PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl pasirengimo Transatlantinės ekonomikos tarybos (TET) susitikimui ir ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimui (2009 m. lapkričio 2 ir 3 d.)

19.10.2009

siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

Helmut Scholz, Willy Meyer, Marie-Christine Vergiat, Patrick Le Hyaric GUE/NGL frakcijos vardu

B7‑0112/2009

Europos Parlamento rezoliucija dėl pasirengimo Transatlantinės ekonomikos tarybos (TET) susitikimui ir ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimui (2009 m. lapkričio 2 ir 3 d.)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi Europos piliečiai iš naujosios B. Obamos administracijos tikisi esminių politinių permainų; kadangi prezidentas B. Obama ėmėsi svarbių simbolinių žingsnių, kuriais siekiama parodyti pasauliui, jog užsienio politika bus keičiama,

B.  kadangi, nepaisant teigiamų permainų, išlieka šios didelės problemos:

Ø Afganistane tęsiasi karas, nusinešantis tūkstančių civilių gyventojų gyvybes ir pražūtingai destabilizuojantis padėtį šalyje; kadangi vykdant NATO aljanso karinio dominavimo politiką nebuvo išspręsta nė viena šios šalies problema;

Ø JAV karinės pajėgos ir toliau lieka išdėstytos visame pasaulyje;

Ø kadangi B. Obama antrąją savo prezidentavimo dieną išleido įsaką per metus uždaryti Gvantanamo kalėjimą, tačiau teisinės ir diplomatinės kliūtys sutrukdė siekti šio tikslo;

Ø ir toliau veikia JAV administruojami kalėjimai trečiosiose šalyse, pvz., Bagrame, Afganistane;

Ø pagal JAV kovos su terorizmu strategiją buvo naudojamos teisę į privatumą pažeidžiančios priemonės, skirtos stebėti slaptus su Europos piliečiais susijusius duomenis ir stebėti bankų duomenis per Pasaulinės tarpbankinių finansinių telekomunikacijų organizacijos (SWIFT) tinklą, o dėl šių veiksmų kyla pavojus, kad bus pakenkta Europos piliečių pagrindinėms teisėms ir laisvėms;

Ø JAV administracija neratifikavo Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) statuto ir dvišaliais susitarimais ir toliau siekia, kad JAV piliečiai, padarę nusikaltimus, nestotų prieš TBT;

Ø  Jungtinėse Amerikos Valstijose ir toliau 38 valstijose bei federaliniu lygmeniu taikoma mirties bausmė;

Ø  naujoji administracija nepanaikino sankcijų Kubai,

C. kadangi pasaulis susiduria su didžiule ir gilia recesija, kuri prasidėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau kuri kilo dėl politinių ir verslo lyderių bei žinomų ekonomistų abiejose Atlanto pusėse bendro įsitikinimo, kad laisva rinka gali tvarkytis pati ir kad laisva rinkos jėgų sąveika užtikrina veiksmingą ir naudingą išteklių paskirstymą,

D. kadangi žlugus finansų sistemai realiajame ekonomikos sektoriuje visame pasaulyje, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, susidurta su tokiomis problemomis, kaip didžiulis darbo vietų sumažėjimas, prastėjanti gyvenimo kokybė, namų praradimas ir milžiniškas spaudimas pensijų ir socialinio draudimo sistemoms; kadangi Jungtinėms Amerikos Valstijoms, ES ir Didžiojo dvidešimtuko šalims nepavyko pasiekti jų pačių pirmajame Didžiojo dvidešimtuko šalių aukščiausiojo lygio susitikime paskelbto tikslo imtis neatidėliotinų veiksmingų priemonių, reikalingų vadinamosios naujos ekonominės tvarkos taisyklėms nustatyti,

E.  kadangi per pastaruosius 30 metų didėjanti išteklių ir gerovės paskirstymo nelygybė (didėja pelnas ir gerovė, labai mažėja nacionalinių pajamų dalis, kurią sudaro darbinės pajamos), ypač JAV ir ES, buvo pagrindinė milžiniško investicijų į finansų rinkas augimo ir nekilnojamojo turto kainų burbulo susidarymo varomoji jėga; kadangi visiškai nepasiteisino neoliberali finansų rinkų liberalizavimo politika ir netoliaregiškas akcininkų gaunamos naudos didinimo bet kokia kaina principas,

1.  ragina Tarybą ir Komisiją pasinaudoti proga ir konceptualiai atnaujinti transatlantinius santykius, kad būtų:

a.  apsvarstyta galimybė taikyti tvarius krizės pasaulyje įveikimo sprendimus, kurie pakeistų karinės supergalios koncepciją;

b.  pripažinta būtinybė vykdyti radikalią politinę reformą siekiant pašalinti sistemines ekonominių ir finansinių krizių priežastis ir imtis neatidėliotinų ryžtingų veiksmų siekiant nustatyti naujos ekonominės tvarkos taisykles;

c.  reikalaujama, jog kova su terorizmu negali būti vykdoma pažeidžiant tarptautinę teisę, nusistovėjusias pagrindines ir visiems bendras vertybes, pavyzdžiui, pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, teisinės valstybės principus ir atitinkamas Ženevos konvencijas;

d.  apsvarstyta su savo partneriais JAV, kaip praktiškai įgyvendinti abiejų šalių įsipareigojimą skatinti daugiašališkumą ir ypač tarptautinį bendradarbiavimą su Jungtinėmis Tautomis;

2.  mano, kad šiuo tikslu, ES ir JAV parlamentinio politinio dialogo stiprinimas galėtų būti naudingas; reikalauja, kad Komisija mažiau rūpintųsi verslininkų ryšiais, bet skirtų daugiau dėmesio pilietinės visuomenės santykiams;

Tarptautiniai klausimai

3.  pabrėžia, kad skubiai reikia sąžiningai įvertinti ir dabartinę karinę strategiją, ir visuomeninio gyvenimo atkūrimo strategiją Afganistane; daro išvadą, kad reikia iš esmės keisti strategiją, kadangi taika, saugumas ir vystymasis bus užtikrinti tik sustabdžius nuolat didėjantį smurtą, užuot taikius šiuo metu naudojamą karinį problemų sprendimo būdą, sustiprinus visuomeninio gyvenimo atkūrimo pastangas ir atgavus Afganistano žmonių pasitikėjimą; ragina išvesti NATO pajėgas iš šios šalies;

4.  pažymi, kad, nepaisant naujų B. Obamos administracijos pastangų, procesas Artimuosiuose Rytuose pateko į aklavietę; ragina transatlantinius partnerius didinti savo pastangas; reikalauja, kad transatlantinių partnerių santykių su Izraeliu plėtra būtų griežtai susieta su sąlyga, kad bus gerbiamos žmogaus teisės ir laikomasi tarptautinės humanitarinės teisės normų, bus nutraukta humanitarinė krizė Gazoje ir okupuotose Palestinos teritorijose, bus iš tikrųjų siekiama sudaryti išsamų taikos susitarimą;

5.  reiškia didelį susirūpinimą dėl 1,5 mln. palestiniečių, likusių Gazos ruože ir negalinčių iš jo išvykti, likimo ir saugumo; ragina transatlantinius partnerius plėtojant santykius su Izraeliu reikalauti, kad Izraelio valdžios institucijos leistų tiekti maisto produktus, teikti greitosios medicinos pagalbos paslaugas ir tiekti kurą į Gazos ruožą, t. y. atidaryti sienos perėjimo punktus ir nutraukti blokadą;

6.  teigiamai vertina prezidento B. Obamos iniciatyvą JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1887 (2009) dėl branduolinių ginklų neplatinimo ir branduolinio nusiginklavimo klausimu bei sprendimą nedislokuoti priešraketinę sistemą ES valstybėse narėse; ragina transatlantinius partnerius aukščiausiojo lygio susitikime apsvarstyti šios rezoliucijos įgyvendinimo klausimą;

7.  ragina Europos Sąjungą ir Jungtines Amerikos Valstijas siekti užtikrinti, kad būtų atnaujinta ginklų kontrolė, dėl kurios buvo susitarta dvišaliu lygmeniu ir JT sistemoje daugiašaliu lygmeniu; pakartoja savo raginimą Jungtinėms Amerikos Valstijoms:

Ø nustoti kurti naujos kartos taktinius branduolinius ginklus;

Ø ratifikuoti Branduolinių bandymų uždraudimo sutartį;

Ø ratifikuoti Otavos konvenciją dėl draudimo naudoti, kaupti, gaminti ir perduoti priešpėstines minas bei jų naikinimo;

Ø nesipriešinti JT konvencijos dėl biologinių ir toksinių ginklų laikymosi protokolui;

Ø padėti stiprinti Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties (BGNS) režimą, griežtai įgyvendinant visus BGNS nustatytus įsipareigojimus, ypač 2 straipsnį;

Ø sparčiau įgyvendinti Cheminių ginklų konvenciją ir stiprinti jos pagrindu įkurtą organizaciją;

Žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės

8.  ragina prezidentą B. Obamą įgyvendinti savo pažadą iki 2009 m. pabaigos uždaryti Gvantanamo kalėjimą; ragina B. Obamos administraciją nutraukti specialiuosius suėmimus ir nusikaltėlių perdavimus; ragina Tarybą ir Komisiją konsultacijų su B. Obamos administracija metu spręsti padėties JAV administruojamame kalėjime Bagrame, Afganistane, klausimą ir reikalauti šį kalėjimą uždaryti;

9.  dar kartą reikalauja, kad Jungtinės Amerikos Valstijos panaikintų mirties bausmę federaliniu ir valstybės lygmeniu;

10. dar kartą pakartoja savo didelį susirūpinimą tuo, kad pagal tarptautinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kuris sudarytas remiantis Europos Sąjungos sutarties 24 ir 38 straipsniais, pažeidžiami Europos piliečių duomenų apsaugos principai ir SWIFT duomenys ir toliau yra perduodami JAV Terorizmo finansavimo sekimo programai (angl. TFTP); šiuo klausimu primena, kad Europos Sąjunga grindžiama teisės viršenybės principu ir kad, perduodant Europos asmens duomenis trečiosioms šalims, saugumo sumetimais turi būti nepažeidžiamos procedūrinės garantijos ir gynybos teisės bei nacionaliniu ir Europos lygmeniu būtų laikomasi duomenų apsaugos teisės aktų;

11. primena, kad 2010 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio transatlantinio ES ir JAV susitarimo dėl savitarpio teisinės pagalbos 4 straipsnyje numatoma galimybė pateikus prašymą per valstybines valdžios institucijas susipažinti su atitinkamais finansiniais duomenimis ir kad tai galėtų būti tvirtesnis teisinis pagrindas SWIFT duomenų perdavimui negu pasiūlytas laikinasis susitarimas;

12. teigiamai vertina tai, kad neseniai buvo pradėta taikyti bevizį režimą dar septynioms ES valstybėms narėms; vis dėlto ragina Jungtines Amerikos Valstijas panaikinti vizų reikalavimus likusioms valstybėms narėms ir visiems ES piliečiams sudaryti vienodas sąlygas remiantis abipusiškumo principu; yra susirūpinęs dėl plano įvesti administracinius mokesčius už Elektroninio kelionės leidimo sistemos (ESTA) leidimo suteikimą ES piliečiams ir ragina Komisiją su JAV administracija tai spręsti kaip prioritetinį klausimą;

Ekonominiai klausimai

13. mano, kad nei naujoji transatlantinė ekonominė partnerystė, nei laisvos prekybos erdvė su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis negali būti Europos Sąjungos tikslas plėtojant santykius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis; mano, kad ES turi siekti savo ekonominių santykių įvairovės, išlaikyti savo politikos kryptis tokiose srityse kaip, pavyzdžiui, visuomenės sveikata ir aplinkos apsauga, ir sustiprinti savo ekonominius santykius su kitais pasaulio regionais;

14. palankiai vertina Didžiojo dvidešimtuko šalių vadovų iniciatyvą aiškiai apibrėžti bankininkų premijų dydį ir nustatyti pernelyg didelių atlyginimų apribojimus; pabrėžia, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir ES valstybės narės turi skubiai imtis iniciatyvos nutraukti premijų mokėjimą ir taip daug uždirbantiems bankininkams;

15. palankiai vertina Didžiojo dvidešimtuko grupės pasiektą susitarimą, pagal kurį reikalaujama, kad bankai pasiliktų tam tikrą dalį paskolų, kurias jie pertvarko į vertybinius popierius ir po to jas parduoda kaip turtu pagrįstus vertybinius popierius; tačiau labai kritiškai vertina tai, kad bankų laikomas kapitalas, skirtas padengti pozicijas, tikriausiai tik padvigubės, o naujos taisyklės bus pradėtos taikyti ne anksčiau kaip pasibaigus kitiems metams; apgailestauja, kad JAV administracija ir ES valstybių narių vyriausybės nori, kad Bazelio komitetas tik metų pabaigoje parengtų taisykles minimaliems pasaulinio likvidumo standartams nustatyti;

16. mano, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga - regionai, kuriuose įsikūrę svarbiausi finansų centrai - turi rasti bendrą finansų ir ekonomikos krizės įveikimo būdą, ir tvirtina, kad tik tokiu būdu galima užkirsti kelią reguliuojamajam arbitražui, kuris sudaro finansų sektoriui vienoje Atlanto pusėje galimybes kurstyti savo vyriausybę prieš administraciją kitoje Atlanto pusėje;

17. laikosi nuomonės, kad reikia grįžti prie pradinės finansų sektoriaus funkcijos, t. y. kad šis sektorius veiktų pirmiausia paisydamas viešojo intereso, kad būtų priimtina gauti mažesnę grąžą ir patvirtintos premijų mokėjimo schemos, kuriomis vadovaujantis būtų užkirstas kelias pavojams ir numatyta siekti ilgalaikių tikslų, o ne trumpalaikio pelno; pabrėžia, kad pramoninių šalių, visų pirma Jungtinių Amerikos Valstijų ir kai kurių ES valstybių narių, finansų sektorius yra pernelyg didelis, kad tarnautų visuomenės gerovei, taigi jį reikėtų mažinti iki priimtinesnio dydžio;

18. teigiamai vertina tai, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga sutaria, jog būtina skubiai reformuoti tarptautinių finansų institucijų valdymą, kai didėja besivystančių šalių galia; pabrėžia, kad tai, jog 5 proc. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) balsavimo teisių ir 3 proc. Pasaulio banko balsavimo teisių bus perskirstytos, mažinant pernelyg gausiai atstovaujamų šalių balsų dalį ir didinant nepakankamai atstovaujamų šalių balsų dalį, yra pirmasis žingsnis tinkama linkme; ragina JAV administraciją ir ES valstybių narių vyriausybes prisidėti prie sėkmingo šios reformos įgyvendinimo;

19. prašo Tarybos ir Komisijos su transatlantiniais partneriais aptarti, kaip pasiekti pažangą besivystančių šalių apsirūpinimo vaistais srityje, ir kategoriškai prieštarauti JAV siekiams visuose dvišaliuose susitarimuose su besivystančiomis šalimis įtraukti sąlygą, kad minėtosios šalys atsisakytų taikyti Dohos deklaracijos dėl su prekyba susijusių intelektinės nuosavybės teisės aspektų (TRIPS) nuostatas, pagal kurias joms leidžiama gaminti ir importuoti generinius vaistus, reikalingus pagrindinėms visuomenės sveikatos problemoms (AIDS, tuberkuliozė, ir t. t.) spręsti;

20. prašo Tarybos ir Komisijos nutraukti vadinamąjį Blair House susitarimą, kuriuo ribojama aliejinių ir baltyminių augalų gamyba, neleidžiama ES juos auginti ir verčiama importuoti augalinius energijos išteklius, pvz., sojos pupeles ir kitus augalus, kurie dažnai būna genetiškai modifikuoti;

21. mano, kad dėl teisės užsitikrinti apsirūpinimą maistu ir saugią aplinką tarp ES ir JAV kilo keletas su prekyba susijusių konfliktų, pavyzdžiui, dėl hormonais užterštos mėsos ir dėl genetiškai modifikuotų produktų, ir ragina Tarybą ir Komisiją veikti pagal taikytiną EB teisę ir ją ginti;

22. mano, kad ES ir JAV, kurios yra didžiausios energijos vartotojos, sunaudojančios 38 proc. pasaulio energijos, turi rodyti pavyzdį ir imtis bendrų pastangų alternatyvios energijos gamybos priemonėms plėtoti; pabrėžia, jog reikia kurti aplinkos požiūriu tvarias alternatyvias priemones ir visame pasaulyje užtikrinti miškų apsaugą;

Klimato kaita

23. teigiamai vertina naują JAV administracijos požiūrį ir ketinimą siekti plataus užmojo tikslo apriboti klimato kaitą; vis dėlto yra susirūpinęs tuo, kad, ambasadoriaus J. Brutono vertinimu, JAV Senatas, nepaisant visko, gali nesiimti klimato kaitos klausimo iki kitų metų, kai jau bus pasibaigusi JT konferencija klimato kaitos klausimais Kopenhagoje ir delegatai jau bus išvykę namo; ragina aukščiausiojo lygio susitikimo dalyvius siekti bendro klimatui palankaus požiūrio Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime Kopenhagoje ir remti besivystančias šalis, ypač joms įgyvendinant kovos su klimato kaita iniciatyvas, visomis turimomis įgyvendinimo ir finansavimo priemonėmis;

Kiti klausimai

24. dar kartą pabrėžia, kad už JAV ribų taikomi Helmso-Burtono teisės aktai ir Kubai taikomas prekybos embargas yra neteisėti ir turi būti panaikinti; ragina Tarybą ir Komisiją iškelti šį klausimą per būsimą ES ir JAV vadovų susitikimą ir siekti, kad minėtosios nuostatos būtų panaikintos, o prireikus svarstyti JAV politiką Pasaulio prekybos organizacijoje;

25. išreiškia savo didelį susirūpinimą dėl teisinio dialogo su JAV nesklandumų ir jų poveikio Europos teisėkūrai; mano, kad Transatlantinės ekonomikos taryba (TET) turi dirbti skaidriai ir būti atskaitinga;

26. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentui bei Kongresui.