PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl smurto prieš moteris panaikinimo
16.11.2009
pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį
Eva-Britt Svensson Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto vardu
B7‑01939/2009
B7‑0139/2009
Europos Parlamento rezoliucija dėl smurto prieš moteris panaikinimo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų teisinių priemonių žmogaus teisių ir ypač moterų teisių klausimais, pvz., JT Chartijos, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, tarptautinės konvencijos dėl pilietinių ir politinių teisių ir dėl ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių, Konvencijos dėl kovos su prekyba žmonėmis ir jų išnaudojimo prostitucijos versle, Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW) ir jos fakultatyvinio protokolo bei Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį ir baudimą, nuostatas,
– atsižvelgdamas į kitas JT priemones dėl smurto prieš moteris, pavyzdžiui, į 1993 m. birželio 25 d. Vienos deklaraciją ir veiksmų programą[1], į 1993 m. gruodžio 20 d. Deklaraciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo[2], 2003 m. gruodžio 22 d. rezoliuciją dėl smurto prieš moteris šeimoje panaikinimo[3], 2003 m. sausio 30 d. rezoliuciją dėl nusikaltimų prieš moteris dėl garbės panaikinimo[4], 2004 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl smurto prieš moteris šeimoje panaikinimo[5], 1998 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl nusikaltimo ir baudžiamosios teisės prevencijos priemonių, taikomų siekiant panaikinti smurtą prieš moteris[6], JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro specialiųjų pranešėjų pranešimus dėl smurto prieš moteris bei Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto Bendrąją rekomendaciją Nr. 19[7],
– atsižvelgdamas į veiksmų programą, priimtą 1995 m. rugsėjo 15 d. ketvirtojoje Pasaulinėje moterų konferencijoje, vykusioje Pekine, ir į savo rezoliucijas – 2000 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl Pekino veiksmų programos įgyvendinimo ir 2005 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų po Ketvirtosios pasaulinės konferencijos moterų klausimais – veiksmų programa (Pekinas+10) [8],
– atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus 2006 m. liepos 6 d. pranešimą „Nuodugnus visų formų smurto prieš moteris tyrimas“ [9],
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 30 d. Jungtinių Tautų rezoliuciją dėl pastangų panaikinti visų formų smurtą prieš moteris suintensyvinimo[10],
– atsižvelgdamas į JT rezoliuciją 2003/4515[11],
– atsižvelgdamas į Tarpparlamentinės sąjungos rezoliuciją dėl parlamentų vaidmens kovojant su smurtu prieš moteris[12],
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio 11 d. rezoliuciją dėl moterų žudymo Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje ir Europos Sąjungos vaidmenį kovoje su šiuo reiškiniu[13],
– atsižvelgdamas į savo 1997 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl poreikio Europos Sąjungos mastu pradėti kampaniją dėl smurto prieš moteris visiško netoleravimo[14],
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl esamos kovos su smurtu prieš moteris padėties ir tolimesnių veiksmų[15],
– atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl moterų lyties organų žalojimo[16],
– atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 1 d. E.B. Svensson Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto vardu Tarybai ir Komisijai pateiktus klausimus dėl smurto prieš moteris panaikinimo (O-0096/2009, O-0097/2009),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį straipsnį,
A. kadangi JT Pekino veiksmų programoje smurtas prieš moteris apibrėžiamas kaip bet koks smurtinis veiksmas lyties pagrindu, kuriuo moteriai padaroma ar galima padaryti fizinę, seksualinę arba psichologinę žalą ar sukelti kančių, įskaitant grasinimus atlikti tokius veiksmus, prievartą arba savavališką laisvės atėmimą,
B. kadangi JT Pekino veiksmų programoje teigiama, kad smurtas prieš moteris yra istoriškai nelygių moterų ir vyrų galios santykių išraiška ir kad dėl to vyrai ėmė valdyti ir diskriminuoti moteris ir trukdyti visiškai atsiskleisti jų gebėjimams,
C. kadangi vyrų smurtas prieš moteris yra ne tik visuomenės sveikatos problema, bet taip pat moterų ir vyrų nelygybės, kuri yra sritis, kurioje ES suteikti įgaliojimai imtis veiksmų, klausimas,
D. kadangi vyrų ir moterų lygybė yra vienas iš svarbiausių ES principų, įtvirtintų EB sutartyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,
E. kadangi vyrų smurtas prieš moteris yra žmogaus teisių – teisės į gyvybę, saugumą, orumą ir fizinę bei protinę darną, teisės į lytinį ir reprodukcinį pasirinkimą ir sveikatą – pažeidimas,
F. kadangi vyrų smurtas prieš moteris yra kliūtis moterims dalyvauti socialinėje veikloje, politiniame ir viešajame gyvenime ir darbo rinkoje bei gali sumenkinti jų vaidmenį ir sąlygoti skurdą,
G. kadangi išimtiniais atvejais smurtas prieš moteris gali baigtis jų nužudymu,
H. kadangi smurtas prieš moteris drauge yra ir smurtas prieš vaikus ir veikia jų gerą psichologinę būseną ir visą gyvenimą,
I. kadangi smurtas prieš moteris motinas tiesiogiai arba netiesiogiai veikia jų vaikus ir turi ilgalaikį neigiamą poveikį jų emocinei ir psichinei sveikatai ir gali sukurti smurto ir prievartos ciklą, išliekantį per kartas,
J. kadangi vyrų smurtas prieš moteris yra struktūrinė ir visoje Europoje ir pasaulyje plačiai paplitusi problema – tai reiškinys, galintis paliesti aukas ir nusikaltėlius, neatsižvelgiant į išsilavinimą, pajamas ar socialinį sluoksnį ir susijęs su nelygiu moterų ir vyrų galios pasiskirstymu, būdingu mūsų visuomenei,
K. kadangi įvairios kultūros ir tradicijos pasižymi skirtingais smurto prieš moteris būdais ir kadangi moterų lytinių organų žalojimas, vadinamieji nusikaltimai dėl garbės bei priverstinės santuokos dabar yra ir ES tikrovė,
L. kadangi dėl karo, ginkluotų konfliktų, atstatymo darbų po konfliktų ir ekonomikos, finansų ir socialinių krizių didėja atskirų moterų ir moterų apskritai pažeidžiamumas dėl vyrų smurto prieš jas ir kadangi susidariusi padėtis neturėtų būti laikoma pateisinimu siekiant toleruoti vyrų smurtą,
M. kadangi prekyba moterimis seksualiniais ir kitokiais tikslais yra esminis moterų teisių pažeidimas ir daro žalą pačioms aukoms ir visai visuomenei,
N. kadangi dėl prostitucijos Europoje toleravimo didėja prekybos moterimis į Europą seksualiniais tikslais mastas ir populiarėja sekso turizmas,
O. kadangi palyginami duomenys apie skirtingus smurto prieš moteris būdus ES reguliariai nerenkami ir todėl sunku įvertinti tikrą šio reiškinio mastą ir rasti tinkamus šios problemos sprendimus,
P. kadangi nuo smurto lyčiu pagrindu nukentėjusių moterų skaičius kelia nerimą,
Q. kadangi dėl žiniasklaidos pateikiamo iškreipto vartotojiško moterų įvaizdžio mažėja pagarba žmogiškajam orumui,
R. kadangi veiksniai, dėl kurių nukentėjusios moterys nepraneša apie smurtą, yra ne tik ekonominė priklausomybė (tai dažna moterų atveju), bet ir visuomenės kultūra ir pareiškimai, kad vyrų smurtas prieš moteris yra privatus dalykas arba kad moterys dažnai esą pačios kaltos dėl smurto,
S. kadangi dažnai dėl įvairių sudėtingų psichologinių, finansinių, socialinių ir kultūrinių priežasčių moterys nepraneša apie vyrų smurtą prieš jas ir kartais jos nesiryžta pranešti dėl nepasitikėjimo policija, teisine sistema ir socialinėmis bei medicinos tarnybomis,
T. kadangi Parlamentas dažnai prašė paskelbti Europos visų formų smurto prieš moteris panaikinimo metus,
U. kadangi Jungtinės Tautos lapkričio 25 d. paskelbė Tarptautine smurto prieš moteris panaikinimo diena ir kadangi 2009 m. gruodžio mėn. Europos Parlamente vyks tarptautinis seminaras smurto prieš moteris tema,
V. kadangi reikia nedelsiant pateikti išsamią teisinę priemonę, skirtą kovai su visų formų moterų diskriminacija Europoje, įskaitant prekybą moterimis,
1. ragina valstybes nares patobulinti nacionalinius kovos su smurtu prieš moteris įstatymus ir politiką, visų pirma parengti išsamias nacionalines kovos su smurtu prieš moteris veiksmų programas, grindžiamas lyčių lygybės įtakos smurtui tyrimu ir valstybių narių pagal tarptautines sutartis prisiimtais įsipareigojimais panaikinti visų formų smurtą prieš moteris, į programas taip pat turėtų būti įtrauktos konkrečios vyrų smurto prevencijos, aukų apsaugos ir nusikaltėlių baudžiamojo persekiojimo priemonės;
2. ragina valstybes nares pagal atitinkamas programas ir finansavimo sistemas teikti pagalbą savanoriškoms institucijoms ir organizacijoms, kurios siūlo pastogę ir psichologinę pagalbą nuo smurto nukentėjusioms moterims, kad jos, be visa kita, galėtų grįžti į darbo rinką ir taip vėl atgautų savo žmogiškąjį orumą;
3. ragina Komisiją pateikti Tarybai ir Parlamentui tikslingą ir nuoseklesnę ES kovos su visų smurtu prieš moteris politikos programą, kaip numatyta Europos Komisijos moterų ir vyrų lygybės gairėse, įtraukti į Lygių moterų ir vyrų galimybių veiksmų programą 2011–2016 m. kovos su smurtu prieš moteris priemones, taip pat konkrečias visų formų smurto prevencijos, aukų apsaugos ir nusikaltėlių persekiojimo priemones ir užtikrinti, kad vykdant visų sričių politiką būtų atliekama vyrų smurto prieš moteris poveikio lyčių lygybei analizė ir kad valstybės narės imtųsi darnių, ryžtingų ir nuoseklių atsakomųjų veiksmų, kad būtų panaikintas visų formų smurtas;
4. ragina Komisiją numatyti naujas priemones, skirtas kovai su smurtu prieš moteris;
5. ragina Komisiją rengti specialią aukšto lygio konferenciją, kurioje dalyvautų politinių organizacijų, pilietinės visuomenės, socialinių organizacijų ir kitų institucijų atstovai, siekiant paspartinti nuoseklesnės kovos su visų formų smurtu prieš moteris politikos plėtojimo procesą;
6. prašo ES užtikrinti visoms smurto aukoms, įskaitant prekybos žmonėmis aukas, teisę gauti pagalbą ir paramą nepaisant aukos pilietybės ir užtikrinti nuo smurto namuose nukentėjusių moterų apsaugą, kurių teisinis statusas gali priklausyti nuo jų partnerystės;
7. ragina ES nustatyti priemones, kurias taikant būtų siekiama užtikrinti, kad į visus teisės aktus ir politikos kryptis, kurias įgyvendinant siekiama užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir kovoti su ja, būtų įtraukta lyčių lygybės poveikio prekybai žmonėmis analizė, taip pat ragina šalinti esmines smurto priežastis taikant prevencines priemones, kaip antai, sankcijos, švietimas ir informavimo kampanijos;
8. pabrėžia, kad vis dar laukia Komisijos teisės aktų dėl smurto lyties pagrindu ir smurto prieš moteris tyrimo rezultatų;
9. prašo valstybių narių ir Komisijos užtikrinti, kad smurtą patyrusios moterys galėtų veiksmingai naudotis teisine pagalba ir apsaugos priemonėmis nepaisant jų pilietybės ir to, kaip jos dalyvauja policijos institucijų atliekamose tyrimuose;
10. ragina Tarybą ir Komisiją parengti teisinę kovos su visų formų smurtu prieš moteris, įskaitant prekybą moterimis, bazę;
11. ragina Komisiją pradėti rengti pasiūlymą dėl išsamios direktyvos dėl kovos su visų formų smurtu prieš moteris;
12. reikalauja, kad valstybės narės ir Komisija imtųsi kovos su smurtu prieš moteris veiksmų, ypač taikyti prevencijos priemones ir vykdyti visuomenės sąmoningumo didinimo kampanijas įvairių formų, kurias gali įgyti smurtas prieš moteris, klausimu;
13. ragina valstybes nares ir Komisiją imtis suderintų veiksmų, įskaitant visuomenės sąmoningumo didinimo ir informacines kampanijas buitinio smurto tema ir strategijas, skirtas keisti socialinius moterų stereotipus visuomenėje, naudojant švietimą ir žiniasklaidą, taip pat skatinti keistis pažangiąja patirtimi;
14. ragina Komisiją ir valstybes nares tarptautiniu lygmeniu spręsti smurto prieš moteris problemą ir atkreipti dėmesį į su lytimi susijusius žmogaus teisių pažeidimų aspektus, visų pirma, kai tai susiję su jau įsigaliojusiais dvišaliais asociacijos ir tarptautinės prekybos susitarimais arba derybomis dėl šių susitarimų;
15. turėdamas tai mintyje, apgailestauja, kad reikšmingi lyčių lygybės aspektai neįtraukti į privalomus poveikio tvarumui vertinimus, kurie atliekami prieš pasirašant tokius susitarimus, kad neaptariama lytinės prievartos problema ir kad neparengtas priemonių, kurios būtų skirtos lyčių lygybės poveikiui įvertinti, rinkinys, taigi ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl šios problemos sprendimo;
16. kviečia valstybes nares tinkamai atsižvelgti į specifinę kai kurių grupių moterų, kurios dažniausiai patiria smurtą, pvz., mažumoms priklausančių moterų, imigrančių, moterų pabėgėlių, kaimo vietovėse ar atokiose bendruomenėse skurdžiai gyvenančių moterų, prieglaudose ar įkalinimo įstaigose laikomų moterų, mergaičių, lesbiečių, neįgalių ir vyresnio amžiaus moterų, padėtį;
17. prašo valstybes nares sustiprinti lytinio smurto prieš jaunus asmenis prevencijos veiksmus, vykdomus švietimo srityje, ir gerinti suinteresuotų asmenų ir su šiuo reiškiniu susijusių sričių, pvz., šeimos, mokyklos, viešosios erdvės ir žiniasklaidos, bendradarbiavimą;
18. turėdamas mintyje Komisijos veiklą, susijusią su įmonių socialine atsakomybe, taip pat ragina ją atkreipti dėmesį į tarptautinius smurto prieš moteris aspektus, visų pirma tais atvejais, kai Europos įmonės vykdo veiklą eksportui skirtos gamybos zonose;
19. pabrėžia visų su moterimis, tapusiomis vyrų smurto aukomis, dirbančių asmenų, įskaitant teisinės sistemos ir teisėsaugos atstovus, ypač policijos, teisingumo, socialinių ir teisės tarnybų, darbo rinkos, darbdavių organizacijų ir profesinių sąjungų apmokymų svarbą;
20. ragina parengti priemones, kurios padėtų nuo smurto lyties pagrindu arba prekybos žmonėmis tinklų nukentėjusioms moterims pasinaudoti nemokama teisine pagalba, kad jos galėtų apginti savo teises visoje Sąjungoje; pabrėžia, kad reikia gerinti teisininkų bendradarbiavimą ir keitimąsi pažangiąja patirtimi kovojant su diskriminacija ir smurtu lyties pagrindu ir rasti būdų, kaip pašalinti kliūtis siekiant pripažinti teisės aktus, įskaitant už smurtą lyties pagrindu paskelbtus nuosprendžius ir smurtaujančių vyrų veiksmų apribojimo orderius, kitose valstybėse narėse;
21. teigiamai vertina tai, kad kai kuriose valstybėse narėse buvo įsteigti specialūs teismai, kuriuose nagrinėjamos smurto prieš moteris bylos, ir ragina valstybes nares toliau įgyvendinti šią iniciatyvą;
22. ragina Europos nuosprendžių registrų informacinėje sistemoje (ECRIS) aiškią vietą skirti įrašams apie smurtinius nusikaltimus lyties pagrindu;
23. ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiaujant su Europos lyčių institutu parengti bendrą statistinių duomenų apie smurtą prieš moteris, ypač apie smurtą prieš mažametes ir apie mirties, kilusios dėl smurto šeimoje ar tarp artimųjų, atvejų, rinkimo sistemą siekiant visoje ES gauti palyginamus duomenis smurtą prieš moteris;
24. ragina valstybes nares seksualinį smurtą ir išžaginimą santuokoje ir neformaliuose intymiuose santykiuose, arba kai smurtauja giminaičiai vyrai, pripažinti nusikaltimu tais atvejais, kai auka nedavė sutikimo, ir užtikrinti, kad smurtautojai būtų persekiojami ir jokios nuorodos į kultūrines arba religines tradicijas nebūtų suprantamos kaip lengvinančios aplinkybės smurto prieš moteris, moters lytinių organų žalojimo ar vadinamųjų nusikaltimų garbei atvejais;
25. atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse įgyvendinama politika, pagal kurią seksualinį smurtą poroje, ypač šeiminį smurtą, siekiama pripažinti nusikaltimu; prašo valstybių narių išnagrinėti šios politikos rezultatus norint Europos lygmeniu keistis pažangiąja patirtimi;
26. ragina valstybes nares imtis deramų priemonių moterų lytinių organų žalojimui nutraukti; nurodo, kad Bendrijoje gyvenantys imigrantai turėtų žinoti, kad moterų lytinių organų žalojimas yra sunkus moterų sveikatos sutrikdymas ir žmogaus teisių pažeidimas; ragina valstybes nares arba įgyvendinti specialias teisės nuostatas dėl moterų lytinių organų žalojimo, arba priimti atitinkamus įstatymus ir baudžiamąja tvarka persekioti visus asmenis, žalojančius lytinius organus;
27. ragina ES užtikrinti teisę vyrų smurto prieš moteris aukoms gauti pagalbą ir paramą;
28. ragina valstybes nares nedelsiant ištirti ypač šiurkščius romų moterų žmogaus teisių pažeidimus, nubausti jų skriaudėjus, o prievartinės sterilizacijos aukoms išmokėti deramo dydžio kompensacijas;
29. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir JT Generaliniam Sekretoriui.
- [1] Priimta 1993 m. birželio 14-25 d. Pasaulinėje konferencijoje dėl žmogaus teisių.
- [2] JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija 48/104.
- [3] JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija 58/147.
- [4] JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija 57/179.
- [5] Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/RES/58/147.
- [6] JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija 52/86.
- [7] Priimta 1992 m. per CEDAW 11-ąją sesiją.
- [8] OL C 59, 2000 12 18, p. 258.
- [9] A/61/122/Add.1.
- [10] JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija 61/143.
- [11] Žmogaus teisių komiteto rezoliucija 2003/45.
- [12] Rezoliucija priimta 114-osios asamblėjos metu (Nairobis, 2006 m. gegužės 12 d.).
- [13] OL C 227 E, 2005 12 15, p. 140.
- [14] OL C 304, 1997 10 6, p. 55.
- [15] OL C 288 E, 2006 11 25, p. 66.
- [16] Priimti tekstai, P6_TA(2009)0161.