Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B6-0105/2009Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B6-0105/2009

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

13.2.2009

siekiant baigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Ria Oomen-Ruijten
Užsienio reikalų komiteto vardu
dėl Turkijos 2008 m. pažangos ataskaitos

Procedūra : 2008/2691(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

B6‑0105/2009

Europos Parlamento rezoliucija dėl Turkijos 2008 m. pažangos ataskaitos

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos parengtą Turkijos 2008 m. pažangos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnę 2006 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl Turkijos pažangos rengiantis narystei[1], į savo 2007 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl ES ir Turkijos santykių[2] ir į savo 2008 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl Turkijos 2007 m. pažangos ataskaitos[3],

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. patvirtintą derybų su Turkija programą,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimą 2008/157/EB dėl stojimo partnerystės su Turkija programoje („stojimo partnerystė“) numatytų principų, prioritetų ir sąlygų, taip pat į ankstesnius Tarybos – 2001 m., 2003 m. ir 2006 m. – sprendimus dėl stojimo partnerystės,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Tarybai pritarus derybų programai 2005 m. spalio 3 d. pradėtos derybos su Turkija ir kadangi šių derybų pradžia yra ilgalaikio proceso, kurio rezultatas dar nežinomas, atskaitos taškas,

B.  kadangi Turkija įsipareigojo vykdyti reformas, puoselėti gerus kaimyninius santykius ir laipsniškai suartėti su ES ir kadangi šios pastangos taip pat turėtų būti vertinamos kaip galimybė pačiai Turkijai dar labiau atsinaujinti,

C.  kadangi, remiantis 2006 m. gruodžio mėn. posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos išvadomis, narystės ES, kuri yra bendromis vertybėmis pagrįsta bendrija, pagrindu ir toliau lieka visiškas visų Kopenhagos kriterijų laikymasis ir ES gebėjimas priimti naujas nares,

D.  kadangi Komisija padarė išvadą, kad 2008-ieji buvo kupini politinės įtampos ir kad Turkijos vyriausybė, nepaisydama didelių jai patikėtų įgaliojimų, nepateikė nuoseklios ir išsamios politinių reformų programos,

E.  kadangi Turkija iki šiol neįgyvendino EB ir Turkijos asociacijos susitarime ir jo papildomame protokole nustatytų sąlygų,

F.  kadangi 2008 m. pradėtos derybos dėl keturių skyrių,

1.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad trečius metus iš eilės Turkijoje nenutrūkstamai lėtėja reformų procesas, ir ragina Turkijos vyriausybę įrodyti savo politinę valią tęsti 2005 m. pradėtą reformų procesą; pabrėžia, kad pirmiausia šiuo modernizavimu turėtų būti suinteresuota pati Turkija ir kad jis naudingas visai Turkijos visuomenei;

2.  reiškia susirūpinimą dėl nuolatinio Turkijos visuomenės ir pagrindinių politinių partijų susipriešinimo, kuris tapo dar didesnis 2008 m. ir kuris neigiamai paveikė politinių institucijų veiklą ir reformų procesą;

3.  pabrėžia, kad politinės reformos yra reformų proceso pagrindas, ir palankiai vertina tai, kad Turkijos vyriausybė parengė ir patvirtino nacionalinę acquis priėmimo programą;

4.  ragina politinių partijų vadovus rimtai siekti dialogo ir rasti kompromisą dėl reformų darbotvarkės, kurios laikantis būtų siekiama modernizuoti Turkiją ir paversti jos visuomenę stabilia, demokratine ir klestinčia visuomene, kurioje vyrautų nuomonių įvairovė, būtų laikomasi žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių bei vadovaujamasi teisinės valstybės principais;

I. Kopenhagos kriterijų vykdymas

Demokratija ir teisinė valstybė

5.  apgailestauja, kad pradinės pastangos siekiant nuodugniai reformuoti konstituciją baigėsi nesutarimais dėl skarų ryšėjimo, ir dėl to dar labiau padidėjo visuomenės susipriešinimas; ragina Turkijos vyriausybę atnaujinti savo darbą ir parengti naują, visiems piliečiams skirtą konstituciją, kurios pagrindinis akcentas būtų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga, ir ragina vyriausybę užtikrinti, kad šiuo konstitucijos rengimo etapu aktyviai dalyvautų politinės partijos ir pilietinė visuomenė, taip pat tautinių ir religinių mažumų atstovai;

6.   reiškia susirūpinimą dėl 2008 m. pradėtų dviejų parlamento partijų veiklos nutraukimo bylų, visų pirma dėl šiuo metu nagrinėjamos Demokratinės visuomenės partijos (turk. DTP) veiklos nutraukimo bylos; pabrėžia būtinybę kuo skubiau iš dalies keisti teisės aktus, pagal kuriuos reglamentuojama politinių partijų veikla, siekiant suderinti šiuos teisės aktus atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktiką ir į Europos Tarybos Venecijos komisijos rekomendacijas;

7.   ragina Turkijos vyriausybę imtis bet kokių reikalingų veiksmų ir leisti visoms rinkimuose besivaržančioms partijoms turėti atstovų rinkimų komisijoje;

8.  apgailestauja, kad nepadaryta jokios pažangos kuriant nuolatinę karinių pajėgų civilinę kontrolę ir stiprinant parlamentinę karo ir gynybos politikos priežiūrą;

9.  atkreipia dėmesį į pažangą rengiant teismų reformos strategiją; tačiau pažymi, kad ir toliau būtinos skubios priemonės teismų nešališkumui ir profesionalumui gerinti ir užtikrinti, kad teismų sistemos nariai nedalyvautų politinėse diskusijose ir paisytų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (EŽTK) nustatytų standartų;

10.  apgailestauja, kad nepasiekta jokios pažangos steigiant ombudsmeno tarnybą; atkreipia dėmesį į neigiamą Konstitucinio Teismo sprendimą dėl ombudsmeno įstatymo ir ragina Turkijos vyriausybę kuo greičiau priimti būtinus teisės aktus, reikalingus šiai tarnybai, kuriai anksčiau yra pritarusi vyriausybė ir parlamentas, įsteigti;

11.  apgailestauja, kad Turkijos vyriausybė nepateikė jokios išsamios kovos su korupcija strategijos; pabrėžia būtinybę stiprinti valstybės išlaidų parlamentinę priežiūrą ir parengti naujus teisės aktus dėl Audito Rūmų;

12.  teigiamai vertina pradėtą teismo procesą dėl asmenų, kaltinamų naryste nusikalstamoje organizacijoje „Ergenekon“; ragina atsakingas valdžios institucijas tęsti tyrimus ir iki galo atskleisti šios organizacijos ryšius su valstybės struktūromis; reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie tai, kaip elgiamasi su atsakovais šioje byloje; ragina Turkijos valdžios institucijas užtikrinti sąžiningą teismo procesą ir griežtai laikytis teisinės valstybės principų;

Žmogaus teisės ir pagarba mažumų teisėms bei jų apsauga

13.  apgailestauja, kad Turkijoje iki šiol nėra visapusiškai užtikrinamos žodžio ir spaudos laisvės; laikosi nuomonės, kad demokratinėje pliuralistinėje visuomenėje spaudos laisvės nepadeda užtikrinti nei dažni tinklaviečių draudimai, nei spaudimas kritiškai įvykius nušviečiančioms žiniasklaidos priemonėms bei teisimasis su jomis; taip pat mano, kad nepakanka iš dalies pakeisti Baudžiamojo kodekso (BK) 301 straipsnį (taip pat kitus BK straipsnius ir Kovos su teroru bei Spaudos įstatymus), kaip padaryta 2008 m. balandžio mėn., kadangi, nepaisant to, žmonės, pvz., Sacharovo premijos laureatė Leyla Zana, ir toliau persekiojami, net jeigu jie taikiai reiškia savo nuomonę; dar kartą pabrėžia, kad, siekiant visapusiškai gerbti žodžio laisvę ir atsižvelgti į EŽTK standartus, turi būti panaikintas BK 301 straipsnis ir iš esmės reformuotas visas baudžiamasis kodeksas, taip pat peržiūrėti kiti įstatymai, kuriais remiantis buvo galima pasirinktinai riboti taikią nuomonių raišką;

14.  palankiai vertina vyriausybės vardu paskelbtą teisingumo ministro Mehmeto Ali Sahino atsiprašymą, skirtą Engino Cebero, kuris dėl patirto smurto mirė kalėjime, šeimai; kartu su Turkijos parlamento Žmogaus teisių komitetu reiškia susirūpinimą dėl teisėjų negebėjimo nagrinėti kankinimų ir žiauraus elgesio atvejų, kurių skaičius didėja; ragina Turkijos vyriausybę toliau nuolatos dėti pastangas siekiant užkirsti kelią kankinimams ir žiauriam elgesiui oficialiose sulaikymo vietose ir už jų ribų bei nebaudžiamumo kultūrai; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad ratifikavus ir įgyvendinus JT Konvencijos prieš kankinimus neprivalomąjį protokolą, šios pastangos būtų gerokai įtikimesnės; taip pat reiškia susirūpinimą dėl besaikio policijos pajėgų naudojimo malšinant visuotines demonstracijas;

15.  teigiamai vertina Turkijos Didžiosios Nacionalinės Asamblėjos Žmogaus teisių tyrimų komiteto atliktą darbą tiriant kankinimų ir žiauraus elgesio kalėjimuose atvejus ir žurnalisto Hranto Dinko žmogžudystės bylą; ragina Turkijos valdžios institucijas visapusiškai vadovautis Komisijos ataskaitų ir Pagrindinės tarnybinio patikrinimo valdybos ataskaitos išvadomis; taip pat laikosi nuomonės, kad tiriant kitas neišnagrinėtas bylas, pvz., Hranto Dinko žmogžudystės bylą, turėtų būti rimčiau atsižvelgiama į hipotezę dėl organizacijos „Ergenekon“ vaidmens šiose bylose;

16.  teigiamai vertina 2008 m. vasario mėn. priimtą Fondų įstatymą ir Komisijos įžvalgą, kad šiame Fondų įstatyme reglamentuojama daug svarbių su nuosavybe susijusių klausimų, kurie aktualūs ne musulmoniškoms bendruomenėms; ragina Turkijos vyriausybę užtikrinti, kad šis įstatymas būtų įgyvendinamas vadovaujantis EŽTT praktika, ir išnagrinėti kol kas neišspręstą klausimą dėl nusavinto turto, kuris buvo parduotas trečiosioms šalims, taip pat dėl fondų nuosavybės, sujungtos prieš priimant naujus teisės aktus;

17.  pakartoja, kad vis dar reikalingas EŽTT praktika grindžiamas nevaržomos visų religinių bendruomenių veiklos teisinis pagrindas, ypač kai jis susijęs su jų teisiniu statusu, dvasininkų mokymu, bažnytinės valdžios rinkimu, religiniu auklėjimu ir religinių apeigų vietų įstatymu; ragina Turkijos valdžios institucijas, visas politines partijas, pilietinę visuomenę ir susijusias bendruomenes vienyti pastangas ir sukurti aplinką, kuri būtų palanki tikėjimo laisvei praktiškai užtikrinti; pakartoja raginimą nedelsiant iš naujo atidaryti graikų ortodoksų Chalkidės seminariją ir vėl leisti viešai naudoti ekleziastinį ekumeninio patriarcho titulą; palankiai vertina vykstančias vyriausybės ir alevių bendruomenės vadovų derybas dėl neišspręstų problemų, pvz., dėl alevių bendruomenės religinių apeigų vietos ir dėl paminklo Sivaso žudynėms atminti pastatymo klausimų, ir ragina Turkijos vyriausybę nedelsiant spręsti šią problemą ir padaryti valstybinius religijos kursus neprivalomus; apgailestauja dėl to, kad planuojama nusavinti Šv. Gabrieliaus sirų ortodoskų vienuolyną Tur Abdine ir kad prieš vienuolyno atstovus imtasi teisminių procedūrų;

18.  ragina Turkijos vyriausybę pirmumo tvarka imtis politinės iniciatyvos siekiant rasti ilgalaikį kurdų apgyvendinimo klausimo sprendimą, o tai įmanoma padaryti sprendžiant kurdų kilmės piliečių ekonominių ir socialinių galimybių klausimą ir akivaizdžiai pagerinus jų kultūrinių teisių padėtį, įskaitant tikrą galimybę mokytis kurdų kalbos, kuri būtų numatyta pagal viešąją ir privačią švietimo sistemas, taip pat transliuoti laidas šia kalba ir vartoti ją kasdieniame gyvenime bei teikiant viešąsias paslaugas; teigiamai vertina tai, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. pradėjo veikti 24 valandas transliuojantis valstybinis televizijos kanalas kurdų kalba;

19.  smerkia Kurdistano darbininkų partijos (angl. PKK) ir kitų teroristinių grupuočių vykdomus išpuolius Turkijoje; pakartoja savo solidarumą su Turkija kovojant su terorizmu ir dar kartą ragina PKK nedelsiant paskelbti apie besąlygiškas paliaubas;

20.  ragina DTP ir jos išrinktuosius narius aiškiai atsiriboti nuo teroristinės PKK partijos bei šios partijos smurto veiksmų, taip pat ragina visas partijas prisidėti ieškant sprendimo, kuriuo vadovaujantis būtų skatinamas Turkijos valstybės stabilumas, klestėjimas ir vientisumas;

21.  pažymi, kad Turkijos vyriausybė, siekdama užtikrinti Pietryčių Turkijos plėtrą, nusprendė užbaigti Pietryčių Anatolijos projektą (GAP); tačiau atkreipia dėmesį į jo socialinius, ekologinius, kultūrinius ir geopolitinius padarinius, įskaitant poveikį kaimyninių šalių, t. y. Irako ir Sirijos, vandentiekiui, ir ragina vyriausybę visapusiškai svarstyti šiuos klausimus, ginti nukentėjusių gyventojų teises ir užtikrinti glaudų vietos ir regioninių valdžios institucijų bendradarbiavimą tęsiant suplanuotą darbą; ragina Komisiją pateikti tyrimą dėl GAP ir jo padarinių;

22.  pakartoja, kad, remiantis Lozanos sutarties nuostatomis, pliuralizmas ir įvairovė – Europos vertybės – aprėpia pagarbą mažumoms, kurios apibrėžiamos gerokai išsamiau negu priimta Turkijoje; reiškia susirūpinimą dėl nesibaigiančio priešiškumo ir smurto mažumų atžvilgiu; nerimauja, kad Turkija nepadarė jokios pažangos siekdama užtikrinti kultūrų įvairovę ir pagarbą mažumų teisėms bei pastarųjų apsaugą pagal EŽTK standartus; ragina Turkijos vyriausybę pradėti ilgai lauktą dialogą su Europos saugumo ir bendradarbiavimo (ESBO) vyriausiuoju įgaliotiniu tautinių mažumų klausimais dėl tautinių mažumų dalyvavimo visuomenės gyvenime ir televizijos ar radijo laidų transliavimo tautinių mažumų kalbomis;

23.  ragina Turkijos vyriausybę imtis veiksmų prieš šį priešiškumą kurstančias organizacijas ir grupes ir apsaugoti visus asmenis, kuriems grasinama ir kurie nuogąstauja dėl savo gyvybės, taip pat nuolat dėti pastangas siekiant sudaryti sąlygas, palankias visiškai pagarbai pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms užtikrinti;

24.  ragina Turkijos vyriausybę ieškoti sprendimų, kaip išsaugoti dvikultūrį Turkijos salų Imvros (Gökçeados) ir Tenedos (Bozcaados) pobūdį ir spręsti mažumą sudarančios graikų bendruomenės narių problemas, susijusias su jų švietimu ir nuosavybės teisėmis;

25.  palankiai vertina Komisijos vertinimą, kuriuo remiantis padaryta išvada, kad visapusiškai taikomi teisės aktai, skirti moterų teisėms ir lyčių lygybei užtikrinti; tačiau ragina Turkijos vyriausybę užtikrinti, kad juos įgyvendinant būtų daroma teigiama įtaka Turkijos moterų padėčiai; ne pirmą kartą ragina įsteigti Turkijos parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetą – svarbiausią priemonę moterų teisių padėčiai gerinti ir lyčių lygybės principui Turkijoje skatinti – ir pažymi, kad artėjantys savivaldybių rinkimai yra proga ištaisyti menko atstovavimo moterims politikoje spragą;

26.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad vis dažniau pranešama apie vadinamųjų žmogžudysčių dėl garbės atvejus, ir ragina Turkijos valdžios institucijas bei pilietinę visuomenę dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią šioms žmogžudystėms, smurtui šeimose ir priverstinėms santuokoms; palankiai vertina tai, kad padidintas prieglaudų skaičius, tačiau ragina skubiai vykdyti veiksmingą ir tvarią politiką biudžeto ir personalo klausimais bei remti moteris ir jų vaikus, kai jie išeina iš prieglaudos; ragina Turkijos vyriausybę glaudžiai bendradarbiauti su ES valstybėmis narėmis siekiant užkirsti kelią prekybai moterimis;

27  teigiamai vertina Aukščiausiojo apeliacinio teismo sprendimą atmesti nuosprendį, pagal kurį siekiama uždrausti interesų grupės „Lambda Istanbul“ veiklą; ragina vyriausybę užtikrinti lygybę nepaisant lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, amžiaus ar lytinės orientacijos;

Veikianti rinkos ekonomika

28.  teigiamai vertina Komisijos vertinimą, pagal kurį Turkija priskiriama veikiančios rinkos ekonomikos šalims;

29.  pažymi, kad nors Turkijos ekonomikos augimas 2008 m. sulėtėjo, sprendžiant iš bendros statistikos apie šalies ekonomiką, Turkijos ekonomikos pagrindai tvirtesni, o sparta gerokai didesnė negu prieš keletą metų; pažymi, kad kol kas Turkijos bankų sistema nepatyrė didelio pasaulinės finansų krizės poveikio, tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad ši krizė gali turėti įtakos ekonomikos augimui; prašo Komisiją pateikti konkrečios informacijos apie krizės pasekmes Turkijos ekonomikai; skatina Turkijos vyriausybę toliau glaudžiai bendradarbiauti su Tarptautiniu valiutos fondu ir kitomis tarptautinėmis ir Europos finansų institucijomis;

Gebėjimas prisiimti narystės įsipareigojimus

30.  apgailestauja, kad iki šiol neįvykdyta nemažai Turkijos prisiimtų EB ir Turkijos muitų sąjungos įsipareigojimų, o tai kenkia dvišaliams prekybos santykiams;

31.  pažymi, kad pagal muitų sąjungos principus Turkija įsipareigojusi derėtis su trečiosiomis šalimis, su kuriomis ES yra sudariusi laisvosios prekybos susitarimus, ir sudaryti šiuos susitarimus su minėtosiomis šalimis; ragina Komisiją ir Tarybą įtraukti Turkiją į būsimų ES ir trečiųjų šalių laisvosios prekybos susitarimų poveikio vertinimo tyrimus ir toliau skatinti perduoti informaciją apie ES poziciją ir derybų dėl laisvosios prekybos susitarimų padėtį;

32.  apgailestauja, kad Turkijos vyriausybė dar nėra visapusiškai įgyvendinusi EB ir Turkijos asociacijos susitarimo ir jo papildomo protokolo; primena, kad Turkijai neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų iki 2009 m. gruodžio mėn., derybų procesui būtų padaryta didelė žala; ragina Tarybą atsižvelgti į 2006 m. gruodžio 11 d. paskelbtas išvadas ir toliau stebėti pažangą, padarytą sprendžiant Bendrijos ir jos valstybių narių 2005 m. rugsėjo 21 d. pareiškime išvardytus klausimus, ir informuoti apie šią pažangą;

33.  teigiamai vertina Turkijos pažangą švietimo ir kultūros srityse; pakartoja, kad galimybės mokytis visiems užtikrinimas – tai ne tik gera mažumų įtraukties strategija, bet ir klestinčios šiuolaikinės visuomenės pagrindas; laikosi nuomonės, kad ketinimas atidaryti Turkijos universitetuose armėnų ir kurdų studijų fakultetus yra geros valios ženklas, kurį parodžius turi būti atliekami konkretūs veiksmai;

II. Gerovės skatinimas

Socialinės sanglaudos ir gerovės skatinimas

34.  pažymi, kad socialiai orientuota rinkos ekonomika yra socialiniu požiūriu darnios visuomenės pagrindas ir viena iš stabilumo bei klestėjimo prielaidų; todėl palankiai vertina priimtą Socialinio draudimo ir bendrojo sveikatos draudimo įstatymą, pagal kurį turėtų būti prisidėta skatinant Turkijos visuomenės socialinę sanglaudą;

35.  taip pat palankiai vertina 2008 m. gegužės mėn. Turkijos parlamento priimtą teisės aktų, pagal kuriuos reglamentuojama užimtumo sritis, paketą, skirtą moterų, jaunimo ir neįgaliųjų užimtumui skatinti; vis dėlto reiškia susirūpinimą dėl nuolat blogėjančios padėties darbo rinkoje, kurioje dalyvauja tik 43 proc. darbingo amžiaus žmonių, ir ypač nerimauja dėl mažėjančio bendro moterų užimtumo rodiklio; ragina Turkijos vyriausybę imtis papildomų veiksmų šešėlinės ekonomikos problemai spręsti;

36.  dar kartą ragina Turkijos vyriausybę imtis papildomų veiksmų ir suteikti moterims daugiau galių politiniame, ekonominiame ir socialiniame sektoriuose, pvz., numatyti laikinas priemones, kurias taikant moterys būtų skatinamos aktyviau dalyvauti politikoje; atkreipia dėmesį į būtinybę imtis veiksmingų priemonių ir užtikrinti moterims geresnes galimybes gauti išsilavinimą, kadangi moterų švietimo padėtis Turkijoje yra viena iš prasčiausių, palyginti su kitomis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalimis;

37.  atkreipia dėmesį į sveikatos apsaugos srityje padarytą pažangą; tačiau reiškia susirūpinimą, kad nepadaryta jokios pažangos psichikos sveikatos priežiūros srityje; ragina Turkijos valdžios institucijas skirti psichikos sveikatos priežiūrai daugiau išteklių ir rasti nepakankamos bendrosios medicininės priežiūros ir psichikos negalią turinčių asmenų gydymo psichiatrijos ligoninėse ir reabilitacijos centruose problemos sprendimą; ragina užtikrinti, kad būtų visapusiškai paisoma vaikų ir suaugusiųjų, gydomų specialiose institucijose, teisių;

38.  apgailestauja, kad nepadaryta pažangos iš dalies keičiant teisės aktus dėl profesinių sąjungų teisių, ir ragina Turkijos Parlamentą patvirtinti naują profesinių sąjungų įstatymą, kuris atitiktų Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų nuostatas; apgailestauja, kad, nors 2004 m. supaprastintos profesinių sąjungų steigimo ir narystės jose taisyklės, profesinių sąjungų veikla ir toliau ribojama; ragina Turkijos valdžios institucijas kartu su profesinėmis sąjungomis rasti sprendimą, kuriuo vadovaujantis ir atsižvelgiant į laisvę burtis į asociacijas būtų leista gegužės 1 d. surengti taikią demonstraciją Stambulo Taksimo aikštėje;

39.  dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad būtina spręsti Turkijos regionų, taip pat miesto ir kaimo vietovių didelių išsivystymo skirtumų problemą, nes tai rimta kliūtis Turkijos visuomenės gerovei; todėl apgailestauja, kad Turkijos vyriausybė kol kas nepateikė išsamios strategijos, kaip spręsti šį klausimą, ir reiškia nusivylimą tuo, kad Komisija neatsižvelgė į Parlamento prašymą, išdėstytą jo pirmiau minėtoje 2008 m. gegužės 21 d. rezoliucijoje, ir nepateikė jokios informacijos apie ES indėlį į šį strateginį planavimą pagal pasirengimo narystei pagalbos priemonę;

III. Gerų kaimyninių santykių kūrimas

40.  pabrėžia būtinybę rasti visapusišką Kipro klausimo sprendimą remiantis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis ir vadovaujantis Europos Sąjungos sukūrimo principais; palankiai vertina atnaujintą abiejų šalių politinių lyderių įsipareigojimą derėtis dėl sprendimo, reiškia paramą vykstančioms tiesioginėms abiejų Kipro bendruomenių lyderių deryboms ir pritars bet kokiam jų pasiektam susitarimui, jeigu jis atitiks ES sukūrimo principus, įskaitant keturias pagrindines laisves, ir jeigu šiam susitarimui bus pritarta po referendumo; ragina Turkiją užtikrinti palankesnę derybų aplinką, t. y. išvesti Turkijos karines pajėgas ir leisti abiem lyderiams laisvai derėtis dėl savo šalies ateities;

41.  ragina užtikrinti didesnį tarpvalstybinį vietos valdžios institucijų, verslininkų ir kitų vietos partnerių bendradarbiavimą su ES narėmis Graikija ir Bulgarija;

42.  palankiai vertina pastaraisiais metais plėtojamą Turkijos ir Irako valdžios institucijų bendravimą ir bendradarbiavimą, taip pat Turkijos ir Šiaurės Irako kurdų regioninės vyriausybės ryšius; ragina šias valdžios institucijas dar aktyviau bendradarbiauti, kad Irako atsakomybe būtų užkirstas kelias iš Irako teritorijos vykdomiems teroristų išpuoliams ir užtikrintas visos Turkijos ir Irako kaimynystės zonos stabilumas bei prisidėta prie šio regiono ekonominės plėtros; primena savo ankstesnius kreipimusis į Turkijos vyriausybę su prašymu gerbti Irako teritorinį vientisumą vykdant antiteroristines operacijas, paisyti žmogaus teisių, vadovautis teisinės valstybės principais ir taip užtikrinti, kad būtų išvengta civilių aukų;

43.  palankiai vertina Prezidento A. Gülo vizitą į Armėniją, kuris Prezidento S. Sarkisiano kvietimu įvyko 2008 m. rugsėjo mėn., ir tikisi, kad taip bus sudarytos palankesnės aplinkybės nusistovėti normaliems šių šalių santykiams; ragina Turkijos vyriausybę atidaryti sieną su Armėnija ir atkurti visapusiškus ekonominius ir politinius santykius su šia šalimi; dar kartą ragina Turkijos ir Armėnijos vyriausybes pradėti susitaikymo dėl dabarties ir praeities klausimų procesą ir sudaryti sąlygas atvirai ir nuoširdžiai diskusijai klausimais, susijusiais su praeities įvykiais; ragina Komisiją tarpininkauti vykstant šiam susitaikymo procesui;

44.  palankiai vertina nuolatines Turkijos ir Graikijos vyriausybių pastangas gerinti dvišalius santykius; pakartoja, kad, atšaukus Turkijos Didžiosios Nacionalinės Asamblėjos 1995 m. paskelbtą casus belli, būtų žengtas svarbus žingsnis siekiant dar labiau gerinti šiuos santykius; primena Turkijos įsipareigojimą palaikyti gerus santykius su kaimyninėmis šalimis ir ragina Turkijos vyriausybę dėti kuo didesnes pastangas siekiant taikiai išspręsti visus likusius konfliktus vadovaujantis JT chartijos ir kitų susijusių tarptautinių konvencijų nuostatomis bei dvišaliais susitarimais ir įpareigojimais;

IV. ES ir Turkijos dvišalio bendradarbiavimo stiprinimas

45.  ragina Tarybą svarstyti galimybę žengti toliau ir pradėti derybas dėl skyrių, kurių derybų pradžios sąlygas, remiantis Komisijos vertinimu, Turkija įvykdė;

46.  pripažįsta Turkijos siekį tapti Eurazijos energetikos centru ir vaidmenį, kurį ji galėtų atlikti prisidėdama prie Europos energetikos saugumo; teigiamai vertina Turkijos pažangą energetikos srityje; primena, kad anksčiau minėtoje 2007 m. spalio 24 d. rezoliucijoje remiama derybų dėl šio skyriaus pradžia, ir apgailestauja, kad kol kas Taryboje nepasiekta sutarimo šiuo klausimu; siekdamas glaudesnio ES ir Turkijos bendradarbiavimo energetikos srityje, ragina Turkiją tapti tikrąja Europos energijos bendrijos nare, kadangi tai būtų naudinga visoms susijusioms šalims; ragina Turkiją visapusiškai remti Europos prioritetinį dujotiekio projektą „Nabucco“ ir tikisi, kad netrukus bus pasirašytas vyriausybių susitarimas, pagal kurį siekiama pradėti eksploatuoti šį dujotiekį;

47.  atkreipia dėmesį į migracijos ir prieglobsčio srityje padarytą pažangą; vis dėlto apgailestauja, kad nuo 2006 m. gruodžio mėn. Turkija neatnaujino derybų dėl readmisijos susitarimo su EB, o jį pasirašyti svarbu siekiant susitarimo dėl supaprastintos vizų tvarkos; ragina Turkijos vyriausybę aktyviau bendradarbiauti su ES migracijos kontrolės srityje, įskaitant tinkamą šiuo metu galiojančių su valstybėmis narėmis pasirašytų readmisijos susitarimų ir protokolų įgyvendinimą; pažymi, kad visiškai nepažengta derinimo pagal ES vizų sąrašus srityje; ragina Komisiją ir Turkijos vyriausybę pradėti derybas dėl supaprastintos vizų tvarkos susitarimo; ragina valstybes nares švelninti vizų apribojimus bona fide keliaujantiems asmenims, pvz., studentams, akademinės bendruomenės nariams ar verslininkams; ragina visapusiškai gerbti prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių žmogaus teises, įskaitant atviros ir nevaržomos teisės patekti į visus sulaikymo centrus, kaip nustato Jungtinių Tautų vyriausiasis komisaras pabėgėlių klausimais, užtikrinimą;

48.  teigiamai vertina tai, kad 2008 m. rugsėjo mėn. pradėti vykdyti naujos kartos projektai, skirti Turkijos ir ES pilietinės visuomenės dialogui stiprinti; ragina Komisiją informuoti apie veiksmus, atliktus plėtojant šį ES ir Turkijos pilietinės visuomenės dialogą; dar kartą ragina Turkijos vyriausybę labiau įtraukti pilietinę visuomenę į reformų procesą;

49.  pažymi, kad Komisija ketina pateikti tik kai kurių politikos sričių poveikio vertinimą[4]; ragina Komisiją parengti išsamesnį poveikio tyrimą, kaip 2004 m. pateikto poveikio tyrimo tęsinį, ir ragina nedelsiant pateikti jį Parlamentui;

50.  ragina Turkijos vyriausybę ir teismo institucijas glaudžiau bendradarbiauti su ES valstybėmis narėmis ir institucijomis nagrinėjant baudžiamąsias bylas, kuriose ES piliečiai ir gyventojai pripažinti sukčiavimo aukomis, pvz., vadinamųjų Žaliųjų fondų (Turkijoje veikiantys Islamo investicijų fondai) ir Vokietijoje veikiančios labdaros įstaigos „Deniz Feneri“ atvejus;

Bendradarbiavimas sprendžiant tarptautinius ir pasaulinius klausimus

51.  vertina Turkijos pastangas siekiant prisidėti sprendžiant daugelį problemų, susijusių su krizės apimtais pasaulio regionais, visų pirma, su Artimaisiais Rytais ir Pietų Kaukazu, taip pat su Afganistano ir Pakistano santykiais; ypač palankiai vertina aktyvų ir konstruktyvų Turkijos dalyvavimą sprendžiant Rusijos ir Gruzijos konfliktą ir skatinant taiką bei stabilumą Pietų Kaukaze, pvz., Turkijos pasiūlymą pasirašyti Stabilumo paktą; ragina Tarybą ir Komisiją aktyviau bendradarbiauti su Turkija ir ieškoti ES ir Turkijos sąlyčio taškų sprendžiant su minėtaisiais regionais susijusius klausimus;

52.  sveikina Turkiją tapus naująja JT Saugumo Tarybos nare ir ragina Turkijos vyriausybę derinti savo poziciją Jungtinėse Tautose su ES pozicija;

53.  teigiamai vertina tai, kad Turkijos Parlamentas ratifikavo Kioto protokolą;

54.  vertina nuolatinį Turkijos indėlį į Europos saugumo ir gynybos politiką ir vykdant NATO operacijas; vis dėlto apgailestauja, kad Turkija savo prieštaravimais stabdo NATO ir ES strateginį bendradarbiavimą, kurį vykdant peržengiamos susitarimo „Berlin Plus“ ribos, o tai neigiamai veikia ES komandiruotuosius darbuotojus, ir ragina Turkiją kuo greičiau atsisakyti savo protestų;

55.  ragina Turkijos vyriausybę pasirašyti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, pateikti jį ratifikuoti ir taip dar labiau didinti Turkijos indėlį į pasaulinę daugiašalę sistemą ir skatinti šalį dalyvauti joje;

°

°  °

56.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui, Europos žmogaus teisių teismo pirmininkui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Turkijos Respublikos Vyriausybei bei Parlamentui.