Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B7-0031/2009Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B7-0031/2009

    PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo

    9.9.2009

    Pateiktas uždavus klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu B7‑0201/2009 ir B7‑0202/2009
    pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnį ir 110 straipsnio 2 dalį

    Rui Tavares, Cornelia Ernst, Kyriacos Triantaphyllides, Marie-Christine Vergiat, Thomas Händel, Sabine Lösing GUE/NGL frakcijos vardu

    Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0026/2009

    Procedūra : 2009/2632(RSP)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    B7-0031/2009
    Pateikti tekstai :
    B7-0031/2009
    Priimti tekstai :

    B7‑0031/2009

    Europos Parlamento rezoliucija dėl Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo

    Europos Parlamentas,

    –   atsižvelgdamas į tarptautinius ir Europos Sąjungos įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, įskaitant ir tuos, kurie įtraukti į JT žmogaus teisių konvencijas bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

    –   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos nuostatas dėl žmogaus teisių, ypač Europos Sąjungos sutarties 6 ir 7 straipsnius, Europos žmogaus teisių konvenciją ir jos protokolus bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

    –   atsižvelgdamas į Europos bendrijos steigimo sutarties 13 straipsnį, kuriuo Europos Sąjungai suteikiama teisė patvirtinti priemones, kurių paskirtis – kovoti su diskriminacija dėl įvairių priežasčių, taip pat ir seksualinės orientacijos, ir skatinti laikytis lygybės principo,

    –   atsižvelgdamas į Direktyvą 2000/43/EB ir Direktyvą 2000/78/EB, kuriomis draudžiama tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija dėl rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, ir į pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM/2008/0426 galutinis),

    –   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį, kuriuo draudžiama bet kokia diskriminacija dėl lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos,

    –   atsižvelgdamas į 1997 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/36/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo (Televizijos be sienų direktyva),

    –   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnį ir 110 straipsnio 2 dalį,

    A. kadangi ES yra grindžiama žmogaus teisėmis, pagrindinėmis laisvėmis, demokratija ir teisinės valstybės principu, lygybe ir nediskriminavimu,

    B.  kadangi ES ir jos valstybės narės yra įsipareigoję skatinti lygybę ir kovoti su diskriminacija, visų pirma remdamosi EB sutarties 13 straipsniu ir direktyvomis, kurios pateiktos ir patvirtintos siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, įskaitant kovą su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos,

    C. kadangi jaunų lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių (LGBT) asmenų atskirtis, diskriminacija ir priekabiavimas prie jų yra didelės psichologinės įtampos ir didelio savižudybių skaičiaus priežastis, ir kadangi informacija ir švietimas mokyklose yra ypatingai svarbūs norint apsaugoti jaunus LGBT asmenis,

    D. kadangi seksualinė orientacija yra klausimas, priskiriamas asmens teisei į privatumą, kurią užtikrina tarptautiniai, Europos ir nacionaliniai žmogaus teisių įstatymai; valdžios institucijos turėtų skatinti lygybę ir nediskriminavimą, o spaudai, nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) ir asmenims turėtų būti užtikrinama žodžio laisvė ir skatinamas pliuralizmas,

    E.  kadangi 2009 m. liepos 14 d. Lietuvos Seimas priėmė 2010 m. kovo 1 d. įsigaliosiantį nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriame teigiama, kad „viešoji informacija, [...] kuria propaguojami homoseksualūs [arba] biseksualūs [...] santykiai“ arba „kuria iškreipiamos šeimos vertybės“ daro „neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi“, kadangi   Lietuvos Respublikos Prezidentas vetavo ankstesnę šio įstatymo redakciją, o paskui Lietuvos Seimas ją patvirtino,

    F.  kadangi įstatyme nepateikiamas joks homoseksualumo, heteroseksualumo ar bet kokios kitos seksualinės orientacijos „propagavimo“ ar „agitavimo“ apibrėžimas, prieštaraujama teisinio tikslumo principui, pagal kurį įstatymas laikomas galiojančiu tuomet, kai draudžiami veiksmai yra aiškiai apibrėžti teisiniais terminais,

    G. kadangi neaišku, kokiai medžiagai taikomas šis įstatymas ir ar į jo jurisdikciją įeina knygos, menas, spauda, reklama, muzika ir vieši renginiai, kaip antai teatras, parodos ir demonstravimas; kadangi dėl apibrėžčių neaiškumo autoriai, leidėjai ir žurnalistai turi patys save cenzūruoti siekdami išvengti nuobaudų, dėl kurių šiuo metu vyksta diskusijos,

    H. kadangi dėl tokių pataisų bus draudžiama teikti bet kokią informaciją apie homoseksualumą, jeigu tik ji galės būti prieinama nepilnamečiams; kadangi tai gali būti panaudota siekiant apriboti žmogaus teisių, seksualinės orientacijos ir lyties tapatumo srityse dirbančių aktyvistų veiklą,

    I.   kadangi Jungtinė Karalystė 1988 m. priėmė panašų įstatymą, kuris vėliau buvo panaikintas,

    J.   kadangi pagal Televizijos be sienų direktyvos 22 straipsnį valstybėms narėms leidžiama imtis tinkamų priemonių, užtikrinančių, kad televizijos programose nebūtų jokių laidų, galinčių rimtai pakenkti fiziniam, protiniam ar moraliniam nepilnamečių vystymuisi, per kurias rodoma „pornografija ir savitikslis smurtas“, tačiau šios nuostatos negalima aiškinti kaip apimančios visą informaciją, susijusią su seksualine orientacija,

    K. kadangi 2009 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas įstatymą vetavo, nes jis suformuluotas abstrakčiai ir neaiškiai, ir grąžino jį Seimui pakartotinai svarstyti, siekiant užtikrinti, kad jis atitiktų „konstitucinius teisinės valstybės, teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo principus“ bei nepažeistų „atviros visuomenės ir pliuralistinės demokratijos garantijų“,

    L.  kadangi žmogaus teises ir spaudos laisvę ginančios nevyriausybinės organizacijos ir Parlamento nariai ne kartą ragino ES institucijas įsikišti, o Lietuvos Seimą įstatymą peržiūrėti, nes taikyti šį įstatymą yra tolygu įteisinti homofobiją ir pažeisti saviraiškos laisvę bei teisę nebūti diskriminuojamam,

    M. kadangi pirmininkaujant Švedijai ES aptarė įstatymą su Lietuvos valdžios institucijomis, o naujoji Lietuvos Prezidentė pareiškė, kad ji imsis veiksmų siekdama užtikrinti, kad įstatymas būtų pakeistas pagal ES reikalavimus,

    N. kadangi tolesni baudžiamojo ir administracinio kodeksų pakeitimai bus nagrinėjami rudenį; kadangi pagal šiuos pakeitimus nusikalstamais bus laikomi privačių ar juridinių asmenų veiksmai, kuriais viešose vietose skatinamas homoseksualumas arba finansuojamas jo skatinimas, ir už šiuos veiksmus bus baudžiama skiriant viešuosius darbus, iki 1500 eurų baudą arba areštą,

    1.  ragina Pagrindinių teisių agentūrą įvertinti šį įstatymą bei jo pakeitimus ir nurodyti, kurie iš jų prieštarauja Europos teisės aktams ir principams;

    2.  ragina Tarybą įvertinti, ar galima pradėti Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnyje numatytą procedūrą;

    3.  ragina Lietuvos valdžios institucijas iš dalies pakeisti įstatymą arba jį panaikinti ir nepriimti baudžiamojo ir administracinio kodekso pakeitimų siekiant užtikrinti, kad įstatymai būtų suderinami su žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, įtvirtintomis tarptautinėje ir Europos teisėje;

    4.  ragina gerbti visų žmonių saviraiškos laisvę, įskaitant teisę ieškoti informacijos, ją gauti ir ja dalintis – atsižvelgiant į ES kovos su diskriminacija įstatymus ir politiką, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnį ir Europos bendrijos sutarties 13 straipsnį, kitaip tariant, atsižvelgiant į fundamentalias ES vertybes,

    5.  ragina valstybes nares nepriimti panašių įstatymų ar pakeitimų, pasmerkti homofobinius veiksmus ir stiprinti ES direktyvų ir teisės aktų kovos su diskriminacija ir žmogaus teisių srityje įgyvendinimą;

    6.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, Lietuvos Respublikos Prezidentei, Pagrindinių teisių agentūrai ir Europos Tarybai.