PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
18.3.2009
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Rebecca Harms
Verts/ALE frakcijos vardu
dėl automobilių pramonės ateities Europoje
B6‑0156/2009
Europos Parlamento rezoliucija dėl automobilių pramonės ateities Europoje
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2000 m. kovo 23 ir 24 d. Lisabonos Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės išvadas,
– atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 2 d. Komisijos pranešimą pavasario Europos Vadovų Tarybai „Dirbti kartu augimo ir darbo vietų labui. Nauja Lisabonos strategijos pradžia“ (COM(2005)0024 galutinis),
– atsižvelgdamas į aukšto lygio grupės pavadinimu „CARS 21 - Konkurencingos automobilių pramonės reglamentavimo sistema XXI amžiuje“ galutinę ataskaitą,
– atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 7 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingos automobilių pramonės reglamentavimo sistema 21-ajame amžiuje – Komisijos pozicija dėl CARS 21 aukšto lygio grupės galutinės ataskaitos“ (COM(2007)0022 galutinis),
– atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 15 d. ir 16 d. Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime pateiktas pirmininkaujančios valstybės išvadas,
– atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 29 d. Komisijos komunikatą „Įveikti finansinę krizę: Europos veiksmų programa“ (COM(2008)706 galutinis),
– atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos ekonomikos atkūrimo planas“ (COM(2008)800 galutinis),
– atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 4 d. Komisijos pranešimą pavasario Europos Vadovų Tarybai „Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas“ (COM(2009)0114 galutinis),
– atsižvelgdamas į Tarybos ir Komisijos 2009 m. vasario 4 d. pareiškimus dėl finansų krizės poveikio automobilių pramonei,
– atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 25 d. Komisijos komunikatą „Kovos su Europos automobilių pramonės krize veiksmai“ (COM(2009)0104 galutinis),
– atsižvelgdamas į naują 2008 m. gruodžio mėn. priimtą laikinąją valstybės pagalbos priemonių sistemą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Europos automobilių pramonė dėl įvairių veiksnių derinio, tarp kurių finansų ir ekonomikos krizė yra tik vienas iš elementų, patiria krizę, kuri neturi precedento,
B. kadangi krizė daro poveikį ne tik automobilių gamintojams, bet ir tiekėjams, prekiautojams ir remontininkams, įskaitant MVĮ,
C. kadangi ES automobilių pramonė turi 20 proc. vertinamus perteklinius struktūrinius pajėgumus ir kadangi prognozuojama, kad per ateinančius keturis metus transporto priemonių pardavimas sumažės 20–25 proc.,
D. kadangi Europos automobilių pramonės srityje tiesiogiai ir netiesiogiai dirba 10 mln. darbuotojų, t. y. 6 proc. dirbančių Europos Sąjungos gyventojų, ir jau buvo atleista tūkstančiai darbuotojų, kurių daugelis buvo įdarbinti kaip laikinieji darbuotojai, taip pat kyla pavojus tūkstančiams darbo vietų,
E. kadangi automobilių pramonėje yra daug galimybių kurti darbo vietas taikant ekologiškesnes technologijas,
F. kadangi valstybės narės pradėjo priimti nacionalines priemones, skirtas paremti pramonę, ir kadangi Komisija turi stebėti valstybės pagalbos atitiktį ES konkurencijos taisyklėms pagal Sutartį, kaip nustatyta jos 87 ir 88 straipsniuose,
G. kadangi transporto sektoriaus išmetamųjų teršalų kiekis ir toliau augo, tuo tarpu visų kitų sektorių išmetamųjų teršalų kiekis mažėjo,
H. kadangi dėl klimato kaitos reikia priimti naują Europos Sąjungos strategiją transporto sektoriuje, kurio atskiri segmentai vystosi greitai, užtikrinant, kad į rinką tiekiami automobiliai būtų mažesni ir tobulesni,
Nedarbo problemos sprendimas
1. ragina valstybes nares ir Europos Sąjungą veikti greitai ir dėti visas pastangas švelninti neigiamą socialinį poveikį šiame sektoriuje dirbantiems žmonėms;
2. pažymi, kad labiausiai dėl krizės sektoriuje kenčiantys darbuotojai nėra ekonomikos ir politiniai lyderiai, kurie iš dalies atsakingi už dabartinę padėtį, nes priėmė neteisingas šio sektoriaus strategijas;
3. pabrėžia, kad norint išsaugoti ilgalaikes užimtumo galimybes sektorius turi būti pertvarkytas ir pakeistas, ir ragina priimti tinkamas politines priemones, pvz., sukurti perkvalifikavimo pagalbos bendroves, siekiant išlaikyti žmones darbo vietose keičiant jų kvalifikaciją;
4. pažymi, kad sektoriams su panašia kvalifikacijos struktūra, pvz., viešojo transporto priemonių gamybos sektoriui, įgyvendinant tvarią transporto politiką reikės daugiau darbuotojų; primena, kad Sąjungoje viešojo transporto pramonės sektoriuje tiesiogiai dirba 900 000 žmonių, o dar daugiau, jei atsižvelgsime ir į vairuotojus, traukinių konduktorius ir t. t.;
5. primygtinai ragina, kad automobilių pramonė būtų dalis vadinamojo Naujojo ekologinio plano (angl. Green New Deal), kuriame derinama kova su socialiniu krizės poveikiu ir pagrindo tvaresnei ekonomikai, kuri galėtų reaguoti į ateities problemas, kūrimas;
Besąlygiškos pagalbos neteikimas
6. pakartoja, kad pagrindinė atsakomybė už krizės sureguliavimą tenka pramonei;
7. pabrėžia, kad viešosiomis lėšomis neturėtų būti padengiami akcininkų ir didelių automobilių gamintojų valdytojų, kurie praeityje turėjo neįprastai didelį pelną, praradimai, bet lėšos visų pirma turėtų būti panaudojamos darbo vietų išsaugojimui ir kūrimui, atsižvelgiant į Europos Sąjungos tvarumo strategiją;
8. primena Komisijai, kad savanorišku susitarimu su automobilių pramonės atstovais nebuvo pasiektas užsibrėžtas tikslas ir pabrėžia, kad būtina taikyti reglamentavimo metodą;
9. atmeta pramonės atstovų raginimus atidėti naujų arba planuojamų aplinkos apsaugos reikalavimų įvedimą; mano, kad kaip tik bet kokia finansinė parama automobilių pramonei turėtų būti susijusi su aplinkosaugos veiksmingumo gerinimu peržengiant teisinių reikalavimų ribas ir būtino perėjimo prie labiau aplinkai nekenksmingų transporto priemonių gamybos užtikrinimo;
10. mano, kad viešosios lėšos neturi būti naudojamos pasenusių struktūrų išsaugojimui ir pertekliniams pajėgumams pagrindiniuose sektoriaus segmentuose; ragina, kad bet kokia valstybės pagalba atitiktų Lisabonos bei Geteborgo strategijos tikslus ir klimato kaitos ir energetikos srities dokumentų paketą;
11. ragina, kad valstybės pagalba automobilių pramonei priklausytų nuo pertvarkymo ir perkvalifikavimo plano bendrovėje priėmimo, siekiant spręsti problemas, pvz., perteklinių pajėgumų problemą taikant naujoviškas technologijas, naujus produktus ir naujas kvalifikacijas;
12. primena, kad Europos investicijų bankas (EIB) turi vaidinti pagrindinį vaidmenį vystant švarų transportą, o tam reikia didesnės EIB paramos geležinkeliams, miesto viešajam transportui, įvairiarūšiam transportui ir transporto valdymui; primygtinai ragina EIB savo paskolas automobilių pramonei teikti atsižvelgiant į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, siekiant gaminti ekonomiškesnius, švaresnius ir saugesnius automobilius ir į saugumo gerinimą;
13. primygtinai ragina, kad EIB programos ir Septintosios bendrosios programos išlaidos būtų skaidresnės, jas būtų galima pagrįsti ir jos būtų vertinamos ilgalaikio tvarumo požiūriu visiškai įtraukiant visuomenę;
14. įspėja valstybes nares, kad jos nepriimtų nacionalinių priemonių, kurios galėtų paskatinti varžybas dėl subsidijų; todėl ragina Tarybą ir Komisiją parengti Europos strategiją ir derinti veiksmus Europos lygmeniu, siekiant išvengti protekcionistinių žingsnių;
Atidavimo į metalo laužą schemos
15. ragina Komisiją greitai pateikti atidavimo į metalo laužą schemų ES įvertinimo ekonominiu ir aplinkosaugos požiūriu tyrimą; primygtinai ragina valstybes nares atidavimo į metalo laužą schemas taikyti taip, kad jos būtų susijusios su mažu CO2 išmetimu, įvedant CO2 išmetimo ribas automobiliams, kuriems tokios schemos taikomos, ir kad būtų išvengta galimų apgavysčių;
Aukšto lygio grupės
16. išreiškia susirūpinimą dėl pramonės konsultacijų forumams, pvz., CARS 21, suteikiamo institucionalizuoto vaidmens, atsižvelgiant į politines priemones taikant bendro sprendimo priėmimo procedūrą; primena 2006 m. Pirmininkų sueigoje vienbalsiai priimtą sprendimą dėl aukšto lygio grupių ir ragina Komisiją užtikrinti savo nepriklausomybę, susijusią su naudojimusi pagal sutartis jai suteikta iniciatyvos teise;
17. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.