PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Pitsburge 2009 m. rugsėjo 24–25 d. vykusio Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimo

30.9.2009

siekiant baigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

Udo Bullmann, Stephen Hughes, Hannes Swoboda S&D frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0082/2009

B7‑0082/2009

Europos Parlamento rezoliucija dėl Pitsburge 2009 m. rugsėjo 24–25 d. vykusio Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimo

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 25 d. Pitsburge paskelbtą Didžiojo dvidešimtuko vadovų pareiškimą,

–   atsižvelgdamas į Didžiojo dvidešimtuko (G20) 2009 m. balandžio 2 d. Londone pateiktas išvadas ir į savo 2009 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl Londone įvykusio G20 aukščiausiojo lygio susitikimo[1],

–   atsižvelgdamas į G20 2008 m. lapkričio 15 d. Vašingtone parengtą deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimui pirmininkavusios valstybės 2009 m. kovo 19 ir 20 d. išvadas dėl Europos ekonomikos atkūrimo,

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano[2],

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. kovo 4 d. komunikatą „Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas“ (COM(2009)114),

–   atsižvelgdamas į ES finansinės priežiūros aukšto lygio ekspertų grupės, kuriai pirmininkavo Jacques de Larosière, 2009 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimui pateiktą 2009 m. vasario 25 d. ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į Europos Komisijos 2009 m. balandžio 8 d. komunikatą dėl pagalbos besivystančioms šalims siekiant padėti joms įveikti krizę (COM(2009)160),

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl klimato kaitos, ypač į 2009 m. vasario 4 d. rezoliuciją pavadinimu „2050 m.: ateitis prasideda šiandien – rekomendacijos dėl būsimos integruotos ES kovos su klimato kaita politikos“[3] ir į 2009 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl „ES strategijos ruošiantis išsamiam klimato kaitos susitarimui Kopenhagoje ir tinkamo kovos su klimato kaita politikos finansavimo“[4],

–   atsižvelgdamas į 2009 m. birželio mėn. Tarptautinės darbo organizacijos priimtą Visuotinį darbo vietų paktą,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir ES valstybių narių įsipareigojimus teikti pagalbą siekiant spręsti bado ir skurdo problemas,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 2 d. prezidento Nicolas Sarkozy, kanclerės Angelos Merkel ir ministro pirmininko Gordono Browno bendrą laišką,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 4 d. Švedijos, Olandijos, Liuksemburgo, Prancūzijos, Ispanijos, Vokietijos ir Italijos finansų ministrų bendrą laišką,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 5 ir 6 d. Londone surengtą G20 šalių finansų ministrų ir centrinių bankų valdybos pirmininkų susitikimą ir jų „Deklaraciją dėl tolesnių finansų sistemos stiprinimo veiksmų“,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 17 d. ES valstybių arba vyriausybių vadovų patvirtintas Pitsburgo G20 šalių aukščiausiojo lygio susitikimui skirtas sutartas formuluotes,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi praėjus 12 mėnesių po to, kai Europos valstybes pradėjo stipriai veikti ekonomikos ir finansų krizė, įvykus trims G20 šalių susitikimams ir įvertinus daugelio tarptautinių institucijų darbą laikas įvertinti, kaip laikomasi prisiimtų įsipareigojimų ir kaip tenkinami ekonomikos poreikiai bei piliečių lūkesčiai;

B.  kadangi dabartiniai prioritetai turi būti visiškas realiojo ekonomikos sektoriaus atgaivinimas, tinkamo kapitalo rinkų ir kreditavimo veikimo užtikrinimas, užimtumo išlaikymas ir skatinimas ir žmonių apsauga nuo neigiamų krizės pasekmių, ypatingą dėmesį skiriant neturtingiausiems ir pažeidžiamiausiems asmenims;

C. kadangi dabartine pasaulio ekonomine krize reikėtų pasinaudoti kaip galimybe sukurti Europos strategiją, kurią taikant nuo skubaus krizės valdymo būtų pereita prie ilgalaikio tvaraus ekonomikos valdymo;

D. kadangi Europos ekonominėje padėtyje ir perspektyvoje matyti pagerėjimo ženklų, tačiau tikimybė, kad laipsniškas atsigavimas įvyks per trumpą ar vidutinės trukmės laikotarpį, labai abejotina;

E.  kadangi didėjančio nedarbo problemos sprendimas yra itin svarbus ir skubus klausimas, ypač turint mintyje, kad 9,5 proc. siekiantis Europos nedarbo lygis (didžiausias per pastaruosius 10 metų) tikriausiai toliau kils;

F.  kadangi dėl ekonominės krizės dar nuo 50 iki 100 milijonų žmonių turės gyventi skurde, t. y. pragyventi už 1,24 JAV dolerio per dieną, ir dėl to sumažės neturtingųjų ir jų šeimų prieiga prie maisto, švietimo ir kuro;

G. kadangi kai kurios paramą teikiančios šalys sumažino savo oficialiosios paramos vystymuisi (OPV) besivystančioms šalims skirtus finansinius įnašus, sukeldamos grėsmę besivystančių šalių pastangoms įgyvendinti TVT.

Bendrosios pastabos

1.  Palankiai vertina Didžiojo dvidešimtuko Pitsburge paskelbtą pranešimą, kuriuo sustiprinami ankstesnieji įsipareigojimai ir susitarimai; su pasitenkinimu pažymi, kad G20 šalių vadovai neprarado motyvacijos ir užmojo surasti dabartinės pasaulinės krizės nulemtų įvairių problemų sprendimo būdus; tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad kai kuriose srityse padaryta nedidelė pažanga ir kad be reikalo buvo delsiama imtis konkrečių priemonių ir įgyvendinti nutarimus;

2.  pritaria tam, kad G20 šalys būtų laikomos svarbiausiu pasaulinio ekonominio bendradarbiavimo forumu, nes į jį įeina galingiausios pasaulio šalys, atitinkamai galinčios užtikrinti pasaulinio masto klausimų geresnį sprendimą; pažymi, kad reikia imtis tolesnių tarptautinių įstaigų ir institucijų, kaip antai TVF ir Pasaulio Bankas, pertvarkymų; pabrėžia, kad nors G20 šalys imasi svarbesnio vaidmens, dėl to nemažėja būtinybė skubiai imtis veiksmų geriau koordinuoti ekonomiką Europos Sąjungoje ir euro zonoje turint tikslą stiprinti ES ekonomiką ir jos reguliavimo sistemą;

3.  palankiai vertina G20 šalių vadovų poziciją, kad tinkamas darbas turėtų būti suprantamas kaip svarbiausias atsigavimo ir reformų siekis ir ypač džiaugiasi dėl to, kad TDO suteiktas svarbus vaidmuo;

4.  palankiai vertina G20 šalių vadovų pasiryžimą 21 amžiuje siekti tvirto, tvaraus ir tolygaus augimo ir pagreitinti gyvenimo kokybės konvergenciją visame pasaulyje; tačiau apgailestauja dėl to, kad į G20 šalių susitikimo darbotvarkę aptariant ateities pasaulinio ekonominio, finansinio ir užimtumo augimo klausimus nebuvo įtrauktas gyvybiškai svarbus ekologinės politikos aspektas; apgailestauja dėl to, kad neskirta papildomai lėšų pasaulinei kovai su klimato kaita finansuoti;

Tvirtas, tvarus ir tolygus augimas

5.  palankiai vertina tai, kad G20 šalių vadovai pristatė Tvaraus ir tolygaus augimo gaires, kurių taikymo tikslas – siekti, kad būtų atsakingai įgyvendinama biudžeto politika, stiprinama finansų priežiūra, skatinama subalansuoti einamąsias sąskaitas, skatinama atvira prekyba ir investicijos, imamasi kainų stabilumą užtikrinančios pinigų politikos, imamasi struktūrinių reformų, gerinamos socialinės saugos sistemos ir skatinamas tolygus ir tvarus ekonomikos vystymasis;

6.  pabrėžia, kad, turint mintyje minėtuosius tikslus, svarbus suderintas, tinkamas ir bendradarbiavimo dvasia grindžiamas požiūris, nes tik tada bus taikoma tinkama politika ir veiksmingai naudojamos gairės; todėl džiaugiasi, kad ieškoma būdų bendradarbiauti makroekonomikos srityje, tačiau pabrėžia, kad visos bendrosios politikos sritys, kuriomis siekiama šių tikslų, taip pat turėtų būti koordinuojamos; siekiant užtikrinti koordinavimą ir skaidrumą, ragina finansų ministrus ir centrinių bankų valdybos pirmininkus pateikti G20 ir Tarptautiniam pinigų ir finansų komitetui standartizuotas ataskaitas;

7.  palankiai vertina G20 šalių vadovų kreipimąsi laiku kurti protingas pasitraukimo strategijas ir jų pasiryžimą per anksti neatšaukti paramos, nes dėl to padidėtų rizika, kad finansų ir darbo rinkos sugrįš į nestabilią padėtį ir patirs nuosmukį; primena, kad kreditų krizė dar nesibaigė ir skolinimas nepasiekė anksčiau buvusio lygio;

8.  pabrėžia, kad, norint užtikrinti tvarų atsigavimą, svarbu greitai užpildyti spragą tarp realiojo ekonomikos sektoriaus ir finansų sektoriaus;

9.  palankiai vertina G20 šalių vadovų susitarimą rengti finansinių sandėrių mokesčio tarptautinę sistemą, kad būtų užtikrinta, jog finansų sektorius pakankamai prisidės prie ekonomikos atsigavimo ir vystymosi užtikrinimo; ragina greičiau pasistūmėti į priekį šiuo klausimu, nes iki šiol už krizės padarinius mokėjo tik mokesčių mokėtojai;

10. palankiai vertina po Londone įvykusio G20 aukščiausiojo lygio susitikimo padarytą pažangą lengvatinių mokesčių zonų klausimais ir pasiryžimą laiku imtis veiksmų, kurie būtų nukreipti prieš vadinamuosius mokesčių rojus; tačiau apgailestauja dėl to, kad atidėtas sankcijų nebendradarbiaujančioms jurisdikcijoms taikymas; ragina parengti konkretų veiksmų planą ir nedelsiant jį vykdyti;

11. palankiai vertina su bankų slaptumu susijusius sprendimus: EBPO pasaulinio forumo skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių klausimais išplėtimą; tačiau pažymi, kad kelios jurisdikcijos, pažadėjusios pradėti taikyti standartus, to dar nepadarė; ragina sukurti veiksmingą sistemą, kurią taikant būtų galima užkirsti kelią mokesčių nemokėjimui ir susekti vengiančius mokėti mokesčius; pabrėžia, kaip svarbu sukurti vienodą atskaitomybės sistemą;

Darbo vietos, darbo vietos, darbo vietos

12. palankiai vertina G20 šalių pasiryžimą tarptautiniu lygmeniu spręsti nedarbo krizę, didinti paramą labiausiai pažeidžiamiems asmenims, kadangi juos krizė paveikė labiausiai ir jiems labiausiai reikia paramos; todėl palankiai vertina pasaulinės apie pažeidžiamumą įspėjančios sistemos sukūrimą;

13. reikalauja, kad tarptautinės bendruomenės pasiryžimas virstų konkrečiais veiksmais, kurie būtų įgyvendinami, ypač daug dėmesio skiriant ekologijai;

14. pritaria, kad svarbu parengti į darbo vietų kūrimą orientuotą priemonę, padėsiančią ateityje augti ekonomikai, o tinkamą darbą laikyti svarbiausia atsigavimo plano dalimi;

15. palankiai vertina TDO priimtą Visuotinį darbo vietų paktą ir ragina skubiai jį įgyvendinti, ypač ragina tarptautiniu lygmeniu steigti anticiklinių darbo vietų fondą ir taikyti skatinamąsias priemones kurti darbo vietas bei išsaugoti esamas, teikti veiksmingas įdarbinimo paslaugas, taikyti tvirtą socialinę politiką, kad būtų remiami pažeidžiamiausi visuomenės sluoksniai ir garantuojama asmenų, gaunančių minimalų darbo užmokestį, perkamoji galia;

16. primygtinai reikalauja ratifikuoti ir taikyti TDO konvencijas, nes jos itin svarbios šiuo aspektu, ir reikalauja jas įtraukti į PPO prekybos susitarimus; taip pat ragina glaudžiau bendradarbiauti su pagrindinėmis tarptautinėmis organizacijomis;

17. pritaria iniciatyvai skatinti naujos pakraipos finansines paslaugas, kaip antai mikrofinansai, kuriomis siekiama pagerinti neturtingiausių asmenų prieigą prie finansinių paslaugų;

18. primygtinai prašo visais lygmenimis plėtoti socialinį dialogą, vengti atlyginimų defliacijos ir užtikrinti, kad didėjant gamybai didės ir atlyginimai;

Atsakingesnės ir lankstesnės finansų rinkos

19. palankiai vertina bendrą požiūrį į tai, kaip reikia spręsti nepamatuotos rizikos problemas, numatyti ir sušvelninti pakilimus ir nuosmukius, padidinti rinkos subjektų atskaitomybę ir atsakomybę ir pabrėžia, kad visapusiška reguliavimo priemonė neabejotinai būtų tinkamas būdas išvengti grįžimo į įprastą bankininkystės sistemą; tačiau apgailestauja dėl to, kad finansų krizė ištiko dėl nepakankamo finansų rinkų reguliavimo ir kontrolės, todėl reikia vengti panašių reguliavimo ir kontrolės klaidų, ir taip bus išvengta kitos panašios krizės;

20. palankiai vertina norą pakeisti pasaulinio finansų reguliavimo sistemą ir pripažįsta, kad buvo padaryta didelė pažanga, bet mano, kad daugelis pakeitimų, dėl kurių buvo susitarta, dar nevisiškai įgyvendinti ir kad dar daug reikia padaryti; prašo G20 šalių vadovų vykdyti plataus masto reformas, kuriose numatytos ilgalaikės perspektyvos, kurios apimtų teisės aktų kūrimą ir ilgalaikių sprendimų priėmimą, ypač turint mintyje tai, kad siekiama pasaulinės konvergencijos; primena, kad reikia daugiau bendradarbiauti tarptautiniu mastu ir siekti, kad priemonės, dėl kurių buvo susitarta, būtų vykdomos;

21. viena vertus, palankiai vertina įsipareigojimą užtikrinti vienodas sąlygas ir vengti reguliuojamojo arbitražo, kita vertus, mano, kad ES neturėtų apsiriboti tarptautiniu mastu patvirtintomis sutartinėmis formuluotėmis, bet turėtų toliau siekti visiškos vidaus rinkos integracijos reguliavimo ir kontrolės aspektais;

22. pabrėžia būtinybę dėti pastangas teisingai įvertinti sumažėjusio turto vertę ir jį tinkamai valdyti, siekiant atgaivinti finansų sektorių ir sugrąžinti vartotojų ir investuotojų pasitikėjimą juo; remia paskolų vertimo investicijomis principo išlaikymą ir mano, kad iniciatoriai ir rėmėjai veiks atsakingai, matydami, kad vadovybė turi įmonės akcijų, todėl tiesiogiai suinteresuota sėkme; palankiai vertina darbą pagrindinių prekių kainų klausimu ir tikisi, kad bus nedelsiant patvirtintos antispekuliacinės priemonės;

23. palankiai vertina tai, kad pakartotas įsipareigojimas užtikrinti, jog finansinėms institucijoms bus taikomos griežtesnės rizikos ėmimosi taisyklės, valdyme atlygis bus derinamas su ilgalaikiais tikslais ir aplamai bus daugiau skaidrumo; džiaugiasi dėl įsipareigojimo iki 2011 m. patvirtinti politiką „Bazelis II“ ir pradėti tarptautiniu lygmeniu naudoti vienodą sverto koeficientą; mano, kad šių visapusiškų principų turėtų laikytis visi rinkos dalyviai nepriklausomai nuo to, ar jie gintų investuotojų, mokesčių mokėtojų ar vartotojų interesus;

24.  apgailestauja dėl to, kad G20 šalių vadovai per dažnai paprasčiausiai ragina bankus ar įmones diegti standartus, kurie nustatomi neturint aiškios reguliavimo sistemos, ir nacionalinėms priežiūros institucijoms arba Finansų stabilumo valdybai perduoda atsakomybę tikrinti, kaip šių standartų laikomasi; yra susirūpinęs dėl to, kad rinkos dalyviai labiau linkę grįžti prie ankstesnės žalingos praktikos, o ne laikytis neprivalomų, bet sudėtingų standartų; todėl ragina G20 šalių vadovus teikti veiksmingesnių pasiūlymų dėl kapitalo suformavimo ir pertvarkant kompensavimo priemones, kad būtų užtikrintas darnus viso pasaulio priežiūros institucijų požiūris į sankcijas;

25. labai apgailestauja, kad nebuvo svarstomas moralinės žalos rizikos klausimas, taip pat apgailestauja, kad klausimas dėl institucijų, kurios daro poveikį finansų sistemai, riziką ribojančios priežiūros standartų ir galimų sąnaudų, kurios būtų patirtos, jei šios institucijos bankrutuotų, sąsajų vėl gražintas Finansų stabilumo valdybai svarstyti, o pastaroji pasiūlymus turėtų pateikti tik 2010 m. spalio mėn.; dar apgailestauja, kad nepateikta pasiūlymų, kaip spręsti būtino finansų sektoriaus restruktūrizavimo problemą, ir pasiūlymų dėl finansų sektoriaus verslo modelių persvarstymo, kad būtų galima išspręsti vadinamąją „per didelis, kad žlugtų“ problemą; laikosi nuomonės, kad jei finansinė pagalba būtų teikiama tik iškėlus griežtas sąlygas, finansų institucijos ne taip noriai prisiimtų pernelyg didelę riziką;

Daugiau atstovaujamųjų finansinių institucijų

26. pritaria tam, kad Tarptautiniam valiutos fondui suteiktas išsamesnis vaidmuo norint, kad jam būtų sudarytos sąlygos nepriklausomai prižiūrėti finansinį stabilumą ir vertinti visuotines augimo ir ekonomikos politikos programas, kad būtų prisidedama siekiant plataus masto sutarimo tarptautinės pusiausvyros klausimu; primena, kad siekiant surasti ekonomikos atgaivinimo būdą svarbu vengti prociklinės politikos;

27. pritaria principui, pagal kurį būtų didinamos mažai atstovaujamų TVF šalių kvotos, ir ragina itin aktyviai atstovaujamas, ne tik Europos šalis įsipareigoti siekti šio tikslo vykdant esamą persvarstymą; ragina ES vieningai pasisakyti šiuo klausimu;

28. ragina vadovus užtikrinti, kad nedelsiant būtų įgyvendinamos kvotų ir balsavimo reformos, dėl kurių susitarta 2008 m., ir pabrėžia, kad, atsižvelgus į sudėtingas TVF skirtas užduotis, šį persvarstymą reikia atlikti labai skubiai; pabrėžia, kad kitas G20 susitikimas turi būti rengiamas atsižvelgiant į pripažinimą, jog tarptautinių finansinių institucijų vadovai ir vyresnieji darbuotojai turėtų būti skiriami laikantis atvirų, nuopelnais paremtų atrankos procedūrų;

Ekologiškesnio augimo link

29. pritaria G20 vadovų įsipareigojimui pasiekti susitarimą Kopenhagoje vyksiančioje COP15 konferencijoje; ragina Europos Sąjungą derybose išlaikyti lyderės poziciją ir diskusijose su tarptautiniais partneriais toliau siekti ambicingų tikslų norint tarptautiniu lygmeniu užtikrinti ambicingą rezultatą, kuris atitiktų 2ºC tikslą;

30. pabrėžia, kad priėmus susitarimą Kopenhagoje būtų galima suteikti reikiamų paskatų „naujajai žaliajai politikai“, pagal kurią būtų skatinamas ekonomikos augimas, propaguojamos ekologiškos technologijos ir užtikrinamos naujos tvarios darbo vietos pramoninėse ir besivystančiose šalyse;

31. pritaria G20 vadovų ketinimui suteikti finansinę ir techninę paramą siekiant ekologiškos energijos, atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo tikslų besivystančiose šalyse; vis dėlto apgailestauja, kad trūksta aiškių finansinių garantijų siekiant finansuoti besivystančių šalių pastangas švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos pasekmių; tikisi, kad finansų ministrai dar prieš COP15 derybas parengs konkrečių pasiūlymų dėl finansavimo, susijusio su klimato kaita.

32. pakartoja, kad Europos Sąjunga turėtų deramai prisidėti skiriant papildomų ir naujų lėšų klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslais, atsižvelgiant į atitinkamus mokslinių tyrimų rezultatus dėl klimato kaitos rimtumo ir su ja susijusių išlaidų masto;

33. primena, kad tarptautiniame susitarime turėtų būti užtikrinama, jog visos pramoninės šalys bendrai iki 2020 m. 25–40 %, palyginti su 1990 m., sumažintų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kaip rekomenduojama Tarptautinės klimato kaitos komisijos 4-joje įvertinimo ataskaitoje, ir kad šis kiekis būtų mažinamas šalies viduje;

34. primena, kad ES ir kitoms pramoninėms šalims reikia nustatyti ilgalaikį bent 80 % iki 2050 m., palyginti su 1990 m., išmetamųjų dujų kiekio mažinimo tikslą;

35. ragina G20 vadovus dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad derybų rezultatai atitiktų šias rekomendacijas;

Visuotinis atsigavimas

36. atkreipia dėmesį į ilgalaikę maisto krizę, dėl kurios būtina imtis neatidėliotinų veiksmų ir pertvarkymų siekiant užtikrinti besivystančių šalių žemės ūkio gamybos tvarumą; pritaria sprendimui patvirtinti Pasaulio banko maisto iniciatyvą ir ragina šalis donores užtikrinti pagalbos maistu paskirstymo skaidrumą ir atskaitomybę;

37. pritaria iš naujo prisiimtam įsipareigojimui siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir vykdyti oficialios paramos vystymuisi pažadus, įskaitant įsipareigojimus, susijusius su pagalba prekybai, skolų mažinimu, Gleneaglese prisiimtais įsipareigojimais, ypač turint mintyje Afrikos šalis į pietus nuo Sacharos;

38. ragina valstybes nares pasinaudoti galimybe ir sukurti priemonę, kurią taikant būtų galima perkelti neseniai paskirtas naujas TVF specialiąsias skolinimosi teises mažas pajamas gaunančioms šalims, dėl to galėtų būti padvigubinami vidurio laikotarpio lengvatiniai TVF skolinimosi pajėgumai;

39. apgailestauja dėl to, kad itin svarbus lėšų, skirtų skurdžių šalių prisitaikymo prie klimato kaitos poreikiams finansuoti, klausimas buvo atidėtas iki Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių derybų Kopenhagoje; primygtinai reikalauja, kad reikia tvirtai įsipareigoti siekiant užtikrinti nuspėjamą finansavimą priemonėms, nustatytoms pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvenciją, kurios papildytų oficialią paramą vystymuisi;

Atvirumo užtikrinimas ir prekybos atnaujinimas

40. pritaria įsipareigojimui ambicingai ir suderintai užbaigti Dohos plėtros roundą ir tam, kad G20 aukščiausiojo lygio susitikime nustatomas aiškus 2010 m. terminas; tačiau apgailestauja dėl to, kad vadovai neužsiminė, jog raundą skubama užbaigti visų pirma dėl to, kad didžiausia krizės auka yra besivystančios šalys; todėl ragina vadovus, susitikus PPO ministrų konferencijoje, kuri vyks Ženevoje lapkričio mėn. pabaigoje, nepamiršti šio raundo pagrindinio vystymosi tikslo;

41. atkreipia dėmesį į atnaujintą G20 įsipareigojimą kovoti su protekcionizmu, tačiau pabrėžia, kad pasaulinės prekybos atgaivinimas – tik vienas iš sprendimo būdų siekiant atkurti visuotinį augimą;

42. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Didžiojo dvidešimtuko (G 20) šalių vadovams, Europos centriniam bankui, valstybių narių parlamentams, Regionų komitetui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

 

 

• [1]  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0330.
• [2]  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0123.
• [3]  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0042.
• [4]  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0121.