PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl kilmės žymėjimo
18.11.2009
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Cristiana Muscardini, Daniel Caspary, Georgios Papastamkos, Pablo Zalba Bidegain PPE frakcijos vardu
Robert Sturdy ECR frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0142/2009
B7‑0145/2009
Europos Parlamento rezoliucija dėl kilmės žymėjimo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 980/2005 dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo,
– atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje,
– atsižvelgdamas į Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT 1994 m.) IX straipsnį ir XXIV straipsnio 5 dalį,
– atsižvelgdamas į 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2913/92 nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą ir į 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 2454/93 išdėstantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas,
– atsižvelgdamas į 1983 m. kovo 28 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 918/83, nustatantį Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą,
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies nuorodos (2005/0254 (ACC)),
– atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 9 d. Rezoliuciją dėl Europos MVĮ tarptautinės prekybos vaidmens sustiprinimo,
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl kilmės žymėjimo,
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. gruodžio 11 d. rašytinę deklaraciją dėl tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų produktų kilmės žymėjimo,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi šiuo metu ES nėra suderintų kilmės žymėjimo nuostatų ar vienodos praktikos; kadangi tai, kad yra valstybių narių galiojančių teisės aktų neatitikimų, ir tai, kad nėra aiškių Bendrijos šios srities taisyklių, lemia teisinės bazės nevientisumą,
B. kadangi draudžiama numatyti nacionalines priemones, būtų privaloma žymėti iš kitų valstybių narių importuotas prekes, tačiau toks privalomojo žymėjimo draudimo nėra prekėms, importuojamoms iš trečiųjų šalių,
C. kadangi nemažai svarbių ES prekybos partnerių, pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos, Kinija, Japonija ir Kanada nustatė privalomą prekės kilmės žymėjimą,
D. kadangi Lisabonos programoje ES nustatė tikslą stiprinti Europos ekonomiką, inter alia, gerinant ES konkurencingumą pasaulio ekonomikoje; kadangi konkurencija gali būti laikoma sąžininga tik tada, kai šioje rinkoje veikiama laikantis gamintojams, eksportuotojams ir importuotojams aiškių taisyklių,
E. kadangi taikant kilmės žymėjimo sistemą siekiama sudaryti galimybę ES vartotojams aiškiai žinoti produktų, kuriuos jie perka, kilmės šalį; kadangi, vartotojai galės šiuos produktus vertinti pagal socialinius, aplinkos ir saugos standartus, siejamus su šia šalimi,
F. kadangi pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, pagal kurį siekiama pradėti taikyti privalomą kilmės žymėjimo sistemą tam tikriems iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą importuojamiems produktams, pavyzdžiui, tekstilei, juvelyriniams dirbiniams, drabužiams, avalynei, odai, lempoms ir jų instaliacijoms, stiklo dirbiniams, keramikos gaminiams ir rankinėms, nes nuoroda „pagaminta ...“ suteikia galutiniams vartotojams svarbios ir vertingos informacijos renkantis prekę,
G. kadangi yra itin svarbu užtikrinti, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos pagrindinių partnerių, kurie jau taiko kilmės žymėjimą, gamintojams ir vartotojams,
H. kadangi 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Taryba ir Europos Parlamentas šioje srityje turės vienodas galias; kadangi bus taikoma Lisabonos sutarties 207 straipsnyje numatyta įprastinė teisėkūros procedūra,
1. pakartoja, kad siekiant vartotojų apsaugos reikia priimti skaidrias ir nuoseklias prekybos, įskaitant kilmės žymėjimo, taisykles;
2. ragina Komisiją ir Tarybą imtis visų priemonių siekiant užtikrinti vienodas prekybos sąlygas su tais partneriais, kurie įgyvendino kilmės žymėjimo reikalavimus;
3. ragina Komisiją ir Tarybą įkurti tinkamus muitinės stebėjimo ir įgyvendinimo mechanizmus;
4. ragina valstybes nares šiuo klausimu nuosekliai laikytis Bendrijos požiūrio, nes tai padėtų ES vartotojams teikti išsamesnę ir tikslesnę informaciją;
5. ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis imtis ryžtingų veiksmų ginant vartotojų teises ir teisėtus lūkesčius, kai yra įrodymų, kad buvo padirbinėjamos prekės ir (arba) sukčiaujama arba ne ES gamintojai ir importuotojai naudoja klaidinančius ar apgaulingus kilmės ženklus;
6. mano, kad pagal Lisabonos sutartyje numatytą įprastinę teisėkūros procedūrą Parlamento ir Tarybos konsultacijos ir keitimasis nuomonėmis turėtų oficialiai prasidėti nuo 2009 m. gruodžio 1 d. ir kad bet koks tolesnis atidėliojimas darytų didelę žalą piliečių teisėms, socialinių veiksnių interesams ir laisvai rinkai;
7. ragina Komisiją nekeisti savo pasiūlymo ir jį pakartotinai pateikti Parlamentui pagal Lisabonos sutarties 207 straipsnį iš karto po to, kai Sutartis įsigalios;
8. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.