PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimo klimato kaitos klausimu rezultatų
2.2.2010
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Corinne Lepage, Jens Rohde, Lena Ek, Chris Davies, Fiona Hall, Gerben‑Jan Gerbrandy ALDE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0064/2010
B7‑0066/2010
Europos Parlamento rezoliucija dėl Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimo klimato kaitos klausimu rezultatų
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 1992 m. Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) ir Kioto protokolą,
– atsižvelgdamas į Balio veiksmų planą (Sprendimas Nr. 1/COP 13),
– atsižvelgdamas į neseniai Kopenhagoje vykusią 15-ąją konferenciją (COP 15),
– atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES strategijos Kopenhagos konferencijoje klimato kaitos klausimu,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi daugiau nei 100 valstybių vadovų, dalyvavusių konferencijoje, neužtikrino, kad Kopenhagoje būtų sudarytas susitarimas,
B. kadangi pagal nuolat kaupiamus mokslinių tyrimų duomenis matyti, kad klimato kaita vyksta sparčiau nei buvo manyta, ir kadangi naujausi duomenys buvo paskata daugiau nei100-ui valstybių reikalauti, kad siektume sumažinti visuotinį klimato atšilimą ir temperatūra nepakiltų daugiau negu 1,5° C laipsnio, palyginti su prieš industriją buvusia temperatūra (anksčiau buvo bendrai sutarta dėl 2° C lygio),
C. kadangi pagal JT procesą šioje techniškai ir politiškai jautrioje srityje iki šiol buvo neįmanoma spręsti šią pasaulinę klimato kaitos problemą, nes dėl konsensuso reikalavimo tapo neįmanoma suderinti besivystančių šalių reikalavimų ir išsivysčiusių šalių norų,
D. kadangi ES neturėtų leisti, kad jos pačios įsipareigojimai dėl klimato kaitos mažėtų, net jei kai kurie pagrindiniai mūsų derybų partneriai ir toliau nenori arba nepajėgia mažinti išmetamo teršalų kiekio,
E. kadangi JT proceso negalima atsisakyti, ES, atsižvelgdama į esamą padėtį, privalo koreguoti savo derybinę poziciją ir iš naujo nustatyti savo tikslus, kuriuos pateiks kitame JTBKKK susitikime Meksikoje,
1. pabrėžia, kad susitarimas, platintas Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimo pabaigoje, negali būti laikomas turinčiu teisinį statusą, nes jis nepasirašytas ir jame nėra jokių privalomų įsipareigojimų dėl išmetamų teršalų kiekio mažinimo arba dėl iš tiesų prasmingų tikrinimo, stebėsenos ir ataskaitų teikimo procedūrų;
2. dar kartą primena mūsų įsipareigojimą iki 2020 m. sumažinti išmetamų teršalų kiekį 20 proc., ir šis tikslas jau yra teisiškai privalomas, taip pat ketinimą siekti sumažinti išmetamų teršalų kiekį 30 proc., nors ir nėra atitinkamo teisiškai privalomo tarptautinio susitarimo; taip pat pabrėžia, kad dėl iniciatyvų propaguoti ir skatinti ekologiškos ekonomikos modelį, kurių imtasi Europos Sąjungoje, vis lengviau bus įvykdyti įsipareigojimą sumažinti išmetamų teršalų kiekį 30 proc.;
3. mano, kad nebus galima sudaryti privalomo tarptautinio susitarimo, jei ES, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kinija negalės susitarti dėl priimtinų išmetamų teršalų kiekio mažinimo tikslų ir dėl šio mažinimo stebėsenos, tikrinimo ir mažinimo ataskaitų teikimo sistemos; tiesioginis ES prioritetas turėtų būti darbas siekiant per artimiausius mėnesius dėl to susitarti;
4. kadangi JT dar nepateikė įvykdomo sprendimo dėl visuotinės grėsmės, kurią kelia klimato kaita, mano, kad ES turėtų plėtoti derybų procesą pradėdama panašius procesus, kuriuose dalyvautų didžiausi teršėjai, siekdama papildyti JT procesą ir užtikrinti prasmingą susitarimą prieš 16-ąją konferenciją klimato kaitos klausimu (angl. COP 16), kuri vyks Meksikoje;
5. mano, kad ES turėtų nedelsdama pradėti derybas su partneriais JAV, siekdama užtikrinti, kad kylanti anglies dioksido rinka JAV derėtų su mūsų pačių rinka ir taip būtų sukurta transatlantinė anglies dioksido rinka, kuri būtų pasaulinės anglies dioksido rinkos pirmtake; be to mano, kad turėtume sustiprinti savo anglies dioksido rinką, pvz., skatindami investicijas į mažai anglies dvideginio išmetančias technologijas, mažindami didžiausią leidžiamą išmetamųjų teršalų kiekį ir nustatydami mažiausią anglies dioksido kainą;
6. mano, kad susitikimas Meksikoje bus sėkmingas tik jei ES, JAV ir Kinija iš anksto aiškiai susitars; taigi mano, kad dvišales arba trišales derybas su Kinija reikėtų pradėti tik kai būsime sudarę išsamų sandėrį su JAV dėl išmetamo anglies dioksido kiekio sumažinimo;
7. taip pat tiki, kad Meksikoje bus galima sudaryti susitarimą tik jei didžiausi teršėjai galės susitarti iki lapkričio mėn.; mano, kad ekonominiu požiūriu įtakingiausių šalių forumas būtų tinkamiausia tokių derybų vieta, nes šiame forume atstovaujami svarbiausi anglies dioksido gamintojai;
8. apgailestauja, kad Kinija nesutiko, jog būtų nustatyti ilgalaikiai išmetamų teršalų kiekio mažinimo tikslai nors išsivysčiusioms šalims; ragina Kiniją visų pirma pripažinti savo atsakomybę besivystančių šalių atžvilgiu, nes tikimasi, kad jos patirs didžiausias klimato kaitos pasekmes;
9. pabrėžia, kad ES turėtų dalyvauti kaip vieningas blokas visuose būsimuose JT susitikimuose klimato kaitos klausimu (kaip daroma Pasaulio prekybos organizacijoje), o ne leisti, kad derybų metu būtų skelbiamos įvairios nacionalinės pozicijos;
10. pabrėžia, kad svarbu investuoti į naujas ekologiškas technologijas, ypač šiais nuosmukio laikais; taip pat mano, kad veiksmingas energijos vartojimas, energija iš atsinaujinančių šaltinių ir anglies dioksido surinkimas ir saugojimas galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį mažinant išmetamo anglies dioksido kiekį;
11. ragina Komisiją užtikrinti, kad mūsų indėlis į naujai įsteigtą Kopenhagos ekologinį klimato fondą būtų priedas prie kitos paramos vystymuisi, taip pat pateikia pasiūlymus, susijusius su mūsų įnašo šaltiniais ir visiems projektams, kurie būtų finansuojami iš šio fondo, pageidautinai taikomais kriterijais;
12. atkreipia dėmesį į augantį visuomenės sąmoningumą klimato kaitos poveikio besivystančiose šalyse, o taip pat ir sparčiai besivystančios ekonomikos šalyse, pvz., Kinijoje, klausimais; ragina plėtoti dialogą, ypač su mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis, mažų salų besivystančiomis valstybėmis ir Afrika, kuriuo būtų siekiama sudaryti privalomą tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos, kad būtų sumažintas klimato kaitos poveikis ir sušvelnintos numatomos pasekmės demografijai, visuomenės sveikatai, migracijai ir ekonomikai šiuose regionuose;
13. kadangi tai svarbiausia naujosios Komisijos politikos sritis, ragina Komisijos pirmininką užtikrinti, kad naujoji Komisijos narė, atsakinga už veiksmus klimato srityje, turėtų ir reikiamų išteklių, ypač pakankamai darbuotojų ir tinkamą biudžetą, kad galėtų skatinti kovos su klimato kaita programą visame pasaulyje;
14. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kinijos, Japonijos, Indijos, Brazilijos, Meksikos ir Pietų Afrikos Respublikos vyriausybėms ir Jungtinėms Tautoms.