PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
16.3.2009
pagal Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį
pateikė Kader Arif
Tarptautinės prekybos komiteto vardu
dėl tarpinio Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Centrinės Afrikos ekonominės partnerystės susitarimo
B6‑0147/2009
Europos Parlamento rezoliucija dėl tarpinio Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Centrinės Afrikos ekonominės partnerystės susitarimo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo 2003 m. rugsėjo 25 d. rezoliuciją dėl Kankune vykusios Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) penktosios ministrų konferencijos[1], į savo 2005 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo po 2004 m. rugpjūčio 1 d. PPO Generalinės tarybos sprendimo[2], į savo 2005 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl pasirengimo šeštajai PPO ministrų konferencijai Honkonge[3], į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) poveikio vystymuisi[4], į savo 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo po PPO ministrų konferencijos Honkonge[5], į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl prekybos ir skurdo: prekybos politikos krypčių kūrimas siekiant padidinti prekybos indėlį mažinant skurdą[6], į savo 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl derybų dėl Dohos plėtros darbotvarkės sustabdymo[7], į savo 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų[8], į savo 2007 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų[9] ir į savo 2008 m. birželio 5 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., iš dalies keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 552/97, (EB) Nr. 1933/2006 ir Komisijos reglamentus (EB) Nr. 964/2007 ir (EB) Nr. 1100/2006[10],
– atsižvelgdamas į tarpinį Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Centrinės Afrikos ekonominės partnerystės susitarimą,
– atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių grupės narių ir Europos Bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimą),
– atsižvelgdamas į Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos (BRIST) 2006 m. balandžio mėn., 2006 m. spalio mėn., 2007 m. gegužės mėn., 2007 m. spalio mėn., 2007 m. lapkričio mėn. bei 2008 m. gegužės mėn. posėdžių išvadas,
– atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Komisijos komunikatą „Ekonominės partnerystės susitarimai“ (COM(2007)0635),
– atsižvelgdamas į Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT), ypač į jo XXIV straipsnį,
– atsižvelgdamas į ministrų deklaracijas, patvirtintas 2001 m. lapkričio 14 d. Dohoje vykusio ketvirtojo PPO ministrų konferencijos posėdžio ir 2005 m. gruodžio 18 d. Honkonge vykusio šeštojo PPO ministrų konferencijos posėdžio metu,
– atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 15 d. Europos Sąjungos Tarybos patvirtintą bendrąją pagalbos prekybai strategiją,
– atsižvelgdamas į Pagalbos prekybai darbo grupės pranešimą ir rekomendacijas, kurias PPO Generalinė Taryba patvirtino 2006 m. spalio 10 d.,
– atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų tūkstantmečio deklaraciją, kurioje buvo nustatyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT), visos tarptautinės bendruomenės iškelti kaip priemonė, skirta skurdui panaikinti,
– atsižvelgdamas į su viešąja vystymosi pagalba susijusius Bendrijos įsipareigojimus, prisiimtus pagal vadinamąjį Monterėjaus konsensusą, kurį 2002 m. kovo 22 d. tarptautinės vystymosi finansavimo konferencijos metu patvirtino Jungtinės Tautos, pagal Gleneagleso pranešimą, kurį 2005 m. liepos 8 d. paskelbė G8 grupė, pagal 2008 m. gegužės 27 d. Adis Abeboje priimtas Tarybos ir valstybių narių atstovų, susirinkusių EPS taryboje, išvadas bei pagal 2008 m. gruodžio 2 d. antrosios tarptautinės vystymosi finansavimo konferencijos metu Jungtinių Tautų priimtą Dohos konferencijos deklaraciją,
– atsižvelgdamas į Akros veiksmų programą, kurią 2008 m. rugsėjo 4 d. patvirtino valstybės, dalyvaujančios trečiajame aukšto lygio forume vystymosi pagalbos veiksmingumo klausimais,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį ir 103 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi iki 2007 m. pabaigos nepavykus pasiekti regioninio susitarimo su visomis Centrinės Afrikos valstybėmis Europos Sąjunga ir Kamerūnas 2007 m. lapkričio 17 d. parafavo tarpinį ekonominės partnerystės susitarimą; kadangi šis susitarimas pasirašytas 2009 m. sausio 15 d. Jaundėje,
B. kadangi pagrindiniai šio susitarimo, kaip ir kitų EPS, tikslai turėtų būti tvari ekonominė ir socialinė plėtra ir skurdo pašalinimas, taip pat parama regionų integracijai ir didesnė AKR valstybių ekonomikos integraciją į pasaulio ekonomiką,
C. kadangi Komisija tęsia tuo pačiu metu vykstančias derybas dėl susitarimo su visomis Centrinės Afrikos valstybėmis,
D. kadangi reikia atsižvelgti į aštuonių Centrinės Afrikos valstybių, iš kurių šešios yra salų valstybės arba anklavai ir penkios priklauso mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir gali laisvai patekti į ES rinką pagal iniciatyvą „Viskas, išskyrus ginklus“, ekonominius ir socialinius skirtumus,
E. kadangi atveriant šias valstybes ES eksportui būtina teikti pagalbą vystymuisi ir ženklią techninę pagalbą,
F. kadangi Komisija ir Europos Sąjungos valstybės narės 2007 m. spalio mėn. įsipareigojo kasmet skirti papildomai 1 000 000 000 eurų pagal Pagalbos prekybai iniciatyvą, siekdamos paremti EPS pasirašiusių ir jo nepasirašiusių besivystančių šalių pastangas didinti savo prekybinius pajėgumus, ir kadangi Centrinės Afrikos regionas turėtų gauti teisingą ir nešališką šių lėšų dalį;
G. kadangi ekonominė konkurencija tarp ES ir Kamerūno yra ribota, nes didžiąją dalį ES eksporto sudaro prekės, kurių Kamerūnas negamina, tačiau šios prekės jam reikalingos arba tiesiogiai naudoti, arba šalies pramonei; kadangi galimas ES eksporto į Kamerūną padidėjimas po tarpinio EPS (TEPS) pasirašymo turėtų netrukdyti vietos gamybai ir naujoms pramonės šakoms, nes EPS turėtų prisidėti prie AKR šalių ekonomikos įvairinimo;
1. pabrėžia, kad šie susitarimai gali būti laikomi patenkinamais tik tada, jei juos taikant pasiekiami šie tikslai: AKR šalims suteikiama tvaraus vystymosi parama, skatinamas jų dalyvavimas pasaulinėje prekyboje, stiprinamas regionalizacijos procesas, skatinami prekybos mainai tarp Europos Sąjungos ir AKR šalių; skatinamas AKR šalių ekonomikos įvairinimas;
2. ypatingai pabrėžia šių susitarimų pradinę paskirtį: vystymąsi, skurdo mažinimą ir paramą Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimui;
3. mano, kad šie tikslai įgyvendinami tikslingai apsaugant AKR šalis nuo galimų neigiamų EPS įgyvendinimo pasekmių, teikiant paramą, kurią gaudamos jos gali iš tiesų pasinaudoti prekybos lengvatų nauda, bei remiant jų ekonominį ir socialinį vystymąsi; ragina Komisiją ir valstybes nares teikti didesnę ir adekvačią paramą siekiant palengvinti ekonomikos perėjimą po laikinųjų ekonominės partnerystės susitarimų parafavimo;
4. ragina derybų šalis, kaip planuota, baigti derybas 2009 m; ragina šalis imtis visų galimų priemonių siekiant, kaip planuota, iki 2009 m. pabaigos baigti rengti AKR šalių ir Europos Sąjungos išsamų EPS;
5. pripažįsta, kad pagal PPO taisykles reikėjo sudaryti susitarimą iki 2007 m. gruodžio 31 d.; vis dėlto pabrėžia, kad Komisija vertė sudaryti išsamius EPS iki minėtosios datos, kai apsiribojus susitarimu vien dėl prekių būtų buvę galima įvykdyti Europos bendrijos įsipareigojimus PPO;
6. pripažįsta, kad pasirašytas laikinasis Europos Sąjungos ir AKR valstybių ekonominės partnerystės susitarimas buvo naudingas eksportuotojams, kadangi 2008 m. sausio 1 d. nustojus galioti Kotonu prekybos režimui buvo išplėstos eksporto į Europos Sąjungą galimybės, taigi AKR eksportuotojai išvengė nuostolių, kurių jie būtų patyrę, jei būtų turėję veikti remdamiesi ne tokiomis palankiomis prekybos sistemomis;
7. palankiai vertina tai, kad Europos Sąjunga, siekdama remti AKR ir Europos Sąjungos savitarpio prekybos liberalizavimą, siūlo AKR šalims visiškai bekvotę ir bemuitę prieigą prie Europos Sąjungos rinkos; ši prieiga galiotų daugumai prekių;
8. siekdamas užtikrinti, kad šalys partnerės nedelsdamos pasinaudotų laikinojo ekonominės partnerystės susitarimo pranašumais, ragina kuo skubiau ir be reikalo nevilkinant baigti ratifikavimo procedūrą;
9. pabrėžia, kad patvirtinus susitarimą reikėtų didelių pastangų ir didelės ES paramos, siekiant gerokai pakelti Kamerūno ekonomikos lygį;
10. mano, kad, nepaisant lengvatinės Kamerūno žemės ūkio produktų galimybės patekti į ES rinką, taikant EPS negalima paskatinti Kamerūno žemės ūkio gamybos vystymosi, jei techninėmis ir finansinėmis investicijomis nebus padidinti ir modernizuoti gamybos pajėgumai;
11. atkreipia dėmesį į tai, kad dėl didelio valstybės išlaidų žemės ūkio subsidijoms ir paramai lygio skirtumų Europos Sąjungos ir AKR ekonomikoje AKR šalių ūkininkų padėtis blogesnė, nes mažėja jų konkurencingumas ir šalies viduje, ir užsienyje, nes jų produktai iš tikrųjų yra brangesni;
12. taigi pritaria, kad būtų numatytos suderintos tai pačiai prekių grupei taikomų muitų išimtys, ypač susijusios su žemės ūkio prekėmis ir su kai kuriomis apdorotomis žemės ūkio prekėmis, kadangi labiausiai reikia apsaugoti jaunas šių šalių pramonės šakas arba „jautrius“ produktus;
13. ragina derybų dėl bet kurio išsamaus EPS dalyvius visiškai atsižvelgti į gamtos išteklių valdymo skaidrumo svarbą ir nurodyti, kokia pažangiąja patirtimi tiesiogiai susijusioms šalims būtina vadovautis siekiant iš šių išteklių didžiausios naudos;
14. ragina Komisiją aiškiau informuoti, kaip AKR regione iš tiesų paskirstomos lėšos, kurios kaip prioritetinės išlaidos numatytos pagal padidintą pagalbos prekybai biudžetą;
15. mano, kad reikėtų laikytis Europos įsipareigojimų ir išmokų grafiko, kaip susitarta pagal orientacines regionines ir nacionalines programas, nes šios lėšos būtinai turi būti teikiamos vykstant AKR šalių liberalizacijos procesui;
16. pabrėžia, kad teikiant ES finansavimą turėtų būti kartu padedama pakelti AKR ekonomikos lygį ir kompensuoti su muitais susijusių pajamų praradimą; prašo Komisijos kuo anksčiau pranešti EPS bendro fiskalinio poveikio apskaičiavimo metodus;
17. primygtinai teigia, kad, vadovaujantis su pagalbos veiksmingumu susijusiais Paryžiaus principais, parama, be kita ko, turi priklausyti nuo poreikio, ir todėl ragina AKR šalis patikslinti, kokiam tikslui reikia papildomų su EPS susijusių lėšų, ypač šiose srityse: norminio pagrindo, apsaugos priemonių, prekybos palengvinimo, paramos siekiant atitikti tarptautinius sanitarijos, fitosanitarijos ir intelektinės nuosavybės standartus bei EPS stebėsenos priemonės sukūrimo;
18 siekiant gerinti bendradarbiavimą su Komisija, ragina susijusias šalis teikti aiškią ir skaidrią informaciją apie jų ekonominę ir politinę padėtį bei vystymąsi;
19. pabrėžia prekybos pačiame regione svarbą ir būtinybę plėtoti regioninės prekybos ryšius siekiant užtikrinti tvarų augimą regione; pažymi, kad svarbus skirtingų regioninių vienetų bendradarbiavimas ir suderinamumas;
20. skatina toliau mažinti tarifus, taikomus tarp besivystančių šalių ir regionų grupių, šiuo metu sudarančius 15–25 proc. prekybinės vertės, siekiant toliau skatinti pietų regionų tarpusavio prekybą, ekonominę plėtrą ir regionų integraciją;
21. mano, kad būsimasis EPS su Centrinės Afrikos valstybėmis jokiu būdu neturėtų kelti grėsmės šių valstybių regioninei integracijai ar ją silpninti;
22. ragina Komisiją dėti visas pastangas stengiantis vėl pradėti derybas dėl Dohos plėtros darbotvarkės (DPD) ir užtikrinti, kad susitarimai dėl liberalizavimo skatintų skurdžių šalių vystymąsi;
23. yra įsitikinęs, kad išsamūs EPS turėtų papildyti susitarimus dėl DPD, o ne būti alternatyva AKR šalims;
24. mano, kad dėl neaiškumų, susijusių su Dohos raundo derybomis ir su ginčo dėl bananų sprendimu PPO, būtinas ypatingas Europos Sąjungos dėmesys ir prioritetiniai veiksmai siekiant užtikrinti bananų sektoriaus ateitį Kamerūne ir visame Centrinės Afrikos regione;
25. teigiamai vertina susitarime numatytas apsaugos priemones, bet pabrėžia, kad jų įgyvendinimui numatyta sistema sudėtinga, be to, dėl jos galėtų būti apribotos galimybės jas įgyvendinti; ragina abi šalis pernelyg nepiktnaudžiauti šiomis apsaugos priemonėmis;
26. pabrėžia, jog būtinas nacionalinių parlamentų, Europos Parlamento ir pilietinės visuomenės atliekamas bendras EPS poveikio įvertinimas, vykdomas po jo įgyvendinimo; prašo, kad liberalizavimo grafikas būtų peržiūrėtas pagal šio įvertinimo išvadas;
27. prašo, kad būtų remiama didžiausią pridėtinę vertę turinčių perdirbtų produktų gamyba ir eksportas, ypač supaprastinant kilmės taisykles ir suteikiant joms daugiau lankstumo, o jas nustatant derėtų atsižvelgti į pramonės išsivystymo skirtumus tarp ES ir AKR šalių bei tarp pastarųjų;
28. atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis laikinuoju ekonominės partnerystės susitarimu, nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį mažos ir vidutinio dydžio įmonės (MVĮ) galėtų prisitaikyti prie susitarimo pagrindu nustatytų pokyčių, ir ragina susijusių valstybių valdžios institucijas toliau remti MVĮ interesus derantis dėl išsamaus EPS;
29. siekdamas, kad pereinamasis ekonomikos laikotarpis pasirašius laikinąjį ekonominės partnerystės susitarimą būtų sklandesnis, ragina Europos Sąjungą didinti atitinkamą pagalbą AKR šalių valdžios institucijoms ir privačiajam sektoriui;
30. pabrėžia, kad tarpinio ekonominės partnerystės susitarimo su Kamerūnu nuostatos neturėtų būti paprasčiausiai perkeltos į regioninį EPS; primena, kad Kamerūnas neatspindi aštuonių regiono valstybių, kurių su liberalizavimo grafikais, pereinamaisiais laikotarpiais ir pažeidžiamų produktų sąrašais susiję prioritetai ir poreikiai nėra tokie patys, įvairovės; prašo, kad regioninis EPS būtų pakankamai lankstaus pobūdžio siekiant atsižvelgti į šias ypatybes;
31. mano, kad dabartinis Centrinės Afrikos regiono pasiūlymas 20 metų laikotarpiu liberalizuoti 71 proc. prekybos, taikant 5 metų parengiamąjį laikotarpį, neatitinka PPO reikalavimų, pagal kuriuos numatyta 80 proc. 15 metų laikotarpiu;
32. rekomenduoja laikytis lankstaus, asimetrinio ir pragmatinio požiūrio tebevykstančiose derybose dėl galutinio EPS; turėdamas tai mintyje, ragina Komisiją ypač atsižvelgti į Centrinės Afrikos regiono prašymą, susijusį su susitarime numatytais vystymosi aspektais; atsižvelgdamas į tai, pritaria 2008 m. birželio 16 ir 17 d. Tarybos išvadoms;
33. sutinka su nuomone, kad į išsamų ekonominės partnerystės susitarimą būtų įtrauktas skirsnis dėl vystomojo bendradarbiavimo, pagal kurį būtų skatinama bendradarbiauti prekybos prekėmis, su pasiūla susijusio konkurencingumo, verslo skatinimo infrastruktūros, prekybos paslaugomis, su prekyba susijusių klausimų, institucijų kompetencijos ugdymo ir mokesčių reguliavimo srityse; ragina abi šalis laikytis jų sutarto įsipareigojimo baigti derybas dėl konkurencijos ir viešųjų pirkimų tik tuomet, kai bus sukurti tinkami pajėgumai;
34. ragina Komisiją besąlygiškai ir lanksčiai reaguoti į AKR valstybių prašymus peržiūrėti į laikinuosius ekonominės partnerystės susitarimus įtrauktus ginčijamus klausimus, kaip antai „iš esmės visos prekybos prekėmis“ apibrėžtį, didžiausio palankumo režimo statuso sąlygą, įsipareigojimus, susijusius su eksporto mokesčių panaikinimu, status quo sąlyga ir abišalėmis bei specialiomis apsaugos priemonėmis;
35. prašo, kad, jei Centrinės Afrikos valstybės, kurios nėra mažiausiai išsivysčiusios šalys, nenorėtų pasirašyti EPS, Komisija apsvarstytų visas galimas alternatyvas, siekdama sukurti šiose valstybėse naują prekybos sistemą, kuri atitiktų PPO taisykles;
36. primena, kad pagal PPO taisykles nereikalaujama susitarti dėl paslaugų ir vadinamųjų Singapūro klausimų; taigi pabrėžia, kad Komisija neturėtų reikalauti derėtis dėl šių klausimų, nes šios šalys nelinkusios to daryti, ir kad ji negali remdamasi peržiūros sąlygomis, numatytomis tarpiniame ekonominės partnerystės susitarime, reikalauti, kad visos regiono šalys aptartų šiuos klausimus;
37. prašo Komisijos neįtraukti į EPS nuostatų dėl intelektinės nuosavybės, dėl kurių kyla kliūčių pagrindiniams vaistams įsigyti; ragina Europos Sąjungą išnaudoti EPS sistemą padedant AKR šalims įgyvendinti lankstumo priemones, numatytas Dohos deklaracijoje dėl TRIPS ir visuomenės sveikatos;
38. reikalauja, kad EPS būtų įrašyti plačiau išdėstyti skyriai dėl vystymosi siekiant įgyvendinti TVT ir propaguoti bei stiprinti pagrindines socialines ir žmogaus teises;
39. pabrėžia, kad į bet kokį išsamų EPS turi būti įtrauktos nuostatos dėl gero valdymo, politinių pareigų skaidrumo ir žmogaus teisių;
40. reikalauja, kad Parlamentas būtų nuolat informuojamas apie EPS derybų procesą ir aktyviai jame dalyvautų; be to, primena apie Parlamento priežiūros ir išankstinio įspėjimo vaidmenį, taip pat apie Parlamento narių norą paskatinti platesnį ES institucijų, AKR šalių atstovų ir pilietinės visuomenės dialogą;
41. ragina taikyti tinkamas ir skaidrias priežiūros sistemas, kurios turėtų konkrečią paskirtį ir darytų konkretų poveikį siekiant, kad EPS poveikis būtų stebimas aktyviau dalyvaujant AKR ir konsultuojantis su įvairiomis suinteresuotomis šalimis;
42. ypač pabrėžia didelę AKR parlamentų ir nevalstybinių veikėjų reikšmę EPS priežiūros ir valdymo srityje ir prašo Europos Komisijos užtikrinti jų dalyvavimą vykstančiose derybose; mano, kad todėl AKR šalys ir Europos Sąjunga turi susitarti dėl aiškios tolesnių derybų, grindžiamų dalyvavimu, darbotvarkės;
43. pabrėžia, kaip svarbu sukurti tinkamus ir skaidrius kontrolės mechanizmus, kuriais vadovaudamasis Europos Parlamento atsakingas komitetas galėtų vykdyti priežiūrą, kad būtų užtikrinamas bendras prekybos ir vystymosi politikos nuoseklumas;
44. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių ir AKR šalių vyriausybėms ir parlamentams, AKR ir ES Tarybai bei AKR ir ES Jungtinei parlamentinei asamblėjai.
- [1] OL C 77 E, 2004 3 26, p. 393.
- [2] OL C 92 E, 2006 4 20, p. 397.
- [3] OL C 285 E, 2006 11 22, p. 126.
- [4] OL C 292 E, 2006 12 1, p. 121.
- [5] OL C 293 E, 2006 12 2, p. 155.
- [6] OL C 298 E, 2006 12 8, p. 261.
- [7] OL C 305 E, 2006 12 14, p. 244.
- [8] OL C 102 E, 2008 4 24, p. 301.
- [9] OL C 323 E, 2008 12 18, p. 361.
- [10] Priimti tekstai, P6_TA(2008)0252.