Procedūra : 2009/2532(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B7-0046/2009

Pateikti tekstai :

B7-0046/2009

Debatai :

PV 17/09/2009 - 3
CRE 17/09/2009 - 3

Balsavimas :

PV 17/09/2009 - 4.8
CRE 17/09/2009 - 4.8

Priimti tekstai :

P7_TA(2009)0021

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 136kWORD 84k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0040/2009
14.9.2009
PE428.650v01-00
 
B7-0046/2009

siekiant baigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį


dėl energetinio saugumo


Johannes Cornelis van Baalen ALDE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl energetinio saugumo  
B7‑0046/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją dėl bendros Europos užsienio politikos energetikos srityje kūrimo,

–   atsižvelgdamas į Austrijos, Bulgarijos, Vengrijos, Rumunijos ir Turkijos 2009 m. liepos 13 d. Ankaroje pasirašytą tarpvyriausybinį susitarimą dėl dujotiekio „Nabucco“ projekto,

–   atsižvelgdamas į tai, kad Rusijos naftos ir dujų bendrovė „Surgutneftegaz“ įsigijo didelę dalį Vengrijos naftos chemijos kompanijos „MOL“, kuri yra konsorciumo „Nabucco“ narė, akcijų (21,2 %),

–   atsižvelgdamas į Rusijos ir Turkijos 2009 m. rugpjūčio 6 d. Ankaroje pasirašytą bendradarbiavimo dujų srityje protokolą, pagal kurį Turkija preliminariai sutiko statyti „Pietų srovės“ dujotiekį ir leido Rusijai Turkijos teritoriniuose vandenyse atlikti dujotiekiui statyti reikiamus tyrimus,

–   atsižvelgdamas į dvylikos ES bendrovių 2009 m. liepos 13 d. pasirašytą Susitarimo memorandumą, pagal kurį sukuriama pramonės iniciatyva „DESERTEC“ siekiant išnaudoti didelį saulės energijos potencialą Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje,

–   atsižvelgdamas į Antrąją strateginę energetikos apžvalgą,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Direktyva 2004/67/EB (COM(2009)363 galutinis),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl pranešimo Komisijai apie energetikos infrastruktūros investicinius projektus Europos bendrijoje ir dėl Reglamento (EB) Nr. 736/96 panaikinimo (COM(2009)361 galutinis),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 7–18 d. Kopenhagoje (Danija) vyksiančią 15-ąją JTBKKK šalių konferenciją (angl. COP 15) ir į penktąją konvencijos šalių konferenciją, kurios metu vyks Kioto protokolo šalių susitikimas (angl. COP/MOP 5),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi energetinis saugumas yra esminė bendro Europos Sąjungos saugumo, stabilumo ir gerovės sudedamoji dalis, tačiau Sutartyse vis dar nėra numatyta šios srities atitinkamo teisinio pagrindo,

B.  kadangi ES priklausomybė nuo energijos importo šiuo metu yra labai didelė ir numatoma, kad ji, atsižvelgiant į dabartinę padėtį, didės,

C. kadangi, nepaisant to, kad dėl pasaulinės finansų krizės sumažėjo naftos ir dujų kainos, energijos kainos pastaraisiais mėnesiais pradėjo didėti ir kadangi dėl lėtos pažangos pereinant prie tvaresnio kuro rūšių, dėl mažėjančios gavybos pasaulio naftos ir dujų telkiniuose ir nuolat didėjančios paklausos gali didėti įtampa iškastinio kuro rinkose ir šalių vartotojų priklausomybė nuo importo,

D. kadangi kai kurios valstybės narės labai priklauso nuo vienintelio gamtinių dujų tiekėjo ir kadangi nepagrįstas dujų tiekimo nutraukimas gali būti didelės krizės priežastimi, kaip tai atsitiko per šių metų pradžioje vykusią Rusijos ir Ukrainos dujų krizę,

E.  kadangi daugelyje valstybių narių nėra pakankamai gamtos išteklių tam, kad jos galėtų tinkamai valdyti krizines situacijas,

F.  kadangi dėl vis didėjančios energijos tiekimo priklausomybės nuo politiškai nestabilių regionų pastangos užtikrinti tiekimo saugumą tik šalies lygmeniu įrodė, kad jos nėra pakankamos ir negali užtikrinti ilgalaikių visų ES valstybių narių interesų,

G. kadangi esamos išankstinio įspėjimo priemonės pasirodė esančios nepakankamos, kad būtų numatyta 2009 m. sausio mėn. dujų krizė,

H. kadangi prognozuojamas pavojus energijos tiekimo saugumui išliks tol, kol energiją gaminančios ir tranzito šalys tvirtai nesilaikys bendrų ir skaidrių taisyklių, kaip nustatyta Energetikos chartijos sutartyje ir Tranzito protokole,

I.   kadangi jei dabartinėje Europos Sąjungos energijos rinkoje būtų pradėta naudoti daug daugiau atsinaujinančios energijos, tai turėtų didelės įtakos siekiant sumažinti energijos importo priklausomybę, taip pat tai užtikrintų geresnį energetinį saugumą ir padėtų pasiekti įsipareigojimą iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją iki 20 proc.,

J.   kadangi energijos naudojimo veiksmingumo gerinimas gali turėti didelį poveikį mažinant energetinę priklausomybę,

K. kadangi nepaisant tam tikrų veiksmų, kurių jau buvo imtasi, reikia sukurti tikrąją bendrą energetikos politiką vidaus rinkos reglamentavimo ir išorinių aspektų atžvilgiais, kurioje būtų atsižvelgiama į visų valstybių narių politinius ir ekonominius interesus,

L.  kadangi bendra Europos užsienio energetikos politika, pagrįsta solidarumu, diversifikacija, vienybe ginant bendrus interesus, glaudesniu bendradarbiavimu su pagrindinėmis energiją gaminančiomis šalimis, tranzito šalimis ir šalimis vartotojomis bei tvarumo skatinimu, sukurtų sąveiką, užtikrinančią tiekimo saugumą Europos Sąjungoje, ir padidintų ES, kaip pasaulinės veikėjos, svarbą, jos pajėgumus imtis veiksmų užsienio politikos srityje ir patikimumą,

1.  ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares ypač atkreipti dėmesį į energetinį saugumą ir imtis strateginio vadovavimo kuriant bendrą Europos užsienio politiką energetikos srityje, kaip to buvo reikalaujama Parlamento 2007 m. rugsėjo 26 d. rezoliucijoje dėl bendros užsienio politikos energetikos srityje kūrimo;

2.  palankiai vertina Antrojoje strateginėje energetikos apžvalgoje Komisijos siūlomas diversifikavimo ir ES energetinio saugumo gerinimo priemones; vis dėlto mano, kad reikia aiškiai apibrėžti prioritetus ir imtis skubių šių prioritetų įgyvendinimo veiksmų ir išsamiai apie juos informuoti Parlamentą;

3.  pabrėžia, kad būtina nedelsiant pradėti labiau pasitikėti ES turimais atsinaujinančiais energijos šaltiniais siekiant užtikrinti didesnį ES energetinį saugumą ir norint įgyvendinti įsipareigojimą iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją iki 20 proc., o pasirašius susitarimą Kopenhagoje, šis siekis išaugs iki 30 proc.

4.  pabrėžia branduolinės energijos vaidmenį Europos Sąjungoje ir ragina valstybes nares kuo tinkamiau panaudoti turimą patirtį branduolinės energetikos srityje ir aktyviai skatinti laisvą informacijos judėjimą; taip pat ragina atkreipti dėmesį į kuro tiekimą ir į saugos klausimus;

5.  pabrėžia, kad pažanga kuriant bendrą Europos energetikos politiką labai priklauso nuo to, ar įsigalios Lisabonos sutartis; pritaria Lisabonos sutarčiai, į kurią yra įtrauktas straipsnis dėl solidarumo energetikos srityje ir pagal kurią energetikos politika priskiriama bendrai ES ir valstybių narių atsakomybei;

6.  mano, kad būtina gerinti jungtis Europoje siekiant efektyvaus vidaus rinkos veikimo ir energetinio solidarumo; atsižvelgiant į tai, palankiai vertina susitarimą dėl infrastruktūros projektų finansavimo, kuris įtrauktas į Europos ekonomikos atkūrimo planą, ir idėją sukurti Europoje naują ypatingą Europos elektros ir dujų tinklą;

7.  pabrėžia, kad reikia skubiai įgyvendinti strateginius projektus, kuriais siekiama, ypač pietiniame koridoriuje, diversifikuoti energijos tiekimą; pabrėžia, kad dujotiekiui „Nabucco“ Europos Sąjunga turėtų teikti didžiausią pirmenybę, nes šis projektas – tai būdas užtikrinti nepriklausomą ir diversifikuotą dujų tiekimą bei palankiai vertina tai, kad Ekonomikos atkūrimo plane projektui „Nabucco“ skiriama 200 milijonų eurų; pabrėžia bendros tvarkos, pagal kurią būtų vykdoma ES su naujais dujų šaltiniais Artimuosiuose Rytuose ir Kaspijos jūros regione jungiančio koridoriaus plėtra, svarbą ir ragina susijusias bendroves ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su Komisija;

8.  nurodo, kad planuojami „Šiaurės srovės” ir „Pietų srovės“ dujotiekiai yra svarbūs didinant dujų tiekimą ES, tačiau šie projektai turėtų būti atidžiai įvertinti turint mintyje poveikį aplinkos apsaugai, ekonominį tinkamumą ir bendrą poveikį priklausomybei nuo vieno dujų tiekėjo;

9.  ragina Komisiją suteikti politinę ir teisinę pagalbą bendrovėms, kurios arba jau dalyvauja, arba norėtų dalyvauti įgyvendinant strateginius projektus, ir imtis susitarimų, kuriais būtų skatinama dujotiekio plėtra, norminimo iniciatyvos;

10. ragina Komisiją ir valstybes nares parengti atitinkamą solidarumo sąlygą, pagal kurią būtų numatytos įsikišimo procedūros ir sąlygos, jei susidarytų nepaprastoji padėtis dėl nutrūkusio energijos tiekimo kitose valstybėse narėse atsižvelgiant į Lisabonos sutartį;

11. ragina Tarybą ir valstybes nares rimtai apsvarstyti tai, ar Europos Sąjungai pradėjus derybas su Turkija dėl energetikos skyriaus klausimų, bendrai pagerėtų ES ir Turkijos bendradarbiavimas energetikos srityje;

12. palankiai vertina pasiūlymą dėl reglamento dėl dujų tiekimo saugumo (COM(2009) 363); ragina valstybes nares padidinti savo gamtinių dujų atsargas steigiant saugyklas, iš kurių dujas būtų galima greitai išleisti; ragina Komisiją teikti tinkamą finansinę paramą valstybėms narėms, kurios planuoja padidinti savo gamtinių dujų saugojimo pajėgumus;

13. pabrėžia, kad ES turėtų įsitraukti į glaudų dialogą su pagrindiniais energijos tiekėjais, siekdama stiprinti abipusę energetinę priklausomybę ir visos ES energetinį saugumą, ypač didelį dėmesį skiriant didesniam veiksmingumui, vienodoms galimybėms patekti į rinką, nediskriminavimui ir skaidrumui;

14. palankiai vertina Komisijos pastangas siekti aktyvesnio dialogo energetikos klausimais, kurio dėka buvo sudaryti kai kurie susitarimo memorandumai su rytų kaimynais ir Vidurio Azijos šalimis, ir tikisi didesnės dialogo su partneriais pietuose pažangos;

15. ragina dėti daugiau pastangų siekiant numatyti galimas energijos tiekimo problemas tam, kad būtų išvengta galimų trikdžių, plėtojant, pavyzdžiui, NESCO energetinio saugumo tinklą, taip pat ragina Komisiją nedelsiant peržiūrėti esamas išankstinio perspėjimo priemones, NESCO ir kitas priemones, kurios buvo neveiksmingos per 2009 m. Rusijos ir Ukrainos dujų krizę;

16. primena, kad svarbu gerinti energijos naudojimo veiksmingumą siekiant sumažinti energetinę priklausomybę nuo išorės šaltinių; ragina Komisiją į savo būsimą Energijos naudojimo veiksmingumo veiksmų planą įtraukti privalomą energijos naudojimo veiksmingumo tikslą; ragina Tarybą ambicingai nustatyti tikslus ir reikalavimus vykstančiose derybose su Parlamentu dėl Direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo ir remti atitinkamas finansavimo priemones, kurios yra itin svarbios toms valstybėms narėms, kuriose pastatų energinio naudingumo gerinimo išlaidos gali būti labai didelės ir kurios itin priklausomos nuo Rusijos importo;

17. ragina Komisiją ir Tarybą remti Energetikos chartijos sutartį ir ragina ES partnerius, pasirašiusius Energetikos chartijos sutartį ir jos Tranzito protokolą, laikytis šioje sutartyje nustatytų taisyklių ir principų;

18. siūlo parengti bendrą ES strategiją, skirtą su išorės partneriais vykstančioms deryboms dėl tranzito taisyklių ir mokesčių bei ragina valstybes nares informuoti viena kitą ir Komisiją apie strateginius sprendimus ir susitarimus, susijusius su energetikos infrastruktūros projektais;

19. ragina Komisiją imtis neatidėliotinų veiksmų prieš neskaidrių užsienio subjektų priešiško perėmimo veiklą ES energetikos rinkoje; sunerimęs dėl to, kad bendrovė „Surgutneftegaz“ neseniai įsigijo Vengrijos energetikos bendrovės „MOL“ akcijų ir kad bendrovė „Surgutneftegaz“ negali paskelbti savo nuosavybės struktūros ir pagrindinių tikrųjų savininkų tapatybės, kaip teisėtai prašo Vengrijos energetikos rinkos reguliavimo institucija;

20. pažymi, kad svarbu dar 2009 m. persvarstyti Direktyvą 2004/67/EB dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių atsižvelgiant į Komisijos komunikate COM(2008)769 pasiūlytas nuostatas ir aprūpinti Bendriją tinkamomis priemonėmis, kurias pasitelkusi ji galėtų spręsti tiekimo saugumo klausimus;

21. pabrėžia Arkties svarbą formuojant Europos energetikos politiką ir pažymi, kad svarbu teisingai pagal tarptautinę teisę paskirstyti angliavandenilių išteklius Arkties regione siekiant užtikrinti bendrą tarptautinį stabilumą; mano, kad Komisijos komunikate dėl strateginių su Arktimi susijusių klausimų skiriama per mažai dėmesio angliavandeniliams;

22. ragina ES bendradarbiauti su Viduržemio jūros regiono ir Šiaurės Afrikos šalimis, visų pirma atsižvelgiant į didelį šių šalių energetinių išteklių potencialą ir svarbias Afrikos vystymosi galimybes; mano, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas galimybių panaudoti saulės energiją tyrimui ir skatinimui; džiaugiasi neseniai padaryta pramonės iniciatyvos „DESERTEC“ pažanga siekiant plėtoti didelį saulės energijos potencialą Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje; pažymi, kad panašūs projektai gali būti vykdomi ES Viduržemio jūros regiono valstybėse;

23. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

 

 

 

Teisinė informacija - Privatumo politika