Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B7-0090/2009Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B7-0090/2009

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl informacijos laisvės Italijoje

14.10.2009

siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

Daniel Cohn-Bendit, Rebecca Harms, Judith Sargentini, Raül Romeva i Rueda, Indrek Tarand Verts/ALE frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0090/2009

Procedūra : 2009/2688(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B7-0090/2009
Pateikti tekstai :
B7-0090/2009
Debatai :
Priimti tekstai :

B7‑0090/2009

Europos Parlamento rezoliucija dėl informacijos laisvės Italijoje

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį ir ypač į jos nuostatas dėl pagrindinių teisių gerbimo, skatinimo ir apsaugos,

 

 atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnį ir Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnį, kuriuose numatyta saviraiškos ir informacijos laisvė ir žiniasklaidos pliuralizmas,

 

 atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/65/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo[1],

 

 atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Žiniasklaidos pliuralizmas Europos Sąjungos valstybėse narėse“ (SEC(2007)0032),

 

 atsižvelgdamas į parengiamąjį pranešimą dėl nepriklausomo žiniasklaidos pliuralizmo rodiklių tyrimo, kurį 2009 m. balandžio mėn. Komisijos užsakymu atliko Leveno katalikiškojo universiteto Tarpdisciplininis teisės ir informacijos bei ryšių technologijų centras (angl. UCL-ICRI),

 

 atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 25 d. rezoliuciją dėl žiniasklaidos sutelkimo ir pliuralizmo Europos Sąjungoje,

 

 atsižvelgdamas į savo 2004 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl saviraiškos ir informacijos laisvės pažeidimo pavojaus Europos Sąjungoje, ypač Italijoje[2],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi Europos Sąjungoje ginama ir skatinama saviraiškos ir informacijos laisvė laikantis Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnio ir ES pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnio, kuriuose žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas laikomi pagrindiniais šių laisvių aspektais,

B.  kadangi minėtosios laisvės apima laisvę reikšti nuomonę, taip pat laisvę valdžios institucijoms nesikišant ir nedarant spaudimo gauti ir skleisti informaciją,

C. kadangi Italijoje, ypač pastaraisiais mėnesiais, kyla susirūpinimas dėl to, ar gerbiama ši teisė, ypač atsižvelgiant į ministro pirmininko S. Berlusconi daromą spaudimą ir teisinius veiksmus, kurių jis ėmėsi prieš kelis didžiausius Italijos ir prieš kai kuriuos Europos laikraščius, nes jie paskelbė su juo susijusią informaciją,

D. kadangi pastebėta, kad Italijos valdžios institucijos daro spaudimą Italijos valstybinei televizijai ir kišasi į jos laidų rengimo, ypač jų programavimo, veiklą,

E.  kadangi nuo tada, kai S. Berlusconi paragino įmones nesireklamuoti laikraščiuose, kurie priešiškai nusiteikę jo atžvilgiu, pastaraisiais metais daugelis šių įmonių didžią dalį savo reklamos spausdintinėje žiniasklaidoje ir valstybinėje televizijoje perkėlė į įmonę „Mediaset“, kurią valdo S. Berlusconi,

F.  kadangi ministras pirmininkas kaltinamas tuo, kad 2009 m. pavasarį darė didelę įtaką skiriant darbuotojus į pagrindinius valstybinės televizijos RAI postus,

G. kadangi praėjusią vasarą RAI kanalai beveik nieko nepranešė apie politinius neramumus, susijusius su S. Berlusconi asmeniniu gyvenimu, taip pat du kartus S. Berlusconi pasirodė eteryje vienas, be oponentų,

H. kadangi 2009 m. rugsėjo mėn. Italijos vyriausybė atsisakė svarbiausiai tiriamajai naujienų programai „Report“ skirti teisinę apsaugą ir nurodė, kad ketina pradėti teismo procesą prieš įvairias RAI programas, kurios kaltinamos šmeižtu,

I.   kadangi itin taupydama lėšas RAI pradėjo šifruoti savo transliacijas mokamoje Italijos palydovinėje televizijoje, sudarydama palankias galimybes „Mediaset“ gauti daugiau lėšų iš reklamos,

J.   kadangi dėl šio spaudimo ir dėl jo susidariusios situacijos Italijoje ir Europoje jau pradėjo protestuoti kultūros, spaudos ir kitokios žiniasklaidos atstovai bei politinio pasaulio veikėjai, jie viešai ragino nepriekabiauti prie žiniasklaidos; prie jų protesto prisidėjo asociacija „Articolo 21“ ir trys svarbūs Italijos konstitucijos žinovai, kurių kreipimąsi jau pasirašė daugiau negu 445 000 Italijos ir Europos piliečių, taip pat žymūs Europos politikos ir kultūros atstovai,

K. kadangi, Komisijai paprašius paaiškinti Italijos vyriausybės vykdomą prieglobsčio politiką, Italijos ministras pirmininkas pareiškė, kad jis Europos Vadovų Tarybai pasiūlė, jog vienintelis Komisijos narys įgaliotas skleisti informaciją apie šios institucijos veiklą turėtų būti Komisijos pirmininkas, ir pagrasino blokuosiantis Tarybos darbą, jeigu jo pasiūlymui nebūtų pritarta, o tai paskatino Tarptautinę spaudos asociaciją padaryti oficialių pareiškimą,

L.  kadangi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovas žiniasklaidos laisvės klausimais Miklós Haraszti 2009 m. rugsėjo 20 d. išsiuntė laišką Italijos ministrui pirmininkui, kuriame paragino pastarąjį atsiimti Italijos laikraščiams pateiktus ieškinius dėl šmeižto reikalaujant atlyginti 3 mln. eurų žalą,

M. kadangi, kaip jau nurodyta kitose Parlamento rezoliucijose, naujausiuose Italijos teisės aktuose neišspręstas svarbiausias interesų konflikto klausimas, susijęs su tuo, kad ministras pirmininkas tebekontroliuoja įmonę „Mediaset“ ir politiniu požiūriu kontroliuoja visuomeninio transliuotojo sektorių, o dėl to susidaro padėtis, kuriai būdinga didžiausia Europoje televizijos rinkos koncentracija – transliuotojų RAI ir „Mediaset“ duopolijai tenka beveik 90 % visos televizijos žiūrovų auditorijos ir 96,8 % pajamų iš reklamos,

N. kadangi organizacija „Freedom House“ savo spaudos laisvės ataskaitoje Italijai skyrė 73 vietą ir pirmą kartą nurodė, kad šioje šalyje spauda tik iš dalies laisva,

O. kadangi Taryba gali pasinaudoti priemone – 7 straipsnyje numatyta procedūra, kurią pritaikius valstybė narė gali būti įspėta ir nubausta už žmogaus teisių pažeidimus, taigi užtikrinama, kad valstybės narės laikytųsi bendrų Europos Sąjungos taisyklių,

P.  kadangi Komisija, nepaisydama Parlamento nuolatinių raginimų, persvarstydama „Televizijos be sienų" direktyvą, nepasiūlė nuostatos dėl informacijos pliuralizmo apsaugos, bet tik įsipareigojo šioje srityje taikyti konkrečią trijų etapų procedūrą, kurią vykdydama ji parengtų darbo dokumentą (priimtas 2007 m.), nustatytų rodiklius pliuralizmo padėčiai apibrėžti (2009 m. liepos mėn. šiuo klausimu atliktas nepriklausomas tyrimas) ir pateiktų pasiūlymą dėl komunikato dėl minėtųjų rodiklių, kuris planuojamas ne anksčiau kaip 2010 m.,

Q. atsižvelgdamas į savo nuolatinius raginimus Komisijai įvairiose rezoliucijose imtis veiksmų siekiant apsaugoti pliuralizmą, skubiai parengti komunikatą dėl žiniasklaidos pliuralizmo apsaugos valstybėse narėse ir nedelsiant papildyti norminį pagrindą, t. y. pateikti pasiūlymą dėl direktyvos minėtaisiais klausimais,

1.  smerkia Italijos valdžios institucijų Italijos ir Europos laikraščiams daromą spaudimą ir bauginimus, pritaria ESBO atstovo raginimui, pateiktam Italijos institucijoms, nedelsiant atšaukti šiuos veiksmus ir mano, kad bet koks informacijos laisvės varžymas siekiant manipuliuoti visuomeniniu televizijos transliuotoju, yra piktnaudžiavimas valdžia;

2.  mano, kad būtina keisti nenormalią padėtį, kuriai būdingas ypatingas interesų konfliktas, susijęs su politine, ekonomine ir žiniasklaidos galia, taip pat viešosios ir privačiosios informacinės žiniasklaidos tiesioginės ar netiesioginės kontrolės sutelkimas; pabrėžia būtinybę visose valstybėse narėse užtikrinti, kad visuomeniniai transliuotojai būtų nepriklausomi ir nebūtų kišamasi į jų veiklą;

3.  mano, kad dėl nacionalinių teisės aktų skirtumų žiniasklaidos sutelkimo požiūriu gali būti ribojamas vidaus rinkos veikimas, ypač laisvas paslaugų judėjimas ir įsisteigimo laisvė, ir pritaria kiekvienai iniciatyvai, kurios tikslas skatinti minėtųjų nacionalinių taisyklių konvergenciją;

4.  mano, kad įvykiai Italijoje turi poveikį už Italijos ribų, todėl, jeigu nebus tinkamai reaguojama Europos lygmeniu, gali kilti grėsmė demokratijos pagrindams ir pavojus Rytų bloko šalių, kurios šiandien yra ES narės, padarytai pažangai, taip pat kiekvienas Europos pareiškimas, susijęs su išorės santykiais, kuriame smerkiama cenzūra ir spaudos bauginimas, iš dalies prarastų savo vertę;

5.  mano, kad Pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje įtvirtinta laisvė gauti ir skleisti informaciją nesikišant valdžios institucijoms ir informacinės žiniasklaidos pliuralizmas yra esminis principas, kuriuo grindžiama Europos Sąjunga, ir būtina demokratijos sudedamoji dalis; pabrėžia, kad tais atvejais, kai valstybės narės nesiima reikiamų priemonių, Sąjunga turi politinę ir teisinę pareigą savo kompetencijos srityse užtikrinti piliečiams, kad šios teisės būtų gerbiamos;

6.  atsižvelgdamas į tai dar kartą pabrėžia, kad informacinei žiniasklaidai taikomas ES teisinis pagrindas vis dar fragmentiškas, todėl ES turi nedelsdama panaudoti savo įgaliojimus vaizdo ir garso žiniasklaidos, konkurencijos, telekomunikacijų, valstybės pagalbos, pareigos teikti viešąsias paslaugas ir pagrindinių piliečių teisių srityse siekdama numatyti bent pagrindinius minimalius standartus, kurių valstybės narės turėtų laikytis, norėdamos užtikrinti, apsaugoti ir skatinti informacijos laisvę ir tinkamą pliuralizmo lygį;

7.  ragina Tarybą pradėti Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnyje numatytą procedūrą, kurią taikant valstybė narė gali būti įspėjama ir nubaudžiama dėl žmogaus teisių pažeidimų;

8.  ypač ragina Komisiją nedelsiant parengti pasiūlymą dėl direktyvos dėl žiniasklaidos sutelkimo ir dėl pliuralizmo apsaugos, visų pirma komunikate šia tema nustačius tinkamus informacijos pliuralizmo lygio rodiklius – Parlamentas šiuo klausimu jau kreipėsi kelis kartus ir Komisija pati pateikė šį pasiūlymą;

9.  ragina Italiją vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su JT specialiosiomis procedūromis, ir iki galo bendradarbiauti su JT specialiuoju pranešėju saviraiškos laisvės klausimais suteikiant jam leidimą apsilankyti Italijoje;

10. ragina atsakingą komitetą toliau nagrinėti šį klausimą;

11. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.