Procedūra : 2009/2697(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B7-0109/2009

Pateikti tekstai :

B7-0109/2009

Debatai :

PV 21/10/2009 - 9
CRE 21/10/2009 - 9

Balsavimas :

PV 22/10/2009 - 8.6
PV 22/10/2009 - 8.9

Priimti tekstai :

P7_TA(2009)0058

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 179kWORD 124k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0095/2009
19.10.2009
PE428.717v01-00
 
B7-0109/2009

siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų

pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį


dėl būsimo ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo ir Transatlantinės ekonominės tarybos susitikimo


Charles Tannock, Ryszard Antoni Legutko, Tomasz Piotr Poręba, Adam Bielan ECR frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl būsimo ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo ir Transatlantinės ekonomikos tarybos susitikimo  
B7‑0109/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 8 d. rezoliuciją dėl Transatlantinės ekonomikos tarybos, 2008 m. birželio 5 d. rezoliuciją dėl ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo ir 2009 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl transatlantinių santykių padėties po rinkimų Jungtinėse Amerikos Valstijose,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 5 d. Prahoje vykusio ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 16 d. vykusio Transatlantinės ekonomikos tarybos (TET) susitikimo metu patvirtintus bendrą pareiškimą ir pažangos ataskaitą, taip pat į 2009 m. balandžio mėn. Prahoje vykusio Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo metu patvirtintą bendrą pareiškimą,

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl numatomo tarptautinio susitarimo, pagal kurį Jungtinių Valstijų Iždo departamentui būtų teikiami finansinių mokėjimų pranešimų duomenys, siekiant užkirsti kelią terorizmui ir teroristų finansavimui ir su jais kovoti,

   atsižvelgdamas į savo 2009 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl 2009 m. rugsėjo 24 ir 25 d. Pitsburge vykusio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi Europos Sąjunga pritaria JAV administracijos požiūriui, grindžiamam bendradarbiavimu tarptautinėje srityje ir JAV ir ES ryšių stiprinimu, nes tai yra ES išorės politikos pagrindas,

B.  kadangi ES ir JAV, dėl to, kad bendrasis jų vidaus produktas (BVP) sudaro daugiau nei pusę pasaulio BVP, tenka strateginis vaidmuo sprendžiant pasaulio ekonomikos uždavinius, be to, šios dvi partnerės vykdo didžiausios pasaulyje apimties dvišalę prekybos ir investicijų partnerystę, kuri sudaro beveik 40 proc. pasaulio prekybos apimties,

C. kadangi ES ir JAV taip pat turi bendrų politinių interesų ir bendrą atsakomybę pasaulio politikos mastu skatinti taiką, pagarbą žmogaus teisėms ir stabilumą, taip pat spręsti įvairias globalias problemas ir uždavinius, kaip antai branduolinių ginklų platinimas, terorizmas, klimato kaita, energetinis saugumas, skurdo panaikinimas, ir siekti kitų Tūkstantmečio vystymosi tikslų,

D. kadangi būtina tęsti Transatlantinės ekonomikos tarybos (TET) veiklą, kad iki 2015 m. būtų sukurta iš tiesų integruota transatlantinė rinka, nes šis pasiekimas suteiks galimybę iš naujo paskatinti ekonomikos augimą ir ją atkurti,

E.  kadangi, be to, reikia jungtinio ES ir JAV vadovavimo siekiant sėkmingai užbaigti Dohos plėtros susitarimą,

F.  kadangi svarbu, kad teisės aktų leidėjų vaidmuo tinkamai atsispindėtų TET veikloje ir kad būtų atitinkamai atsižvelgiama į Europos Parlamento prioritetus,

G. kadangi ES ir JAV susidurs su didėjančiu energijos vartojimu pasaulyje ir su reikalavimu laikytis visuotinių kovos su klimato kaita įsipareigojimų, dėl kurių reikės susitarti Kopenhagoje ir kadangi dėl naujų energijos vartojimo efektyvumo didinimo standartų ir priemonių neturėtų būti kuriamos naujos transatlantinės prekybos kliūtys ir mažėti skiliųjų medžiagų saugumas ir sauga,

H. kadangi finansų ir ekonomikos krizę greitai pakeitė darbo vietų krizė, kuri turi dideles socialines pasekmes ir kadangi transatlantiniai partneriai privalo drauge spręsti su socialiniu ekonomikos krizės aspektu susijusius klausimus,

I.   kadangi atsižvelgiant į naujausius tyrimus, pvz., į organizacijos „German Marshall Funds“ atliktą tyrimą „Transatlantinės 2009 m. tendencijos“, pastebima, kad ES piliečiai kaip niekada anksčiau remia JAV administraciją, kuri laikoma ES ir JAV santykių atgaivinimo pagrindu,

ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimas

1.  dar kartą tvirtina, kad ES ir JAV santykiai yra svarbiausia ES strateginė partnerystė ir teigia, kad ES ir JAV administracijos vaidmuo labai svarbus siekiant intensyvinti jų strateginį dialogą, bendradarbiavimą ir koordinavimą sprendžiant pasaulinio masto uždavinius ir regioninius konfliktus; ragina Komisiją po aukščiausiojo lygio susitikimo pateikti komunikatą apie strateginę ES ir JAV partnerystę;

2.  mano, kad ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikime abi partnerės turėtų imtis vadovaujančio vaidmens siekiant, kad būtų įgyvendinti Didžiojo dvidešimtuko (G 20) valstybių įsipareigojimai; todėl ragina koordinuoti JAV reformos paketą, skirtą finansų sektoriui, ir dabartines ES teisėkūros reformas, įskaitant finansų priežiūros sistemą, ir skatina abi partneres stiprinti jų bendradarbiavimą modernizuojant Tarptautinį valiutos fondą (TVF);

3.  pabrėžia, kad ES ir JAV bendradarbiavimas labai svarbus siekiant tarptautinio susitarimo per Kopenhagoje 2009 m. gruodžio mėn. vyksiančią 15-ąją Klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 15); ragina ES pirmininkaujančią valstybę ES ir JAV aukščiausio lygio susitikimo metu stengtis, kad būtų pasiektas plataus užmojo JAV įsipareigojimas ir JAV bendradarbiavimas ieškant, kaip galima susieti ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą (ES ŠESD ILPS) su regioninėmis arba federalinėmis leidimų prekybos sistemomis JAV;

4.  ragina ES ir JAV per būsimą aukščiausiojo lygio susitikimą susitarti dėl glaudesnės transatlantinės partnerystės siekiant spręsti bendrus globalius uždavinius, ypač susijusius su ginklų neplatinimu ir nusiginklavimu, kova su terorizmu, klimato kaita, pagarba žmogaus teisėms, priemonėmis pandemijų atveju ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimu; pabrėžia, kad besivystančios šalys nesukėlė pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės bet yra neproporcingai jos paveiktos;

5.  pabrėžia NATO kaip transatlantinio saugumo garanto svarbą; mano, kad atitinkamos tendencijos šioje platesnėje saugumo struktūroje turėtų būti nagrinėjamos vykstant dialogui su Rusija ir ESBO narėmis, kurios nėra ES valstybės narės, siekiant atnaujinti transatlantinį susitarimą dėl saugumo;

6.  atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi Rusijos Federacijos ir JAV sprendimu pradėti derybas siekiant parengti naują išsamų teisiškai privalomą susitarimą, kuriuo būtų pakeista Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis (angl. START), baigsianti galioti 2009 m. gruodžio mėn., ir džiaugiasi, kad Prezidentai Barack Obama ir Dmitri Medvedev 2009 m. liepos 6 d. pasirašė bendrą sutarimą dėl tolesnės sutarties, kuri bus pasirašyta baigus galioti START-1 sutarčiai;

7.  palankiai vertina tai, kad JAV prezidentas pranešė paspartinsiąs Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties ratifikavimą; ragina Tarybą konstruktyviai ir iniciatyviai prisidėti prie pasirengimo kitai 2010 m. BGNS persvarstymo konferencijai, glaudžiai bendradarbiaujant su JAV ir Rusija;

8.  pabrėžia, kad neaiškumai dėl Irano branduolinės programos pobūdžio kelia pavojų ginklų neplatinimo sistemai ir stabilumui regione ir pasaulyje; pritaria tikslui derybose su Iranu surasti sprendimą, pasitelkiant dvilypę dialogo ir sankcijų strategiją, koordinuojant ją su kitomis Saugumo Tarybos narėmis ir Tarptautine atominės energijos agentūra;

9.  yra susirūpinęs dėl pastarojo Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (KDLR) vykdyto branduolinio bandymo ir dėl to, kad ji nepritarė JT Saugumo Tarybos rezoliucijai Nr. 1887; vis dėlto pritaria JAV požiūriui, kad reikia vykdyti dvišalį dialogą šešių šalių derybų metu siekiant, kad Korėjos pusiasalyje būtų visiškai atsisakyta branduolinio ginklo;

10. primena, kad svarbu, jog abi partnerės skaidriai ir viena kita pasitikėdamos skatintų savo politikos Irano, Irako, Afganistano ir Pakistano atžvilgiu koordinavimą; ragina ES, JAV, NATO ir JT parengti bendrą strateginę koncepciją, į kurią visapusiškai būtų integruojami tarptautiniai įsipareigojimai ir pagal kurią visos kaimyninės valstybės būtų raginamos dalyvauti ir dėti pastangas siekiant regiono stabilumo;

11. mano, kad pirmasis 2009 m. rugsėjo 23 d. įvykęs prezidento B. Obamos surengtas Izraelio ministro pirmininko Benjamin Netanyahu ir Palestinos vadovo Mahmoud Abbas susitikimas nepatenkino turėtų lūkesčių; dar kartą patvirtina, kad taikos proceso Artimuosiuose Rytuose sėkmė – vienas iš svarbiausių ES ir JAV prioritetų, ir ragina ES ir JAV bendrai skatinti aktyvų Ketverto kišimąsi siekiant rasti bendrą pagrindą taikiam sprendimui ir turint tikslą, kad dvi valstybės priimtų sprendimą, pagal kurį būtų užtikrinama nepriklausoma ir gyvybinga Palestinos valstybė;

12. tikisi, kad aukščiausiojo lygio susitikime abi šalys susitars, jog sėkmingai užbaigus Dohos raundą į išvadas turėtų būti įtrauktos priemonės, skirtos išvengti žemės ūkio kainų nepastovumo ir maisto stygiaus; ragina lyderius nepamiršti šio raundo pagrindinio vystymosi tikslo ir laikytis pažado 0,7 proc. savo BVP skirti vystomajam bendradarbiavimui; pabrėžia poreikį atsižvelgti į naujausias BŽŪP reformas ir tikisi, kad panašiai bus pakoreguotas JAV ūkių įstatymas; primena apie ankstesnių klausimų, dėl kurių kilo ginčų, pvz., dėl hormonais paveiktos jautienos, chloro valikliais apdorotos vištienos ir kai kurių genetiškai modifikuotų produktų įteisinimo, nagrinėjimo postūmius; yra įsitikinęs, kad tęsiant dialogą galima spręsti klausimus, dėl kurių varžoma dvišalė žemės ūkio produktų prekyba, prieš kreipiantis į PPO ginčų sprendimo organus;

13. atkreipia dėmesį į idėją sukurti Transatlantinę energetikos tarybą; ypač pabrėžia, kad jos veikla turėtų būti susijusi tik su šio klausimo užsienio ir saugumo politikos aspektais ir ateityje turėtų būti integruota į Transatlantinę politikos tarybą, ir kad bendros energetikos politikos klausimus turėtų spręsti Transatlantinė ekonomikos taryba;

14. primena, kad 2010 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio transatlantinio ES ir JAV susitarimo dėl savitarpio teisinės pagalbos 4 straipsnyje numatoma galimybė pateikus prašymą per valstybines valdžios institucijas susipažinti su atitinkamais finansiniais duomenimis ir kad tai galėtų būti tvirtesnis teisinis pagrindas SWIFT duomenų perdavimui negu pasiūlytas laikinasis susitarimas; pažymi, kad į naują susitarimą, dėl kurio turi būti susitarta nepažeidžiant procedūros, kurios reikia laikytis pagal Lisabonos sutartį, turės būti visapusiškai įtrauktas Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai, ir susitarime turės būti užtikrintos 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliucijos 3 dalyje numatytos sąlygos;

15. teigiamai vertina tai, kad neseniai buvo pradėta taikyti bevizį režimą dar septynioms ES valstybėms narėms; tačiau ragina JAV panaikinti vizų reikalavimus likusioms valstybėms narėms ir visiems ES piliečiams sudaryti vienodas sąlygas remiantis abipusiškumo principu; yra susirūpinęs dėl plano įvesti administracinius mokesčius už leidimo suteikimą ES piliečiams taikant Elektroninio kelionės leidimo sistemą (ESTA) ir ragina Komisiją su JAV administracija šį klausimą spręsti prioritetine tvarka;

16. ragina JAV užtikrinti visapusišką ir veiksmingą pirmojo etapo ES ir JAV aviacijos susitarimo ir ES ir JAV susitarimo dėl aviacijos saugos įgyvendinimą; primena Komisijai ir JAV valdžios institucijoms, kad nesudarius antrojo etapo susitarimo kai kurios valstybės narės galėtų atšaukti pirmojo etapo susitarimą; ragina JAV vengti bet kokių priemonių, pvz., susijusių su užsienio remonto stotimis, antimonopolinėmis lengvatomis ir oro vežėjų pilietybe, nurodytų Atstovų rūmų rezoliucijoje Nr. 915, kurias taikant būtų trukdoma siekti sustiprinto bendradarbiavimo;

Transatlantinės ekonomikos tarybos susitikimas ir jos stiprinimas

17. pabrėžia, kad tvirtesnė transatlantinė partnerystė siekiant iki 2015 m. remiantis socialinės rinkos ekonomikos principu sukurti transatlantinę rinką yra svarbi globalizacijos valdymo ir visuotinių ekonomikos ir socialinių krizių sureguliavimo priemonė; pabrėžia, kad įvairių ne su tarifais susijusių prekybos ir investicijų kliūčių, kurias Transatlantinė ekonomikos taryba raginama pašalinti, atsiranda dėl sąmoningų teisėkūros institucijų veiksmų, kuriais siekiama socialinių, susijusių su sveikata, kultūra ar aplinka tikslų, taigi šias kliūtis reikia šalinti priimant atitinkamą teisės aktą;

18. prašo Komisijos parengti išsamų egzistuojančių kliūčių siekti šio tikslo sąrašą; primena Europos Parlamento leistą ir iš jo 2007 m. biudžeto finansuotą tyrimą; reiškia nuostabą, kodėl Komisija iki šiol nepaskelbė nė vieno iš šių dokumentų, nepaisant pakartotinių prašymų tą padaryti; jų paskelbimo galutinę datą nustato 2009 m. lapkričio 15 d.;

19. mano, kad transatlantinį bendradarbiavimą energijos vartojimo efektyvumo, technologijų (įskaitant ekologišką energiją) ir energetikos reglamentavimo srityse gali vykdyti Transatlantinė ekonomikos taryba; primygtinai reikalauja, kad su energetiniu saugumu susijęs transatlantinis bendradarbiavimas būtų vienas iš svarbiausių Transatlantinės politikos tarybos (TPT), kurią savo 2009 m. kovo 26 d. rezoliucijoje siūlė įsteigti Europos Parlamentas, reguliariai sprendžiamų klausimų;

20. mano, kad transatlantinis ekonominis bendradarbiavimas turėtų būti labiau atskaitingas, skaidresnis ir geriau nuspėjamas ir kad posėdžių tvarkaraščiai, darbotvarkės, planai ir pažangos ataskaitos turėtų būti rengiami reguliariai ir nedelsiant skelbiami interneto svetainėje; siūlo organizuoti metines diskusijas TET svarstytų klausimų pažangai ir jų struktūrai aptarti;

21. vis dėlto mano, kad Transatlantinė ekonomikos taryba negali nekreipti dėmesio į veiksmų, kurių šiomis aplinkybėmis ėmėsi vyriausybės tokiose srityse, kaip antai: privatumo ir duomenų apsaugos standartai, biometrinės specifikacijos, aviacijos saugumas, kelionių dokumentai ir keitimasis duomenimis apie keleivius, poveikį komercinei veiklai;

Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo ir Transatlantinės ekonomikos tarybos vaidmuo

22. pakartoja savo raginimą ES ir JAV vadovams ir Transatlantinės ekonomikos tarybos pirmininkams atsižvelgti į lemiamą teisės aktų leidėjų vaidmenį siekiant, kad Transatlantinės ekonomikos tarybos veikla būtų sėkminga; ragina juos į Transatlantinę ekonomikos tarybą visiškai ir tiesiogiai įtraukti Transatlantinį teisės aktų leidėjų dialogą, nes teisės aktų leidėjai kartu su jų vykdomąja valdžia dalijasi atsakomybe patvirtinti ir prižiūrėti daugelį Transatlantinės ekonomikos tarybos sprendimų;

23. mano, kad svarbu užtikrinti tai, jog Teisės aktų leidėjų dialoge ir Transatlantinės ekonomikos tarybos veikloje dalyvautų tinkamiausi Kongreso ir Europos Parlamento nariai siekiant išvengti to, kad būtų priimami tokie teisės aktai, kurie turėtų nenumatytą poveikį transatlantinei prekybai ir investicijoms; vadovaudamasis Europos Parlamento rekomendacijomis, pateiktomis 2009 m. kovo 26 d. rezoliucijoje tikisi, kad pagal naują susitarimą dabartinį Transatlantinį teisės aktų leidėjų dialogą galima būtų pakeisti transatlantine parlamentine asamblėja;

Transatlantinė ekonomikos taryba ir ekonomikos ir finansų krizė

24. pabrėžia Transatlantinės ekonomikos tarybos vaidmenį skatinant ir užtikrinant koordinuotą JAV ir ES reglamentavimo srities veiklą ištikus krizei, ypač atsižvelgiant į alternatyvius investicijų fondus, finansų rinkos infrastruktūrą (ypač susijusią su nebiržinių išvestinių finansinių priemonių rinkomis), kapitalo reikalavimus, šalis, kuriose maži mokesčiai, ir tarptautinį nemokumo problemų sprendimą; ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą ištirti koordinavimą ir gerąją patirtį finansinių institucijų atlygio politikos srityje ir užtikrinti, kad atlygis būtų grindžiamas ilgalaikiais rezultatais, kad būtų sumažinta rizikos galimybė;

25. ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą primygtinai reikalauti, kad JAV valdžios institucijos, įgyvendindamos pagal susitarimą „Bazelis II“ numatytą sistemą, atsižvelgtų į ES kapitalo reikalavimų direktyvų pakeitimus; palankiai vertina JAV administracijos pasiūlymą reglamentuoti visas nebiržines išvestines finansines priemones ir jos darbą su sudėtingų struktūrizuotų produktų centriniais kliringo rūmais ir ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą išnagrinėti galimybes skatinti taikyti koordinuotą turto kategorijų ir įmonių bei infrastruktūros lygiavertiškumo traktavimo metodą;

26. ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą užtikrinti, kad JAV valdžios institucijos reglamentuodamos tokias priemones atsižvelgtų į ES alternatyvaus investavimo fondų valdytojų nuostatus (AIFV direktyvą), kad būtų išvengta reguliuojamojo arbitražo;

27. ragina Transatlantinė ekonomikos tarybą spręsti vadinamąjį institucijų, kurios yra pernelyg didelės, kad joms būtų galima leisti žlugti, klausimą ir remia Didžiojo dvidešimtuko pasiūlymą dėl nenumatytų atvejų planų, skirtų sistemiškai svarbioms tarptautinėms institucijoms; mano, kad sistemiškai svarbioms finansų institucijoms turėtų būti taikomi griežtesni informacijos atskleidimo reikalavimai, pvz., komercinio konfidencialumo apribojimai, kaip tai galima daryti rinkoje dominuojančių įmonių atveju vykdant ES konkurencijos politiką;

28. pritaria Didžiojo dvidešimtuko raginimui paspartinti apskaitos standartų konvergenciją; primygtinai reikalauja, kad Transatlantinė ekonomikos taryba ragintų Finansų apskaitos standartų valdybą ir Tarptautinę apskaitos standartų valdybą sukurti visuotinius aukšto lygio apskaitos standartus ir pabaigti konvergencijos procesą ne vėliau kaip iki 2011 m. birželio mėn.; pabrėžia, kad Tarptautinė apskaitos standartų valdyba turėtų toliau tęsti savo valdymo reformas;

29. ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą primygtinai reikalauti, kad JAV valdžios institucijos laikytųsi savo veiksmų plano, pagal kurį reikalaujama, kad JAV vartotojai taikytų tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus; primena savo raginimą, kad iki JAV priims tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, kaip nustatyta Europos Sąjungoje ir iki to laiko, kai bus priimtas sprendimas reikalauti, jog JAV vartotojai taikytų tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, Vertybinių popierių ir valiutų komisija pripažintų minėtuosius standartus kaip lygiaverčius JAV taikomiems GAAP principams; ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą skatinti, kad tarptautinių koncernų ataskaitos būtų skirstomos pagal šalis;

30. tikisi, kad Transatlantinė ekonomikos taryba ragins vykdyti pokyčius JAV draudimo priežiūros sektoriuje, kad ES pagal direktyvos „Mokumas II“ sąlygas galėtų pripažinti JAV draudimo priežiūros sistemos lygiavertiškumą; mano, kad įgyvendinant nacionalinio draudimo biuro steigimo iniciatyvą būtų stiprinamas ES ir JAV bendradarbiavimas; ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą užtikrinti, kad JAV valdžios institucijos padarytų federalinio lygmens draudimo priežiūros pažangą ir, jei reikia, atskirtų mokesčių ir kitus klausimus nuo vien tik priežiūros aspektų;

31. palankiai vertina Pasaulinio forumo skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių klausimais išplėtimą ir mano, kad daug vilčių teikia tai, jog visos 87 Pasauliniam forumui skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių klausimais priklausančios šalys susitarė priimti EBPO standartą dėl keitimosi mokestine informacija; ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą užtikrinti, kad ES ir JAV pademonstruotų savo bendrą lyderystę pasaulyje ir garantuotų, jog iki 2010 m. kovo mėn. būtų parengtos būtinos paskatos, įskaitant sankcijas, ir nedelsiant su visomis šalimis įgyvendinti tarpusavio peržiūrų programą siekiant įvertinti pažangą, tačiau mano, kad ši sistema turi būti sustiprinta, kad būtų kovojama su vengimu mokėti mokesčius ir polinkiu juos perskaičiuoti; pabrėžia, kad savaiminis informacijos teikimas turėtų būti privalomas sprendžiant visus tarptautinius mokesčių klausimus;

32. mano, kad įmonių socialinė atsakomybė gali būti laikoma veiklos modeliu, kuriam galioja savireguliacijos principas; yra įsitikinęs, kad JAV ir ES keičiantis pažangiausia įmonių socialinės atsakomybės patirtimi bus daromas didžiulis poveikis įmonių požiūriui į šią atsakomybę ir jų pozityviam dalyvavimui sprendžiant socialinius ir aplinkos klausimus; mano, kad bendradarbiaujant reguliavimo srityje turėtų būti atkreiptas dėmesys į ES norminio pagrindo, susijusio su Kapitalo reikalavimų direktyva, stiprinimą, ypač į finansinių paslaugų sektoriaus darbuotojų atlyginimų politiką;

Transatlantinė ekonomikos taryba ir intelektinė nuosavybė

33. ragina per būsimą Transatlantinės ekonomikos tarybos susitikimą skatinti strateginį transatlantinį bendradarbiavimą intelektinės nuosavybės apsaugos srityje visiškai gerbiant pagrindines ir pilietines piliečių teises; pabrėžia, kad technologijų plitimas neturėtų iškreipti intelektinės nuosavybės apsaugos sistemos, pagal kurią užtikrinama galimybė imtis finansinės ir verslo rizikos, kuri neatsiejama nuo inovacijų proceso;

34. primena Transatlantinei ekonomikos tarybai, kad žinių visuomenė – esminis transatlantinės ekonomikos erdvės, grindžiamos prieiga prie informacijos ir nauju skaitmeninio turinio apsaugos ir platinimo modeliu, išlaikant proporcingumo principą, elementas;

Transatlantinė ekonomikos taryba ir vartotojų apsauga

35. ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą skatinti vykdyti bendrus veiksmus, skirtus užtikrinti, kad trečiosios šalys, ypač Kinija, vadovautųsi aukštesniais gamybos standartais, atitinkančiais ES ir JAV saugos reikalavimus, ypač tuos, kurie taikomi žaislams, ir garantuoti, kad abejose Atlanto pusėse būtų griežtai laikomasi įstatymų dėl produktų, ypač žaislų, saugos ir jog būtų vykdomi griežtesni patikrinimai nacionaliniu lygmeniu;

36. ragina Komisiją pasitelkiant Transatlantinę ekonomikos tarybą kurti griežtesnes ir veiksmingesnes tarpvalstybines bendradarbiavimo vykdymo priežiūros srityje priemones siekiant susieti ES įspėjimo apie vartojimo prekes, keliančias rimtą pavojų vartotojams, sistemą RAPEX ir JAV vartojimo prekių saugos komisijos įspėjimo sistemą ir integruoti bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklo veiklą į JAV institucijų veiklą;

37. siūlo Transatlantinei ekonomikos tarybai pritarti, kad būtų patvirtinta įpareigojanti bendradarbiavimo priemonė, pagal kurią būtų nustatytas ir palengvintas keitimasis informacija apie gaminių saugą, taip pat kad būtų sukurta bendra bendradarbiavimo veiksmų programa;

38. atsižvelgdamas į būsimą Transatlantinės ekonomikos tarybos susitikimą ir ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimą, ragina Komisiją sparčiau dirbti siekiant priimti gerokai uždelstą dvišalį bendradarbiavimo vykdymo srityje susitarimą, pagal kurį JAV būtų išplėsta minėtajame susitarime numatyta vykdymo priežiūros veikla atsižvelgiant į ES bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje reglamento ir JAV saugaus tinklo akto nuostatas;

39. ragina Komisiją bendradarbiauti su ES partneriais siekiant Transatlantinei ekonomikos tarybai suteikti galimybę išnagrinėti būdus, kaip galima būtų didinti vartotojų apsaugą tinkamai atsižvelgiant į su skaitmeniniu turiniu susijusias vartotojų teises ir bendradarbiauti rengiant taisykles, pagal kurias būtų reglamentuojamos prekės su trūkumais;

Dvišalė prekyba. Muitinių reikalai, rinkos priežiūra ir prekybos saugumas

40. ragina, kad Transatlantinė ekonomikos taryba skatintų stiprinti ES ir JAV s muitinės ir rinkos priežiūros institucijų bendradarbiavimą, siekiant kad vartotojų nepasiektų pavojingi gaminiai, ypač pavojingi žaislai;

41. ragina, kad Transatlantinė ekonomikos taryba išreikštų susirūpinimą dėl JAV kongreso priimtos vienašališkos JAV teisėkūros priemonės dėl visų be išimties į JAV jūra įvežamų konteinerių tikrinimo; mano, kad Transatlantinė ekonomikos taryba Briuselyje ir Vašingtone galėtų organizuoti naudingus seminarus šimtaprocentinio skenavimo klausimu siekdama skatinti didesnį JAV ir ES teisės aktų leidėjų supratimą ir pasiūlyti pirminį abiem šalims priimtiną šios problemos sprendimą; ragina Komisiją prieš būsimą Transatlantinės ekonomikos tarybos posėdį įvertinti galimas su šia priemone susijusias verslo ir ES ekonomikos išlaidas;

42. tvirtai apsisprendęs raginti JAV įstatymų leidžiamąjį organą (ir ragina Komisiją pasitelkus TEK daryti tą patį) persvarstyti šimtaprocentinio konteinerių skenavimo įpareigojimą ir vystyti bendradarbiavimą su JAV, kuris būtų paremtas rizikos valdymu, įskaitant abišalį ES ir JAV prekybos partnerystės programų pripažinimą atsižvelgiant į Pasaulio muitinių organizacijos SAFE normomis nustatytą tvarką;

Abišalis pripažinimas ir standartizacija

43. ragina Komisiją, atsižvelgiant į tai, kad rengiamas Transatlantinės ekonomikos tarybos posėdis, oficialiai patvirtinti trečiųjų šalių privaloma tvarka tikrinamų produktų, ypač informacijos ir ryšių technologijų bei elektros įrangos, atitikties deklaracijų abišalio pripažinimo procedūras, primygtinai prašyti, kad būtų abipusiai pripažinti įteisinti matavimo vienetai ir visų pirma, kad JAV būtų pripažįstami tik naudojant metrinę sistemą paženklinti ES produktai, su JAV institucijomis patarti standartizacijos klausimą ir koordinuoti veiksmus tarptautiniu lygmeniu;

Aplinkos ir visuomenės sveikatos klausimai

44. mano, kad nepaprastai svarbu Transatlantinės ekonomikos taryboje pradėti dialogą naujų maisto produktų ir naujų technologijų taikymo maisto produktų gamyboje klausimais; pabrėžia savo susirūpinimą dėl klonavimo vykdant galvijų veislininkystę;

45. džiaugiasi tuo, kad JAV administracija pripažino, kad reikia reformuoti jos teisės aktą dėl toksinių medžiagų kontrolės; ragina ES ir JAV bendradarbiauti, kad JAV būtų sukurta reguliavimo sistema, pagal kurią būtų užtikrinamas apsaugos lygis, atitinkantis pagal REACH reglamentą garantuojamą apsaugos lygį;

Energetika, pramonė ir mokslas

46. ragina pasitelkiant Transatlantinę ekonomikos tarybą bendradarbiauti visais klausimais, susijusiais su įmonių reguliavimo aplinka, ir svarstant teisės aktus, turinčius transatlantinį poveikį, vadovautis ES „Smulkiojo verslo akte“ nustatytu principu „visų pirma galvokime apie mažuosius“;

47. ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą plėtoti bendradarbiavimą, susijusį su bendra energetikos strategija, pagal kurią remiamas įvairinimas ir skatinama ekologiniu požiūriu veiksmingą ekonomika, siekiant padidinti tiekimo saugumą, ir skatina Transatlantinę ekonomikos tarybą padėti siekiant nustatyti konvergencinius tvarumo kriterijus biokurui;

48. ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą skatinti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje, kad geriau būtų išnaudojamos su išplėstu ES ir JAV mokslo ir technologų susitarimu susijusios galimybės;

Tarptautinė prekyba

49. mano, kad prieiga prie trečiųjų šalių rinkų yra ir JAV, ir ES bendras rūpestis ir interesas; yra įsitikinęs, kad Transatlantinė ekonomikos taryba gali atlikti svarbų vaidmenį formuojant ES ir JAV bendrą požiūrį į jų prekybos santykius su trečiosiomis šalimis; ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą dirbti siekiant nustatyti bendresnį JAV ir ES požiūrį į naujus laisvos prekybos susitarimus, kad būtų suderinti tokie susitarimai;

50. ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą aptarti teisinį pagrindą ir techninius standartus siekiant, kad būtų ištaisytos neaiškios teisinės sąlygos ir šiomis aplinkybėmis aptarti sutarčių, prievolių ir teisinio saugumo JAV klausimus;

Teismų ir policijos bendradarbiavimas, vizos

51. tikisi, kad per 2009 m. spalio 28 d. Vašingtone numatytą ES ir JAV ministrų susitikimą bus priimtas bendras pareiškimas dėl policijos ir teismų bendradarbiavimo, kuris visų pirma apims elektroninio saugumo aspektą;

52. primena, kad yra ryžtingai nusiteikęs kovoti su terorizmu; taip pat primena tvirtą savo įsitikinimą, jog reikia tinkamai suderinti saugumo priemones ir pilietinių laisvių bei pagrindinių teisių apsaugą, užtikrinant, kad būtų kuo labiau gerbiamas privatumas ir duomenų apsauga; pakartoja, kad būtinumas ir proporcingumas yra esminiai principai, kuriais nesivadovaujant kova su terorizmu niekuomet nebus veiksminga;

53. yra įsitikinęs, kad stabilus teisinis ir politinis pagrindas būtinas siekiant užtikrinti glaudų ES ir JAV bendradarbiavimą teisingumo, laisvės ir saugumo srityse ir kad tvirtesnė partnerystė, apimanti parlamentinį ir demokratinį lygmenis, yra labai svarbi norint veiksmingai įveikti bendrus uždavinius, pvz., kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu pagarbos gerbiant teisės ir teisės viršenybės principus, teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimo, migracijos valdymo ir teisės prašyti prieglobsčio apsaugos, visų sąžiningų piliečių (bona fide) bevizio judėjimo iš vieno regiono į kitą tvarkos skatinimo srityse;

54. šiuo klausimu primena, kad Europos Sąjunga grindžiama teisės viršenybės principu ir kad, perduodant Europos asmens duomenis trečiosioms šalims, saugumo sumetimais turi būti nepažeidžiamos procedūrinės garantijos ir gynybos teisės bei nacionaliniu ir Europos lygmeniu būtų laikomasi duomenų apsaugos teisės aktų;

55. pažymi, kad ES ir JAV derasi dėl minėtojo laikinojo susitarimo dėl šių duomenų perdavimo ir numatyta, jog susitarimas būtų laikinas remiantis įtraukta nuostata dėl galiojimo pabaigos praėjus ne daugiau kaip 12 mėnesių, o pagal naująjį susitarimą, dėl kurio deramasi nepažeidžiant Lisabonos sutartyje numatytų procedūrų, į procesą bus visapusiškai įtraukti Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai, taip pat užtikrinta, jog būtų laikomasi EP 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliucijos 3 dalyje nustatytų sąlygų;

****

56. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Amerikos Valstijų kongresui, Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo pirmininkams, Transatlantinės ekonomikos tarybos pirmininkams ir jos sekretoriatui.

 

 

Teisinė informacija - Privatumo politika