PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

25.3.2009

siekiant baigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Martin Schulz, Hannes Swoboda, Jan Marinus Wiersma, Helmut Kuhne, Miguel Angel Martínez Martínez, Justas Vincas Paleckis ir Józef Pinior
PSE frakcijos vardu
dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo

B6‑0164/2009

European Parliament resolution on European conscience and totalitarianism

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 6 ir 7 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikrų formų rasizmo ir ksenofobijos apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėse,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi istorikai sutinka, kad istorinių faktų neįmanoma interpretuoti visiškai objektyviai ir kad visiškai objektyvaus istorinio jų perteikimo nėra; kadangi nepaisant to profesionalūs istorikai remdamiesi mokslinėmis priemonėmis, studijuoja istoriją ir stengiasi būti kiek galima labiau nešališki,

B.  kadangi nė viena politinė institucija ar politinė partija neturi išskirtinės teisės interpretuoti istoriją, ir šios institucijos ar partijos negali teigti, kad jos objektyvios,

C.  kadangi sprendimo dėl oficialios politinės istorinių faktų interpretacijos parlamentai neturėtų priimti balsų dauguma; kadangi parlamentai neturi galimybių nustatyti, kaip praeitis vertinama iš teisės aktų perspektyvos,

D.  kadangi Europos integracijos proceso pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad ateityje būtų gerbiamos pagrindinės teisės ir teisinės valstybės principai ir kadangi priemonės, skirtos siekti šiems tikslams, numatytos Europos Sąjungos Sutarties 6 ir 7 straipsniuose,

E.  kadangi neteisingos istorijos interpretacijos gali skatinti selektyvią politiką, taigi kurstyti neapykantą ir rasizmą,

F.  kadangi Europoje per 20 amžių totalitariniai ir autoritariniai režimai deportavo, įkalino, kankino ir nužudė milijonus aukų; kadangi Europos 20 amžiaus istorija yra labai sudėtinga ir daugiaprasmė, kaip ir žmonių atmintis apie tuos įvykius,

G.  kadangi, neatsižvelgiant į didžiulę pažangą, padarytą Rytus ir Vakarus vienijant instituciniu ir ekonominiu aspektais, vienybės atminties klausimu dar nepasiekta,

H.  kadangi praeities įvykių minėjimas neturi tapti politinių diskusijų tema; kadangi politikai turėtų prašyti nepriklausomo istorikų patarimo ir skatinti atviras diskusijas apie skirtingas šių įvykių interpretacijas,

I.  kadangi pagrindinė Vakarų Europos patirtis buvo nacizmas, tačiau Centrinės Europos šalys išgyveno ir komunizmą, ir kadangi reikia suprasti ir šių tautų patirtą diktatūrą,

J.  kadangi dauguma istorikų sutaria, kad nacizmas ir stalinizmas iš principo skirtingi, nors ir turi tam tikrų panašumų, tačiau aukoms nėra skirtumo, kuris režimas varžė jų laisvę, juos kankino ar žudė dėl bet kokių priežasčių,

1.  ragina paskelbti visos Europos visų totalitarinių ir autoritarinių režimų, ypač nacizmo ir stalinizmo, aukų atminimo dieną ir minėti ją vadovaujantis orumo ir nešališkumo principais; ragina Europos istorijos rūmų ekspertų komitetą pateikti pasiūlymus, kurią dieną būtų galima paskirti Europos piliečiams, kad galėtų priminti totalitarizmo grėsmes;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.