PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

7.4.2009

siekiant baigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Doris Pack
Užsienio reikalų komiteto vardu
dėl padėties Bosnijoje ir Hercegovinoje

B6‑0183/2009

Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Bosnijoje ir Hercegovinoje

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Salonikuose įvykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas ir jų priedą „Salonikų darbotvarkė Vakarų Balkanų valstybėms: Europos integracijos link“,

–  atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą, pasirašytą 2008 m. birželio 16 d.,

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo sudarymo[1],

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2009 m. kovo 11 d. Valentino Inzko paskirtas naujuoju ES specialiuoju įgaliotiniu Bosnijoje ir Hercegovinoje[2],

–  atsižvelgdamas į bendrą pareiškimą dėl konstitucinės reformos, valstybės nuosavybės, gyventojų surašymo ir Brčko rajono, kurį 2008 m. lapkričio 8 d. Prude paskelbė Bosnijos ir Hercegovinos HDZ, SNSD ir SDA partijų lyderiai, ir atsižvelgdamas į po to vykusius posėdžius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi nuolatinis politinių santykių blogėjimas Bosnijoje ir Hercegovinoje (BiH) kelia didelį susirūpinimą Parlamentui,

B.  kadangi Bosnijos ir Hercegovinos valstybė pagal Deitono taikos susitarimą yra realus troškimo pasiekti ilgalaikį skirtingų bendruomenių susitaikymą po žiauraus konflikto paskutiniame XX a. dešimtmetyje įrodymas,

C.  kadangi šis susitaikymo procesas neatskiriamai susijęs su šalies pažanga siekiant integruotis į Europą, nes jis iš esmės pagrįstas tomis pačiomis vertybėmis, kurias puoselėja ir Europos Sąjunga,

D.  kadangi ES ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo pasirašymas buvo aiškus ženklas, kad pažadas, jog Bosnija ir Hercegovina gali tapti ES nare, yra realus ir valstybei tai gali būti pasiekiama, jei ji atitiks Kopenhagos kriterijus ir įgyvendins reikalingas reformas, numatytas kartu su Europos partnerystės prioritetais,

E.  kadangi bet kokios abejonės dėl Bosnijos ir Hercegovinos teritorinio vientisumo ne tik pažeistų Deitono taikos susitarimą, pagal kurį nė vienas autonominis vienetas neturi teisės atsiskirti nuo Bosnijos ir Hercegovinos, bet ir pamintų tolerancijos ir taikaus etninių bendruomenių sugyvenimo principus, kuriais pagrįstas visų Vakarų Balkanų šalių stabilumas,

F.  kadangi dėl to tarptautinė bendruomenė ir Europos Sąjunga jokiu būdu nepatvirtintų ar netoleruotų Bosnijos ir Hercegovinos padalijimo,

1.  mano, kad integracija į Europą būtų labai naudinga visiems Vakarų Balkanų valstybių gyventojams; todėl apgailestauja, kad Bosnijos ir Hercegovinos politikai nesugeba susitarti dėl bendros jų šalies politinės vizijos ir dėl trumparegiško nacionalizmo priežasčių trukdo siekti tikslo stoti į Europos Sąjungą, nors tai Bosnijos ir Hercegovinos piliečiams užtikrintų taiką, stabilumą ir gerovę;

2.  primena politiniams Bosnijos ir Hercegovinos lyderiams, kad įstojus į Europos Sąjungą reikėtų puoselėti vertybes ir vadovautis taisyklėmis, kurios yra Sąjungos pagrindas, t. y. gerbti žmogaus teises, įskaitant mažumų teises, vadovautis solidarumo principu, įskaitant tautų ir bendruomenių solidarumą, tolerancija, įskaitant toleranciją skirtingoms tradicijoms ir kultūroms, gerbti teisinės valstybės principus, įskaitant pagarbą teismų nepriklausomumą, ir demokratiją, įskaitant balsų daugumos pripažinimą ir saviraiškos laisvę;

3.  taip pat primena, kad narystės ES perspektyva buvo pasiūlyta Bosnijai ir Hercegovinai kaip vienai šaliai, o ne jos atskiroms dalims, todėl visiškai nepriimtini grasinimai atsiskirti ar kiti bandymai silpninti valstybės suverenitetą;

4.  ragina atitinkamas valdžios institucijas ir politinius vadovus, atsižvelgiant į tai, dar daug daugiau dėmesio skirti sutaikinimo, abipusio supratimo ir taikos kūrimo priemonėms norint remti šalies stabilumą ir įvairių etninių grupių taiką;

5.  pakartoja, kad jei Bosnija ir Hercegovina iš tiesų nori įstoti į Sąjungą, ji turi atitikti šiuos reikalavimus:

• a)valstybės institucijos turi sugebėti patvirtinti ir veiksmingai įgyvendinti reformas, kurių reikia norint įstoti į ES;
• b)taigi valstybė pagal teisinės valstybės principus turi įsteigti viešąsias institucijas, kurios sugebėtų priimti veiksmingus sprendimus; tos institucijos turi būti veiksmingos, patikimos, nepriklausomos nuo politinės įtakos ir tinkamai finansuojamos;

6.  mano, kad išvardyti reikalavimai gali būti įvykdyti tik tuo atveju, jei Bosnijos ir Hercegovinos konstitucinė reforma bus įgyvendinta pagal šiuos kriterijus:

• a)centrinė valdžia turi turėti pakankamai aktų leidybos, biudžetinių, vykdomųjų ir teisminių galių, kad galėtų veikti kaip ES narė, taip pat galėtų sukurti bendrą rinką ir užtikrinti jos veikimą, skatinti ekonominę ir socialinę sanglaudą ir atstovauti šalies interesams užsienio šalyse ir juos ginti;
• b)administracinių lygmenų, susijusių su valstybės valdymu, skaičius turi būti proporcingas Bosnijos ir Hercegovinos valstybės finansiniams ištekliams ir turi būti pagrįstas veiksmingu, nuosekliu ir tinkamu pareigų paskirstymu;
• c)svarbiausių nacionalinių interesų užtikrinimas Bosnijoje ir Hercegovinoje turi atitikti šalies gebėjimą veikti;
• d)visoms mažumų bendruomenėms, kaip valstybę sudarančioms tautoms, turi būti užtikrintos vienodos teisės, įskaitant teisės būti išrinktam apribojimų etniniu pagrindu panaikinimą, laikantis Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatų ir Europos Tarybos Venecijos komisijos atitinkamų nuomonių;

7.  šiomis aplinkybėmis pabrėžia, jog reikia surasti aiškų sprendimą dėl valstybės nuosavybės, kuris atitiktų centrinės valdžios konstitucines prerogatyvas, klausimo;

8.  primena Bosnijos ir Hercegovinos politikams, kad tai jų pareiga pasiekti susitarimą dėl anksčiau išvardytų klausimų ir kad, jei jie tokio susitarimo nepasieks, jų valstybė ir jos piliečiai bus pasmerkti sąstingiui ir izoliacijai finansų ir ekonomikos krizės, kuri stipriai smogia Bosnijai ir Hercegovinai ir dėl kurios prarandama darbo vietų, metu;

9.  pabrėžia, kad šalies konstitucinę reformą ir jos kelią į Europą turėtų plačiai ir išsamiai apsvarstyti visa Bosnijos ir Hercegovinos visuomenė, pagrindinių politinių partijų ir etninių bendruomenių vadovams neturėtų būti suteikta išskirtinė teisė spręsti šiuos klausimus;

10.  ragina Bosnijos ir Hercegovinos Ministrų tarybą ir Parlamentinę asamblėją dėti daugiau veiksmingesnių pastangų, kad būtų priimti teisės aktai, kurių reikia norint patenkinti Europos integracijos reikalavimus ir skatina įvairius Bosnijos ir Hercegovinos organus ir valdžios institucijas pagerinti su ES susijusių klausimų koordinavimą;

11.  ragina pagaliau paskirti naująjį ES integracijos biuro vadovą ir primena Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijoms, kad kandidatas turi būti pasirenkamas nešališkai ir atsižvelgiant tik į atitinkamą profesinę patirtį, gebėjimus ir gilų Europos reikalų išmanymą;

12.  ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas skubiai įvykdyti vizų režimo liberalizavimo veiksmų plane nustatytus reikalavimus siekiant, kad iki 2009 m. pabaigos būtų panaikinti su dabartiniu vizų režimu susiję reikalavimai;

13.  reiškia susirūpinimą dėl politinio kišimosi į žiniasklaidos veiklą Bosnijoje ir Hercegovinoje ir dėl to, kad painiojami verslo, politiniai ir žiniasklaidos interesai; atsižvelgdamas į tai, ragina valdžios institucijas visiškai gerbti žurnalistų teises ir žiniasklaidos nepriklausomumą;

14.  tuo pat metu primena, kad tarptautinė bendruomenė ir jos vyriausiasis įgaliotinis, laikydamasis savo įgaliojimų, imsis ryžtingų veiksmų prieš bet kokį bandymą paminti Deitono taikos susitarimo principus, ypač mėginimą pakenkti taikiam skirtingų etninių bendruomenių sambūviui vieningoje valstybėje;

15.  todėl mano, kad vyriausiojo įgaliotinio biuras turėtų padėti Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijoms pasiekti ir tinkamai įgyvendinti visus penkis Taikos įtvirtinimo tarybos nustatytus tikslus ir dvi sąlygas ir kad, kol tai bus padaryta, biuras turėtų tęsti veiklą vietoje ir užtikrinti tinkamą Deitono taikos susitarimo įgyvendinimą;

16.  pabrėžia, kad pažanga įgyvendinant Taikos įtvirtinimo tarybos nustatytus penkis tikslus ir dvi sąlygas taip pat būtina siekiant įgyvendinti ES darbotvarkę;

17.  apgailestauja, kad Taryba nepakankamai atsižvelgia į tai, kad Bosnijoje ir Hercegovinoje blogėja politiniai santykiai, o valstybės narės rodo per mažai ryžto, kad būtų rimtai ir koordinuotai gerinama padėtis šalyje;

18.  ragina Tarybą patvirtinti šioje rezoliucijoje išvardytus reikalavimus, keliamus Bosnijai ir Hercegovinai, ir skatinti jų įgyvendinimą; taigi yra įsitikinusi, kad Taryba naujajam ES specialiajam įgaliotiniui turėtų suteikti:

• a)tvirtus ir aiškiai apibrėžtus įgaliojimus bei reikalingus žmogiškuosius išteklius siekiant padėti imtis šioje rezoliucijoje minimų reformų ir skatinti dialogą su pilietine visuomene minėtaisias klausimais, taip pat vykdyti tikslines viešąsias kampanijas;
• b)priemones, kurios padėtų laikytis visų Sąjungos aktų, kad būtų skatinama tikra pažanga šalyje, įskaitant įgaliojimus taikyti sankcijas (pavyzdžiui, nutraukti ES finansinę pagalbą);
• c)visišką ir tvarią politinę paramą bei įgaliojimus siekiant užtikrinti Bosnijos ir Hercegovinos veiklos dalyvių ir naudojamų priemonių koordinavimą, tokiu būdu užtikrinant visų ES veiksmų nuoseklumą ir darną, taip pat ES ir atitinkamų Bosnijoje ir Hercegovinoje veikiančių ES nepriklausančių tarptautinių veikėjų veiklos koordinavimą;
• d)teisę kas mėnesį Politiniam ir saugumo komitetui pranešti apie įvykius Bosnijoje ir Hercegovinoje ir teikti atitinkamas rekomendacijas dėl tikslinių sankcijų;

19.  ragina ES vyriausiąjį įgaliotinį bendrai užsienio ir saugumo politikai bei už plėtrą atsakingą Komisijos narį imtis aktyvesnio ir labiau pastebimo vaidmens Bosnijoje ir Hercegovinoje, kuri jie turėtų reguliariai lankytis ir veiksmingiau skatinti dialogą su pilietine visuomene;

20.  džiaugiasi Bosnijos ir Hercegovinos pilietine visuomene, kuri parodė daugiau geros valios nei jos politiniai vadovai ir kuri yra permainas ir susitaikymą šalyje skatinantis teigiamas veiksnys;

21.  taip pat mano, kad Bosnijoje ir Hercegovinoje turi likti stiprios tarptautinės karinės pajėgos, kurios turi būti greitai dislokuojamos, kad būtų įrodytas tarptautinės bendruomenės ryžtas užtikrinti Bosnijos ir Hercegovinos saugumą ir vientisumą;

22.  pakartoja savo reikalavimą nedelsiant suimti likusius kaltinamuosius, kurių ieško Tarptautinis baudžiamasis buvusiosios Jugoslavijos Tribunolas, ir prašo Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijų imtis ryžtingų veiksmų siekiant sunaikinti šiems kaltinamiesiems padedančius nusikalstamus tinklus;

23.  taip pat ragina sustiprinti ES ir JAV bei kitų susijusių tarptautinių veikėjų dialogą, kad atsirastų nuoseklus požiūris į Bosniją ir Hercegoviną ir būtų išvengta šalies politinės situacijos blogėjimo ir regiono destabilizavimo;

24.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Bosnijos ir Hercegovinos ir jos autonominių vienetų vyriausybėms ir parlamentams.

• [1]  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0522.
• [2]  2009 m. kovo 11 d. Tarybos bendrieji veiksmai 2009/181/BUSP dėl Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Bosnijoje ir Hercegovinoje skyrimo (OL L 67, 2009 3 12, p. 88).