Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B6-0145/2009Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B6-0145/2009
Europos Parlamentas

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

16.3.2009

pateiktas uždavus klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu B6‑0212/2009 ir B6‑0211/2009
pagal Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį
pateikė Daniel Caspary
Tarptautinės prekybos komiteto vardu
dėl laikinojo susitarimo, pagal kurį nustatomas Rytų ir Pietų Afrikos valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių ekonominės partnerystės susitarimo pagrindas, sudarymo

Procedūra : 2009/2542(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B6-0145/2009
Pateikti tekstai :
B6-0145/2009
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

B6‑0145/2009

Europos Parlamento rezoliucija dėl laikinojo susitarimo, pagal kurį nustatomas Rytų ir Pietų Afrikos valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių ekonominės partnerystės susitarimo pagrindas, sudarymo

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2003 m. rugsėjo 25 d. rezoliuciją dėl Kankune vykusios Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) penktosios ministrų konferencijos[1], į savo 2005 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo po 2004 m. rugpjūčio 1 d. PPO Generalinės tarybos sprendimo[2], į savo 2005 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl pasirengimo šeštajai PPO ministrų konferencijai Honkonge[3], į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) poveikio vystymuisi[4], į savo 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo po PPO ministrų konferencijos Honkonge[5], į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl prekybos ir skurdo: prekybos politikos krypčių kūrimas siekiant padidinti prekybos indėlį mažinant skurdą[6], į savo 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl derybų dėl Dohos plėtros darbotvarkės sustabdymo[7], į savo 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų[8], į savo 2007 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų[9] ir į savo 2008 m. birželio 5 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., iš dalies keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 552/97, (EB) Nr. 1933/2006 ir Komisijos reglamentus (EB) Nr. 964/2007 ir (EB) Nr. 1100/2006[10],

–  atsižvelgdamas į laikinąjį Komorų, Madagaskaro, Mauricijaus, Seišelių, Zimbabvės, Zambijos ir Europos bendrijos ekonominės partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimą),

–  atsižvelgdamas į Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos posėdžių, vykusių 2006 m. balandžio mėn., 2006 m. spalio mėn., 2007 m. gegužės mėn., 2007 m. spalio mėn., 2007 m. lapkričio mėn. ir 2008 m. gegužės mėn., išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Komisijos komunikatą „Ekonominės partnerystės susitarimai“ (COM(2007)0635),

–  atsižvelgdamas į Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT), ypač į jo XXIV straipsnį,

–  atsižvelgdamas į ministrų deklaraciją, kuri patvirtinta 2001 m. lapkričio 14 d. Dohoje vykusios ketvirtosios PPO ministrų konferencijos metu,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 18 d. ministrų deklaraciją, kuri buvo priimta per Honkonge vykusią šeštąją Pasaulio prekybos organizacijos ministrų konferenciją,

–  atsižvelgdamas į pagalbos prekybos srityje darbo grupės pranešimą ir rekomendacijas, kuriuos PPO Generalinė taryba priėmė 2006 m. spalio 10 d.,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją, kurioje Tūkstantmečio vystymosi tikslai nurodomi kaip tarptautinės bendruomenės bendrai nustatyti skurdo panaikinimo kriterijai,

–  atsižvelgdamas į Gleniglso (angl. Gleneagles) pranešimą, kurį 2005 m. liepos 8 d. Gleniglso mieste paskelbė Didysis aštuonetas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį ir 103 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi iki 2007 m. gruodžio 31 d. ankstesni Europos Sąjungos ir AKR šalių prekybos santykiai, dėl kurių pastarosios šalys naudojosi lengvatine prieiga prie ES rinkų nesivadovaudamos abipusiškumo principu, neatitiko PPO taisyklių,

B.  kadangi ekonominės partnerystės susitarimai turi atitikti PPO reikalavimus ir kadangi pagal juos siekiama remti regionų integraciją ir skatinti laipsnišką AKR šalių ekonomikos integraciją į pasaulio ekonomiką, taigi remiantis šiais susitarimais puoselėjama tausi socialinė ir ekonominė plėtra ir prisidedama prie bendro siekio kovoti su skurdu ir ligomis AKR šalyse,

C.  kadangi dabartinės finansų ir ekonominės krizės sąlygomis sąžininga ir palanki vystymuisi prekybos politika kaip niekad svarbi besivystančioms šalims,

D.  kadangi taikant ankstesnes prekybos lengvatų sistemas nepavyko iš esmės pagerinti ekonominės padėties šiose šalyse,

E.  kadangi Laikinieji ekonominės partnerystės susitarimai (LEPS) – tai susitarimai dėl prekybos prekėmis, kuriais siekiama išvengti AKR prekybos su Europos Sąjunga nutraukimo,

F.  kadangi LEPS yra visiškai nepriklausomi, PPO principus atitinkantys tarptautiniai susitarimai ir jie gali būti laikomi pirmuoju žingsniu siekiant ekonominės partnerystės susitarimų,

G.  kadangi Europos Sąjunga nuo pat pirmųjų metų siūlo AKR šalims šimtaprocentinę bekvotę ir bemuitę prieigą prie ES rinkų, išskyrus ryžių rinką (2010 m.) ir cukraus rinką (2015 m.),

H.  kadangi AKR šalių ir Europos Sąjungos valstybių pajėgumai labai nevienodi,

I.  kadangi ES ir AKR šalys konkuruoja tik ribotu mastu, nes didžiąją dalį ES eksporto sudaro prekės, kurių AKR šalys pačios negamina, tačiau šios prekės joms reikalingos arba tiesiogiai vartoti, arba kaip gamybos priemonės vietos pramonėje,

J.  kadangi įrodyta, kad prekybos liberalizavimas skatina rinkos įvairovę, ekonominį augimą ir plėtrą,

K.  kadangi kai kurios AKR šalys, derėdamosi dėl ekonominės partnerystės susitarimo, siekė į šį susitarimą įtraukti didžiausio palankumo statuso (DPS) sąlygą ir taip užtikrinti, kad visi eksportuotojai būtų traktuojami taip, kaip palankiausiai vertinamas eksportuotojas,

L.  kadangi su AKR šalimis buvo susiderėta dėl naujų patobulintų kilmės taisyklių, kurios, jas tinkamai įgyvendinus ir tinkamai atsižvelgus į mažesnius šių šalių pajėgumus, gali būti minėtosioms šalims labai naudingos,

M.  kadangi tobulinant prekybos taisykles turėtų būti labiau remiama su prekyba susijusi pagalba,

N.  kadangi pagalbos prekybai tikslas – remti besivystančių šalių sugebėjimą pasinaudoti naujomis prekybos galimybėmis,

O.  kadangi išsamus ekonominės partnerystės susitarimas neišvengiamai lemia AKR šalių ir kitų prekybos partnerių susitarimų ateityje taikymo sritį ir turinį bei regiono poziciją derybų metu,

P.  kadangi AKR šalių Rytų ir Pietų Afrikos valstybių grupę (RPA) sudaro 11 valstybių, kurių padėtis šiame regione labai nevienoda tiek jų dydžio, tiek bendro vidaus produkto (BVP) požiūriu,

Q.  kadangi RPA Rytų ir Pietų Afrikos šalių grupę sudaro penkios valstybės, kurių bendras gyventojų skaičius yra 33,5 mln. ir kiekvienos iš šių šalių dydis ir ypatybės skiriasi, ir didžiausioji iš jų, Madagaskaras, turi 250 kartų daugiau gyventojų negu mažiausioji, Seišeliai,

R.  kadangi Rytų ir Pietų Afrikos regiono šalys, pasidalijusios į Rytų Afrikos bendriją ir į Rytų ir Pietų Afriką, gali susivienyti, jei tik nuspręs tai padaryti,

1.  dar kartą patvirtina savo požiūrį, kad deramai parengus ekonominės partnerystės susitarimą ir kartu vykdant veiksmingą vystymosi politiką atsirastų galimybė atgaivinti AKR ir ES prekybos santykius, skatinti AKR šalių ekonomikos plėtrą ir įvairinimą ir regionų integraciją bei mažinti skurdą AKR šalyse;

2.  pabrėžia, kad šie susitarimai gali būti laikomi patenkinamais tik tada, jei juos taikant pasiekiami trys tikslai: AKR šalims suteikiamos priemonės tvariai vystytis, skatinamas jų dalyvavimas pasaulinėje prekyboje ir stiprinamas regionalizacijos procesas;

3.  pabrėžia, kad pagrindinis šio susitarimo tikslas – remiantis plėtros tikslais, skurdo mažinimu ir pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms prisidėti prie Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo;

4.  pripažįsta, kad pasirašytas laikinasis Sąjungos ir atitinkamų valstybių ekonominės partnerystės susitarimas buvo naudingas eksportuotojams, kadangi 2008 m. sausio 1 d. nustojus galioti Kotonu prekybos režimui buvo išsaugotas eksporto į Europos Sąjungą status quo, taigi Rytų ir Pietų Afrikos valstybių galimybės eksportuoti į ES buvo išsaugotos ir padidėjo ir dėl visapusiškos rinkos, ir dėl patobulintų kilmės šalies taisyklių;

5.  pabrėžia, kad svarbu pasiekti ES ir AKR partnerių susitarimų, atitinkančių PPO reikalavimus, nes jei nebus sudaryti minėtieji susitarimai, prekybiniai santykiai ir AKR partnerių vystymasis bus dideliu mastu sužlugdyti;

6.  palankiai vertina tai, kad Europos bendrija, siekdama remti AKR ir Europos Sąjungos savitarpio prekybos liberalizavimą, siūlo AKR šalims visiškai bekvotę ir bemuitę prieigą prie Europos Sąjungos rinkos; ši prieiga galiotų jų prekėms;

7.  pažymi, kad laikinojo ekonominės partnerystės susitarimo pasirašymas apskritai svarbus tvariam šių regionų augimui, ir pabrėžia nenutrūkstamų derybų dėl išsamaus susitarimo pasirašymo svarbą skatinant prekybos vystymąsi, investicijas ir regionų integraciją;

8.  palankiai vertina tai, kad, remiantis laikinuoju ekonominės partnerystės susitarimu, nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) galėtų prisitaikyti prie susitarimo pagrindu nustatytų pokyčių, ir ragina susijusių valstybių valdžios institucijas toliau remti MVĮ interesus derantis dėl išsamaus ekonominės partnerystės susitarimo;

9.  pabrėžia, kad yra didelis atotrūkis tarp ES ir Rytų ir Pietų Afrikos šalių ekonomikų, kurio niekada nepavyks pašalinti, net ir iš dalies, tik laisvosios prekybos politikos priemonėmis;

10.  ragina AKR šalis tęsti liberalizaciją ir skatina plėsti tokias reformas ir taikyti jas ne tik prekybai prekėmis, siekiant liberalizuoti taip pat prekybą paslaugomis;

11.  siekdamas, kad pereinamasis ekonomikos laikotarpis pasirašius laikinąjį ekonominės partnerystės susitarimą būtų sklandesnis, ragina Europos Sąjungą didinti atitinkamą pagalbą AKR šalių valdžios institucijoms ir privačiajam sektoriui ir užtikrinti, kad būtų imtasi priemonių siekiant apsaugoti pažeidžiamų gyventojų grupes (vyresnio amžiaus asmenis, asmenis su negalia, vienišas motinas) pereinamuoju ekonomikos laikotarpiu;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares aiškiau informuoti, kaip AKR regione iš tiesų paskirstomos įsipareigotų prioritetinių išlaidų lėšos, susijusios su padidintu pagalbos prekybai biudžetu;

13.  ragina kuo greičiau nustatyti ir paskirti prekybos tikslams skirtą pagalbos dalį;

14.  ragina susijusias šalis siekiant geriau bendradarbiauti su Sąjunga suteikti aiškią ir skaidrią informaciją apie savo ekonominę ir politinę padėtį bei vystymąsi;

15.  ragina derybų dėl bet kurio išsamaus EPS dalyvius visiškai atsižvelgti į gamtos išteklių valdymo skaidrumo svarbą ir nurodyti, kokia pažangiąja patirtimi AKR šalims būtina vadovautis siekiant iš šių išteklių didžiausios naudos, įskaitant kovą su galimu pinigų plovimu;

16.  pabrėžia regioninės prekybos svarbą ir būtinybę skatinti regionų prekybos ryšius siekiant užtikrinti tvarų augimą regione; pažymi, kad svarbus skirtingų regioninių vienetų bendradarbiavimas ir darna; ragina užtikrinti, kad jokie ES ir Rytų bei Pietų Afrikos regiono valstybių susitarimai neprieštarautų vieni kitiems ir netrukdytų regioninei integracijai visame šiame regione;

17.  ragina taikyti tinkamas ir skaidrias ekonominės partnerystės susitarimų poveikio stebėsenos priemones, kurių funkcijos ir poveikis būtų aiškūs, taip pat numatyti aktyvesnį AKR valstybių dalyvavimą ir išsamiai konsultuotis su suinteresuotomis šalimis, įskaitant konsultaciją su pilietine visuomene; pabrėžia, kad ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams po ekonominės partnerystės susitarimo su Rytų ir Pietų Afrikos valstybėmis pasirašymo datos numatoma išsamiai persvarstyti susitarimą privaloma tvarka ir siekiant nustatyti susitarimo socialinį ir ekonominį poveikį, įskaitant įgyvendinimo sąnaudas ir pasekmes, kad galima būtų iš dalies pakeisti šio susitarimo nuostatas ir koreguoti jų taikymą;

18.  mano, kad įgyvendinant EPS svarbu nustatyti tinkamą stebėsenos sistemą, kurią koordinuotų atitinkamas Parlamento komitetas, kuris, siekiant užtikrinti INTA komiteto vadovaujančio vaidmens ir prekybos ir vystymosi politikos nuoseklumo pusiausvyrą, būtų sudaromas iš Tarptautinės prekybos komiteto ir Vystymosi komiteto narių; mano, kad šis Parlamento komitetas turėtų veikti lanksčiai ir aktyviai derinti darbą su AKR ir ES jungtine parlamentine asamblėja; mano, kad ši stebėsenos sistema turėtų būti pradėta taikyti kiekvieną kartą sudarius EPS;

19.  primygtinai teigia, kad, vadovaujantis su pagalbos veiksmingumu susijusiais Paryžiaus principais, parama, be kita ko, turi priklausyti nuo poreikio, ir todėl ragina AKR, jei reikia, gavus tinkamą ES paramą, pateikti išsamių, skaičiavimais pagrįstų pasiūlymų, kiek ir kokiam tikslui reikia papildomų su EPS susijusių lėšų, visų pirma šiose srityse: reglamentavimo sistemos, apsaugos priemonių, prekybos palengvinimo, paramos siekiant atitikti tarptautinius sanitarijos, fitosanitarijos ir intelektinės nuosavybės standartus bei EPS stebėsenos priemonės sukūrimo;

20.  ir toliau pritaria Europos bendrijos ir Rytų ir Pietų Afrikos valstybių išsamiam ekonominės partnerystės susitarimui, įskaitant derybas svarbiausiais intelektinės nuosavybės teisių klausimais, įskaitant ne tik vakarietiškas technologijas, bet ir biologinę įvairovę ir tradicines žinias;

21.  ragina Komisiją dėti visas pastangas siekiant vėl pradėti derybas dėl Dohos plėtros darbotvarkės ir užtikrinti, kad, remiantis prekybos liberalizavimo susitarimais, būtų toliau skatinamas skurstančių šalių vystymasis;

22.  yra įsitikinęs, kad ekonominės partnerystės susitarimai turėtų papildyti Dohos plėtros darbotvarkę, o ne ją keisti;

23.  pritaria, jog reikia ir svarbu įtraukti skyrių dėl prekybos apsaugos taikant abipuses apsaugos priemones; ragina abi šalis pernelyg nepiktnaudžiauti šiomis apsaugos priemonėmis;

24.  mano, kad pagal išsamų ekonominės partnerystės susitarimą turėtų būti skatinamas apdorotų medžiagų eksportas, taikant paprastesnes ir patobulintas kilmės taisykles, ypač svarbiausiuose sektoriuose, pvz., tekstilės ir žemės ūkio sektoriuose;

25.  pritaria, kad būtų numatytos suderintos tai pačiai prekių grupei taikomų muitų išimtys, ypač taikomos žemės ūkio prekėms ir kai kurioms apdorotoms žemės ūkio prekėms, kadangi jos labiausiai susijusios su būtinybe apsaugoti jaunas šių šalių pramonės šakas arba jautrius produktus, ir primena ES įsipareigojimą atsižvelgiant į Dohos derybų vystymosi klausimais raundą panaikinti subsidijas žemės ūkio eksportui;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu ES ir Rytų ir Pietų Afrikos regiono derybos siekiant pereiti nuo laikinojo prie išsamaus EPS vyksta remiantis prielaida, kad susitarimas bus pasirašytas iki 2009 m. pabaigos;

27.  mano, kad turėtų būti atskirtos komercinės ir viešosios paslaugos; pabrėžia būtinybę išsaugoti viešąsias paslaugas, kurios susijusios su pagrindiniais žmonių poreikiais arba kurios atlieka svarbų vaidmenį išsaugant kultūrinę įvairovę, ir jų neįtraukti į derybas;

28.  atkreipia dėmesį į tai, kad į išsamų ekonominės partnerystės susitarimą bus įtrauktas skirsnis dėl bendradarbiavimo prekybos prekėmis srityje, dėl konkurencingumo, susijusio su pasiūla, dėl verslo mainų infrastruktūros, prekybos paslaugomis, su prekyba susijusių klausimų, institucijų kompetencijos ugdymo ir dėl mokesčių reguliavimo; ragina abi šalis atsižvelgti į savo įsipareigojimą baigti derybas dėl konkurencijos ir viešųjų pirkimų atsižvelgiant į Rytų ir Pietų Afrikos šalių pajėgumus;

29.  pabrėžia, kad į bet kokį išsamų ekonominės partnerystės susitarimą turi būti įtrauktos gero valdymo, skaidrios politinės veiklos ir žmogaus teisių nuostatos, atsižvelgiant į Kotonu susitarimo 11b, 96 ir 97 straipsnius;

30.  ragina Komisiją derėtis dėl ginčytinų klausimų, pvz., susitarime numatyta prekybos aprėptis, didžiausio palankumo statuso (DDS) sąlyga, eksporto mokesčiai, apsaugos priemonės ir kilmės šalies taisyklės, atsižvelgiant į siekį sudaryti tokį regioninį ekonominės partnerystės susitarimą, kuris atitiktų ES ir jos piliečių interesus ir būtų parama ES ir AKR šalių tvariai plėtrai;

31.  pabrėžia išsamaus ekonominės partnerystės susitarimo svarbą derinant AKR šalių ir Europos bendrijos prekybos susitarimus ir remiant regionų savitarpio ryšius;

32.  išreiškia didžiulį susirūpinimą dėl dabartinės žmogaus teisių, demokratinės ir ekonominės padėties Zimbabvėje, kuri kelia didžiulę grėsmę šios šalies piliečiams ir dėl kurios labai apsunkinamas Sąjungos ir Zimbabvės bendradarbiavimas šiuo metu ir ateityje;

33.  palankiai vertina tai, kad sukurta Rytų ir Pietų Afrikos šalių grupės muitų sąjunga ir kad dedamos pastangos pinigų sąjungai sukurti, ypač todėl, kad tai būtų naudinga įmonėms, nes suderinus taisykles Rytų ir Pietų Afrikos regione būtų užtikrinta didesnė rinka, padidinta prekyba ir būtų sudaryta daugiau galimybių kurti masto ekonomiką;

34.  ragina besiderančias šalis įtraukti įpareigojančias procedūras, susijusias su investicijomis, konkurencija ir viešaisiais pirkimais, kurių dėka didėtų susidomėjimas verslo ir investicijų galimybėmis Rytų ir Pietų Afrikos šalyse; šios taisyklės skirtos visiems, taigi, vadovaujantis jomis, būtų lengviau pritraukti verslo atstovus ir investicijas, o tai naudinga ir vartotojams, ir vietos valdžiai;

35.  siekdamas užtikrinti, kad šalys partnerės nedelsdamos pasinaudotų laikinojo ekonominės partnerystės susitarimo pranašumais, ragina kuo skubiau baigti ratifikavimo procedūrą;

36.  ragina šalis baigti derybas dėl išsamaus Rytų ir Pietų Afrikos šalių ir Sąjungos ekonominės partnerystės susitarimo, jei abi derybų šalys aiškiai pripažino abipusę šio susitarimo naudą;

37.  primygtinai reikalauja, kad Parlamentas būtų visiškai informuojamas ir dalyvautų pereinamuoju derybų proceso laikotarpiu; norėtų, kad tai būtų pasiekta vykdant aktyvų neoficialų trišalį dialogą su Taryba ir Komisija; ragina, kad Taryba kuo greičiau įtrauktų Parlamentą;

38.  pripažįsta Čagoso salyno žmonių, kurie buvo prievarta iškeldinti iš savo salų ir šiuo metu skurdžiai gyvena Mauricijaus ir Seišelių salose, keblią padėtį, ir mano, kad ES turėtų mėginti rasti sprendimą Čagoso gyventojų klausimais ir sudaryti jiems galimybes grįžti į savo teisėtas gimtąsias salas;

39.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių ir AKR šalių vyriausybėms ir parlamentams, AKR ir ES Tarybai bei AKR ir ES Jungtinei parlamentinei asamblėjai.

Teisinė informacija - Privatumo politika