PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl energetinio saugumo išorės aspektų
14.9.2009
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Teresa Riera Madurell, Kristian Vigenin Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0040/2009
B7‑0043/2009
Europos Parlamento rezoliucija dėl energetinio saugumo išorės aspektų
Europos Parlamentas,
- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Antroji strateginė energetikos apžvalga. ES energijos tiekimo užtikrinimo ir solidarumo veiksmų planas“ (SEC(2008)2870) (SEC(2008)2871) (SEC(2008)2872) ir papildomus dokumentus: „Dabartinė ir būsima Europos energetikos padėtis. Poreikiai, ištekliai ir investicijos. ES kietojo kuro rinka 2004–2006 m. ir 2007 m. tendencijos“ (COM(2008)0744),
- atsižvelgdamas į Žaliąją knygą „Siekiant saugaus, tausojančio ir konkurencingo Europos energetikos tinklo“ ir papildomą dokumentą „Naftos infrastruktūros. Esamų ir planuojamų ES ir link ES einančių naftos infrastruktūrų įvertinimas“ (COM(2008)0737),
- atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją dėl bendros Europos užsienio politikos energetikos srityje kūrimo[1],
- atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą „Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategija“ (COM(2006)0105),
- atsižvelgdamas į pirmąjį ES energetinio saugumo korespondentų tinklo (NESCO) posėdį, įvykusį Briuselyje 2007 m. gegužės 10 d.,
- atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 15–16 d. Europos Vadovų Tarybai pateiktą bendrą Komisijos ir Tarybos generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio (toliau – GS/VĮ) dokumentą „Europos interesus energetikos srityje atitinkanti išorės politika“,
- atsižvelgdamas į savo 2006 m. gegužės 18 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Energijos bendrijos sutarties sudarymo Europos bendrijos vardu,
- atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos energijos tiekimo saugumo,
- atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 12 d. Komisijos komunikatą Europos Vadovų Tarybai „Išorės energetikos santykiai – nuo principų iki veiksmų“ (COM(2006)0590),
- atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 23–24 d. Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvadas dėl Europos Vadovų Tarybos pritarimo Žaliajai knygai dėl Europos energetikos politikos ir 2006 m. birželio 15–16 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl bendro Komisijos ir GS/VĮ dokumento dėl išorinių energetinio saugumo aspektų,
- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Vadovų Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos energetikos politika“ COM(2007)0001,
- atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 8–9 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas ir Europos Vadovų Tarybos veiksmų planą (2007–2009 m.) dėl Europos energetikos politikos (EEP),
- atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. ES ir Turkijos pasirašytą susitarimą dėl dujotiekio „Nabucco“ teisinio pagrindo,
- atsižvelgdamas į dvylikos ES bendrovių 2009 m. liepos 13 d. pasirašytą Susitarimo memorandumą, pagal kurį sukuriama pramonės iniciatyva „DESERTEC“ siekiant plėtori didelį saulės energijos potencialą Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje,
– atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 19-20 d. Europos Vadovų Taryboje pirmininkavusios valstybės išvadas,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi energetinis saugumas yra esminė bendro Europos Sąjungos saugumo, stabilumo ir gerovės sudedamoji dalis, tačiau Sutartyse vis dar nėra numatyta šios srities teisinio pagrindo,
B. kadangi nepaisant tam tikrų veiksmų, kurių jau buvo imtasi, reikia sukurti tikrą bendrą energetikos politiką vidaus rinkos reglamentavimo ir išorinių aspektų atžvilgiu, kurioje būtų atsižvelgiama į visų valstybių narių politinius ir ekonominius interesus,
C. kadangi, nepaisant to, kad dėl pasaulinės finansų krizės sumažėjo naftos ir dujų kainos, dėl lėtos pažangos pereinant prie tvaresnio kuro rūšių, dėl mažėjančios gavybos pasaulio naftos ir dujų telkiniuose (nepaisant naujai atrastų atsargų) ir nuolat didėjančios paklausos, pasibaigus krizei neišvengiamai vėl didės įtampa iškastinio kuro rinkose ir šalių vartotojų priklausomybė nuo importo,
D. kadangi kai kurios valstybės narės itin priklauso nuo vienintelio gamtinių dujų tiekėjo ir neteisėtas jų tiekimo nutraukimas gali būti didelės krizės priežastimi, kaip įvyko per 2009 m. metų pradžioje įvykusią Rusijos ir Ukrainos dujų krizę,
E. kadangi daugelyje valstybių narių nėra pakankamai gamtos išteklių tam, kad jos galėtų tinkamai valdyti krizines situacijas,
F. kadangi esamos išankstinio įspėjimo priemonės pasirodė esančios nepakankamos, kad būtų numatyta 2009 m. sausio mėn. dujų krizė,
G. kadangi prognozuojamas pavojus energijos tiekimo saugumui išliks tol, kol energijos gamybos ir tranzito šalys tvirtai nesilaikys bendrų ir skaidrių taisyklių, kaip nustatyta Energetikos chartijos sutartyje ir Tranzito protokole,
H. kadangi bendra Europos užsienio energetikos politika, pagrįsta solidarumu, diversifikacija, vienybe ginant bendrus interesus, glaudesniu bendradarbiavimu su pagrindiniais energijos gamintojais, tranzito šalimis ir šalimis vartotojomis bei tvarumo skatinimu, sukurtų sąveiką, užtikrinančią tiekimo saugumą Europos Sąjungoje, ir padidintų ES, kaip pasaulinės veikėjos, svarbą, jos pajėgumus imtis veiksmų užsienio politikos srityje ir patikimumą,
1. tikisi, kad Komisija ir valstybės narės imsis strateginio vadovavimo kuriant bendrą Europos užsienio politiką energetikos srityje, kaip reikalaujama Europos Parlamento 2007 m. rugsėjo 26 d. rezoliucijoje dėl bendros Europos užsienio politikos energetikos srityje kūrimo;
2. dar kartą pakartoja, kad siekiant ES energetinio saugumo itin svarbu sumažinti ES energetinę priklausomybę nuo trečiųjų šalių pasitelkus vietinius energijos šaltinius, visų pirma atsinaujinančius, kurie yra svarbiausi galimi energijos šaltiniai, kuriais gali naudotis Europos Sąjunga, taip pat siekiant ES energetinio saugumo ypač svarbu padidinti energijos vartojimo efektyvumą 20 proc. iki 2020 m., paskelbiant šį tikslą teisiškai įpareigojančiu;
3. palankiai vertina Antrojoje strateginėje energetikos apžvalgoje Komisijos siūlomas diversifikavimo ir ES energetinio saugumo gerinimo priemones; vis dėlto mano, kad reikia aiškiai apibrėžti prioritetus ir imtis skubių šių prioritetų įgyvendinimo veiksmų ir išsamiai apie juos informuoti Parlamentą;
4. džiaugiasi, kad Komisija neseniai patvirtino savo pasiūlymą dėl Reglamento dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių (COM(2009)0363);
5. mano, kad jungčių pagerinimas Europoje itin svarbus, nes esamų spragų užpildymas būtinas siekiant efektyvaus vidaus rinkos veikimo ir energetinio solidarumo; atsižvelgdamas į tai džiaugiasi susitarimu finansuoti infrastruktūros projektus kaip sudarančius Europos ekonomikos atkūrimo plano dalį;
6. pabrėžia suderintos Europos energetinio saugumo sistemos, apimančios „Nabucco“ ir kitus aptariamus projektus, arba projektus, dėl kurių susitarė ES valstybės narės, pvz., „Nordstream“, ITGI, MEDGAZ ir „Pietų srovė“, svarbą; džiaugdamasis pažanga, pasiekta „Nabucco“ klausimu, pabrėžia, kad svarbios bendros koridoriaus, jungiančio ES su naujais dujų šaltiniais Artimuosiuose Rytuose ir Kaspijos regione, plėtros taisyklės, kurios nepriklausytų nuo konkrečios bendrovės ar dujotiekio ir kuriomis visų pirma būtų siekiama greitai įgyvendinti minėtąją jungtį; ragina susijusias bendroves ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su Komisija siekiant užtikrinti, kad būtų sudaryti pirminiai susitarimai su galimais tiekėjais, kurie tiektų dujas į dujotiekį;
7. ragina ES bendradarbiauti ypač su Viduržemio jūros regiono ir Šiaurės Afrikos šalimis atsižvelgiant į didelį šių šalių energetinių išteklių potencialą ir svarbias Afrikos vystymosi galimybes; ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas galimybių panaudoti saulės energiją ištyrimui ir skatinimui pasitelkus Barselonos procesą (Viduržemio jūros šalių sąjungą); pabrėžia, kad ES strategija siekiant įgyvendinti DESERTEC projektą privalo būti nuosekli ir ši strategija turėtų būti aktyvus indėlis į Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių vystymąsi; taigi ragina bendroves ir valstybes nares, dalyvaujančias šiame projekte, glaudžiai bendradarbiauti su Komisija ir skatinti vystymąsi, perduodant autentiškas technologijas vietos bendrovėms bei pilietinei visuomenei, ir ugdyti šių bendrovių bei pilietinės visuomenės pajėgumus siekiant užtikrinti nuosavybės teises ir pradėti ilgalaikę partnerystę su Viduržemio jūros šalimis, kur bus vystomas DESERTEC projektas;
8. ragina valstybes nares padidinti savo gamtinių dujų atsargas steigiant saugyklas, iš kurių dujas būtų galima greitai išleisti, įskaitant suskystintų gamtinių dujų saugyklas;
9. ragina ES bendradarbiauti su Šiaurės jūros regiono šalimis atsižvelgiant į didelį šių šalių energetinių išteklių potencialą, visų pirma galimybes gaminti energiją jūros vėjo jėgainėse;
10. ragina Komisiją ir valstybes nares parengti atitinkamą solidarumo straipsnį, pagal kurį būtų numatytos įsikišimo procedūros ir sąlygos, jei susidarytų nepaprastoji padėtis dėl nutrūkusio energijos tiekimo kitose valstybėse narėse, kaip numatyta Lisabonos sutartyje;
11. ragina Komisiją parengti direktyvos dėl minimalių dujų atsargų saugojimo projektą; atkreipia dėmesį į tai, kad minimalių dujų atsargų kaupimo klausimu valstybės narės turi imtis veiksmingo koordinavimo, planavimo ir investuoti reikiamas lėšas; nors minimalių dujų atsargų turėjimo (tiekimo užtikrinimo) nauda akivaizdžiai didesnė kaip su tuo susijusios valstybių narių išlaidos, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad gamtinių dujų kaupimas brangus; taigi ragina teikti tinkama finansinę paramą valstybėms narėms, kurios planuoja padidinti savo gamtinių dujų sandėliavimo pajėgumus;
12. pritaria Komisijos pasiūlymui nustatyti bendrą sistemą dėl pranešimo Komisijai apie energetikos infrastruktūros investicinius projektus (COM(2009)0361);
13. gerai vertina Komisijos pastangas siekti aktyvesnio dialogo energetikos klausimais, kurio dėka buvo sudaryti kai kurie susitarimo memorandumai su rytiniais kaimynais ir Vidurio Azijos šalimis, ir tikisi didesnės dialogo su partneriais pietuose pažangos;
14. pabrėžia, kad dialogas energetikos klausimais jokiu būdu neturėtų būti vykdomas nuoširdžių ir į rezultatus orientuotų dialogų žmogaus teisių klausimais sąskaita;
15. ragina Komisiją nedelsiant persvarstyti esamas išankstinio perspėjimo priemones, Energetinio saugumo korespondentų tinklo (NESCO) ir kitas priemones, kurios buvo neveiksmingos per 2009 m. Rusijos ir Ukrainos dujų krizę;
16. ragina Komisiją ir Tarybą remti Energetikos chartijos sutartį ir ragina ES partnerius, pasirašiusius Energetikos chartijos sutartį ir jos Tranzito protokolą, laikytis šioje sutartyje nustatytų taisyklių ir principų;
17. ragina valstybes nares informuoti viena kitą ir Komisiją apie strateginius sprendimus ir susitarimus, susijusius su energetikos infrastruktūros projektais; atkreipia dėmesį į tai, kad pastarajame susitarime dėl trečiojo teisės aktų dėl liberalizavimo rinkinio nustatyta su galiojančia nauja infrastruktūra susijusių išimčių tvarka ir nustatyta teisinė perdavimo sistemos operatorių sertifikavimo trečiosiose šalyse sistema;
18. ragina Komisiją imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant sutramdyti priešiškai nusiteikusius neskaidrius užsienio subjektus, veikiančius ES energetikos rinkoje; sunerimęs dėl to, kad „Surgutneftegaz“ neseniai įsigijo Vengrijos energetikos bendrovės MOL akcijų, ir kad „Surgutneftegaz“ negali paskelbti savo nuosavybės struktūros ir pagrindinių tikrųjų savininkų tapatybės, kaip teisėtai prašo Vengrijos energetikos rinkos reguliavimo institucija; ragina Komisiją ištirti neskaidrių užsienio subjektų, pvz., CENTREX, pastaruoju metu perėmusio 20 proc. Austrijos prekybos ir sandėliavimo įmonės „Baumgarten“ akcijų;
19. pabrėžia, kad pažanga plėtojant bendrą Europos energetikos politiką labai priklauso nuo to, ar įsigalios Lisabonos sutartis; ragina ES ir valstybes nares imtis veiksmų ir Sutartyje užtikrinti privalomą, laipsnišką ir visa apimantį bendros Europos energijos tiekimo ir saugumo politikos teisinį pagrindą; pritaria Lisabonos sutarčiai, į kurią yra įtrauktas straipsnis dėl solidarumo energetikos srityje ir pagal kurią energetikos politika priskiriama bendrai ES ir valstybių narių atsakomybei, nes tai yra žingsnis teisinga linkme;
20. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
- [1] OL C 219 E, 2008 8 28, p. 206.