Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B7-0099/2009

Pateikti tekstai :

B7-0099/2009

Debatai :

PV 21/10/2009 - 9
CRE 21/10/2009 - 9

Balsavimas :

PV 22/10/2009 - 8.9

Priimti tekstai :


PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 199kWORD 147k
19.10.2009
PE428.707v01-00
 
B7-0099/2009

siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų

pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį


dėl ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo


Pascal Canfin, Reinhard Bütikofer, Yannick Jadot, Nicole Kiil-Nielsen, Barbara Lochbihler Verts/ALE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl on the EU-US Summit  
B7‑0099/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl transatlantinių santykių, ypač į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl ES ir JAV santykių gerinimo pagal Transatlantinės partnerystės sutartį ir dėl ES ir JAV transatlantinių ekonominių santykių ir į 2007  m. balandžio 25 d. rezoliuciją dėl transatlantinių santykių, taip pat į naujausią 2008 m. birželio 5 d. rezoliuciją dėl ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo ir 2009 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl transatlantinių santykių padėties po rinkimų Jungtinėse Amerikos Valstijose,

–   atsižvelgdamas į 1990 m. Transatlantinę deklaraciją dėl ES ir JAV santykių ir į 1995 m. Naująją transatlantinę darbotvarkę (NTD),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 5 d. Prahoje vykusio Prezidento B. Obamos ir 27 ES valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo, kurio tikslas buvo nustatyti bendrą darbotvarkę, išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 16 d. vykusio Transatlantinės ekonomikos tarybos (TET) posėdžio metu patvirtintus bendrą pareiškimą ir pažangos ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į ateinantį 2009 m. lapkričio 2–3 d. Vašingtone (Kolumbijos federacinė apygarda) vyksiantį ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimą,

–   atsižvelgdamas į ateinantį gruodžio 4–6 d. Niujorke vyksiantį 67-ąjį transatlantinį teisės aktų leidėjų dialogą,

   atsižvelgdamas į savo 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl numatomo tarptautinio susitarimo, pagal kurį Jungtinių Valstijų Iždo departamentui būtų teikiami finansinių mokėjimų pranešimų duomenys, siekiant užkirsti kelią terorizmui ir teroristų finansavimui ir su jais kovoti,

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl 2009 m. rugsėjo 24 ir 25 d. Pitsburge įvykusio Didžiojo dvidešimtuko (G20) valstybių aukščiausiojo lygio susitikimo,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi transatlantinė partnerystė pagrįsta bendromis esminėmis vertybėmis, t. y. demokratija, žmogaus teisėmis, teisinės valstybės principais, taikiu konfliktų sprendimu ir daugiašališkumu, taip pat bendrais tikslais, pvz., atvira ir integruota ekonomika bei tvariu vystymusi, ir yra saugumo ir stabilumo euroatlantinėje erdvėje kertinis akmuo;

B.  kadangi Europos Sąjunga pritaria naujai krypčiai, kurios laikosi JAV administracija ir kuri grindžiama bendradarbiavimo dvasia tarptautinėje erdvėje bei JAV ir ES partnerystės stiprinimu,

C. kadangi Europos Sąjungai tenka vis svarbesnis vaidmuo pasaulio arenoje ir kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir naujoms užsienio politikos priemonėms, ES galės atlikti svarbesnį ir nuoseklesnį vaidmenį tarptautinėje arenoje,

D. kadangi atsižvelgiant į naujausius tyrimus, pvz., į organizacijos „German Marshall Funds“ atliktą tyrimą „Transatlantinės 2009 m. tendencijos“, pastebima, kad ES piliečiai kaip niekada anksčiau remia JAV administraciją, kuri laikoma ES ir JAV santykių atgaivinimo pagrindu,

E.  kadangi ES ir JAV atlieka pagrindinį vaidmenį pasaulio politikoje bei ekonomikoje ir turi bendrą atsakomybę susidoroti su visuotiniais iššūkiais, kaip antai finansų krizė, klimato kaita, energetinis saugumas, konfliktų sprendimas ir nusiginklavimas, skurdo panaikinimas, taip pat kiti Tūkstantmečio vystymosi tikslai, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų apsauga ir skatinimas, terorizmas ir branduolinių ginklų platinimas,

F.  kadangi vis globalesniame, sudėtingame ir besikeičiančiame pasaulyje abi partnerės, ES ir JAV, suinteresuotos kartu formuoti tarptautinę aplinką ir kartu atremti bendrą grėsmę ir iššūkius, pasitelkdamos tarptautinę teisę ir daugiašales institucijas, ypač JT sistemą, ir kviesti kitas partneres bendradarbiauti siekiant šių tikslų,

G. kadangi kovojant su tarptautiniu terorizmu būtina pabrėžti visiško tarptautinės teisės ir sutarčių dėl žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių laikymosi svarbą,

H. kadangi transatlantinė partnerystė turi ir toliau būti Sąjungos išorės veiksmų kertinis akmuo,

I.   kadangi būtina tęsti Transatlantinės ekonomikos tarybos (TET) veiklą siekiant, kad geriau veiktų transatlantinė rinka;

J.   kadangi ES ir JAV susidurs su didėjančiu energijos vartojimu pasaulyje ir su reikalavimu laikytis visuotinių kovos su klimato kaita įsipareigojimų, dėl kurių reikės susitarti Kopenhagoje ir dėl kurių reikės iš esmės keisti mūsų šalių ekonomiką;

Visuotiniai iššūkiai

1.  mano, kad Europai skubiausia užduotis iš tikrųjų yra įtikinti JAV vyriausybę, kad per 15-ąją Kopenhagoje vyksiančią Klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 15) būtina susitarti dėl plataus užmojo, ambicingos ir teisiškai privalomos tvarkos, susijusios su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu, kuri būtų taikoma pasibaigus Kioto protokolo galiojimo laikui, sukurti transatlantinį Naująjį ekologinį planą investavimo į saugią ir netaršią energiją bei jos gamybos priemones ir šios energijos gamybos technologijų mainų klausimu, taip pat susitarti dėl tinkamo klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonių finansavimo besivystančiose šalyse lygio;

2.  ragina abi partneres įsitraukti į veiksmingą daugiašališkumą, įtraukiant sparčiai besivystančias šalis veikti vadovaujantis bendros atsakomybės už pasaulio tvarką, tarptautinės teisės laikymąsi ir bendras problemas dvasia; reikalauja, kad ES ir JAV didintų pastangas siekdamos įgyvendinti JT reformos darbotvarkę, įskaitant JT Saugumo Tarybos ir kitų daugiašalių forumų reformą pasaulinėje struktūroje;

3.  ragina abi partneres savo viduje ir pasaulyje skatinti pagarbą žmogaus teisėms, kuri yra svarbiausias jų politikos elementas; pabrėžia intensyvaus koordinavimo prevencinės ir krizių valdymo diplomatijos srityje poreikį; ragina JAV administraciją ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą ir prie jo prisijungti; pakartoja savo raginimą panaikinti mirties bausmę; ragina JAV vyriausybę vėl pradėti visapusiškai taikyti tarptautinius teisinės valstybės standartus ir panaikinti visas slapto kalinimo vietas, liautis taikius visas neteismines priemones ir panaikinti nebaudžiamumą už žmogaus teisių pažeidimus;

Gynyba, ginklų kontrolė, branduolinių ginklų platinimas ir saugumo klausimai

4.  pabrėžia, kad ES santykių su Rusija ir JAV saugumo aspekto ir BUSP bei ESGP vaidmens negalima traktuoti atskirai nuo platesnės Europos saugumo struktūros, kuri apima NATO, ESBO ir tarptautinius susitarimus, pvz., sutartis dėl priešraketinės gynybos (ABM) ir įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje (CFE); mano, kad atitinkamos tendencijos šioje platesnėje saugumo struktūroje turėtų būti nagrinėjamos vedant dialogą su Rusija, JAV ir ES nepriklausančiomis ESBO valstybėmis narėmis, siekiant atnaujinti transatlantinį susitarimą dėl saugumo, kurio pagrindą sudarytų Helsinkio susitarimai arba atnaujinti jų variantai, dėl kurių turi būti tariamasi naujoje Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje konferencijoje;

5.  atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi Rusijos Federacijos ir JAV sprendimu pradėti derybas siekiant parengti naują išsamų teisiškai privalomą susitarimą, kuriuo būtų pakeista Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis (angl. START), baigsianti galioti 2009 m. gruodžio mėn., ir džiaugiasi, kad Prezidentai Barackas Obama ir Dmitrijus Medvedevas 2009 m. liepos 6 d. pasirašė bendrą sutarimą dėl tolesnės sutarties, kuri bus pasirašyta baigus galioti START-1 sutarčiai;

6.  pritaria koncepcijos dokumentui, kurį JAV 2009 m. rugsėjo 16 d. pateikė Tarybai kaip JAV administracijos ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo strategijos dalį, ir džiaugiasi tuo, kad buvo paskelbta, jog 2010 m. balandžio mėn. vyks pasaulio ginklų neplatinimo konferencija;

7.  palankiai vertina Saugumo Tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. rezoliuciją dėl ginklų neplatinimo (Nr. 1887), kurioje pasiryžta siekti visiems saugesnio pasaulio ir sudaryti sąlygas pasauliui be branduolinių ginklų, laikantis Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (BGNS) tikslų ir skatinant tarptautinį stabilumą, taip pat vadovaujantis nesumažėjusio saugumo visiems principu;

 

8.  mano, kad esama ypatingos galimybės atnaujinti transatlantinį bendradarbiavimą dėl branduolinių ginklų neplatinimo ir branduolinių ginklų arsenalo sumažinimo, įskaitant JAV branduolinių kovinių galvučių Europos teritorijoje pašalinimą; todėl ragina ES ir JAV visuose tarptautiniuose forumuose, ypač JT, priimti bendrą strategiją masinio naikinimo ginklų ir įprastos ginkluotės šalinimo klausimais; palankiai vertina tai, kad JAV prezidentas pranešė paspartinsiąs Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties ratifikavimą; ragina Tarybą konstruktyviai ir iniciatyviai prisidėti prie pasirengimo kitai 2010 m. BGNS persvarstymo konferencijai, glaudžiai bendradarbiaujant su JAV ir Rusija;

 

9.  ragina Nusiginklavimo konferencijoje svarstyti sutartį, pagal kurią būtų nedelsiant uždrausta gaminti skiliąsias medžiagas, skirtas branduoliniams ginklams arba kitiems branduoliniams sprogstamiesiems įtaisams;

10. palankiai vertina būsimą bendrą ES ir JAV deklaraciją dėl ginklų neplatinimo, kurioje, tikimasi, bus laikomasi JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1887 sąlygų ir nurodytos bendradarbiavimo sritys;

11. pabrėžia, kad neaiškumai dėl Irano branduolinės programos pobūdžio kelia papildomų sunkumų, susijusių su ginklų neplatinimo sistema ir stabilumu regione ir pasaulyje; pritaria tam, kad Prezidentas B. Obama pradėjo tiesioginį dialogą, ir remia abiejų partnerių tikslą, remiantis dvilype dialogo ir sankcijų strategija, derybose su Iranu surasti sprendimą, jį suderinus su kitomis Saugumo Tarybos narėmis ir Tarptautine atominės energijos agentūra (TAEA); ragina abi partneres siekti Artimuosiuose Rytuose sukurti zoną be branduolinių ginklų;

12. atsižvelgdamas į tai, apgailestauja dėl Prancūzijos Prezidento N. Sarkozy pastangų parduoti branduolines technologijas platesniame Artimųjų Rytų regione; pabrėžia, kad ši elgsena yra visiškai neatsakinga ir gali dar labiau destabilizuoti padėtį bei pakenkti bet kokiai iniciatyvai šiame regione sukurti zoną be branduolinių ginklų;

13. remia 2009 m. spalio 1 d. Ženevos derybose padarytą pažangą, nes Iranas sutiko įsileisti tarptautinę inspekciją į savo naujai įrengtą urano sodrinimo gamyklą netoli Kumo;

14. kritiškai vertina JAV ir Indijos susitarimą dėl bendradarbiavimo branduolinėje srityje, pagal kurį Indijai leista dalyvauti tarptautinėje branduolinės prekybos sistemoje, nors ji ir nesutiko tapti BGN sutarties šalimi, be to, ji ir toliau nesutinka leisti TAEA atlikti daugelio savo branduolinių objektų saugos patikrinimus; yra įsitikinęs, kad šis susitarimas stiprina dvigubų standartų įspūdį, o dėl to BGN sutartis gali netekti svarbos;

15. yra susirūpinęs dėl pastarojo Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (KDLR) vykdyto branduolinio bandymo ir dėl to, kad ji nepritarė JT Saugumo Tarybos rezoliucijai Nr. 1887; vis dėlto pritaria JAV požiūriui, kad reikia vykdyti dvišalį dialogą šešių šalių derybų metu siekiant, kad Korėjos pusiasalyje būtų visiškai atsisakyta branduolinio ginklo;

16. pritaria JAV sprendimui atidėti regioninius priešraketinės gynybos sistemos Europoje planus ir ragina sudaryti naują visuotinio saugumo susitarimą, kuriame dalyvautų ES, JAV, Rusija ir Kinija;

 

Regioniniai klausimai

17. pabrėžia, kad gyvybiškai svarbu taikiai ir teisingai išspręsti Artimųjų Rytų konfliktą, ir palankiai vertina tai, kad tai bus vienas iš svarbiausių naujos JAV administracijos prioritetų; prašo JAV administracijos glaudžiai derinti savo veiksmus su ES ir dalyvauti Ketverto darbe; pabrėžia, kad abi partnerės turėtų dėti pastangas siekiant suaktyvinti derybas, grindžiamas veiksmų planu ir ankstesniu susitarimu, turėdamos tikslą pasiekti dviejų valstybių sprendimą užtikrinant nepriklausomą ir gyvybingą Palestinos valstybę; ragina transatlantines partneres remti pastangas siekiant palestiniečių tarpusavio susitaikymo ir nutraukti susidariusią pražūtingą humanitarinę padėtį Gazos ruože, ir pabrėžia, jog svarbu pagerinti palestiniečių gyvenimo sąlygas Vakarų Krante ir Gazos ruože bei atstatyti Gazą;

18. mano, kad pirmajame 2009 m. rugsėjo 23 d. įvykusiame Prezidento B. Obamos surengtame Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu ir Palestinos vadovo Mahmoudo Abbaso susitikime nepasiekta užsibrėžtų ambicingų tikslų; kritiškai vertina tai, kad nebuvo pasiekta susitarimo Izraelio gyvenviečių statybos Vakarų krante ir Rytų Jeruzalėje klausimu;

19. apgailestauja dėl JT Žmogaus teisių tarybos (ŽTT) sprendimo atidėti veiksmus dėl rezoliucijos projekto, susijusio su neseniai vykusios Jungtinių Tautų faktų nustatymo misijos pranešimu dėl konfliktą Gazoje ir joje pateikiamomis rekomendacijomis; Tikisi, kad ŽTT tinkamu laiku sugrįš prie šio klausimo;

20. pabrėžia, kad transatlantinės bendruomenės vertybėms, saugumui ir patikimumui Afganistane gresia pavojus; ragina ES, JAV, NATO ir JT parengti bendrą strateginę koncepciją, į kurią visapusiškai būtų integruojamos sudedamosios tarptautinių įsipareigojimų dalys ir kuri pagerintų vietos gyventojų gyvenimo sąlygas, sustiprintų Afganistano moterų teises ir skatintų demokratijos raidą, ir raginti visas kaimynines šalis prisidėti prie šių pastangų siekiant regioninio stabilumo;

21. ragina ES ir JAV parengti bendrą strategiją Pakistanui, pagal kurią būtų siekiama stiprinti jo demokratines institucijas, teisinės valstybės principus ir gebėjimą kovoti su skurdu, socialine atskirtimi ir terorizmu, tuo pačiu metu skatinant Pakistano dalyvavimą ir atsakomybę už stabilumo palaikymą regione;

22. ragina partneres toliau dirbti su Irako vyriausybe ir JT ir koordinuoti pastangas siekiant užtikrinti stabilumą ir tautos susitaikymą bei padėti stiprinti Irako vienybę ir nepriklausomybę;

 

Finansinė krizė, stabilumas ir bankininkystė

23. pabrėžia, kad paskolų rinkos krizė dar nepasibaigė; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad koordinuota makroekonominė politika yra itin svarbi, kad būtų pasiektas tvarus pasaulinės ekonomikos atsigavimas, ir yra Naujojo ekologinio plano, sudarančio sąlygas ilgalaikiam kokybiniam vystymuisi, pagrindas; ragina pradėti darbą, kad būtų sukurtos koordinuotos, tinkamai išdėstytos tarpsniais ir veiksmingos pasitraukimo strategijos, kurias būtų galima greitai įgyvendinti, kai tik bus pasiekta pakankamo atsigavimo;

24. pritaria Didžiojo dvidešimtuko (G20) išvadoms, kurios galėtų būti naudojamos kaip tolesnio ES ir JAV bendradarbiavimo pagrindas, ir tikisi, kad sprendžiant finansinio stabilumo klausimą ir reformuojant pasaulinę finansų sistemą bus laikomasi koordinuoto požiūrio;

25. ragina laikytis koordinuoto požiūrio įgyvendinant JAV finansų sektoriaus reformų paketą, kuris pasiūlytas 2009 m. birželio 17 d., ir vykdant dabartinę ES finansų priežiūros sistemos reformą siekiant ateityje išvengti bet kokių pasaulinės finansų rinkos nesėkmių ir užtikrinti visų sistemos dalyvių reguliavimą; atsižvelgdamas į tai pritaria tam, kad į Finansinio stabilumo tarybą būtų įtrauktos pagrindinės sparčiai besivystančios šalys;

26. mano, kad JAV ir ES veiksmų kordinavimas turi lemti tai, kad, siekiant išvengti reguliuojamojo arbitražo, būtų laipsniškai atnaujinamos pasaulinės rizikos ribojimo taisyklės; pabrėžia, kad pažangą, pasiektą platesniu Didžiojo dvidešimtuko mastu, sudaro minimalaus derinimo principas, tačiau pagal šį principą ES nedraudžiama taikyti griežtesnių standartų;

27. mano, kad šiuo tikslu itin svarbu stiprinti JAV ir ES teisėkūros, reguliavimo ir priežiūros institucijų bendradarbiavimą, ypač atsižvelgiant į finansinio sąmyšio metu išryškėjusius trūkumus;  

 

28. ragina JAV, įgyvendinant pagal Bazelio II susitarimą numatytą sistemą, atsižvelgti į pastaruosius ir būsimus kredito institucijoms ir investicinėms įmonėms taikomų ES kapitalo reikalavimų direktyvų pokyčius;

 

29. todėl yra įsitikinęs, kad, norint pasaulyje išsaugoti vienodas galimybes, itin svarbu JAV įgyvendinti pagal Bazelio II susitarimą numatytą sistemą;

 

30. pritaria Didžiojo dvidešimtuko raginimui paspartinti apskaitos standartų konvergenciją; ragina Finansų apskaitos standartų valdybą ir Tarptautinę apskaitos standartų valdybą, vykdant savo nepriklausomą standartų nustatymo procesą, nustatyti visuotinius aukšto lygio apskaitos standartus ir pabaigti konvergencijos procesą ne vėliau kaip iki 2011 m. birželio mėn.; ragina sukurti atskirų šalių pranešimų teikimo sistemą, kuri padėtų susidaryti išsamų vaizdą apie tam tikros investuotojų grupės pagrindinę įmonę, suinteresuotuosius subjektus ir mokesčių institucijas, ir taip sudarytų sąlygas tarptautiniu mastu veiksmingiau ir skaidriau nušviesti su mokesčiais susijusius sprendimus;

 

31. ragina JAV laikytis savo veiksmų plano, pagal kurį reikalaujama, kad JAV vartotojai taikytų tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (angl. IFRS); primena savo raginimą, kad iki to laiko, kai bus priimtas sprendimas reikalauti, jog JAV vartotojai taikytų tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, Vertybinių popierių ir valiutų komisija pripažintų minėtuosius ES priimtus standartus kaip lygiaverčius JAV taikomiems GAAP principams;

 

32. pabrėžia, kad Tarptautinė apskaitos standartų valdyba turėtų toliau tęsti savo valdymo reformas siekdama užtikrinti tinkamą savo narių atstovavimą ir reikalauti sąrašuose esančias įmones taikyti tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus ir dalyvauti nustatant tarptautinius apskaitos standartus, taip pat užtikrinti Tarptautinės apskaitos standartų valdybos ir jos patikėtinių priežiūrą;

33. pabrėžia, kad reikalinga pasaulinė bendradarbiavimo ir keitimosi informacija mokesčių klausimais sistema, turinti daugiašalį pagrindą, pvz., kaip Pasaulinis forumas skaidrumo ir keitimosi informacija klausimais; laikosi nuomonės, kad Pasaulinis forumas skaidrumo ir keitimosi informacija klausimais turi būti iš esmės sustiprintas siekiant veiksmingai kovoti su mokesčių slėpimu ir vengimu; ypač pabrėžia, kad visomis aplinkybėmis turi būti automatiškai keičiamasi informacija;

34. palankiai vertina Didžiojo dvidešimtuko vadovų susitarimą rengti finansinių sandėrių mokesčio tarptautinę sistemą ir ragina greičiau pasiekti JAV ir ES pažangos šiuo klausimu siekiant užtikrinti, kad finansų sektorius pakankamai prisidėtų prie ekonomikos atsigavimo ir vystymosi, nes šiuo metu finansų krizės sąnaudų našta tenka mokesčių mokėtojams, viešosioms paslaugoms ir piliečiams;

35. tikisi, kad ES galės pripažinti JAV draudimo priežiūros tvarką kaip lygiavertę, jeigu bus laikomasi Mokumo II direktyvoje numatytų sąlygų; mano, kad įgyvendinant nacionalinio draudimo biuro steigimo iniciatyvą būtų stiprinamas ES ir JAV bendradarbiavimas ir informacijos mainai draudimo sektoriuje;

36. mano, kad bendradarbiaujant reguliavimo srityje turėtų būti atkreiptas dėmesys į ES norminio pagrindo, susijusio su Kapitalo reikalavimų direktyva, stiprinimą, ypač į finansinių paslaugų sektoriaus darbuotojų atlyginimų politiką;

Transatlantinė ekonominė taryba (TET)

37. pabrėžia, kad reikia tęsti, vystyti ir stiprinti Transatlantinės ekonominės tarybos veiklą; mano, kad turėtų būti parengtos gairės, kurios parodytų, kaip galima praktiškai įgyvendinti ilgalaikį įsipareigojimą sukurti skaidrią, vertybėmis grindžiamą transatlantinę rinką tinkamai atsižvelgiant į visų suinteresuotųjų šalių interesus;

 

38. ragina Komisiją užtikrinti, kad, prieš pateikiant kokias nors konkrečias išvadas ateičiai, transatlantinės rinkos sukūrimo tyrimų rezultatai būtų aptarti su susijusių Parlamento komitetų atstovais;

 

39. mano, kad žinių visuomenė – esminis transatlantinės ekonomikos erdvės, grindžiamos prieiga prie informacijos ir nauju skaitmeninio turinio apsaugos ir platinimo modeliu, išlaikant proporcingumo principą, elementas;

 

40. ypač mano, kad glaudesnio bendradarbiavimo rezultatus, ypač tokiose srityse kaip investicijos, apskaitos standartai, reguliavimo klausimai, importuojamų produktų sauga ir intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimas, prieš įsigaliojant turi aptarti teisės aktų leidėjai abiejose Atlanto vandenyno pusėse;

 

41. ragina Komisiją toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad JAV įstatymas, pagal kurį reikalaujama skenuoti 100 proc. įvežamų krovinių, būtų iš dalies pakeistas arba JAV administracijos įgyvendinamas garantuojant, jog nebus sukuriama naujų prekybos kliūčių, dėl kurių ūkinės veiklos vykdytojams susidarytų didelių išlaidų, o tiekimo grandinės saugumo požiūriu jokios naudos nebūtų; mano, kad TET Briuselyje ir Vašingtone galėtų organizuoti naudingus seminarus šimtaprocentinio skenavimo klausimu siekdama skatinti didesnį JAV ir ES teisės aktų leidėjų supratimą ir pasiūlyti pirminį abiem šalims priimtiną šios problemos sprendimą;

42. dar kartą ragina ES ir JAV vadovus bei TET pirmininkus atsižvelgti į šį itin svarbų teisės aktų leidėjų vaidmenį, atliekamą siekiant užtikrinti ilgalaikę proceso sėkmę, ir ragina juos į TET darbą visapusiškai ir tiesiogiai įtraukti transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo atstovus;

 

43. mano, kad atsižvelgus į labai techninį TET sprendžiamų klausimų pobūdį būtina užtikrinti, jog diskusijoje dalyvautų tinkamiausi Kongreso ir Europos Parlamento nariai; pabrėžia, kad įvairių ne su tarifais susijusių prekybos ir investicijų kliūčių, kurias Transatlantinė ekonomikos taryba raginama pašalinti, atsiranda dėl sąmoningų teisėkūros institucijų veiksmų, kuriais siekiama socialinių, susijusių su sveikata, kultūra ar aplinka tikslų, taigi šias kliūtis reikia šalinti priimant atitinkamą teisės aktą;

 

44. palankiai vertina tai, kad TET pataria įvairios suinteresuotosios šalys, įskaitant verslo atstovus, ir prašo panašų vaidmenį suteikti abiejų Atlanto pusių profesinių sąjungų judėjimo atstovams, kad būtų visiškai atsižvelgta į socialinį aspektą; ragina transatlantinio darbuotojų dialogo, transatlantinio dialogo energetiniais klausimais ir atkurto dialogo aplinkos klausimais vadovus įtraukti į patarėjų grupę; laikosi nuomonės, kad jų konsultacinio pobūdžio vaidmuo turi būti atskirtas nuo JAV Kongreso ir Europos Parlamento atliekamo teisėkūros vaidmens;

 

45. taip pat mano, kad transatlantinis ekonominis bendradarbiavimas turėtų būti labiau atskaitingas, skaidresnis ir geriau nuspėjamas; posėdžių tvarkaraščiai, darbotvarkės, planai ir pažangos ataskaitos turėtų būti skelbiami interneto svetainėje;

 

 

Transporto klausimai

46. ragina JAV Senatą ir JAV administraciją leisti visiškai ir veiksmingai įgyvendinti ES ir JAV aviacijos susitarimo ir aviacijos saugos susitarimo pirmąjį etapą bei toliau siekti aviacijos susitarimo antrojo etapo vykdymo, kad būtų toliau plėtojami ES ir JAV santykiai aviacijos srityje;

 

47. ragina JAV Senatą ir JAV administraciją vengti bet kokių priemonių, pvz., susijusių su užsienio remonto stotimis, antimonopolinėmis lengvatomis ir oro vežėjų pilietybe, nurodyta Atstovų rūmų rezoliucijoje Nr. 915, kurias taikant būtų trukdoma siekti minėtųjų tikslų;

 

48. ragina JAV valdžios institucijas ir Europos Komisiją toliau intensyvinti derybas siekiant suderintų sprendimų, susijusių su oro saugos poreikiais ir duomenų apsauga keleivių duomenų įrašų srityje, taip pat siekiant saugumo patikrinimo oro uoste persvarstymo ir griežtesnių priemonių norint į Kopenhagos derybas ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (angl. ICAO) susitarimus integruoti transatlantinės bei tarptautinės aviacijos poveikio klimato kaitai mažinimo klausimą;

 

49. primena Komisijai ir JAV valdžios institucijoms, kad nesudarius antrojo etapo susitarimo kai kurios valstybės narės galėtų atšaukti pirmojo etapo susitarimą, dėl to būtų daroma žala ES ir JAV oro vežėjų interesams;

 

Vartotojų apsaugos įstatymų taikymas, muitinių veiklos klausimai ir rinkos priežiūra

50. ragina Komisiją ir Tarybą skatinti bendrus su JAV valdžios institucijomis, ypač su JAV vartojimo prekių saugos komisija ir kitais partneriais, vykdomus veiksmus, skirtus užtikrinti, kad Kinija ir kitos trečiosios šalys vadovautųsi aukštesniais gamybos standartais, atitinkančiais ES ir JAV saugos reikalavimus, ypač tuos, kurie taikomi žaislams;

 

51. ragina Komisiją kurti stipresnes ir veiksmingesnes tarpvalstybines bendradarbiavimo vykdymo priežiūros srityje priemones siekiant susieti ES įspėjimo apie vartojimo prekes, keliančias rimtą pavojų vartotojams, sistemą RAPEX ir JAV vartojimo prekių saugos komisijos įspėjimo sistemą ir koordinuoti bendradarbiavimo vartotojų aspaugos srityje tinklo veiklą su JAV institucijų veikla;

 

52. siūlo Transatlantinei ekonomikos tarybai pritarti, kad būtų patvirtinta įpareigojanti bendradarbiavimo priemonė, pagal kurią būtų nustatytas ir palengvintas keitimasis informacija apie gaminių saugą, taip pat kad būtų sukurta bendra bendradarbiavimo priemonių programa;

 

53. pritaria Komisijos, siekiančios sudaryti tarptautinio bendradarbiavimo susitarimą su JAV vykdomosiomis institucijomis, iniciatyvai skatinti tarptautinį bendradarbiavimą pasinaudojant teisiniu pagal reglamentą dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje numatytu pagrindu ir supažindinant su pažangiausia patirtimi bei ja keičiantis;

 

54. ragina Komisiją sparčiau dirbti siekiant priimti gerokai uždelstą dvišalį bendradarbiavimo vykdymo srityje susitarimą, pagal kurį JAV būtų išplėsta minėtajame susitarime numatyta vykdymo priežiūros veikla (informacijos mainai, tyrimai ir priemonių taikymas) atsižvelgiant į ES bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje reglamento ir JAV saugaus tinklo akto nuostatas;

 

Abišalis pripažinimas ir standartizacija

 

55. ragina Komisiją siekti oficialiai patvirtinti trečiųjų šalių privaloma tvarka tikrinamų produktų, ypač informacijos ir ryšio technologijų bei elektros įrangos, atitikties deklaracijų abišalio pripažinimo procedūras; ragina Komisiją primygtinai raginti abišaliu pagrindu pripažinti įteisintus matavimo vienetus, ypač siekiant, kad JAV būtų pripažintas ES prekių ženklinimas tik pagal metrinę sistemą;

 

56. ragina Komisiją kartu su JAV institucijomis tirti standartizacijos klausimus siekiant koordinuoti politiką, susijusią su įtaka tarptautinių standartizacijos organizacijų darbui;

 

Socialiniai ir aplinkos standartai / įmonių socialinė atsakomybė

57. remia JAV Kongreso iniciatyvą persvarstyti savo dvišalius tarptautinius prekybos susitarimus, ieškant galimybių įtraukti į juos esminius tarptautinius socialinius ir aplinkos standartus; yra įsitikinęs, kad pasaulinio disbalanso problema turi būti sprendžiama ir sąžiningų ir tvarių prekybos santykių kūrimo požiūriu;

58. mano, kad įmonių socialinė atsakomybė turėtų būti skatinama savireguliacijos lygmeniu, taip pat privalomų verslo veiklos poveikio reguliavimo standartų lygmeniu, kai į įmonės veiklą ir santykius su suinteresuotaisiais subjektais reikia integruoti socialines bei žmogaus teises ir aplinkos problemas; yra įsitikinęs, kad JAV ir ES keičiantis geriausia įmonių socialinės atsakomybės praktika bus daromas didžiulis poveikis įmonių požiūriui į šią atsakomybę ir jų teigiamam dalyvavimui sprendžiant socialinius ir aplinkos klausimus;

 

Žemės ūkio klausimai ir Doha

 

59. pažymi, kad Dohos pasaulio prekybos derybų metu svarbu pasiekti proporcingą susitarimą dėl žemės ūkio, taip pat dėl priemonių, kurios būtinos norint užkirsti kelią tolesniam žemės ūkio kainų nepastovumui ir maisto stygiui; yra įsipareigojęs visapusiškai atsižvelgti į reikalavimus, kuriuos būtina vykdyti norint sėkmingai užbaigti prekybos derybų raundą; pabrėžia būtinybę visapusiškai atsižvelgti į pokyčius, kurių imtasi per pastarojo meto BŽŪP reformas, ir pageidauja, kad panašiai būtų pakoreguotas ir JAV ūkių įstatymas;

 

60. ir toliau įsipareigoja siekti užtikrinti aukščiausius gaminių saugos standartus ES piliečiams; pritaria Europos Komisijos sprendimams dėl atpažintų neleistinų genetiškai modifikuotų produktų likučių, kurių daugiausia aptikta kukurūzuose ir sojose, kol ji įvertins, ar šie atitinkami produktai nekenkia sveikatai ir aplinkai;

61. atkreipia dėmesį į ankstesnių klausimų, dėl kurių kilo ginčų, pvz., dėl jautienos hormonų ir leidimo naudoti kai kuriuos genetiškai modifikuotus produktus, nagrinėjimą; yra įsitikinęs, kad palaikant nenutrūkstamą išankstinį dialogą galima veiksmingai spręsti klausimus, dėl kurių daromas poveikis prekybai žemės ūkio gaminiais, dar prieš kreipiantis į PPO ginčų sprendimo organus;

 

Aplinkosaugos klausimai ir klimato kaita

62. remia JAV pastangas, išdėstytas 2009 m. rugsėjo 22 d. vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato kaitos, ir ketinimus laipsniškai nutraukti subsidijas iškastiniam kurui; palankiai vertina tai, kad pagal JAV teisės aktus ketinama mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad iki kitų metų Senatas gali nepriimti šių teisės aktų; todėl ragina ES ir JAV glaudžiai bendradarbiauti siekiant, kad Kopenhagoje vyksianti konferencija būtų sėkminga visoms susijusioms dujomis teršiančioms šalims ir kad jos įsipareigotų siekti privalomų vidutinio laikotarpio ir ilgalaikių tikslų;

63. pažymi, kad tarptautiniame susitarime turėtų būti padedama pramoninėms šalims bendrai iki 2020 m. 25–40 proc., palyginti su 1990 m., sumažintų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kaip rekomenduojama Tarptautinės klimato kaitos komisijos 4-joje vertinimo ataskaitoje, ir kad šis kiekis būtų sumažintas atitinkamos šalies viduje;

 

64. pažymi, kad pagal ilgalaikį taršos mažinimo tikslą, kurio turėtų siekti ES ir kitos pramoninės šalys, iki 2050 m. turėtų būti 80 proc. sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis palyginti su 1990 m. kiekiu;

 

65. teigiamai vertina viso strateginio ir ekonominio dialogo metu JAV ir Kinijos pastangas įsipareigoti naudoti tik ekologišką energiją ir sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

66. iš principo pritaria minčiai sukurti Transatlantinę energetikos tarybą remiantis Transatlantinės ekonomikos tarybos pavyzdžiu, kuri spręstų klausimus, susijusius su transatlantiniu bendradarbiavimu reguliavimo, energijos veiksmingumo ir saugios energetikos srityse; tikisi, kad Transatlantinė energetikos taryba dirbtų veiksmingiau negu 2000 m. transatlantinis dialogas aplinkos apsaugos klausimais;

 

67. Pabrėžia, kad labai svarbus aktyvus nenutrūkstamas ES ir JAV dialogas dabartinių ES teisės aktų dėl naujų maisto produktų persvarstymo ir naujų technologijų naudojimo maisto gamybai klausimais;

 

68. atkreipia dėmesį į galimą šių naujų technologijų, pvz., nanomedžiagų, poveikį mūsų sveikatai ir aplinkai, kadangi iki šiol nežinomos jų mokslinės savybės; taigi pabrėžia, kad svarbu suvokti galimą visuomenės ir vartotojų susirūpinimą dėl šių naujų technologijų vartojimo, kurio dar vienas pavyzdys yra klonavimo metodų naudojimas gyvūnams veisti ir su jais susijusios gyvūnų gerovės problemos;

 

69. palankiai vertina tai, kad JAV vyriausybė, siekdama užtikrinti veiksmingą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą nuo cheminių medžiagų, pripažino būtinybę artimiausiu metu reformuoti Toksinių medžiagų kontrolės aktą;

70. ragina susijusias ES ir JAV institucijas bendradarbiauti siekiant, kad JAV būtų sukurta reguliavimo sistema, pagal kurią būtų užtikrinta apsauga, atitinkanti pagal reglamentą REACH garantuojamą apsaugos lygį;

 

 

Teismų ir policijos bendradarbiavimas, vizų politika

71. tikisi, kad per 2009 m. spalio 28 d. Vašingtone numatytą ES ir JAV ministrų susitikimą bus priimtas bendras pareiškimas dėl policijos ir teismų bendradarbiavimo, kuris visų pirma apims elektroninio saugumo aspektą;

 

72. pabrėžia, kad yra ryžtingai nusiteikęs kovoti su terorizmu; taip pat primena tvirtą savo įsitikinimą, jog įgyvendinant saugumo priemones negalima neatsižvelgti į pilietinių laisvių bei pagrindinių teisių apsaugą, būtina užtikrinti, kad būtų kuo labiau gerbiamas privatumas ir duomenų apsauga; pakartoja, kad būtinumas ir proporcingumas yra esminiai principai, kuriais nesivadovaujant kova su terorizmu niekuomet nebus veiksminga;

 

73. yra įsitikinęs, kad stabilus teisinis ir politinis pagrindas būtinas siekiant užtikrinti tvirtą ES ir JAV bendradarbiavimą teisingumo, laisvės ir saugumo srityse ir kad tvirtesnė partnerystė, apimanti parlamentinį ir demokratinį lygmenis, yra labai svarbi norint veiksmingai įveikti bendrus uždavinius, pvz., kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu pagarbos gerbiant teisės ir teisės viršenybės principus, teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimo, migracijos valdymo ir teisės prašyti prieglobsčio apsaugos, visų sąžiningų piliečių (bona fide) bevizio judėjimo iš vieno regiono į kitą tvarkos skatinimo srityse;

 

74. pabrėžia, kad Europos Sąjunga grindžiama teisės viršenybės principu ir kad, perduodant Europos asmens duomenis trečiosioms šalims, saugumo sumetimais turi būti nepažeidžiamos procedūrinės garantijos ir gynybos teisės bei nacionaliniu ir Europos lygmeniu būtų laikomasi duomenų apsaugos teisės aktų;

 

75. pabrėžia, kad 2010 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio transatlantinio ES ir JAV susitarimo dėl savitarpio teisinės pagalbos 4 straipsnyje numatoma galimybė pateikus prašymą per valstybines valdžios institucijas susipažinti su atitinkamais finansiniais duomenimis, ir kad tai galėtų būti tvirtesnis teisinis pagrindas SWIFT duomenų perdavimui negu pasiūlytas laikinasis susitarimas;

 

76. pažymi, kad ES ir JAV derasi dėl minėtojo laikinojo susitarimo dėl šių duomenų perdavimo ir numatyta, jog susitarimas būtų laikinas remiantis įtraukta nuostata dėl galiojimo pabaigos praėjus ne daugiau kaip 12 mėnesių, o pagal naująjį susitarimą, dėl kurio deramasi nepažeidžiant Lisabonos sutartyje numatytų procedūrų, į procesą bus visapusiškai įtraukti EP ir nacionaliniai parlamentai, taip pat užtikrinta, jog būtų laikomasi EP 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliucijos 3 dalyje nustatytų sąlygų;

77. teigiamai vertina tai, kad neseniai buvo pradėta taikyti bevizį režimą dar septynioms ES valstybėms narėms; tačiau ragina JAV panaikinti vizų reikalavimus likusioms valstybėms narėms ir visiems ES piliečiams sudaryti vienodas sąlygas remiantis abipusiškumo principu; yra susirūpinęs dėl plano įvesti administracinius mokesčius už Elektroninio kelionės leidimo sistemos (ESTA) leidimo suteikimą ES piliečiams ir ragina Komisiją su JAV administracija tai spręsti kaip prioritetinį klausimą;

 

Vystymasis ir TVT

 

78. pritaria patvirtintam įsipareigojimui pasiekti JT Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir laikytis oficialios pagalbos vystymuisi įsipareigojimų; ragina abi partneres laikytis pažado 0,7 proc. savo BVP skirti vystomajam bendradarbiavimui;

79. pabrėžia, kad besivystančios šalys nesukėlė pasaulinės finansų ir ekonominės krizės tačiau yra neproporcingai jos paveiktos, susidurdamos su dramatiškai mažėjančių ekonomikos augimu ir užimtumu, neigiamu poveikiu prekybos balansui ir mokėjimų balansui, staigiu privataus kapitalo srautų įplaukų bei užsienio investicijų sumažėjimu, pablogėjusiomis galimybės gauti paskolas bei finansavimą prekybai, sumažėjusiais pinigų pervedimais, plataus masto ir apimties valiutų kursų pokyčiais, pasibaigusiomis finansinėmis atsargomis, pasidėjusiu būtiniausio vartojimo reikmenų kainų nepastovumu bei mažėjančiomis jų kainomis, o taip pat sumažėjusiomis pajamomis iš turizmo; ragina transatlantinius partnerius imtis atsakomybės dėl šios padėties;

 

80. pritaria įsipareigojimui ambicingai ir suderintai užbaigti Dohos plėtros roundą ir tam, kad G20 aukščiausiojo lygio susitikime nustatomas aiškus 2010 m. terminas; ragina vadovus, susitikus PPO ministrų konferencijoje, kuri vyks Ženevoje lapkričio mėn. pabaigoje, nepamiršti šio raundo pagrindinio vystymosi tikslo;

Institucinė sąranga

81. pabrėžia, kad reikėtų pasinaudoti dabartiniu impulsu siekiant pagerinti ir atnaujinti transatlantinių santykių pagrindą; reikalauja, kad nuo 1995 m. galiojančią Naująją transatlantinę darbotvarkę (NTD) reikėtų pakeisti nauju Transatlantinės Partnerystės Susitarimu; mano, kad derybas dėl naujo susitarimo reikėtų pradėti įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, kad jis būtų parengtas iki 2012 m.;

82. mano, kad surengus Europos Parlamento ir JAV Kongreso transatlantinį teisės aktų leidėjų dialogą itin prisidėta prie didesnio savitarpio supratimo įvairiais bendros svarbos klausimais, įskaitant klausimus, susijusius su ekonominiais santykiais ir tarptautine prekyba; ragina suaktyvinti abipusį bendradarbiavimą JT lygmenyje ir šiuo tikslu įsteigti atitinkamus darbo organus;

83. yra įsitikinęs, kad tai esminiai klausimai, kuriuos sprendžiant nacionalinių parlamentų nariai turėtų būti nuolat informuojami apie permainas; ragina Europos Parlamento Pirmininką užtikrinti, kad šios priemonės būtų patvirtintos;

84. vadovaudamasis Europos Parlamento rekomendacijomis, pateiktomis 2009 m. kovo 26 d. rezoliucijoje pakartotinai teigia, kad pagal naują susitarimą reikėtų dabartinį Transatlantinį teisės aktų leidėjų dialogą pakeisti transatlantine parlamentine asamblėja;

85. tikisi, kad Transatlantinis darbo dialogas artimiausiu metu atliks svarbesnį vaidmenį diskutuojant, kaip politikos formuotojai galėtų geriau spręsti greitai augančio nedarbo ir finansų krizės sukeltų struktūrinių pokyčių problemas;

86. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui bei Kongresui.

 

Teisinė informacija - Privatumo politika