PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl demokratijos stiprinimo išorės santykiuose
19.10.2009
pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį
Ivo Vajgl ALDE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0118/2009
B7‑0122/2009
Europos Parlamento rezoliucija dėl demokratijos stiprinimo išorės santykiuose
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 21 straipsnį, ir į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3, 6, 11 ir 19 straipsnius ir į EB sutarties 177, 300 ir 310 straipsnius,
– atsižvelgdamas į visus ES ir trečiųjų šalių susitarimus ir į šiuos susitarimus įtrauktas išlygas, susijusias su žmogaus teisėmis ir demokratija,
– atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 12 d. Strasbūre paskelbtą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „JT tūkstantmečio deklaracija“, A/RES/55/2,
– atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 4 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Skatinti ir stiprinti demokratiją“, A/RES/55/96,
– atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 15 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „2005 m. pasaulio aukščiausio lygio vadovų susitikimo rezultatai“, A/RES/60/1,
– atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 23 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Stiprinti regioninių, subregioninių ir kitų organizacijų vaidmenį ir demokratijos skatinimo ir stiprinimo klausimai“, A/RES/59/201,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl ES pagalbos rinkimų metu ir jų stebėjimo (COM(2001)0191),
– atsižvelgdamas į savo 2001 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl ES pagalbos rinkimų metu ir jų stebėjimo,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos vaidmens skatinant žmogaus teises ir demokratizaciją trečiosiose šalyse (COM(2001)252),
– atsižvelgdamas į savo 2002 m. balandžio 25 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl Europos Sąjungos vaidmens skatinant žmogaus teises ir demokratizaciją trečiosiose šalyse,
– atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. priimtą Europos saugumo strategiją,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Valdymas ir vystymas“ (COM(2003)615),
– atsižvelgdamas į savo pranešimą A5–0219/2004 dėl Komisijos komunikato (COM (2003) 615),
– atsižvelgdamas į 2005 m. Europos Sąjungos konsensusą dėl vystymosi politikos,
– atsižvelgdamas į 2005 m. Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo ir 2008 m. Akros veiksmų darbotvarkę,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Valdymas Europos konsensuse dėl vystymosi politikos. Suderinto požiūrio Europos Sąjungoje link“ (COM(2006)421),
– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1889/2006 dėl demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonės įsteigimo (Europos iniciatyva remti demokratiją ir žmogaus teises (angl. EIDHR)),
– atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 18 d. EP Biuro sprendimą, kuriuo įsteigiamas Parlamentinės demokratijos skatinimo biuras,
– atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 8 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijų: tikslai, praktika ir ateities uždaviniai,
– atsižvelgdamas į 2009 m. Tarybos išvadas dėl paramos demokratiniam valdymui siekiant tobulesnės ES sistemos,
– atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 30 d. klausimą Komisijai dėl demokratijos stiprinimo išorės santykiuose (O-0093/2009 – B7‑0213/2009),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir į 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi demokratija ir žmogaus teisės yra pamatinės Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vertybės ir nuo pat pradžių buvo sudėtinė Europos integracijos proceso dalis,
B. kadangi pagrindinėse Europos Sąjungos sutartyse pabrėžiamas tvirtas įsipareigojimas skatinti demokratiją ir gerbti žmogaus teises ir kadangi Kopenhagos politinių kriterijų dėl stabilių demokratiją užtikrinančių institucijų, įstatymo viršenybės, žmogaus teisių ir pagarbos mažumoms bei jų apsaugos laikymasis buvo pagrindinis plėtros proceso bruožas,
C. kadangi Europos Sąjungoje į demokratijos sampratą buvo sėkmingai įtraukiamos politinės, socialinės ir ekonominės teisės ir kadangi ši samprata buvo labai svarbi kuriant stabilumą ir gerovę taip, kaip iki šiol pasaulio istorijoje nebuvo kurta,
D. kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnį vienas svarbiausių Bendros užsienio ir saugumo politikos tikslų yra plėtoti ir stiprinti demokratiją, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms;
E. kadangi demokratijos sistemos skiriasi savo forma ir pobūdžiu (tai matyti ES), bet demokratija yra visuotinė vertybė ir jos svarbiausi principai ar elementai puoselėjami tarptautinėse deklaracijose ir konvencijose; šie elementai, kaip apibrėžta JT Generalinės Asamblėjos dviejose 2000 m. ir 2005 m. rezoliucijose (A/RES/55/96 ir A/RES/59/201), apima šiuos dalykus:
· pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, inter alia, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę, žodžio ir nuomonės laisvę,
· teisę tiesiogiai ar per laisvai išrinktus atstovus dalyvauti valstybės valdyme, balsuoti ir būti išrinktam per teisingus ir nuolatinius, laisvus, visuotinus ir lygiateisius bei slaptus rinkimus, per kuriuos būtų užtikrinamas laisvas tautos valios reiškimas,
· pliuralistinę politinių partijų ir organizacijų sistemą,
· teisinės valstybės principų laikymąsi,
· galių atskyrimą ir teismų nepriklausomumą,
· viešojo valdymo skaidrumą ir atskaitingumą,
· laisvą, nepriklausomą ir pliuralistinę žiniasklaidą;
F. kadangi, kaip teigiama Tūkstantmečio deklaracijoje, demokratinis ir dalyvavimu pagrįstas valdymas, grindžiamas tautos valia, gali geriausiai užtikrinti vyrų ir moterų teisę oriai gyventi ir auginti savo vaikus, nealkstant ir nebijant prievartos, priespaudos ar neteisybės;
G. kadangi vyrų ir moterų gebėjimas vienodomis teisėmis dalyvauti politiniame gyvenime ir sprendimų priėmimo procese yra būtina tikros demokratijos sąlyga,
H. kadangi demokratija, vystymasis ir pagarba visoms žmogaus teisėms, įskaitant ekonomines, socialines ir kultūrines teises yra vienas nuo kito priklausantys ir vienas kitą stiprinantys dalykai,
I. kadangi demokratija taip pat aiškiai susijusi su saugumu, kaip tai pripažinta Europos saugumo strategijoje, kurioje teigiama, kad „gero valdymo skatinimas, socialinių ir politinių reformų rėmimas, kova su korupcija ir piktnaudžiavimu valdžia, teisinės valstybės užtikrinimas ir žmogaus teisių apsauga yra geriausios priemonės siekiant sustiprinti tarptautinę tvarką“,
J. kadangi Europos Sąjunga turi daug priemonių (nuo politinio dialogo ir diplomatinių iniciatyvų iki specialių finansinių ir techninio bendradarbiavimo priemonių), kuriomis remia demokratiją visame pasaulyje,
K. kadangi Europos Sąjungos išorės finansinės priemonės, pvz., vystomojo bendradarbiavimo priemonė, Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė (EKPP) ir stabilumo priemonė, – visos suteikia didelių galimybių remti demokratinį valdymą ir institucijų pajėgumų kūrimą,
L. kadangi Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė – pagrindinė finansinės paramos priemonė žmogaus teisių ir demokratijos srityje, kurios taikymo sritis – visas pasaulis, kuri gali būti taikoma be šalies šeimininkės sutikimo ir kuri tiesiogiai remia pilietinės visuomenės organizacijas; taip pat kadangi ES rinkimų stebėjimo misijos, finansuojamos pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę, yra esminė ES indėlio į demokratinių institucijų kūrimą dalis,
M. kadangi pilietinė visuomenė gali atlikti labai svarbų vaidmenį prisidedant prie ES demokratijos stiprinimo išorės santykiuose pastangų, pavyzdžiui, galima paminėti savanorių indėlį į taikos palaikymo ir demokratijos stiprinimo programas,
N. kadangi reikia geresnės paramos demokratijai, kurią dabar teikia ES, apžvalgos, susijusios su tuo, kaip veiksmingai visos ES paramos demokratijai priemonių visuma taikoma šalyse partnerėse visame pasaulyje ir kaip šios skirtingos priemonės ir veikėjai veikia bei kaip jie susiję;
O. kadangi 2004 m. EP pranešime dėl Komisijos komunikato dėl valdymo ir vystymosi pabrėžta, kad „svarbu tęsti rinkimų ir parlamentų reformas, o ne tik kurti daugiapartines rinkimų sistemas, užtikrinti platesnę ir veiksmingesnę gyventojų politinę veiklą“[1],
1. sutinka su požiūriu, kad siekiant ES paramą demokratijos kūrimui visame pasaulyje ir, visų svarbiausia, demokratinių vertybių ir pagarbos žmogaus teisėms puoselėjimą, padaryti veiksmingesnį, reikalingas nuoseklesnis ir vientisesnis pagrindas;
2. palankiai vertina ES pirmininkavusios ir dabar pirmininkaujančios valstybių narių pastangas, susijusias su įvairiems ramsčiams priskiriama demokratijos stiprinimo išorės santykiuose iniciatyva, kuria siekiama plėtoti atitinkamą politiką ir stiprinti jos įgyvendinimą bei veiksmų koordinavimą, taip pat pabrėžia, kad šioje srityje reikalingi tvarūs veiksmai ir kad jie turi būti įtraukti į 2009 m. lapkričio mėn. Tarybos išvadas;
3. rekomenduoja į Tarybos išvadas įtraukti konkrečius praktinius pasiūlymus, kaip gerinti demokratijos paramos koordinavimą ES užsienio, žmogaus teisių ir vystymosi politikos priemonių srityse;
4. dar kartą pakartoja, kad demokratizacija ir geras valdymas nėra tik savaiminiai tikslai, bet kad jie taip pat labai svarbūs mažinant skurdą, siekiant tvaraus vystymosi, kuriant taiką ir stabilumą; demokratija, kaip matyti iš ES vidinės integracijos pažangos, padeda užtikrinti ne tik politines ir pilietines teises, bet ir ekonomines, kultūrines ir socialines teises, įskaitant solidarumą;
5. mano, kad įtvirtinant demokratiją ir demokratinius procesus trečiosiose šalyse sukuriamos geriausios perspektyvos, susijusios su veiksmingos politikos pasaulinės reikšmės klausimais, kurie taip pat svarbūs ES piliečiams, plėtojimu; taip pat pabrėžia, kad demokratinės sistemos gali, pavyzdžiui padėti veiksmingiau kovoti su tarptautiniu nusikalstamumu, nelegalia imigracija ir prekyba žmonėmis, apsaugoti aplinką, išlaikyti atvirą pasaulio prekybos sistemą ir užtikrinti tvarų ir konkurencingą energijos tiekimą;
6. rekomenduoja, kad ES, siekdama stiprinti suderintus pasaulinio lygmens veiksmus, kuriais stiprinama demokratija, viešai pripažintų JT Generalinės Asamblėjos 2005 m. pateiktą demokratijos apibrėžtį kaip atskaitos tašką savo pačios vykdomiems demokratizacijos veiksmams;
7. pabrėžia, kad demokratija negali būti eksportuojama ar primetama iš išorės ir atkreipia dėmesį į tai, kad ES yra įsipareigojusi nuolat ginti šalių partnerių vystymosi strategijų ir programų savarankiškumo principą, taip pat pripažįsta, kad ES turi daug priemonių šiems procesams remti ir kad šios priemonės atitinka kiekvienos šalies ypatingą padėtį;
8. siūlo, kad Taryba ir Komisija atliktų nuoseklią ir išsamią visos ES paramos demokratijai analizę pasirinktose šalyse partnerėse ir taip sudarytų sąlygas pateikti praktinių rekomendacijų;
9. rekomenduoja, kad Taryba ir Komisija atlikdamos savo paramos demokratijai veiksmus įgyvendintų Paryžiaus deklaraciją ir Akros veiksmų planą dėl pagalbos veiksmingumo, taip pat siūlo, visų pirma, rengti bendrus ES demokratijos vertinimus ir bendrus ES planus bei dalytis užduotis siekiant padidinti ES paramos demokratijai poveikį ir matomumą;
10. siūlo Komisijai į šalių strategijos dokumentus sistemingai įtraukti skyrių apie demokratijos padėtį ir prireikus įtraukti paramos demokratijai aspektą į bendradarbiavimo su šalimis partnerėmis programas;
11. pabrėžia, kad reikia geriau koordinuoti pagal įvairias išorines finansines priemones vykdomą veiklą siekiant visiškai išnagrinėti geografinių ir teminių priemonių papildomumą;
12. ragina Tarybą ir Komisiją, prieš pradedant įgyvendinti naujas demokratijos stiprinimo iniciatyvas, rengti plataus masto visa apimančias konsultacijas su visų ES valstybių narių ir trečiųjų valstybių suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant institucinius, regionų ir vietos lygmens veikėjus;
13. ragina Komisiją sistemingiau įtraukti demokratines institucijas, visų pirma, parlamentus, į konkrečioms šalims skirtų priemonių, pvz., ES ir atitinkamos šalies susitarimų, taip pat šalies strategijos dokumentų, rengimą ir įgyvendinimą;
14. ragina Komisiją svarstyti galimybę įkurti savanorišką taikos palaikymo korpusą, atsižvelgiant į teigiamą Europos savanorių tarnybos patirtį;
15. pabrėžia, kad ES parama demokratijai turi būti visa apimanti, o ją teikiant turi būti apimami visi į JT Generalinės Asamblėjos 2005 m. rezoliuciją įtraukti klausimai, taip pat turi būti laikomasi ilgalaikės strategijos;
16. džiaugiasi svariu ES rinkimų stebėjimo misijų indėliu stiprinant demokratinius procesus, didinant pagarbą žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms, geram valdymui ir teisinei valstybei, ypač stiprinant rinkimų procesus visame pasaulyje, tačiau pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog po rinkimų vykdoma politika būtų nuosekli, t. y. būtų siekiama, kad vystymosi pagalba derėtų su demokratijos principais ir demokratinio valdymo vertybėmis;
17. pabrėžia, kad ES demokratijos stiprinimo pastangos turėtų būti sistemingesnės siekiant ypatingą dėmesį skirti išrinktų atstovų, politinių partijų ir nepriklausomos žiniasklaidos priemonių vaidmeniui;
18. rekomenduoja, siekiant nuolat stiprinti demokratiją, teisinę valstybę ir tinkamą valdymą, parengti apibrėžtą naujai ir demokratiškai išrinktų parlamentų rėmino strategiją;
19. patvirtina savo pasiryžimą ne tiesiogiai, o per savo Parlamentinės demokratijos skatinimo biurą prisidėti prie demokratinių procesų stiprinimo ir dažniau stebėti rinkimus ir tolesnius po rinkimų ES stebėjimo misijų veiksmus ir ugdyti parlamentinius gebėjimus;
20. ragina Komisijos delegacijas bendradarbiauti su Parlamentinės demokratijos skatinimo biuru, kai svarstomos arba pradedamos įgyvendinti parlamentinės paramos programos;
21. pabrėžia, kad steigiant būsimą Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir kuriant jos veiklos strategiją svarbu, jog būtų siekiama tikslo už ES ribų puoselėti demokratines vertybes ir pagarbą žmogaus teisėms;
22. siūlo įtraukti veiksmų planą į lapkričio mėn. Tarybos išvadas ir numatyti iki 2010 m. pabaigos atlikti pažangos peržiūrą;
23. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.