bei tiesiogiai subsidijuoja Palestinos savivaldos darbuotojus Gazos ruože, panaudodama ES finansavimo priemonę PEGASE ir kitą tarptautinę paramą Palestinos teritorijoms,
F. kadangi 2009 m. sausio 7 d. Izraelio politinių vadovų sprendimas sustabdyti ugnį Gazos mieste tris valandas per dieną sudarė sąlygas „humanitariniam koridoriui“, kuriuo gali pasinaudoti miesto gyventojai, tačiau tai negali būti laikoma rimtu žingsniu ugnies nutraukimo link,
G. kadangi radikalų mokytojų ir ideologų, susijusių su musulmonų brolijomis, veikla išlieka pagrindiniu vidiniu radikalizmo tarp Gazos palestiniečių šaltiniu,
1. išreiškia didelį susirūpinimą dėl krizės Gazos ruože paaštrėjimo; pripažįsta „Hamas“, kuri visada priešinosi taikos procesui, vaidmenį ir atsakomybę, tačiau išreiškia savo rūpestį dėl ilgalaikio karo veiksmų paaštrėjimo, kurio pasekmės yra šimtai aukų, dauguma iš jų – civilių aukos, įskaitant didelį skaičių vaikų ir moterų; išreiškia savo solidarumą su nekaltais civiliais gyventojais, kurie kenčia nuo smurto Gazoje ir pietų Izraelyje;
2. pabrėžia bendrą „Hamas“ atsakomybę; ji pažeidė šešių mėnesių paliaubas ir tęsia savo atakas prieš Izraelio civilius gyventojus, todėl turi būti laikoma atsakinga už dabartinę tragišką civilių palestiniečių padėtį;
3. ragina nedelsiant ir besąlygiškai nutraukti ugnį ir sudaryti tolesnes paliaubas, kurias turi užtikrinti tarptautinės bendrijos sukurtas mechanizmas, kurį taikant būtų galima pasiųsti daugiašales saugumo pajėgas; tai turi būti bendro politinio tikslo, siekiant užtikrinti abipusį pasitikėjimą ir vienodą saugumą Izraeliui ir palestiniečiams, dalis;
4. ragina visas šalis dėti visas pastangas, siekiant atnaujinti ir intensyviau vykdyti taikos procesą, kad būtų pasiektas sprendimas, pagal kurį egzistuotų dvi nepriklausomos Izraelio ir Palestinos valstybės su saugiomis sienomis; atsižvelgdamas į tai ragina Izraelį įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę ir tarptautinę humanitarinę teisę; ragina „Hamas“ nutraukti raketų atakas ir prisiimti atsakomybę įsipareigojant vykdyti politinį procesą, kurio tikslas – atkurti dialogą Palestinos viduje ir prisidėti prie vykstančio derybų proceso;
5. pritaria 2009 m. sausio 8 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1860 priėmimui ir, nepaisant abiejų pusių įsipareigojimo ją įgyvendinti stokos, ragina visas šalis visiškai atsižvelgti į jos nuostatas ir skatina Tarybą ir ES valstybes nares daryti diplomatinį spaudimą, siekiant sustabdyti tebevykdomą smurtą;
6. pritaria būtinybei skubiai sudaryti susitarimus ir suteikti garantijas Gazoje, kaip reikalaujama JTST rezoliucijoje Nr. 1860, siekiant palaikyti tvarias paliaubas, įskaitant ilgalaikį sienos kirtimo punktų atidarymą iš naujo, ir užkirsti kelią neteisėtai prekybai ginklais ir šaudmenimis;
7. ryžtingai reikalauja, kad Izraelio valdžios institucijos leistų į Gazos ruožą pristatyti maisto, skubios medicininės pagalbos ir kuro ir tam atidarytų sienos kirtimo punktus ir panaikintų blokadą, taip pat užtikrintų nuolatinį ir pakankamą pagalbos srautą humanitariniu koridoriumi Rafoje; ragina Izraelio valdžios institucijas leisti tarptautinės spaudos atstovams stebėti įvykius vietoje;
8. mano, kad būtina nedelsiant ir be apribojimų pradėti vykdyti Susitarimą dėl judėjimo ir prieigos ir sutartus principus dėl Rafos kontrolės punkto, dėl kurių Izraelis ir Palestinos savivalda sutarė 2005 m. rugsėjo mėn. po vienašališko Izraelio pasitraukimo iš Gazos ruožo, ir ragina Tarybą atnaujinti ES stebėsenos misiją Rafoje;
9. dar kartą patvirtina, kad Izraelio ir Palestinos konfliktas negali būti išspręstas kariniu būdu ir mano, kad atėjo laikas sudaryti ilgalaikį ir išsamų taikos susitarimą remiantis derybomis, kurias iki šiol vedė abi pusės;
10. ragina, remiantis ankstesniu susitarimu, kuris buvo pasiektas tarp Izraelio gyventojų ir palestiniečių ir Arabų lygos iniciatyva, sušaukti tarptautinę konferenciją, kurią turėtų skatinti Ketvertas ir kurioje dalyvautų visi regiono veikėjai;
11. pabrėžia, kad labai svarbu atnaujinti pastangas užtikrinti palestiniečių tarpusavio susitaikymą, ir, atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia nuolatinės Gazos ruožo ir Vakarų kranto geografinės jungties ir taikaus bei ilgalaikio jų politinio susivienijimo vadovaujant teisėtam Prezidentui Mahmoudui Abbasui;
12. nerimauja dėl rimtų konflikto atsinaujinimo padarinių politinėms regiono perspektyvoms ir pabrėžia, kad dėl šios didelės įtampos kyla pavojus visų bendruomenių Europoje supratimui ir dialogui;
13. ragina ES atlikti ryžtingesnį ir vieningą politinį vaidmenį ir prašo Tarybą pasinaudoti proga bendradarbiauti su nauja JAV administracija, siekiant baigti konfliktą susitarimu, kuris būtų pagrįstas sprendimu, pagal kurį egzistuotų dvi valstybės, ir izraeliečiams ir palestiniečiams būtų suteikta galimybė taikiai gyventi greta esant saugioms ir tarptautiniu mastu pripažintoms sienoms, siekiant kurti taikią naują regioninę saugumo struktūrą Artimuosiuose Rytuose;
14. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, vyriausiajam įgaliotiniui bendrai užsienio ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, Ketverto atstovui Artimuosiuose Rytuose, Palestinos savivaldos prezidentui, Palestinos įstatymų leidybos tarybai, Izraelio vyriausybei, Knesetui ir Egipto vyriausybei ir parlamentui.