Procedūra : 2009/2512(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B6-0062/2009

Pateikti tekstai :

B6-0062/2009

Debatai :

PV 02/02/2009 - 16
CRE 02/02/2009 - 16

Balsavimas :

PV 04/02/2009 - 7.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0044

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 135kWORD 84k
4.12.2008
PE416.188
 
B6‑0062/2009
pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu B6‑0062/2009
pagal Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį
pateikė Vladimír Remek
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu
dėl efektyvesnio energijos vartojimo pasitelkiant informacijos ir ryšių technologijas

Europos Parlamento rezoliucija dėl efektyvesnio energijos vartojimo pasitelkiant informacijos ir ryšių technologijas 
B6‑0062/2009

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 13 d. Komisijos komunikatą „Efektyvesnis energijos vartojimas pasitelkiant informacijos ir ryšių technologijas“ (COM(2008)0241),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 23 d. Komisijos komunikatą „Du kartus po 20 iki 2020-ųjų: Europos galimybė išspręsti klimato kaitos klausimus“(COM(2008)0030),

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos užsakytą 2008 m. rugsėjo mėn. tyrimą „Informacijos ir ryšių technologijų įtakos energijos vartojimo efektyvumui“,

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2007 m. kovo 8–9 d. susitikimo išvadas, ypač į Europos Vadovų Tarybos 2007–2009 m. veiksmų planą „Europos energetikos politika“,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo(1),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų(2),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 106/2008 dėl Bendrijos raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programos (nauja redakcija)(3),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/32/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą(4),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos sudarymo (2007–2013 m.)(5),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.)(6),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 683/2008 dėl tolesnio Europos palydovinės radijo navigacijos programų (EGNOS ir Galileo) įgyvendinimo(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl Europos strateginio energetikos technologijų plano(8),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 31 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano: išnaudoti potencialą(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl CARS 21 – konkurencingos automobilių pramonės reglamentavimo sistemos(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategijos (Žalioji knyga)(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl energijos vartojimo efektyvumo arba kaip mažesnėmis sąnaudomis sutaupyti daugiau energijos (Žalioji knyga)(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl Europos informacinės visuomenės augimui ir užimtumui skatinti(13),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.  kadangi ES išsikėlė tikslą iki 2020 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 20 % ir 20 % visos savo energijos gaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių, ir kadangi ES per šį laikotarpį taip pat stengsis 20 % padidinti energijos vartojimo efektyvumą,

B.  kadangi apskaičiuota, kad informacijos ir ryšių technologijos (IRT) galėtų padėti sutaupyti daugiau kaip 50 milijonų tonų CO2 per metus,

C.  kadangi minėtųjų tikslų reikia siekti taip, kad nebūtų kenkiama ES ekonomikos konkurencingumui ir tvarumui,

D.  kadangi ES nusistatė tikslą, kad iki 2010 m. jos ekonomika taps konkurencingiausia žiniomis grindžiama ekonomika, ir kadangi ekonomikos konkurencingumas glaudžiai susijęs su energijos vartojimo efektyvumu ir informacijos ir ryšių technologijų naudojimu,

E.  kadangi energijos vartojimo efektyvumo didinimas – tai viena geriausių ekonominių priemonių mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir kadangi efektyvus energijos vartojimas – tai tiesioginis būdas taupyti vartotojams;

F.  kadangi informacijos ir ryšių technologijos atlieka pagrindinį vaidmenį vietos ir pasauliniu mastu, didinant energijos vartojimo efektyvumą tiek pramoninėse, tiek besiformuojančios ekonomikos šalyse (ypač kai naudojamasi pažangiaisiais tinklais ir pažangiaisiais pastatais bei atnaujinamos daug energijos suvartojančių pramonės sektorių gamybos procesų technologijos), taip pat turint mintyje galimybes sutaupyti naudojant pažangiąsias transporto sistemas apdirbamosios pramonės ir transporto sektoriuose,

G.  kadangi informacijos ir ryšių technologijų sektoriuje šiuo metu išmetama 2 % bendro CO2 kiekio, tačiau ši ūkio šaka galėtų ne tik sumažinti savo CO2 išmetamą kiekį, bet, visų pirma, kurti novatoriškus ir efektyviau energiją vartojančius prietaisus visam ūkiui,

H.  kadangi norint užtikrinti, kad visomis svarbiomis IRT grindžiamomis technologijomis būtų įmanoma naudotis siekiant ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslų, reikėtų laikytis technologijų neutralumo,

I.  kadangi informacijos ir ryšių technologijų pramonė suteikia priemonių, kurios atlieka pagrindinį vaidmenį stebint bet kurios sistemos eksploatacines savybes, palyginti su jos suvartojamu energijos kiekiu,

J.  kadangi jau esama kelių ES programų ir iniciatyvų, kuriomis remiami IRT moksliniai tyrimai ir naujovės energetikos srityje (Septintoji bendroji mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programa, IRT politikos rėmimo programa ir Europos pažangiosios energetikos veiksmų programos), ir kadangi mokesčių lengvatos ir atitinkamos valstybinės paramos priemonės tai taip pat suteikia finansinę pagalbą ir paskatų ieškoti pažangių efektyvaus energijos vartojimo būdų,

K.  kadangi pramonė ir mažosios bei vidutinės įmonės, pasitelkdamos informacijos ir ryšių technologijas bei naujoves, vaidina pagrindinį vaidmenį didinant energijos vartojimo efektyvumą,

1.  ragina Komisiją ir valstybes nares stengtis ugdyti supratimą apie informacijos ir ryšių technologijų svarbą didinant energijos vartojimo efektyvumą ES ekonomikoje, pavyzdžiui, vykdant demonstravimo projektus, ir pristatyti tai kaip varomąją jėgą, padedančią didinti produktyvumą ir skatinti ekonomikos augimą bei mažinti sąnaudas, taigi prisidedančią prie konkurencingumo, tvaraus vystymosi ir ES piliečių gyvenimo kokybės gerinimo;

2.  siūlo, kad ateityje Tarybai pirmininkausiančios valstybės narės vienu iš savo veiklos prioritetų laikytų informacijos ir ryšių technologijų bei jų reikšmės kovojant su klimato kaita ir prisitaikant prie jos klausimą;

3.  ragina Komisiją ir valstybes nares siekti suderinti su energijos vartojimo efektyvumu susijusius kriterijus, koncepcijas ir įstatymų pakeitimus bei taikyti visapusišką požiūrį, pagal kurį valstybės narės galvotų ne tik apie atskirtus elementus, bet apie ištisas sistemas (pvz., pažangieji pastatai), ir ragina Komisiją apsvarstyti galimybę į savo poveikio vertinimo gaires įtraukti galimo dėl informacijos ir ryšių technologijomis grindžiamų sprendimų naudojimo sutaupytos energijos kiekio vertinimą;

4.  ragina valstybes nares, kurios dar neparengė vadinamos žaliosios IT ir (arba) IRT naudojimu grindžiamos strategijos, kuri padėtų palaipsniui mažinti išmetamą CO2 kiekį Europos Sąjungoje, ją parengti;

5.  ragina valstybes nares ir toliau vykdyti ekologiškus viešuosius pirkimus siekiant savo viešąsias institucijas skatinti naudotis IRT sprendimais, o šios gali parodyti efektyvaus energijos vartojimo sprendimų naudojimo pavyzdį; ragina viešąjį sektorių, visų pirma ES institucijas, kuo geriau išnaudoti kompiuterizuoto biuro strategijas, dokumentų tvarkymą, e. valdžios, e. vyriausybės, nuotolinio darbo ir vaizdo konferencijų bei telekonferencijų teikiamas galimybes; ragina Komisiją imtis lyderės vaidmens ir parengti veiksmų planą, pagal kurį būtų siekiama mažinti ES institucijų suvartojamos energijos kiekį;

6.  pabrėžia tai, kad visais sprendimų priėmimo lygmenimis reikėtų labiau stengtis naudotis visomis turimomis finansinėmis priemonėmis (pvz., Septintąja bendrąja programa, Konkurencingumo ir inovacijų bendrąja programa, atitinkamomis veiklos programomis, kurios remiamos pagal sanglaudos politiką, ir nacionalinėmis bei regioninėmis priemonėmis) siekiant diegti ir naudoti IRT grindžiamus technologinius sprendimus, didinančius energijos vartojimo efektyvumą; dar kartą ragina Komisiją numatyti, kad ne mažiau kaip 5% Struktūrinių fondų lėšų būtų išleidžiama esamų namų energijos vartojimo efektyvumo didinimui;

7.  ragina Komisiją paremti sisteminę su informacijos ir ryšių technologijomis susijusių pažangių sprendimų koncepciją, kai ypatingas dėmesys teikiamas išmetalų kiekio mažinimui augančiuose miestuose, visų pirma statant pažangiuosius pastatus, įrengiant pažangujį gatvių apšvietimą ir pažangiuosius perdavimo ir paskirstymo tinklus bei sukuriant realiu laiku pagrįstą transporto organizavimo sistemą;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti teikti finansines paskatas, kad būtų naudojamos pažangiojo tinklo technologijos; taip pat ragina valstybes nares skatinti naudoti pažangiausias nuotolinio stebėjimo technologijas, kurios, nustatydamos nuotėkį, užsikimšimus ar kitas pagrindinių energetikos infrastruktūrų problemas, padėtų sumažinti energijos nuostolius;

9.  ragina ES ir valstybes nares remti kompiuterizuotų ir IRT pagrįstų metodų, skirtų energijos vartojimo efektyvumui didinti (visų pirma patobulintų elektros energijos tinklų, efektyviai energiją naudojančių pastatų, pažangiojo apšvietimo, gamybos proceso automatizavimo, virtualizavimo, dematerializavimo ir kelionių pakeitimo nuotolinėmis konferencijomis ar vaizdo konferencijomis), išbandymą, patvirtinimą, diegimą ir tolesnę plėtrą bendradarbiaujant su pramonės atstovais, vartotojais, valdžios institucijomis, universitetais ir mokslinių tyrimų institucijomis;

10.  ragina valstybes nares pasinaudoti IRT galimybėmis naujiems verslo modeliams diegti, ypač energetikos rinkoje ir elektroninės prekybos energija sektoriuje, taip pat ir visame ūkyje, kad būtų paskatintos ekologiškos naujovės ir padidintas ekologinis verslumas;

11.  ragina valstybes nares, kurios dar nesiėmė tinkamų iniciatyvų, skirtų patenkinti 2006 m. nustatytus reikalavimus, išdėstytus Direktyvoje 2006/32/EB ir susijusius su pažangių elektros energijos skaičiavimo metodų diegimu verslo įmonėse, viešosiose įstaigose ir namų ūkiuose, kuo greičiau tai padaryti; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad tinkamai investuojant į vartotojams skirtas automatizuotas informacijos ir ryšių technologijas (pažangieji skaičiavimo metodai ir aktualaus energijos poreikio stebėsenos sistemos, taip pat ir namų ūkiuose) iki 2019 m. minėtosios informacijos ir ryšių technologijos Europos Sąjungoje būtų taikomos 100 %;

12.  ragina Komisiją, valstybes nares ir regionų bei vietos valdžios institucijas daug investuoti į IRT pagrįstas decentralizuotas energijos gamybos sistemas (įskaitant bendrą šilumos ir energijos gamybą, kuri būtų naudingai suderinta su atsinaujinančios energijos ištekliais, pvz., saulės energija grindžiamomis technologijomis, ypač pažangiosiomis saulės spindulių surinkimo technologijomis ir vėjo technologijomis) ir ragina atitinkamai pakeisti Bendrijos ir valstybių narių teisės aktus; ragina Komisiją, valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas visada sieti IRT su decentralizuota energijos gamyba ir platinimu;

13.  ragina valstybes nares sudaryti geresnes sąlygas naudoti informacijos ir ryšių technologijas daug energijos suvartojančiose pramonės šakose, ypač statybos sektoriuje (pvz., gamybos linijose naudojant pažangiąsias integruotas stebėsenos ir valdymo technologijas), kadangi 10 % CO2 kiekio pasaulyje išmetama gaminant statybines medžiagas;

14.  ragina Komisiją ir valstybes nares taip pat skirti daug dėmesio esamų namų bei pastatų energijos efektyvumui, kadangi 40% visos energijos sunaudojama pastatuose; atsižvelgdamas į tai ragina sukurti geresnes sąlygas pažangiems pastatams skirtų IRT įsisavinimui; taigi ragina valstybes nares teikti paskatas senesniems pastatams rekonstruoti ir labai mažai energijos sunaudojantiems bei anglies dvideginio neišmetantiems pastatams statyti;

15.  džiaugiasi, kad buvo pradėtas konsultacijų ir partnerystės IRT klausimais procesas; ragina Komisiją ir valstybes nares remti visų partnerių glaudesnį bendradarbiavimą statybos, efektyvesnio energijos vartojimo ir IRT srityse, ypač įgyvendinant bendras technologijų iniciatyvas, kaip antai ARTEMIS ir taupiai energiją naudojantys pastatai (angl. E2B); ragina visus partnerius dirbti kartu ir nustatyti atviras normas ir standartus siekiant skirtingų technologijų suderinamumo;

16.  ragina Komisiją ir valstybes nares intensyviai remti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą bei demonstravimo projektus, susijusius su naujomis IRT technologijomis, turinčiomis didelį energijos taupymo potencialą, ypač mikroelektronikos ir nanoelektronikos technologijų bei naujų kvantinių ir fotonais grindžiamų technologijų srityje, ir jų pritaikymu;

17.  ragina Komisiją ir valstybes nares intensyviai remti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą bei demonstravimo projektus apšvietimo technologijų ir pažangiųjų apšvietimo prietaisų srityje ir taip aktyviai skatinti, kad kuo greičiau viešose vietose (pastatuose ir lauke) būtų pradėta naudoti labiau energiją taupanti apšvietimo įranga ir visų pirma ypatingas dėmesys būtų skiriamas dideliu energijos taupumu pasižymintiems šviesos diodams (angl. LED); ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti apšvietimų sistemų, kaip visumos, o ne vien jų atskirų elementų tyrimus;

18.  ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti didžiuliu palydovinės navigacijos sistemos „Galileo“ potencialu ir užtikrinti, kad būtų optimaliai išnaudojamos prietaikų ir informacijos bei ryšių technologijų derinio galimybės transporto sektoriuje, ypač valdant ir organizuojant transporto srautus, teikiant aktualią informaciją apie prekių ir krovinių judėjimą, geriausią maršrutų ar transporto priemonių parinktį;

19.  ragina valstybes nares bendradarbiauti nacionaliniu ir vietos lygmenimis ir koordinuoti veiksmus, susijusius su galimybėmis naudotis efektyviai energiją naudojančiomis ir ekologiškomis transporto priemonėmis, paremtomis pažangiais IRT technologijų sprendimais (pvz., privačiojo transporto optimizavimas, pažangioji logistika, efektyvios transporto priemonės, transporto srautų stebėsena, planavimas ir imitavimas), kad būtų galima užtikrinti sąveikumą, mažesnes išlaidas ir didesnį veiksmingumą; dar kartą ragina valstybes nares remti standartizavimo institucijas siekiant apibrėžti ir pradėti naudoti pažangiųjų transporto sistemų ES ir pasaulinius standartus;

20.  ragina valstybes nares pradėti vykdyti programas ir taikyti paskatas, skirtas dabartinių transporto priemonių išmetalų kiekiui mažinti, ypač taikant pažangiuosius IRT sprendimus siekiant naujai įrengti išmetamųjų teršalų kontrolės sistemas ir įrengti judžiąsias stebėsenos platformas, veiksiančias realiu laiku;

21.  ragina valstybes nares organizuoti plačiajai visuomenei skirtas informavimo kampanijas energijos taupymo tema ir energiją tausojančio vairavimo mokymus kelių transporto priemonių vairuotojams; pažymi, kad atsižvelgiant į tai, didelis dėmesys turėtų būtų skiriamas bandomosioms programoms, kurių metu būtų demonstruojami pažangiausi transporto srities pavyzdžiai, ypač kuriuose be vietiniu lygmeniu turimų technologijų taip pat įdiegti papildomos naudos teikiantys IRT sprendimai;

22.  ragina Komisiją paskelbti vietos valdžios institucijoms pažangiosios patirties gaires, susijusias su efektyviu energijos vartojimu eismo valdymo sektoriuje, ir bendradarbiauti su pramonės sektoriaus atstovais rengiant ekologinių naujovių siekiant ekologinio vairavimo sąrašą (pvz., ekonomiškai naudojamų degalų rodiklis, padangų vidinio slėgio stebėsenos programinė įranga, dinaminė ekologinė navigacijos sistema, greičio reguliatoriai, prisitaikanti navigacinė įranga, poveikio aplinkai nustatymas realiu laiku atsižvelgiant į vairavimo būdą ir pan.);

23.  ragina Komisiją remti iniciatyvas, skirtas didinti vietos valdžios institucijų informuotumą apie, pvz., IRT modeliavimo priemonių panaudojimą miestų planavimo ir būstų valdymo srityse bei teikiant energijos požiūriu taupias skaitmenines paslaugas; džiaugiasi iniciatyva suburti merų konferenciją, kurioje nuolat dalyvaus pirmaujančių Europos miestų merai; ragina, kad ši institucija ypatingą dėmesį skirtų energijos vartojimo efektyvumą skatinančių IRT naudojimui;

24.  ragina valstybes nares skirti atitinkamą dėmesį informacijos ir ryšių technologijų naudojimui apdirbamojoje pramonėje ir ragina Komisiją valstybėms narėms pateikti daugiau mokslinių tyrimų ir plėtros projektų pavyzdžių, kai apdirbamosios pramonės sektoriuje (nuo jo Europos Sąjungoje tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso 70 % darbo vietų) informacijos ir ryšių technologijos atlieka pagrindinį vaidmenį, ir taip viešinti pažangiausios patirties modernizuojant Europos apdirbamąją pramonę pavyzdžius;

25.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti ir skatinti informacijos ir ryšių technologijų pramonę mažinti savo išmetamą anglies dvideginio kiekį, per visą gaminio gyvavimo ciklą laikantis aukščiausių efektyvumo ir naujovių standartų ir stebint, kiek energijos suvartojama kiekvienu tiekimo grandinės etapu; ragina valstybes nares skatinti informacijos ir ryšių technologijų pramonę plėtoti savanoriškas iniciatyvas siekiant mažinti energijos suvartojimą; taip pat rekomenduoja naudoti mažiausiai energijos sunaudojančią programinę įrangą ir operacines sistemas;

26.  ragina valstybes nares investuoti į švietimą energijos vartojimo efektyvumo srityje, kuris turėtų būti pradedamas mokyklose ugdant būsimų vartotojų ekologinę savimonę; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares masiškai remti švietimo ir mokymo programas, kad būtų parengta pakankamai informacijos ir ryšių technologijų specialistų, ir vykdant tikslingą švietimą ir mokymą, kaip efektyviai naudoti įrangą, didinti sutaupomos energijos kiekį ir lavinti ekologiško gyvenimo įgūdžius, skatinti pavienius asmenis ir įmones pradėti taupiai naudoti energiją;

27.  ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti palankesnę reguliavimo aplinką, kad būtų geriau finansuojamos MVĮ, kurios gali vaidinti svarbų vaidmenį įgyvendinant informacijos ir ryšių technologijomis grindžiamus energijos vartojimo efektyvumo sprendimus;

28.  palankiai vertina tai, kad buvo išplėsta bendradarbiavimo su Jungtinėmis Valstijomis programos „Energy Star“ aprėptis ir į įgyvendinimo reglamentą įrašyta privaloma nuostata dėl viešųjų pirkimų; ragina Komisiją tęsti derybas dėl kitų gaminių;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl naujų technologijų ir metodų tam tikrais atvejais gali padidėti energijos suvartojimas, palyginti su sistemomis, kurias jie keičia; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad vartotojai būtų išsamiai informuojami apie naujoviškų sistemų energijos vartojimo efektyvumo rodiklius, palyginti su tomis technologijomis, kurios keičiamos; ragina Komisiją pasiūlyti sistemų energinio naudingumo reitingo metodiką; atkreipia dėmesį į tai, kad pažangieji matavimo prietaisai gali vaidinti svarbų vaidmenį įspėjant vartotojus, kurie keičia savo požiūrį ar diegia naują sistemą, apie šių pokyčių pasekmes apskritai energijos vartojimo efektyvumui;

30.  ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, kad būtų plačiau naudojamos IRT, skirtos didinti energijos vartojimo efektyvumą; taip pat ragina nustatyti bendrus efektyviai energiją vartojančių gaminių standartus, ypač ES vykdomiems „Energy Star“ projektams, kuriuos vykdant buvo pasiekta gerų rezultatų energijos vartojimo efektyvumo ir poveikio aplinkai požiūriu ir kurie galėtų būti perkelti į trečiąsias šalis ir jose įgyvendami;

31.  ragina valstybes nares aktyviai remti IRT įrangos, turinčios didelį energijos taupymo potencialą, diegimą atokiausiuose ES regionuose, pvz., salose, kalnuotose ir atskirtose vietovėse;

32.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1)    OL L 1, 2003 1 4, p. 65.
(2)    OL L 114, 2006 4 27, p. 64.
(3)    OL L 39, 2008 2 13, p. 1.
(4)    OL L 191, 2005 7 22, p. 29.
(5)    OL L 310, 2006 11 9, p. 15.
(6)    OL L 412, 2006 12 30, p. 1.
(7)    OL L 196, 2008 7 24, p. 1.
(8)    Priimti tekstai, P6_TA(2008)0354.
(9)    Priimti tekstai, P6_TA(2008)0033.
(10)    Priimti tekstai, P6_TA(2008)0007.
(11)    OL C 317 E, 2006 12 23, p. 876.
(12)    OL C 298 E, 2006 12 8, p. 273.
(13)    OL C 291 E, 2006 11 30, p. 133.

Teisinė informacija - Privatumo politika