Procedūra : 2009/2532(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B7-0045/2009

Pateikti tekstai :

B7-0045/2009

Debatai :

PV 17/09/2009 - 3
CRE 17/09/2009 - 3

Balsavimas :

PV 17/09/2009 - 4.8
CRE 17/09/2009 - 4.8

Priimti tekstai :

P7_TA(2009)0021

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 148kWORD 87k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0040/2009
14.9.2009
PE428.649v01-00
 
B7-0045/2009

siekiant baigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį


dėl energetinio saugumo išorės aspektų


pateikė Rebecca Harms, Claude Turmes, Reinhard Buetikofer, Werner Schulz, Franziska Katharina Brantner Verts/ALE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl energetinio saugumo išorės aspektų  
B7‑0045/2009

Europos Parlamentas,

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Antroji Strateginė energetikos apžvalga. ES energijos tiekimo užtikrinimo ir solidarumo veiksmų planas“ (SEC(2008)2870) (SEC(2008)2871) (SEC(2008)2872) ir papildomus dokumentus: „Dabartinė ir būsima Europos energetikos padėtis. Poreikiai, ištekliai ir investicijos“; ES kietojo kuro rinka 2004–2006 m. ir 2007 m. tendencijos“ (COM(2008)0744),

- atsižvelgdamas į Žaliąją knygą „Siekiant saugaus, tausojančio ir konkurencingo Europos energetikos tinklo“ ir papildomą dokumentą: „Naftos infrastruktūros. Esamų ir planuojamų ES ir link ES einančių naftos infrastruktūrų įvertinimas“ (COM(2008)0737),

- atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją dėl bendros Europos užsienio politikos energetikos srityje kūrimo(1),

- atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą „Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategija“ (COM(2006)0105),

- atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 15 ir 16 d. Europos Vadovų Tarybai pateiktą bendrą Komisijos ir Tarybos generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio (toliau – GS/VĮ) dokumentą „Europos interesus energetikos srityje atitinkanti išorės politika“,

- atsižvelgdamas į savo 2006 m. gegužės 18 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Energijos bendrijos sutarties sudarymo Europos bendrijos vardu(2),

- atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos energijos tiekimo saugumo(3),

- atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 12 d. Komisijos komunikatą Europos Vadovų Tarybai „Išorės energetikos santykiai – nuo principų iki veiksmų“ (COM(2006)0590),

- atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 23 ir 24 d. Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvadas dėl Europos Vadovų Tarybos pritarimo Žaliajai knygai dėl Europos energetikos politikos ir 2006 m. birželio 15–16 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl bendro Komisijos ir GS/VĮ dokumento dėl išorinių energetinio saugumo aspektų,

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Vadovų Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos energetikos politika“ COM(2007)0001,

- atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 8 ir 9 d. Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės išvadas ir Europos Vadovų Tarybos veiksmų planą (2007–2009 m.) dėl Europos energetikos politikos (EEP),

- atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. ES ir Turkijos pasirašytą susitarimą dėl dujotiekio „Nabucco“ teisinio pagrindo,

- atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 19 ir 20 d. Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės išvadas,

- atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Direktyva 2004/67/EB (COM(2009)363 galutinis),

- atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl pranešimo Komisijai apie energetikos infrastruktūros investicinius projektus Europos bendrijoje ir dėl Reglamento (EB) Nr. 736/96 panaikinimo (COM(2009)361 galutinis),

- atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.       kadangi energetinis saugumas yra esminė bendro Europos Sąjungos saugumo, stabilumo ir gerovės sudedamoji dalis, tačiau Sutartyse vis dar nėra numatyta šios srities teisinio pagrindo,

B.        kadangi dėl veiksmingos tikrai bendros Europos energetinio saugumo politikos stygiaus daroma didelė žala ES išorės veiksmų nuoseklumui ir patikimumui, be kita ko, propaguojant vertybes, kuriomis remiasi ES,

C.       kadangi ES priklausomybė nuo energijos importo šiuo metu itin didelė ir numatoma, kad išlikus dabartinei padėčiai ji didės,

D.       kadangi didelė dujų, tiekiamų ES, dalis sunaudojama pastatuose; kadangi investicijos į pastatus, kuriems nereikalingas energijos tiekimas arba energijos naudojama labai mažai, turės didesnį poveikį nepriklausomybei nuo dujų tiekėjų negu visi „Šiaurės srovės”, „Pietų srovės“ ir „Nabucco“ dujotiekių projektai,

E.        kadangi finansiškai naudingiausias būdas sumažinti ES priklausomybę energetikos srityje – skatinti energijos taupymą, atsinaujinančios energijos ir energetinio našumo priemones, o tai taip pat padės kurti darbo vietas, kovoti su klimato kaita ir pasiekti pažangos kuriant išteklius našiai naudojančią ekonomiką,

F.        kadangi, nepaisant pasaulinės finansų krizės pasekmėje sumažėjusių naftos ir dujų kainų, dėl lėtos pažangos pereinant prie energetiškai našios ir vien atsinaujinančiais energijos ištekliais paremtos ekonomikos, dėl mažėjančios gavybos pasaulio naftos ir dujų telkiniuose ir tebedidėjančios paklausos, pasibaigus krizei neišvengiamai vėl pablogės padėtis iškastinio kuro rinkose ir šalių vartotojų priklausomybė nuo importo,

G.       kadangi kai kurios valstybės narės labai priklauso nuo vienintelio gamtinių dujų tiekėjo ir nepagrįstas jų tiekimo nutraukimas gali būti didelės krizės priežastimi, kaip tai atsitiko 2009 m. pradžioje vykusios Rusijos ir Ukrainos dujų krizės metu,

H.       kadangi esamos išankstinio perspėjimo priemonės pasirodė esančios nepakankamos, kad būtų numatyta 2009 m. sausio mėn. dujų krizė,

I.         kadangi nuspėjamas pavojus energijos tiekimo saugumui išliks tol, kol energijos gamybos ir tranzito šalys nesilaikys bendrų ir skaidrių taisyklių, kaip nustatyta Energetikos chartijos sutartyje ir Tranzito protokole,

J.         kadangi bendra energetikos išorės politika, pagrįsta solidarumu, diversifikacija, vienybe ginant bendrus interesus, glaudesniu bendradarbiavimu su pagrindinėmis energijos gamybos, tranzito ir vartojimo šalims bei skatinimu naudoti vietinius atsinaujinančius energijos šaltinius, pvz., vėjo ir saulės energiją, sukurtų teigiamą sąveiką, padedančią užtikrinti tiekimo Europos Sąjungai saugumą, ir padidintų ES, kaip pasaulinės veikėjos, patikimumą, jos galią ir pajėgumus veikti užsienio politikos srityje, įskaitant klimato kaitos klausimus,

K.       kadangi mūsų priklausomybė nuo dyzelinio kuro importo didėja dėl dyzelinio kuro naudojimui pernelyg palankios transporto sektoriaus politikos,

L.        kadangi 2009 m. liepos 13 d. keturios valstybės narės ir Turkija Ankaroje pasirašė sutartį, kuria remiantis sudarytos sąlygos tiesti dujotiekį „Nabucco“, siekiant sumažinti ES priklausomybę nuo Rusijos tiekiamų dujų,

M.       kadangi 2009 m. rugpjūčio 6 d. Turkijos Ministras Pirmininkas R. T. Erdogan pasirašė protokolą su Rusijos Ministru Pirmininku V. Putinu dėl dujotiekio „Pietų srovė“, kuris gali būti konkuruojanti infrastruktūra Pietiniame koridoriuje ir kuris, priešingai nei „Nabucco“ projektas, didina ES priklausomybę nuo Rusijos, žvalgymo darbų pradžios; kadangi kai kurios valstybės narės taip pat dalyvauja „Pietų srovės“ projekte,

N.       kadangi, remiantis „Pietų srovės“ projektui su „Gazprom“ bendrove vadovaujančios Italijos valstybinės bendrovės ENI generalinio direktoriaus P. Scaroni pareiškimais, „Nabucco“ dujotiekis niekad nebus užbaigtas,

1.  tikisi, kad Komisija ir valstybės narės parodys strateginio vadovavimo sugebėjimus ir sukurs bendrą Europos užsienio politiką energetikos srityje, kaip raginama Europos Parlamento 2007 m. rugsėjo 26 d. rezoliucijoje;

2.  teigiamai vertina ES energijos vartojimo mažinimo priemones, nes tai pigiausias ir greičiausias būdas padidinti ES energetinį saugumą; vis dėlto mano, kad būtina aiškiai apibrėžti politiką ir jos priemones, taip pat skubiai jas įgyvendinti, ypač pastatų ir transporto sektoriuose;

3.  mano, kad jungčių gerinimas Europoje itin svarbus, nes esamų spragų užpildymas būtinas siekiant veiksmingo vidaus rinkos veikimo ir solidarumo energetikos srityje;

4.  pabrėžia, kad dialogas energetikos klausimais jokiu būdu neturėtų būti vykdomas nuoširdžių ir į rezultatus orientuotų dialogų žmogaus teisių klausimais sąskaita;

5.  pabrėžia strateginę dujų tiekimo diversifikavimo svarbą, ypač su Pietiniu koridoriumi susijusiuose klausimuose;

6.  taip pat pabrėžia, kad tiek „Nabucco“, tiek „Pietinio srauto“ projektų pagrindinis tikslas – susieti ES su naujais, ypač Kaspijos jūros regiono ir Artimųjų Rytų, dujų šaltiniais; todėl apgailestauja dėl galimos konkurencijos tarp šių dviejų dujotiekių ir dėl to pasekoje susidarančios nestabilios padėties Pietiniame koridoriuje;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad „Nabucco“ yra prioritetinis ES projektas, kurio vykdymui Komisija skyrė 250 mln. eurų; todėl apgailestauja dėl kai kurių „Pietinio srauto“ projekte dalyvaujančių valstybių narių, kurios pasirašydamos dvišalius susitarimus su Rusijos Federacija padarė žalos „Nabucco“ projektui ir ES energetikos diversifikavimo rekomendacijoms ir tikslams, atliekamo vaidmens;

8.  apgailestauja dėl Komisijos neveiklumo ir nesugebėjimo išvystyti veiksmingą valstybių narių veiksmų derinimą šiuo svarbiu klausimu;

9.  ragina Tarybą pradėti atvirą ir skaidrią diskusiją, skirtą parengti ir įgyvendinti tikri bendrą Europos energetinio saugumo politiką, kurios vienas iš tikslų – pašalinti poreikį sudaryti dvišalius susitarimus, kurie galėtų pakenkti Sąjungos saugumui arba turėti neigiamą poveikį kitoms valstybėms narėms;

10.  teigiamai vertina DESERTEC projektą, kuris didina pasitikėjimą tuo, kad galima pasiekti ilgalaikį 100 proc. atsinaujinančiais energijos ištekliais paremtos pasaulinės ekonomikos tikslą, ir kuris ES nepriklausančioms Viduržemio jūros šalims atveria tikrovišką tvaraus energetikos ir ekonomikos vystymosi perspektyvą, jeigu tik bus laikomasi nuostatos, kad projektas turėtų būti pirmiausiai skirtas vietiniams atsinaujinančios energijos ir darbo vietų kūrimo poreikiams patenkinti atitinkamose šalyse, o likusi elektros energija ilgainiui galėtų būti eksportuojama į ES; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad DESERTEC neturėtų kenkti ES pastangoms skatinti atsinaujinančių energijų šaltinių naudojimą valstybių narių viduje, siekiant galutinio ES tikslo tapti 100 proc. energetiškai našia, atsinaujinančiais energijos šaltiniais paremta ekonomine sistema;

11.  ragina Komisiją energetinio našumo ir atsinaujinančių energijų šaltinių priemones įtraukti į Europos kaimynystės politiką;

12.  prašo Komisijos pateikti konkrečius pasiūlymus sumažinti dyzelinio kuro naudojimą ES;

13.  mano, kad nepakanka Komisijos darbuotojų, dirbančių energetinio saugumo išorės aspektų, įskaitant diversifikavimo projektus, srityje; mano, kad, jei norima pasiekti paskelbtus Europos energetikos politikos plataus užmojo tikslus ir padidinti stebėsenos ir analitinius gebėjimus, reikėtų, jog tai atspindėtų ir tam skirtų vidaus išteklių mastas;

14.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti atitinkamą solidarumo straipsnį, pagal kurį, būtų numatytos įsikišimo sąlygos ir procedūros, jei susidarytų nepaprastoji padėtis dėl nutrūkusio energijos tiekimo kitose valstybėse narėse, kaip numatyta Lisabonos sutartyje;

15.  ragina Komisiją parengti išsamų dabartinės ir planuojamos ES dujų infrastruktūros ir elektros tinklų įvertinimą, nurodant darbų tvarkaraštį ir sąnaudas;

16.  itin pritaria požiūriui, kad ES turėtų įsitraukti į glaudų dialogą su pagrindiniais energijos tiekėjais, siekdama stiprinti abipusę energetinę priklausomybę ir didinti visos ES energetinį saugumą, ypač didelį dėmesį skiriant didesniam efektyvumui, vienodoms galimybėms patekti į rinką, nediskriminavimui ir skaidrumui;

17.  pabrėžia, kad ES turi laikytis nuoseklios pozicijos šalių tiekėjų ir tranzito šalių atžvilgiu ir daryti joms spaudimą, kad jos laikytųsi savo įsipareigojimų ir prievolių;

18.  ragina dėti daugiau pastangų siekiant numatyti galimas energijos tiekimo problemas tam, kad išvengti būsimų tiekimo sutrikimų, be kita ko, didinant Energijos tiekimo patikimumo korespondentų tinklo (NESCO, angl. Network of Energy Security Correspondents) veiksmingumą;

19.  laukia neseniai pateikto Komisijos pasiūlymo dėl esamų išankstinio perspėjimo priemonių, NESCO ir kitų priemonių, kurios pasirodė esančios neveiksmingos per 2009 m. Rusijos ir Ukrainos dujų krizę, peržiūros svarstymo;

20.  siūlo parengti bendrą ES strategiją, skirtą su išorės partneriais vykstančioms deryboms dėl tranzito taisyklių ir mokesčių;

21.  ragina Komisiją imtis neatidėliotinų veiksmų prieš neskaidrių užsienio subjektų priešiško perėmimo veiklą ES energetikos rinkoje; sunerimęs dėl to, kad bendrovė „Surgutneftegaz“ neseniai įsigijo Vengrijos energetikos bendrovės MOL akcijų ir kad „Surgutneftegaz“ negali atskleisti savo nuosavybės struktūros ir tikrųjų turtu besinaudojančių savininkų tapatybės, kaip teisėtai prašo Vengrijos energetikos rinkos reguliavimo institucija;

22.  pabrėžia, kad pažanga plėtojant bendrą Europos energetikos politiką labai priklauso nuo to, ar įsigalios Lisabonos sutartis; ragina ES ir valstybes nares imtis veiksmų užtikrinant privalomą, laipsnišką ir visa apimantį bendros Europos energijos tiekimo ir energetikos saugumo politikos teisinį pagrindą Sutartyje; pritaria Lisabonos sutarčiai, į kurią įtrauktas nuostata dėl solidarumo energetikos srityje ir pagal kurią energetikos politika priskiriama bendrai ES ir valstybių narių atsakomybei, nes tai žingsnis teisinga linkme;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

 

(1)

OL C 219 E, 2008 8 28, p. 26.

(2)

OL C 297 E, 2006 12 7, p. 340.

(3)

OL C 292 E, 2006 12 1, p. 112.

Teisinė informacija - Privatumo politika