PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl „ES 2020“
3.3.2010
siekiant užbaigti diskusijas po tolesnių veiksmų, susijusių su neoficialiu Europos Vadovų Tarybos 2010 m. vasario 11 d. susitikimu
pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį
Malcolm Harbour, Roberts Zīle ECR frakcijos vardu
B7‑0150/2010
Europos Parlamento rezoliucija dėl „ES 2020“
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo diskusijas dėl neoficialaus Europos Vadovų Tarybos 2010 m. vasario 11 d. susitikimo „EU 2020“ tema,
– atsižvelgdamas į Europos Komisijos konsultacijų dokumentą, kuris paskelbtas 2009 m. lapkričio 24 d.,
– atsižvelgdamas į pirmąją atsakymų apžvalgą, kurią 2010 m. vasario 2 d. paskelbė Europos Komisija,
– atsižvelgdamas į Europos Komisijos Lisabonos strategijos vertinimo dokumentą, kuris paskelbtas 2010 m. vasario 2 d.,
– atsižvelgdamas į Komisijai pateiktą 2010 m. vasario 23 d. klausimą dėl žemės ūkio ir būsimos strategijos „ES 2020“ (O-0023/2010 – B7‑0000/2010),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Europos Komisijos Lisabonos strategijos vertinimo dokumente nurodoma, kad nepavyko pasiekti tam tikrų svarbių Lisabonos strategijos tikslų, pavyzdžiui, kad užimtumas siektų 70 proc. ir kad išlaidos moksliniams tyrimams bei taikomajai veiklai prilygtų 3 proc. BVP,
B. kadangi numatytos keturios prioritetinės reformų sritys, įskaitant mokslinius tyrimus ir inovacijas, investavimą į žmones ir darbo rinkų modernizavimą, verslo, ypač MVĮ, potencialo realizavimą, energetiką ir klimato kaitą,
C. kadangi labai laukiamos verslui tenkančios administracinės naštos mažinimo reformos, kurios turėtų būti vykdomos pagal Lisabonos strategiją ir kurių vertė yra daugiau negu 400 milijardų eurų,
D. kadangi siekiant užtikrinti, kad tikslai būtų pasiekti, svarbu stebėti valstybių narių pažangą,
E. kadangi Taryba turi spartinti Bendrijos patento kūrimą, kad būtų įgyvendinti inovacijų, kurios labai svarbios, tikslai,
F. kadangi Europos Parlamentas, Europos Vadovų Taryba ir Europos Komisija, siekdami užtikrinti, kad šie tikslai bus pasiekti, turėtų veikti išvien,
G. kadangi siekiant užtikrinti, jog „EU 2020“ strategijos tikslai būtų įgyvendinti, labai svarbu, kad užduotys ir strategijos, įskaitant atvirojo koordinavimo metodą, būtų aiškūs, o jų rezultatai būtų išmatuojami, t. y., kad tai nebūtų bendro pobūdžio tikslai,
H. kadangi būtina diskutuoti (valdymo būdų požiūriu ) apie į atnaujintą Lisabonos strategiją įtrauktų alternatyvų, įskaitant jungtines gaires, nacionalines reformų programas (NRP), atskiroms šalims skirtas rekomendacijas, Bendrijos Lisabonos programą, Komisijos metinę pažangos ataskaitą ir atvirojo koordinavimo metodą, veiksmingumą ir jų koordinavimą,
I. kadangi numatant užimtumo ir socialinės politikos kryptis būtina laikytis subsidiarumo principo, nes šios sritys priklauso nacionalinių vyriausybių kompetencijai,
J. kadangi Europos Parlamentas jau išdėstė savo nuomonę, kad reikia greitai sukurti tarpinstitucinę sistemą, skirtą ilgalaikėms pagrindinių politikos sričių tendencijoms numatyti,
K. kadangi Komisija ir Taryba, rengdamos naują užimtumo ir darbo vietų kūrimo strategiją, turi visapusiškai išanalizuoti, kodėl nepavyko pasiekti tam tikrų svarbių Lisabonos strategijos tikslų,
1. mano, kad „ES 2020“ strategijoje dėmesys turi būti sutelktas į santykinius ekonomikos privalumus ir dabartinius prisiimtus įsipareigojimus, užtikrinti Europos konkurencingumą sparčiai besivystančių šalių atžvilgiu; dėl šių priežasčių ES turi sutelkti dėmesį į savo paslaugų sektorių tuo pat metu stengtis išsaugoti konkurencingą pažangiomis technologijomis grindžiamą gamybą;
2. mano, kad siekiant išsaugoti turimus Europos santykinius privalumus, reikia nedelsiant baigti kurti bendrą rinką, kad maksimaliai būtų išnaudotos prekybos galimybes ir būtų kuriamos naujos verslo įmonės ir darbo vietos; pirmenybė turi būti teikiama bendrai skaitmeninei rinkai, Bendrijos patento sukūrimui, bendros rinkos taisyklių įgyvendinimui, paslaugų ir prekių priemonių rinkinio įgyvendinimui, rinkos priežiūrai ir didesniam koordinavimui tarp valstybių narių, kad mažėtų su įgyvendinimu susijusių problemų, taip pat ilgalaikėms pastangoms tobulinti įgūdžius, produktus, inovacijas, kokybę ir veiksmingesnį transportavimą ir įvairiapusiam ir radikaliam informacinių technologijų politikos plėtojimui;
3. pabrėžia, kad svarbu numatyti išmatuojamus tikslus: privalomą poveikio vertinimą, įskaitant MVĮ, bendros rinkos ir inovacijų bandymus, aktyviai konsultuojantis su suinteresuotosiomis šalimis ir nepriklausomais arbitrais, nes būtų galima nustatyti, ar pasiūlymas sukuria ES pridėtinę vertę, taip pat poveikio po įgyvendinimo vertinimą, kurį atliktų Europos Parlamentas, Europos Vadovų Taryba ir Europos Komisija, nes šios priemonės labai svarbios siekiant rengti reglamentavimo („išmaniojo reglamentavimo“) iniciatyvas; pabrėžia, kad iki 2012 m. labai svarbu 25 proc. sumažinti Europos konkurencingumo administracinę naštą;
4. pabrėžia, kad kuriant naujų darbo vietų ir užimtumo strategiją svarbu pirmenybę skirti inovacijoms ir moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai, pavyzdžiui, visapusiškai įgyvendinant Europos mokslinių tyrimų erdvės strategiją, toliau plėtojant tas Europos mokslinių tyrimų sritis, kurioje Europa geriausia pasaulyje, rengiant programas skirtas mokslo žinių panaudojimui kuriant darbo vietas ir didinant gerovę, taip pat skatinant plėtrą ankstyvuoju etapu dėmesį sutelkiant į mokslinių tyrimų skatinimą, nesvarbu, kur jie būtų atliekami, o privačiomis lėšomis finansuojamiems moksliniams tyrimais skirti tiek pat dėmesio, kiek akademiniams moksliniams tyrimams, kad būtų skatinama mokslinių tyrimų plėtra; pabrėžia, kad viešosiose rinkose reikia išnaudoti inovacijų teikiamas galimybes kuo labiau įtraukiant MVĮ ir kad reikia gerinti viešųjų paslaugų kokybę, įskaitant geresnę prieigą prie iki komercinio viešųjų pirkimų etapo, inovacinių viešųjų pirkimų ir viešojo ir privataus sektoriaus partnerysčių;
5. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti ES enerijos tiekimo saugumą iš tiesų įvairinant Europos energijos pasiūlą, visų pirma, remiant Nabucco projektą, kurį įgyvendinus Europos Sąjunga turėtų prieigą prie Kaspijos jūros ir Centrinės Azijos gamtinių dujų, be to, pabrėžia investicijų į infrastruktūrą, energetikos tinklų sujungimo, bendrų energijos tiekimo susitarimų ir krizių valdymo planų svarbą vadovaujantis valstybių narių solidarumo principu;
6. pabrėžia, kad siekiant tikslų svarbų vaidmenį atlieka klimato ir energetikos priemonių rinkinio įgyvendinimas; taip pat pabrėžia, kad dėmesį reikia sutelkti į pastangas susieti ES prekybos šiltnamio dujomis sistemą su kitomis anglies dioksido surinkimo ir išmetimo teisių prekybos sistemomis ir kad svarbu užtikrinti, kad veiktų aukcionų sistema; laikosi nuomonės, kad ES turi imtis daugiau veiksmų, kuriais būtų siekiama skatinti naudoti ekologiškesnių energijos rūšių energiją, įskaitant energiją iš atsinaujinančių šaltinių ir naująsias technologijas, kaip antai anglies dioksido surinkimas ir saugojimas, kuro elementai ir branduolių sintezė; mano, kad branduolių dalijimosi energija gali atlikti svarbų vaidmenį gaminant elektros energiją, visų pirma, netolimojoje ateityje ir vidutinio ilgumo laikotarpiu, taigi turėtume stengtis didinti šios energijos dalį, kad ji sudarytų 40 proc. bendros ES elektros energijos pasiūlos;
7. pabrėžia, kad paskirstant prisitaikymo prie klimato kaitos išlaidas, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad skiriasi 27 valstybių narių išsivystymo lygis, be to išlaidas reikia paskirstyti taip, kad nebūtų kliudoma sanglaudos politikos įgyvendinimui ir palaipsniam valstybių narių pragyvenimo lygio susivienodinimui; primena, kad tam tikros valstybės narės jau įvykdė savo įsipareigojimus sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kaip numatyta Kioto protokole; primena, kas labai skirsis įvairių valstybių narių prisitaikymo prie ekologiškesnės ekonomikos išlaidos, kurios priklauso nuo šalies išsivystymo lygio ir energijos šaltinių, taigi ragina remti mokslinus tyrimus ir taikomąją veiklą tose valstybėse narėse, kurios patiria gan didelių prisitaikymo prie ekologiškesnės ekonomikos išlaidų; įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė išsivysčiusios ir besivystančios šalys, pusiausvyra būtų tinkamas kiekvienos šalies pajėgumų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį matmuo;
8. primena, kad pagrindinis bendros žemės ūkio politikos tikslas – užtikrinti tiekimo saugumą, stabilizuoti rinką ir užtikrinti, kad vartotojai moka pagrįstą kainą, taip pat pabrėžia, kad reikia toliau plėtoti šią sritį, kad būtų įveikta krizė ir įtvirtinta tvari aplinka tausojanti ES apsirūpinimo maisto produktais politika laikantis žemės ūkio produkcijos tvarumo, saugumo ir kokybės principų;
9. pabrėžia, kad nesumažėjo siekio įveikti ES pragyvenimo lygio skirtumus svarba ir ragina Komisiją tose valstybėse narėse ir regionuose, kuriuose nėra tinkamos infrastruktūros ir esama prieigos problemų, vykdyti infrastruktūros gerinimo programas, naudojant struktūrinių ir sanglaudos fondu lėšas ir vadovaujantis solidarumo principu; turėdamas tai mintyje, pabrėžia, kad bendros rinkos sukūrimas visų rūšių transporto sektoriuose – labai svarbi Europos ekonomikos dalis, kad dėl to būtų skatinamas žmonių ir prekių judėjimas ir žinių perdavimas tarp ES valstybių narių, taip pat pabrėžia, kad investicijos į transporto infrastruktūrą atlieka labai svarbų vaidmenį skatinant augimą ir užimtumą, taip pat plėtojant Europos ekonominius ir aplinkos apsaugos interesus, taigi šias investicijas reikia derinti su kitomis svarbiomis politikos sritimis;
10. likosi nuomonės, kad labai svarbi lanksti darbo užmokesčio politika, nes Europai nepalanku tai, kad jos šalių ekonomika konservatyvi, nes darbo rinka reguliuojama mikro lygmeniu; todėl reikia riboti valstybės ir ES kišimąsi;
11. reikia skatinti dinamišką verslumo kultūrą ir savarankišką darbą, kad laisvėtų verslas, didėtų laisvos ir sąžiningos prekybos apimtys, būtų daugiau konkuruojama ir būtų kuriamos mažų įmonių verslui palankios sąlygos, nes jos sukuria daugiausia naujų darbo vietų; turi būti paprasčiau, greičiau ir pigiau pradėti smulkų verslą;
12. mano, kad švietimo programose reikia numatyti geresnį jaunuolių paruošimą darbo rinkai ir kad verslo įmonių ir universitetų bendradarbiavimas – tai tik vienas iš būdų, kuriuos reikia remti tobulinant mokymo kokybę ir ugdant gebėjimus;
13. pabrėžia, kad nepaisant pasitaikančių žalingų mokesčių konkurencijos pasekmių, negalima abejoti 27 ES valstybių narių mokesčių konkurencijos principu;
14. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.