PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Irano
3.2.2010
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Cornelia Ernst, Helmut Scholz GUE/NGL frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0078/2010
B7‑0086/2009
Europos Parlamento rezoliucija dėl Irano
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 12 d. vykusius prezidento rinkimus ir po jų Irane kilusius neramumus,
– atsižvelgdamas į Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) valdybos 2009 m. lapkričio 27 d. priimtą rezoliuciją dėl Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties (BGNS) garantijų susitarimo ir atitinkamų JT Saugumo Tarybos rezoliucijų Nr. 1737 (2006), 1747 (2007), 1803 (2008) ir 1835 (2008) nuostatų vykdymo Irano Islamo Respublikoje,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irano, ypač į 2009 m. gegužės 7 d. ir spalio 22 d. rezoliucijas;
– atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 2009 m. spalio 29 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje,
– atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2009 m. gruodžio 10–11 d. deklaraciją,
– atsižvelgdamas į tai, kad Iranas atšaukė 2010 m. sausio 9–11 d. Teherane turėjusį vykti 4-ąjį Europos Parlamento ir Irano tarpparlamentinį susitikimą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
Dėl demokratijos ir žmogaus teisių
A. kadangi esama rimtų duomenų, kad birželio mėn. vykusius prezidento rinkimus sugadino masinis sukčiavimas, dėl kurio gilo didelis protesto judėjimas („Žaliasis judėjimas“) ir Irane bei už jo ribų vyko masinės demonstracijos bei neseniai tęsėsi kelis praėjusius mėnesius,
B. kadangi Irano saugumo pajėgos: Revoliucinė gvardija, „Basij“ milicija ir policija, reaguodamos į šią padėtį ėmėsi griežtų priemonių ir savavališkai sulaikė tūkstančius taikių protestuotojų ir disidentų, įskaitant studentus ir akademikus, moterų teisių gynėjus, teisininkus, žurnalistus, interneto dienoraščių autorius, dvasininkus ir žymius žmogaus teisių gynėjus, aiškiai siekdami įbauginti kritikus ir numalšinti pasipriešinimą;
C. kadangi, be to, saugumo pajėgos ėmė dar labiau bauginti religinėms mažumoms, pvz., bahajams ir sunitams, priklausančius asmenis ir vykdė kurdų, azerbaidžaniečių, beludžių ir arabų pilietinės visuomenės ir politikos veikėjų savavališkų areštų ir egzekucijų kampanijas,
D. kadangi dešimtys protestuotojų žuvo dėl saugumo pajėgų puolimų ar kalėjimuose ir kadangi tūkstančiai protestuotojų sulaikyti ir apie 300 aktyvistų vis dar tebelaikomi kalėjime; kadangi, kaip pranešama, daugelis sulaikytųjų kalėjimuose ir slaptose kalinimo patalpose mušami ir kankinami ir kai kuriais atvejais kenčia seksualinę prievartą; kadangi turimomis žiniomis šimtai demonstracijose dalyvavusių Irano piliečių bijodami represijos paliko šalį ir beviltiškai ieško prieglobsčio kaimyninėse šalyse ir Europoje;
E. kadangi 2010 m. pradžioje atlikus parlamentinį tyrimą nustatyta, kad prokuroro pavaduotojas Saeed Mortazavi buvo tiesiogiai atsakingas už bent trijų sulaikytųjų mirtį dėl kankinimų ir netinkamos priežiūros Kahrizako kalėjime,
F. kadangi 2010 m. sausio 28 d. įvykdyta mirties bausmė Mohammadui Rezai Ali-Zamani ir Arashui Rahmanipourui – tai pirmosios įvykdytos mirties bausmės, kurias oficialūs šaltiniai sieja su protesto judėjimu, nepaisant to, kad bent vienas iš šių asmenų, o galbūt abu, buvo įkalinti jau rinkimų metu, ir kadangi pranešama, jog bent devyniems žmonėms skirtos mirties bausmės dėl tariamų sąsajų su „Žaliuoju judėjimu“,
G. kadangi nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. teismai rengė parodomuosius daugybės garsių reformistų ir veikėjų, kurie buvo akivaizdžiai verčiami prisipažinti per televiziją, teismus, ir jiems skyrė ilgalaikio laisvės atėmimo ar net mirties bausmes;
H. kadangi gruodžio 27 d., paskutinę Ašūros šventės dieną, birželio mėn. vykusių prezidento rinkimų pagrindinio konkurento Miro Hosseino Mousavi 35-erių metų amžiaus sūnėnas Ali Mousavi siekiant įbauginti jo dėdę nušautas ir tyčia suvažinėtas mašina (tai yra neabejotini tyčinės žmogžudystės požymiai),
I. kadangi fizikas Masoud Ali Mohammadi nužudytas susprogdinus bombą ir daugelis mano, kad tai įspėjimas universiteto profesoriams ir studentams, nes, kaip pranešama, Masoud Ali Mohammadi atliko svarbų vaidmenį bandydamas įtikinti 400 kitų mokslininkų viešai palaikyti opozicijos lyderį M. Moussavi ir ragino savo studentus dalyvauti taikioje demonstracijoje po birželio mėn. rinkimų;
J. kadangi po gruodžio 27 d. vykusių demonstracijų Iranas apkaltino Vakarų vadovus neramumų kurstymu, išsiuntė du Jungtinės Karalystės diplomatus, 24 valandas nelaisvėje laikė Švedijos diplomatą ir apkaltino Vokietijos ambasados darbuotojus aktyviu protesto judėjimo rėmimu,
K. kadangi po rinkimų Irano valdžios institucijos pradėjo dideliu mastu ir dažnai slopinti tarptautinių radijo ir TV tinklų transliaciją bei blokuoti daugelį tarptautinių interneto svetainių, įskaitant „Facebook“ ir „Twitter“, taip pat vietos opozicijos svetaines ir judriojo ryšio telefonų paslaugas Teherane ir taip sukėlė transliacijos problemų Artimųjų Rytų šalių ir net Europos tinklams,
L. kadangi Rusijos ir Europos bendrovės Iranui tiekė reikalingas filtravimo ir transliacijos slopinimo priemones, kurių kai kurios gali net kelti pavojų netoli įrenginių esančių gyventojų sveikatai,
Dėl branduolinių technologijų
M. kadangi nesilaikydamas savo įsipareigojimų pagal Branduolinių ginklų neplatinimo sutartį Iranas Komo (angl. Qom) vietovėje nelegaliai pastatė sodrinimo įrenginį ir apie jo egzistavimą organizacijai TATENA pranešė tik praėjus daug laiko po statybų pradžios ir kadangi dėl šio taisyklių pažeidimo skatinamos spėlionės apie galimus kitus slaptus branduolinius įrenginius ir toliau keliamas nepasitikėjimas Irano teiginiais, kad šalies branduolinė programa yra tik civilio pobūdžio;
N. kadangi siekdamos išspręsti Irano branduolinės programos klausimą diplomatinėmis priemonėmis ES, JAV, Kinija ir Rusija pasiūlė įtraukiant agentūrą TATENA sudaryti susitarimą, pagal kurį silpnai prisodrintas Irano uranas būtų perkeltas į Rusiją ir Prancūziją siekiant jį transformuoti į kurą, kad jį galima būtų panaudoti Teherano medicinos mokslinių tyrimų reaktoriuje,
O. kadangi dėl to, kad Iranas atmetė šį pasiūlymą, Saugumo Taryboje vyksta diskusijos dėl sugriežtintų sankcijų Iranui,
Dėl demokratijos ir žmogaus teisių
1. išreiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad po įvykusio didelio masto sukčiavimo per 2009 m. birželio mėn. vykusius Irano prezidento rinkimus, parlamentas ar Aukščiausiasis vadovas A. Khamenei neatliko tyrimų, ir mano, kad prezidento Ahmedinejado kadencijos teisėtumas labai abejotinas, nepaisant to, kad jo išrinkimą patvirtino aukščiausiasis vadovas;
2. išreiškia susižavėjimą dešimtimis tūkstančių Irano piliečių, kurie toliau rizikuoja savo profesine karjera ir gyvybe siekdami daugiau laisvės ir daugiau demokratinių teisių Irano Islamo Respublikoje;
3. labai apgailestauja dėl to, kad Irano vyriausybė ir parlamentas nesugeba konstruktyviai atsakyti į jaunos, išsilavinusios ir dinamiškos Irano piliečių kartos, kurios ekonominio ir socialinio vystymosi viltys buvo gniaužiamos per ilgai, reikalavimus;
4. griežtai smerkia saugumo pajėgų vykdomą nuolatinį smurtą prieš taikius demonstracijų dalyvius ir vyriausybės kritikus, taip pat priverstinį laikraščių redakcijų ir žmogaus teisių organizacijų biurų uždarymą;
5. ragina Irano valdžios institucijas nedelsiant paleisti visus sulaikytuosius už taikų naudojimąsi savo teisėmis į žodžio ir susirinkimų laisvę ir atlikti tyrimus bei nubausti už disidentų šeimos narių, demonstracijų dalyvių ir sulaikytųjų žmogžudystes, prievartą ir kankinimus atsakingus vyriausybės tarnautojus ir saugumo pajėgų darbuotojus;
6. dar kartą ragina Irano teismus paskelbti mirties bausmės moratoriumą ir aiškiai uždrausti mirties bausmės vykdymą nepilnamečiams;
7. ragina Irano valdžios institucijas nedelsiant nutraukti per televiziją rodomų teismų praktiką ir ragina Irano parlamentą pakeisti tuos Irano teisės elementus, pagal kuriuos vyriausybei leidžiama neatsižvelgti į procesines teises, pvz., į teisiamųjų teisę būti tinkamai atstovaujamiems;
8. smerkia Irano valdžios institucijų pastangas cenzūruoti spaudą, slopinti radijo ir televizijos, pvz., kanalo „BBC“, transliacijas ir blokuoti internetą ir ragina ES ir jos valstybes nares Tarptautinėje telekomunikacijų sąjungoje aptarti šių metodų tarptautines pasekmes;
9. išsako griežtą kritiką, skiriamą tarptautinėms kompanijoms, ypač kompanijoms „Nokia“ ir „Siemens“ už tai, kad jos Irano valdžios institucijoms teikia reikalingą cenzūros ir sekimo technologiją, kurią naudojant Irano disidentai persekiojami ir sulaikomi;
Dėl branduolinių technologijų
10. labai apgailestauja dėl to, kad Irano vyriausybė vėl atmetė visas pastangas rasti kompromisą branduolinių technologijų klausimu ir dėl to, kad panašu, jog M. Ahmedinejado vyriausybė nori pasinaudoti šia tema siekdama nukreipti dėmesį nuo krizės šalies viduje;
11. ragina Iraną ir tas Artimųjų Rytų šalis, kurios svarsto investavimo į branduolinę energiją klausimą, nekartoti klaidos, kurią padarė daugelis ES valstybių narių plėtodamos pavojingas ir pasenusias technologijas; ragina šias šalis geriau plėtoti visas galimybes, kurias siūlo naujoviškos atsinaujinančios energijos technologijos, energijos vartojimo efektyvumo aspektai ir išsaugojimo metodai;
12. ragina rasti taikų politinį ginčo dėl Irano branduolinių programų sprendimą; dar kartą patvirtina, kad yra nusiteikęs prieš visokio pobūdžio karinius veiksmus ar grasinimus panaudoti jėgą ir įspėja, kad visi kariniai veiksmai tik pablogintų krizės padėtį šiame regione; išreiškia didelį susirūpinimą dėl sustiprintų karinių JAV pajėgų šiame regione;
13. ragina toliau stengtis derantis rasti visoms šalims priimtiną ir teisingą sprendimą Irano branduolinės programos klausimu remiantis Irano teisės vykdyti taikią branduolinę veiklą pripažinimu ir patikrinamomis Irano garantijomis, kad ši branduolinė programa yra taikaus pobūdžio; yra tvirtai įsitikinęs, kad palaikant daugiašalį dialogą ir diplomatinius santykius bei prižiūrint Vienoje įsikūrusiai Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA) galima rasti realistišką ilgalaikį Irano klausimo sprendimą;
14. dar kartą pakartoja visoms šalims skiriamus raginimus visais aspektais griežtai taikyti Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį (BGNS); dar kartą ragina branduolinius ginklus turinčias valstybes, daryti pažangą ir mažinti branduolinių ginklų galvučių skaičių, palaipsniui riboti branduolinių ginklų vaidmenį saugumo politikos srityje ir pritarti zonos be branduolinių ginklų Europoje ir Artimuosiuose Rytuose sukūrimui;
15. pakartoja savo raginimą Irano parlamentui ir vyriausybei ratifikuoti ir įgyvendinti papildomą protokolą, ir visiškai įgyvendinti Susitarimo dėl visapusiškų saugos garantijų nuostatas;
16. išreiškia savo susirūpinimą tuo, kad Izraelis, Indija ir Pakistanas netapo BGNS šalimis; ragina šias valstybes tapti BGNS šalimis; kartoja, jog apgailestauja dėl to, kad JAV, Prancūzijos ir Indijos sudaryti branduoliniai susitarimai, kuriuose ignoruojama BGNS ir pagal kuriuos Indija padaroma vienintele žinoma branduolinių ginklų turinčia šalimi, kuriai leidžiama vykdyti branduolinę prekybą su visu pasauliu, įskaitant sodrinimą, nors ji nėra BGNS šalis; laikosi nuomonės, kad derybos dėl zonos be branduolinių ginklų įkūrimo Artimuosiuose Rytuose ir Viduržemio jūros regione galėtų būti svarbus žingsnis siekiant įveikti to regiono šalių saugumo problemas; ragina ES trejetą įtraukti šią mintį į derybas su Iranu;
17. taigi pakartoja, kad apskritai nepritaria branduolinės energijos naudojimui dėl nuo to neatsiejamos didžiulės rizikos, atliekų problemos neišsprendžiamumo, didelių išlaidų ir tiesioginio ryšio su branduoliniais ginklais;
Dėl būsimų ES ir Irano santykių
18. atkreipia dėmesį į tai, kad taikant sankcijas Iranui nepasiekta naudingų rezultatų, kurie padėtų išspręsti ginčą dėl Irano branduolinės programos; išreiškia susirūpinimą dėl to, kad naujos sankcijos gali turėti neigiamų pasekmių Irano gyventojams; taigi ragina ES toliau dėti diplomatines pastangas ir nesutikti dėl naujų sankcijų taikymo Iranui;
19. primena Tarybai ir valstybėms narėms, kad branduolinis nusiginklavimas ir branduolinių ginklų neplatinimas yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą skatinantys reiškiniai; taigi ragina valstybes nares imtis veiksmų ir daryti pažangą siekiant panaikinti branduolinių ginklų vaidmenį saugumo politikoje ir pradėti taikyti veiksmingas priemones siekiant, kad Europoje neliktų branduolinių ginklų;
20. pabrėžia, kad svarbu visais lygmenimis tęsti dialogą su Iranu ir ypač su jo pilietine visuomene; apgailestauja dėl to, kad Iranas atidėjo Europos Parlamento vizitą, kuris turėjo įvykti 2010 m. sausio 8–11 d.; pritaria tam, kad būtų tęsiamas ir aktyviau palaikomas tiesioginis dialogas su Irano visuomene ir išreiškia viltį, kad Irano vyriausybė ir parlamentas persvarstys savo poziciją dėl tiesioginių ryšių;
21. paveda pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, JT Saugumo Tarybai, JT Žmogaus teisių tarybai ir Irano Islamo Respublikos vyriausybei bei parlamentui.