PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas
9.9.2009
pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį
Sophia in ’t Veld, Jeanine Hennis-Plasschaert, Leonidas Donskis, Gianni Vattimo, Sarah Ludford ALDE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0026/2009
B7‑0026/2009
Europos Parlamento rezoliucija dėl Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į tarptautinius ir Europos žmogaus teisių įsipareigojimus, įskaitant ir tuos, kurie įtraukti į JT žmogaus teisių konvencijas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos nuostatas dėl žmogaus teisių, ypač į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Europos Sąjungos sutarties 6 ir 7 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Europos bendrijos steigimo sutarties 13 straipsnį, kuriuo Europos Sąjungai suteikiama teisė patvirtinti priemones, kurių paskirtis – kovoti su diskriminacija dėl, inter alia, seksualinės orientacijos, ir skatinti laikytis lygybės principo,
– atsižvelgdamas į Direktyvą 2000/43/EB ir Direktyvą 2000/78/EB, kuriomis draudžiama tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija dėl rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos ir į pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (KOM(2008)0426 galutinis),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį, kuriuo draudžiama bet kokia diskriminacija dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos,
– atsižvelgdamas į 1997 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/36/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo (Televizijos be sienų direktyva),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi ES yra bendrija, kuri laikosi žmogaus teisėmis, pagrindinėmis laisvėmis, demokratija ir teisinės valstybės principais, lygybe ir nediskriminavimu grindžiamų vertybių,
B. kadangi ES ir jos valstybės narės yra įsipareigoję skatinti lygybę ir kovoti su diskriminacija, visų pirma dėl EB sutarties 13 straipsnį ir direktyvas, kurios pateiktos ir patvirtintos siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, įskaitant kovą su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos,
C. kadangi jaunų lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių (LGBT) asmenų atskirtis, diskriminacija ir priekabiavimas prie jų yra didelės psichologinės įtampos ir didelio savižudybių skaičiaus priežastis ir kadangi informacija ir švietimas mokyklose yra ypatingai svarbūs norint apsaugoti jaunus LGBT asmenis,
D. kadangi seksualinė orientacija yra klausimas, priskiriamas asmens teisei į privatų gyvenimą, kurią užtikrina tarptautiniai, Europos ir nacionaliniai žmogaus teisių įstatymai; kadangi valdžios institucijos turėtų skatinti lygybę ir nediskriminavimą, o spaudai, nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) ir asmenims turėtų būti užtikrinama žodžio laisvė,
E. kadangi 2009 m. liepos 14 d. Lietuvos Seimas priėmė 2010 m. kovo 1 d. įsigaliosiantį nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriame teigiama, kad „viešoji informacija [...] kuria propaguojami homoseksualūs [arba] biseksualūs [...] santykiai“ arba „kuria iškreipiamos šeimos vertybės“ daro „neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi“,
F. kadangi tokios nuostatos prilygina bet kokios informacijos apie homoseksualumą teikimą tokiems veiksmams kaip fizinio smurto vaizdavimas, mirusio arba žiauriai sužaloto žmogaus kūno rodymas ir sukeliančios baimę ar siaubą, skatinančios savęs žalojimą ar savižudybę informacijos teikimas,
G. kadangi tokios neapibrėžtos nuorodos į homoseksualumą įtraukimas aiškiai prieštarauja įstatymo 4 straipsnio 12 daliai, kuria siekiama uždrausti teikti informaciją, kuria „tyčiojamasi ar niekinama dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų“,
H. kadangi įstatyme nepateikiamas joks homoseksualumo, heteroseksualumo ar bet kokios kitos seksualinės orientacijos „propagavimo“ ar „agitavimo“ apibrėžimas, prieštaraujama teisinio tikrumo principui, pagal kurį įstatymas laikomas galiojančiu tuomet, kai draudžiami veiksmai yra aiškiai apibrėžti teisiniais terminais,
I. kadangi dėl tokių pakeitimų bus draudžiama teikti bet kokią informaciją apie homoseksualumą, jeigu tik ji galės būti prieinama nepilnamečiams; kadangi tai gali būti panaudota siekiant apriboti žmogaus teisių, seksualinės orientacijos ir lyties tapatumo srityse dirbančių aktyvistų veiklą ir gali būti praplėsta, įtraukiant viešojoje žiniasklaidoje ir knygose pateikiamą informaciją (faktorius, kuris jau sukėlė žiniasklaidos, leidėjų ir žurnalistų susirūpinimą) ir informaciją, kuri pateikiama interneto svetainėse bei filmuose, taip pat ir diskotekose, parodose, demonstravimuose ir kituose su homoseksualumu susijusiuose viešuose renginiuose,
J. kadangi Jungtinė Karalystė 1988 m. priėmė panašų įstatymą, kuris vėliau buvo panaikintas, nes buvo ne tik diskriminuojantis, bet ir sudarantis rimtas kliūtis tinkamai ir etiškai mokyti pradinukus ir vyresnius mokinius bei teikti jiems religinį ugdymą, įstumiant į pavojų pažeidžiamus vaikus, kuriems teko patirti homofobinį priekabiavimą ir smurtą,
K. kadangi pagal Televizijos be sienų direktyvos 22 straipsnį valstybėms narėms leidžiama imtis tinkamų priemonių, kuriomis užtikrinama, kad televizijos programose nebūtų jokių laidų, galinčių rimtai pakenkti fiziniam, protiniam ar moraliniam nepilnamečių vystymuisi, per kurias rodoma „pornografija ir savitikslis smurtas“, o šios nuostatos negalima aiškinti kaip apimančios visą su seksualine orientacija susijusią informaciją,
L. kadangi 2009 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas įstatymą vetavo, nes įstatymas suformuluotas abstrakčiai ir neaiškiai, ir grąžino jį Seimui pakartotinai svarstyti, siekiant užtikrinti, kad įstatymas atitiktų „konstitucinius teisinės valstybės, teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo principus“ ir nepažeistų „atviros visuomenės ir pliuralistinės demokratijos garantijų“,
M. kadangi žmogaus teises ir spaudos laisvę ginančios nevyriausybinės organizacijos ir Parlamento nariai ne kartą ragino ES institucijas įsikišti, o Lietuvos Seimą įstatymą peržiūrėti, nes taikyti šį įstatymą yra tolygu įteisinti homofobiją ir pažeisti saviraiškos teisę bei teisę nebūti diskriminuojamam,
N. kadangi pirmininkaujant Švedijai ES aptarė įstatymą su Lietuvos valdžios institucijomis, o naujoji Lietuvos Prezidentė pareiškė, kad imsis veiksmų siekdama užtikrinti, kad įstatymas būtų pakeistas atsižvelgiant į ES reikalavimus,
O. kadangi tolesni baudžiamojo ir administracinio kodeksų pakeitimai bus nagrinėjami rudenį; kadangi pagal šiuos pakeitimus nusikalstamais bus laikomi privačių ar juridinių asmenų veiksmai, kuriais viešose vietose skatinamas homoseksualumas arba finansuojamas jo skatinimas, ir už šiuos veiksmus bus baudžiama skiriant viešuosius darbus, iki 1500 eurų baudą arba areštą,
1. ragina Pagrindinių teisių agentūrą šį įstatymą ir jo pakeitimo įstatymą įvertinti atsižvelgiant į ES sutartis ir ES teisės aktus bei Europos principus ir vertybes;
2. ragina Komisiją ir Tarybą veikti pagal EB sutarties 232 straipsnį ir įvertinti, ar galima pradėti Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnyje numatytą procedūrą;
3. palankiai vertina naujos Lietuvos Respublikos Prezidentės pareiškimus ir ragina ją paprašyti Lietuvos Konstitucinio Teismo apsvarstyti įstatymą ir jo pakeitimus, jei jie bus patvirtinti, bei ragina Lietuvos valdžios institucijas iš dalies pakeisti įstatymą arba jį panaikinti ir nepriimti baudžiamojo ir administracinio kodekso pakeitimų siekiant užtikrinti, kad įstatymai būtų suderinami su tarptautinėje ir Europos teisėje įtvirtintomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis;
4. ragina gerbti visų žmonių saviraiškos laisvę, įskaitant teisę ieškoti informacijos, ją gauti ir ja dalintis – atsižvelgiant į ES kovos su diskriminacija įstatymus ir politiką, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnį ir EB sutarties 13 straipsnį, kitaip tariant, atsižvelgiant į fundamentalias ES vertybes,
5. ragina valstybes nares nepriimti panašių įstatymų ar pakeitimų, pasmerkti homofobinius veiksmus ir skatinti ES direktyvų ir teisės aktų kovos su diskriminacija ir žmogaus teisių srityje įgyvendinimą;
6. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, Lietuvos Respublikos Prezidentei, Pagrindinių teisių agentūrai ir Europos Tarybai.