PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
28.1.2009
- –pateikė Sarah Ludford, Ignasi Guardans Cambó, Marco Cappato, Anneli Jäätteenmäki ALDE frakcijos vardu
- –pateikė Monica Frassoni, Daniel Cohn-Bendit, Kathalijne Maria Buitenweg, Jean Lambert, Raül Romeva i Rueda, Cem Özdemir, Hélène Flautre Verts/ALE frakcijos vardu
- –pateikė Giusto Catania, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Miguel Portas, Vittorio Agnoletto, Jens Holm, Willy Meyer Pleite GUE/NGL frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B6-0066/2009
B6‑0070/2009
Europos Parlamento rezoliucija dėl Gvantanamo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į tarptautinius, Europos ir nacionalinius dokumentus dėl žmogaus teisių, pagrindinių laisvių ir nesankcionuoto sulaikymo draudimo, tokius kaip Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas ir 1984 m. gruodžio 10 d. Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą,
– atsižvelgiant į Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos ir jos valstybių narių transatlantinį bendradarbiavimą, įskaitant bendradarbiavimą, susijusį su kova su terorizmu,
– atsižvelgdamas į
- ∙savo 2006 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl kalinių padėties Gvantaname[1],
- ∙savo 2006 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Gvantanamo, P6_TA(2006)0070[2],
- ∙savo 2004 m. kovo 10 d. rekomendaciją Tarybai dėl Gvantaname esančių sulaikytųjų teisės į teisingą teismąhttp://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+TA+P6-TA-2006-0254+0+DOC+XML+V0//LT,
- ∙savo 2002 m. vasario 7 d. rezoliuciją dėl Gvantanamo įlankos įstaigoje kalinamų asmenų padėtieshttp://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+TA+P6-TA-2006-0254+0+DOC+XML+V0//LT,
- ∙Europos Tarybos parlamentines rezoliucijas,
- ∙JT žmogaus teisių komisijos 2006 m. vasario 15 d. ataskaitą,
- ∙JT specialiųjų pranešėjų pareiškimus,
- ∙JT Kovos su kankinimu komiteto išvadas ir rekomendacijas Jungtinėms Amerikos Valstijoms,
- ∙Europos Parlamento pirmininko 2009 m. sausio 20 d. pareiškimą;
- ∙Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro 2009 m. sausio 19 d. pareiškimą,
- ∙ES kovos su terorizmu koordinatoriaus pareiškimą,
- ∙Europos Komisijos nario, atsakingo už laisvę, saugumą ir teisingumą, ir ES pirmininkaujančios valstybės pareiškimus,
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2007 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl tariamo CŽV vykdyto Europos šalių panaudojimo gabenti kalinius ir juos neteisėtai kalinti (Fava pranešimas) ir į Europos Tarybos veiklą šiuo klausimu,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristų išpuolių, 2002 m. sausį Jungtinės Amerikos Valstijos Gvantavamo įlankoje Kuboje įkūrė sustiprintos apsaugos sulaikymo įstaigą, kur buvo kalinami įtariamieji terorizmu, ir kadangi Jungtinės Amerikos Valstijos įtariamuosius terorizmu laikė slaptose sulaikymo įstaigose visame pasaulyje, taip pat ir ES valstybėse narėse,
B. kadangi Gvantanamo įlankoje ir slaptose sulaikymo centruose kaliniams nebuvo leista naudotis savo pagrindinėmis žmogaus teisėmis, įskaitant teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, bei jie buvo kankinami,
C. kadangi daugeliu JAV teismų, taip pat ir Aukščiausiojo Teismo sprendimų buvo pripažintos dalinės ir ribotos įtariamųjų teisės, įskaitant galimybę būti teisiamiems JAV civiliniuose teismuose;
D. kadangi Gvantanamo įlankoje keturi kaliniai nusižudė po to, kai prieš juos buvo panaudoti šiurkštūs tardymo metodai, tokie kaip tardymas purškiant vandenį (angl. waterboarding), kuris prilyginamas kankinimui, ir su jaus buvo žiauriai, nežmogiškai ar žeminančiai elgiamasi;
E. kadangi buvęs CŽV direktorius Michael Hayden teigė, kad Valdyba slaptuose sulaikymo centruose laikė beveik 100 įtariamųjų naryste Al-Quaida organizacijoje, trečdalis jų buvo tardomi naudojant prievartą ir trys iš jų, įskaitant Khalidą Sheikhą Mohammedą, apkaltintą buvus rugsėjo 11 d. išpuolio tikruoju organizatoriumi, buvo tardomi purškiant vandenį,
F. kadangi JAV valdžios institucijos kalinius į Gvantanamą gabeno kariniais ir CŽV skrydžiais, kurie dažnai vyko virš ES teritorijos ir kai kuriais atvejais buvo atliekami tarpiniai nusileidimai kai kuriose ES valstybėse narėse; kadangi kai kuriais atvejais Gvantanamo kaliniai pagal ypatingųjų perdavimų programą buvo pagrobti kai kuriose valstybėse narėse, o kiti buvo sulaikyti trečiosiose šalyse ir patyrė kankinimus vietos kalėjimuose,
G. kadangi kai kurios valstybės narės kreipėsi į JAV valdžios institucijas prašydamos išlaisvinti ir grąžinti kalinius, kurie yra jų piliečiai, ar kurie anksčiau gyveno jų teritorijoje; kadangi kai kurių valstybių narių pareigūnams buvo suteikta galimybė susitikti su Gvantanamo kaliniais ir taip pat juos apklausė siekiant patikrinti kaltinimus, kuriuos jiems iškėlė JAV valdžios institucijos;
H. kadangi JAV valdžios institucijų paskelbtame sąraše nurodomi 759 buvę ir šiuo metu Gvantaname kalinami kaliniai; kadangi 525 kaliniai buvo išlaisvinti, o 5 mirė įkalinimo metu; kadangi šiuo metu Gvantaname laikoma apie 250 kalinių, kurių:
- ∙daliai nustatyta, kad juos galima paleisti, nes jiems niekada nebuvo pateikta ir nesiruošiama pateikti kaltinimų jokiais nusikaltimais, iš kurių apie 30 JAV jau pripažino esant visiškai nekaltais, bet kurie negali būti grąžinami į jų kilmės šalis, nes jiems kyla pavojus būti persekiojamiems ar kankinamiems, arba jų vyriausybės atsisako juos priimti atgal (įskaitant 17 Kinijos musulmonų uigūrų, kuriuos spalio mėn. JAV teisėjas nurodė išlaisvinti Jungtinėse Amerikos Valstijose, o JAV vyriausybė pateikė apeliaciją) (gali būti perkelti gyventi į kitą vietą),
- ∙daliai Jungtinės Amerikos Valstijos nusprendė nekelti baudžiamosios bylos, bet mano, kad dėl jų keliamo potencialaus pavojaus jų vyriausybės juos turėtų būti laikyti įkalintus ar griežtai prižiūrimus (gali būti perkelti gyventi į kitą vietą),
- ∙dalį JAV valdžios institucijos laiko „pavojingais“,
I. kadangi ankstesnė JAV administracija pareiškė, kad ilgus metus ji neoficialiai prašė ES valstybes nares bendradarbiauti siekiant rasti bendrą sprendimą Gvantanamo kalinių, kurie nebuvo iškelti kaltinimai ir kurių negalima grąžinti į jų šalis, klausimu, ir kad Portugalijos užsienio reikalų ministras paprašė savo kolegų ES priimti politinį sprendimą dėl jų perkėlimo gyventi ES valstybėse narėse ir pareiškė Portugalijos norą to imtis;
J. kadangi kankinimo ir kitų neteisėtų metodų naudojimas reiškia, kad tokiu būdu surinkti „įrodymai“ teisme nepriimtini ir baudžiamieji persekiojimai ir nuosprendžiai už teroristinius nusikaltimus tampa neįmanomi, ir kadangi Gvantanamo sulaikymo centras tapo pasauline problema, nes pats jo gyvavimas pakenkė pasitikėjimui tarptautine bendruomene kovojant su terorizmu,
1. pažymi pakartotinius savo prašymus uždaryti Gvantanamo įlankos sulaikymo centrą ir kitus panašius sulaikymo centrus, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomus JAV valdžios institucijų, kur jie bebūtų, ir todėl labai palankiai vertina JAV prezidento Baracko Obamos pareiškimus ir jo vykdomuosius potvarkius sustabdyti karinių komisijų veiklą ir per 12 mėnesių uždaryti Gvantanamo sulaikymo centrą; palankiai vertina jo administracijos įsipareigojimą persvarstyti savo tardymo metodų naudojimą ir uždrausti tokią praktiką, kaip tardymą purškiant vandenį;
2. pažymi, kad kova su tarptautiniu terorizmu, keliančiu grėsmę pagrindinėms žmogaus teisėms, kuriomis naudojasi mūsų visuomenės, yra vienas iš Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų prioritetų ir gali būti paremta tik bendromis vertybėmis, kaip, pvz., tarptautinių žmogaus teisių aktų gerbimas, demokratija ir teisinė valstybė, ir ragina Europos Sąjungą ir Jungtines Amerikos Valstijas sustiprinti transatlantinį dialogą dėl naujo bendro kovos su terorizmu metodo, paremto šiomis bendromis vertybėmis;
3. ragina JAV valdžios institucijas remiantis tarptautine ir JAV konstitucine teise pripažinti Gvantanamo kalinių žmogaus teises ir pagrindines laisves, kad su kiekvienu asmeniu būtų elgiamasi pagal tarptautinę ir žmogaus teisių laisvę, ir, jeigu jam keliami kaltinimai, jo byla būtų nedelsiant nagrinėjama teisingame viešame kompetentingo, nepriklausomo ir nešališko teismo ar tarptautinio tribunolo posėdyje; ragina Jungtinių Amerikos Valstijų valdžios institucijas uždrausti karines komisijas ir nepriimti įstatymo dėl neriboto sulaikymo Jungtinėse Amerikos Valstijose;
4. mano, kad, kadangi JAV valdžios institucijos sukūrė problemą, jos yra pirmiausiai atsakingos už sprendimo radimą siekiant užtikrinti, kad remiantis tarptautine ir JAV konstitucine teise Gvantanamo kaliniams būtų suteiktos jų žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, ir siekiant užtikrinti, kad:
- ∙jie būtų tinkamai ir nedelsiant teisiami teisingame viešame kompetentingo, nepriklausomo ir nešališko tribunolo posėdyje ir, jei jie yra atsakingi už nusikaltimus, kuriais Jungtinės Amerikos Valstijos juos kaltina, būtų įkalinti Jungtinėse Amerikos Valstijose,
- ∙tiems, kuriems kaltinimai neiškelti arba kurie išteisinami, turėtų būti leidžiama pasirinkti tarp suteikiamos teisės gyventi JAV ar jos pilietybės, ir būti grąžintiems atgal, arba, jei jiems kiltų persekiojimo pavojus jų šalyse, kad jiems būtų suteikiamas prieglobstis ar humanitarinė apsauga Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir jiems turėtų būti suteikiama galimybė pasinaudoti žalos atlyginimo ir kompensavimo mechanizmu pagal JT konvencijos dėl kankinimų 14 straipsnį;
5. pažymi, kad keletas ES valstybių narių buvo įtrauktos arba aktyviai ar pasyviai bendradarbiavo su JAV valdžios institucijomis CŽV ir JAV karinėms pajėgoms neteisėtai gabenant kalinius į Gvantanamą ir „slaptuosius kalėjimus“, kuriuos , kaip įrodyta kai kuria neseniai atskleista informacija dėl vyriausybių leidimų, patenkinančių JAV prašymus skristi oro erdve, ir vyriausybės informacija apie slaptuosius kalėjimus, pripažino prezidentas Bushas ir (arba) kalinant kalinius, ir kad ES valstybės narės dalijasi ypatingą politinės atsakomybės už šių kalinių įkalinimą Gvantaname ir slaptuose sulaikymo centruose dalį;
6. mano, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų išreikšti savo norą priimti kalinius, kuriems kaltinimai neiškelti, kuriems kaltinimai panaikinti ar kurie buvo išteisinti ir kuriems gresia persekiojimas jų šalyse, ir turėtų jiems suteikti prieglobstį arba humanitarinę apsaugą, jei Jungtinės Amerikos Valstijos atsisako tai padaryti;
7. palankiai vertina tai, kad Taryba, ES valstybės narės ir Komisija aptarė Gvantanamo klausimą sausio 26 Generalinės tarybos susitikimo metu ir ragina jas susitarti dėl bendros pozicijos dėl to, ar ES valstybėms narėms reikia priimti kalinius, kurie nekaltinami jokiu nusikaltimu, bet kurių negalima grąžinti į jų kilmės šalis bijant, kad jie gali būti kankinami, ar kad kiltų kitų rimtų žmogaus teisių pažeidimų; tai darydamos jos taip pat turėtų užtikrinti nuolatinį Gvantanamo sulaikymo centro uždarymo ir Gvantanamo ir slaptųjų kalėjimų kalinių likimo stebėseną siekiant užtikrinti, kad jie galėtų naudotis savo žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, bei galimų JAV valdžios institucijų prašymų nagrinėjimą; palankiai vertina J. Barrot ir pirmininkaujančios Čekijos vizitą į JAV aptarti Gvantanamo klausimą;
8. ragina Europos Sąjungą, valstybes nares ir JAV valdžios institucijas ištirti ir visiškai išaiškinti vykusius piktnaudžiavimus ir tarptautinės ir nacionalinės teisės aktų, pagrindinių teisių, kankinimų ir netinkamo elgesio draudimo, priverstinio pradingimo ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimus, susijusius su „karu su terorizmu“, siekiant nustatyti kas yra atsakingas, įskaitant atsakomybę už Gvantanamo sulaikymo centrą, slaptuosius sulaikymo centrus ir ypatingųjų perdavimų programą, bei užtikrinti, kad tokie pažeidimai nebesikartotų ateityje, ir kad kova su terorizmu būtų tęsiama nepažeidžiant žmogaus teisių, pagrindinių laisvių, demokratijos ir teisinės valstybės principų;
9. ragina ES institucijas ir valstybes nares įgyvendinti 2007 m. vasario 14 d. rezoliucijos rekomendacijas dėl CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse;
10. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Vyriausiajam įgaliotiniui bendrai užsienio ir saugumo politikai (BUSP), valstybių narių parlamentams, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Europos Tarybos generaliniam sekretoriui ir ET parlamentinės asamblėjos pirmininkui ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui ir Kongresui.