PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl strategijos „ES 2020“. Tolesni veiksmai, susiję su neoficialiu Europos Vadovų Tarybos 2010 m. vasario 11 d. susitikimu
3.3.2010
pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį
Martin Schulz, Stephen Hughes S&D frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0151/2010
B7‑0151/2010
Europos Parlamento rezoliucija dėl strategijos „ES 2020“. Tolesni veiksmai, susiję su neoficialiu Europos Vadovų Tarybos 2010 m. vasario 11 d. susitikimu
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į neoficialų Europos Vadovų Tarybos 2010 m. vasario 11 d. susitikimą,
– atsižvelgdamas į 2000 m. kovo mėn., 2001 m. kovo mėn., 2005 m. kovo mėn., 2006 m. kovo mėn., 2007 m. kovo mėn. ir 2009 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimams pirmininkavusios valstybės narės išvadas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pradėtą viešąją konsultaciją dėl strategijos „ES 2020“ ir jos išvadas (SEC(2010)116),
– atsižvelgdamas į Komisijos atliktą Lisabonos strategijos vertinimą (SEC(2010)114),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi ištikus pasaulinei finansų, ekonomikos ir socialinei krizei itin išryškėjo netinkamai reguliuojamų rinkų pažeidžiamumas ir kyla pavojus mūsų visuomenių ir valstybių narių solidarumui ir socialiniam teisingumui jose,
B. kadangi valstybės narės susiduria su nuolat didėjančiu nedarbu, kai darbo neturi daugiau kaip 23 milijonai moterų ir vyrų, ir dėl to kyla itin didelių socialinių ir gyvenimo sunkumų,
C. kadangi dėl klimato kaitos abejojama dabartiniais taršiais ir netvariais gamybos, paskirstymo ir vartojimo metodais, kuriuos reikia keisti pasitelkiant naują tvarų vystymosi modelį,
D. kadangi Lisabonos strategijoje nustatytas tikslas sukurti labai konkurencingą žiniomis grindžiamą ekonomiką, kuri padėtų užtikrinti tvarų augimą, daugiau ir geresnių darbo vietų, didesnę socialinę sanglaudą ir aplinkos apsaugą,
E. kadangi Lisabonos strategijos siekiai buvo per dideli ir jos pagrindinis tikslas prarado pagrindinę mintį ir skaidrumą ir liko neaiškus, nes jis apėmė daug skirtingų tikslų, sujungtų į vieną itin sudėtingą tikslą,
F. kadangi Lisabonos strategiją turėtų pakeisti nauja strategija „ES 2020“, skirta veiksmingam, integruotam ir nuosekliam ES vystymuisi per ateinantį dešimtmetį skatinti, kuris padėtų užtikrinti visišką atsigavimą nuo ekonomikos krizės pasekmių ir sukurti atnaujintą Europos ekonominį ir socialinį modelį, grindžiamą tvarumu ir solidarumu,
1. ragina Europos Vadovų Tarybą pasinaudoti istorine galimybe, kuri randasi persvarstant esamą Lisabonos strategiją, ir pakeisti ES vystymosi darbotvarkę taip, kad būtų visiškai išspręsti su dabartinio finansinio, ekonominio ir socialinio modelio suvaržymais ir trūkumais susiję klausimai, kurie itin stipriai išryškėjo krizės metu; taigi primena įsipareigojimą keisti darbotvarkę, kurį jau prisiėmė Komisijos pirmininkas J. M. Barroso, ir tikisi, kad naujoji Komisija pateiks Europos Vadovų Tarybai ir Parlamentui pasiūlymų, kurie apimtų ekonomikos, socialinę ir aplinkos sritis, ir kurie visiškai atitiktų šiuos išdėstytus siekius;
2. mano, kad dabar vykstantis netvirtas ekonomikos atkūrimo procesas turėtų visapusiškai atsispindėti naujojoje strategijoje „ES 2020“ nustatant nuoseklią ir išsamią politikos darbotvarkę, į kurią būtų visiškai įtrauktas makroekonominės politikos metodas, siekiant užtikrinti, kad būtinas biudžeto konsolidavimas nekliudytų įgyvendinti šią strategiją, ypač atsižvelgiant į kovą su nedarbu, ir skatinti atitinkamas ir gerai koordinuojamas investicijas į infrastruktūrą ir mokslą;
3. mano, kad Europos kito dešimtmečio strategijoje didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik ekonomikos augimo tempams, bet ir klausimui, kaip augimas gali padėti sukurti tobulesnę, nešališkesnę ir tvaresnę ekonomiką, kurioje visi geriau gyventų ir būtų apsaugoti nuo finansų sektoriaus godumo ir itin didelio pelno siekimo;
4. mano, kad ES būtina bendra vystymosi strategija, kurioje būtų aiškiai nustatyta ilgalaikė ir pagrindinė kryptis ir į kurią būtų įtrauktos iš dalies sutampančios strategijos, kuriomis šiuo metu turėtų vadovautis Sąjunga, t. y. Lisabonos strategija, Tvaraus vystymosi strategija ir Stabilumo ir augimo paktas (SAP);
5. ragina nustatyti naują vystymosi strategiją, kurioje būtų aiškiai nustatyti jos pagrindiniai tikslai, taip pat priemonės ir pagrindiniai veiksmai, kurių reikia imtis siekiant tų tikslų; mano, kad pagrindiniai naujosios strategijos tikslai turėtų būti tvarumas, visiškas užimtumas, padedantis užtikrinti kokybiškas darbo vietas ir deramą darbą, socialinė vyrų ir moterų įtrauktis, kova su skurdu ir nelygybe, itin naši žinių ekonomika, grindžiama švietimu, gebėjimais ir profesiniu tobulėjimu, socialinė ir teritorinė sanglauda ir sąžininga globalizacija;
Ekonomikos gaivinimas ir pertvarka
6. mano, kad strategijos „ES 2020“ siekis turėtų būti kuo greitesnis visiškas Europos atgaivinimas ir tvarus bei ilgalaikis ekonomikos augimas vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, siekiant pereiti nuo krizės valdymo prie ilgalaikio tvaraus ekonomikos augimo;
7. mano, kad strategija visų pirma turėtų būti nuosekli ir veiksminga priemonė ekonomikos ir finansų krizei įveikti, pagal kurią ES atgaivinimo procesui būtų suteikta naujų paskatų ir daug daugiau nuoseklumo Europoje mobilizuojant ir koordinuojant visas nacionalines ir Europos ekonomikos atkūrimo priemones ir jas tinkamai finansuojant; dar kartą patvirtina, kad pagrindinis tikslas turėtų būti užimtumo atkūrimas, taip pat tinkamos investicijos į mokymą ir švietimą; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų glaudžiai koordinuoti būtiną nacionalinių biudžetų konsolidavimą, kuris turėtų būti vykdomas tokiu būdu, kad būtų remiamas didesnis ekonomikos augimas ir naujų darbo vietų kūrimas, ir to neturėtų būti siekiama socialinių sistemų ir viešųjų paslaugų sąskaita;
8. primena, kad vienas pagrindinių 2005 m. Tarybos sprendimo persvarstyti SAP taisykles tikslų – ekonominio nuosmukio laikotarpiu suteikti valstybėms narėms daugiau veiksmų laisvės; atsižvelgdamas į šį sprendimą, mano, kad būtina visapusiškai išnaudoti reformuoto SAP lankstumo ribas siekiant užtikrinti, kad atkuriant patikimą viešųjų finansų sistemą nebūtų pakenkta socialinei apsaugai ir solidarumui ir nekiltų pavojus augimo perspektyvoms;
9. be to, mano, kad tai, jog kai kurios euro zonos valstybės narės nesugeba laikytis persvarstyto SAP kriterijų, parodo Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) ekonominio koordinavimo trūkumus; yra įsitikinęs, kad pagrindinis būdas euro zonai įveikti dabartinę krizę yra stiprinti ekonominį koordinavimą ir sukurti tvirtą ekonomikos valdymą, kad būtų įmanoma parengti ilgalaikį, sustiprintą ir koordinuotą Europos šio klausimo sprendimą, sumažinti esamą Europos šalių ekonomikos konkurencingumo atotrūkį ir padėti siekti tvirtos ir tvarios ekonominės ir socialinės sanglaudos;
10. mano, kad didesnio solidarumo principas, kuris tiesiogiai susijęs su pagrindiniu euro zonos tikslu, būtinas, nes jis padeda stiprinti euro zonos pajėgumus įveikti asimetrinius ekonomikos sukrėtimus ir spekuliacinius išpuolius;
11. pabrėžia, kad pastarieji spekuliaciniai išpuoliai prieš Graikiją lėmė tai, kad itin padidėjo valstybės obligacijų platinimas ir šalis neturi galimybės skolintis lėšų tokiomis pačiomis palūkanomis, kaip ir kitos euro zonos narės; pabrėžia, kad šių išpuolių, kurie gali pakenkti Graikijos pastangoms atkurti patikimą viešųjų finansų sistemą ir įgyvendinti priemones, kurios padėtų sumažinti itin didelį valstybės biudžeto deficitą, svarbiausi taikiniai buvo pats euras ir euro zonos ekonominė konvergencija; apgailestauja, kad nėra mechanizmų apsaugoti euro stabilumą ir mano, kad dėl to Europai dar greičiau reikia numatyti koordinuotą, veiksmingą ir efektyvų finansų rinkų reguliavimą ir priežiūrą;
12. pabrėžia, kad euro zonos problemos turėtų būti sprendžiamos priimant euro zonos lygmens sprendimus; taigi ragina nustatyti nuoseklią sistemą, pagal kurią būtų derinama nacionalinė fiskalinė drausmė ir finansinė parama kaip blogiausiu atveju taikoma priemonė, siekiant užtikrinti, kad euro zona turėtų savo priemonių nemokumo rizikai išvengti;
13. mano, kad krizė suteikia galimybę parengti išsamesnę tvaraus vystymosi strategiją, grindžiamą socialiniu teisingumu ir ekologiniu efektyvumu, pagal kurią būtų užtikrinama, kad turtas pasiskirstytų sąžiningiau, ir pagal kurią būtų sudarytos sąlygos siekti ekonomiškai veiksmingesnio ir socialiniu požiūriu teisingesnio pajamų paskirstymo; taigi įspėja neskirti didžiausio dėmesio tik darbo užmokesčio augimo ribojimo priemonėms, nes taip bus trukdoma tolygiai paskirstyti ekonomikos atkūrimo naštą ir lėtinamas namų ūkių pajamų augimas ir tokiu būdu ribojamas privatus vartojimas; pažymi, kad dėl krizės itin išryškėjo pastaraisiais metais vykdytos reguliavimo panaikinimo politikos netinkamumas; pabrėžia, kad reikalinga nauja bendros rinkos strategija, ypač taikant labiau į vartotojus orientuotą reguliavimo metodą, tam, kad piliečiai pajustų akivaizdesnius rezultatus;
14. ragina nustatyti finansinių paslaugų reguliavimo ir priežiūros sistemą, kuri padėtų apsisaugoti nuo finansinių nesėkmių, išvengti spekuliavimo kainomis ir atkurti pirminę finansų sektoriaus paskirtį teikti finansavimą tikrai ekonomikai, kad būtų remiamos investicijos ir darbo vietų kūrimas, ypač pasitelkiant antrąjį finansinių paslaugų veiksmų planą;
Naujasis tvarumo ir solidarumo planas
15. mano, kad ES spręsdama su klimato kaita ir ekonomikos krize susijusius klausimus turėtų remti tvarių gamybos, prekybos, transportavimo, paskirstymo ir vartojimo būdų vystymą, nes tai padėtų skatinti iš tiesų tvarią gerovę, pagrįstą naujomis ekologiškomis darbo vietomis, ekologiniu požiūriu veiksminga ekonomika, lygybe ir sąžininga prekyba;
16. primena ES įsipareigojimą, dėl kurio susitarta 2008 m. gruodžio mėn., iki 2020 m. 20 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį , 20 proc. padidinti iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintos energijos suvartojimą ir dėl energijos vartojimo efektyvumo 20 proc. sumažinti suvartojamos energijos kiekį; ragina Komisiją paaiškinti, kaip šį pasiekimą papildys naujos kartos politika ir teisės aktai, siekiant užtikrinti, kad iš esmės būtų pakeista gamyba, paskirstymas ir vartojimas, jog nekeliant pavojaus gerovei ir darbo vietoms būtų pasiekta tikro tvarumo;
17. pabrėžia, kad rengiant šią naują tvarią politiką svarbu investuoti į atitinkamus infrastruktūros, tvaraus transporto projektus ir remti su MVĮ susijusią politiką, taip pat ir atsižvelgiant į jų svarbų vaidmenį kovojant su dideliu nedarbo lygiu;
18. pabrėžia, kad siekdama 2020 m. klimato ir energetikos tikslų ES gali sukurti naujų ekologiškų darbo vietų tokiose srityse, kaip atsinaujinanti energija ir transporto ir energijos vartojimo efektyvumas, jei šios finansinės paramos ir atitinkamiems moksliniams tyrimams, naujovėms, švietimui ir mokymui teikiamų paskatų pakaks, kad būtų pasinaudota šia galimybe ir atrasti nauji ES konkurencingumo pasauliniu mastu veiksniai;
19. mano, kad perėjimas prie ekologinės ekonomikos turėtų būti grindžiamas tvaria pramonės politika, naujovių siekiant kurti naujus gamybos būdus skatinimu, atitinkama ES politika, kuri ypač būtų skirta darbuotojų, dirbančių ekologiškose darbo vietose, kvalifikacijos keitimu, ir, jei būtina, laikinu kompensacijų teikimu tuo tikslu, kad Europos pramonė taptų ekologiškesnė pasaulio rinkų atžvilgiu;
20. mano, kad siekdama visapusiškai spręsti vis didėjančio nedarbo, visų pirma, jaunimo ir neįgalių asmenų nedarbo problemą, taip pat didėjančios lyčių nelygybės ir plačiai paplitusio skurdo problemas, Europos Sąjunga strategijoje „ES 2020“ turi parengti naują ir ambicingą socialinę darbotvarkę, grindžiamą aukštos kokybės visišku užimtumu, socialine įtrauktimi ir kova su skurdu; ragina, kad šioje naujojoje strategijos socialinėje darbotvarkėje būtų nustatyti ambicingi tikslai sumažinti skurdą, įskaitant vaikų ir vyresnių žmonių skurdą, taip pat mažinti dirbančių asmenų skurdą, spręsti mokyklos nebaigimo problemą ir atsižvelgti į daugybę jaunų žmonių, kurie nei dirba, nei mokosi; šioje darbotvarkėje taip pat turėtų būti skatinama dalyvauti visą gyvenimą trunkančiame mokymesi tam, kad būtų pasiekta veiksminga pažanga šiose svarbiose srityse; ragina taikyti sąlyginį skurdo rodiklį, nustatant ES ir nacionalinius šios srities tikslus;
21. dar kartą pabrėžia, kad tvarus, aukštos kokybės visiškas užimtumas turėtų būti vienas iš prioritetinių strategijos „ES 2020“ tikslų; todėl ragina parengti patekimo į darbo rinką strategiją, kuri būtų grindžiama įtrauktimi, deramu darbu ir specialiais darbo vietų kūrimo tikslais, derinamais su valstybėms narėms skirtomis finansinėmis paskatomis, taip pat ragina nustatyti naują teisėkūros darbotvarkę siekiant stiprinti darbuotojų teises ir gerinti darbo sąlygas, persvarstyti darbuotojų komandiravimo direktyvą, taip pat parengti arba persvarstyti esamas direktyvas dėl minimalaus atlyginimo planų, darbo laiko, piktnaudžiavimo darbuotojų atleidimu, informavimo ir konsultavimo, profesinių sąjungų pripažinimo, tarpvalstybinių kolektyvinių susitarimų, vienodų sąlygų „nestandartiniams“ darbuotojams, vienodo atlyginimo ir darbo patikrų;
22. ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti jaunimo nedarbo problemą taikant struktūrines užimtumo priemones, užtikrinant mokymus ar darbo galimybę kiekvienam jaunam žmogui, taip pat apsaugoti jaunimą nuo nesąžiningo įdarbinimo tvarkos sukuriant stažuotojų statutą;
23. ragina parengti lyčių lygybės teisėkūros darbotvarkę siekiant panaikinti esamą nevienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio problemą, užtikrinti visapusišką moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir skatinti moterų karjeros galimybes;
24. dar kartą pareiškia, kad tai yra nepriimtina, jog žmonės, visų pirma moterys ir vaikai, taip pat dirbantys asmenys bei pensininkai gyvena skurde; ragina parengti ambicingą ilgalaikę strategiją kovai su skurdu, kurioje būtų nustatyti atitinkami kiekybiniai europiniai ir nacionaliniai tikslai, įskaitant benamių problemos išsprendimą iki 2015 m., ir kurią papildytų suderinta Europos aprūpinimo būstu strategija;
25. pabrėžia, kad reikia suteikti daugiau vienodų galimybių visiems, nepriklausomai nuo asmenų socialinės kilmės ar finansinių galimybių, gauti išsimokslinimą, domėtis kultūra ir naudotis laisvąja žiniasklaida, ir šis siekis turi būti įtvirtintas strategijoje „ES 2020“; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares kurti aktyvias Europos švietimo ir kultūros politikos kryptis, pagrindines sąlygas kultūros ir žiniasklaidos įvairovei, kuri svarbesnė už siaurus ekonominius ir nacionalinius interesus, apsaugoti, ir politikos priemones, skirtas talentams ir gebėjimams skatinti, įskaitant visą gyvenimą trunkančio mokymosi programas;
26. primena, kad ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda yra europinio projekto kertinis akmuo, tačiau šiuo metu jai gresia ekonominės krizės pasekmių pavojus; mano, kad strategija „ES 2020“ siūlo istorinę galimybę išsaugoti ir sustiprinti Europos sanglaudą, visų pirma pasitelkus skaidrią, paprastą ir sumanią sanglaudos politiką, apsaugotą nuo bet kokio bandymo renacionalizuoti, taip pat taikant ilgalaikį ir nuoseklų finansinį transeuropinių tinklų planą, visiems vienodą prieigą prie IRT ir plačiajuosčio ryšio technologijų, siekiant sudaryti žmonėms, visų pirma jaunimui, galimybes laisvai ir tuo pat metu protingai naudoti naujausias ryšių technologijas;
27. ragina parengti viešųjų paslaugų, kurios yra vienos iš svarbiausių Europos modelio elementų, teisėkūros pagrindą, nes naujosios sutarties nuostatos sudaro tinkamą tam teisinį pagrindą;
28. mano, kad iki 2013 m. nustatyta bendroji žemės ūkio politika turi būti suderinta su strategija „ES 2020“ siekiant nustatyti aplinkos apsaugos ir ekonominiu požiūriais tvarią žemės ūkio politiką, kurios pagrindiniai prioritetai būtų maisto tiekimo saugumas, ekonomikos augimas ir užimtumas kaimo vietovėse, ir kuria būtų prisidedama skatinant teritorinę sanglaudą;
29. pabrėžia naujo pagal Lisabonos sutartį nustatyto ES teritorinės sanglaudos politikos teisinio pagrindo svarbą, ir skatina kurti makroregionines strategijas, pvz., tokias, kaip Baltijos jūros strategija ir ES Dunojaus strategija, nes tai priemonės, padedančios spartinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei valstybių narių solidarumą;
Tinkamo finansavimo užtikrinimas
30. pripažįsta, kad viena iš Lisabonos strategijos nesėkmės priežasčių buvo ta, kad nebuvo užtikrinta pakankamai išteklių nustatytiems ambicingiems tikslams pasiekti; pabrėžia, kad strategija „ES 2020“ gali būti patikima tik tuomet, kai ji bus tinkamai finansuojama; todėl mano, kad ES biudžetas turi būti atitinkamai pritaikytas siekiant prisidėti prie naujosios strategijos įgyvendinimo;
31. ragina atlikti nuodugnią 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą, turint mintyje tai, kad dabartinėje programoje yra trūkumų (nepakankamas svarbių ES programų, pvz., Galileo ar Europos ekonomikos atkūrimo planas, finansavimas) ir joje nėra nustatyta tinkamo naujųjų ES kompetencijos sričių pagal Lisabonos sutartį finansavimo, taip pat per maža dėmesio skiriama kai kuriems itin svarbiems politiniams prioritetams, pvz., energetikai ar klimato kaitai;
32. mano, kad ES biudžete po 2013 m. dėmesys turi būti skiriamas naujosios strategijos „ES 2020“ prioritetinėms politikos sritims, siekiant padidinti ES išlaidas iki nustatytos bendrųjų nacionalinių pajamų 1,24 proc. ribos ir įdiegti naują išteklių sistemą;
33. ragina parengti ilgalaikę investicijų strategiją, grindžiamą didesniu Europos ir nacionalinių biudžeto veiksmų derinimu; taip pat ragina suteikti įtakingesnį vaidmenį Europos investicijų bankui (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui (ERPB) remiant investicijas į infrastruktūrą, ekologiškas technologijas, naujoves ir MVĮ, turint mintyje tai, kad EIB ir ERPB politika atitiktų ES veiksmus ir kad Parlamentui pagal demokratijos principą būtų teikiamos šių bankų veiksmų ataskaitos; ragina sukurti tinkamą Europos viešojo ir privataus sektorių partnerystės pagrindą bei veiksmingai įgyvendinti SAP, vykdant palankią investuoti politiką;
34. pabrėžia, kad, norint pasiekti strategijos „ES 2020“ tikslus, būtina kurti naujas ES finansavimo priemones, pvz., euroobligacijas, taip pat naują ES biudžeto finansavimo sistemą, įskaitant finansinių sandorių mokesčius ir ekologijos mokesčius;
Naujasis valdymas siekiant daugiau skaidrumo, demokratijos ir veiksmingumo
35. pripažįsta, kad Lisabonos strategiją įgyvendinti trukdė tai, kad nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis buvo nepakankamai demokratinio ir politinio ryžto ir atsakomybės; todėl mano, kad reikia sukurti naują, Lisabonos sutarties nuostatomis grindžiamą valdymo sistemą;
36. taigi pabrėžia, kad įvairios politinės institucijos, suinteresuotos sėkmingu strategijos „ES 2020“ įgyvendinimu, turi geriau koordinuoti savo veiksmus ir bendradarbiauti, susiedamos būsimus veiksmus ir naujosios strategijos peržiūrą su naujų Komisijos ir Parlamento kadencijų įgaliojimais tam, kad jos galėtų prisidėti prie strategijos persvarstymo atsižvelgiant į būsimą Europos politinį kalendorių;
37. ragina Tarybą ir Komisiją pripažinti svarbų Parlamento vaidmenį įgyvendinant strategiją „ES 2020“, kuris turėtų būti apibrėžtas tarpinstituciniame susitarime, įtvirtinančiame demokratinius ir efektyvius būsimus veiksmus, kuriame taip pat turėtų būti įtrauktas Tarybos pasižadėjimas nepritarti strategijos pakeitimams artimiausiu metu oficialiai prieš tai nepasitarus su Parlamentu;
38. mano, kad Komisijai turi būti suteiktas reikšmingesnis vaidmuo užtikrinant strategijos įgyvendinimą; tas pats pasakytina ir apie atitinkamos sudėties Tarybą;
39. reikalauja, kad nacionaliniai parlamentai aktyviau kontroliuotų strategijos rengimo ir įgyvendinimo veiksmus ir prisidėtų prie jos vykdymo nacionaliniu lygmeniu, taip pat ragina aktyviau dalyvauti šioje veikloje regionines ir vietos vyriausybes, socialinius partnerius ir kitus socialinius subjektus;
40. ragina aktyviau naudoti teisiškai privalomas priemones, pvz., direktyvas ir reglamentus, bei taikyti, jei reikia, sankcijas arba paskatas valstybėms narėms, jei jų pažanga įgyvendinant naująją strategiją yra nepakankama;
41. šiuo tikslu ragina Komisiją, rengiantis Europos Vadovų Tarybos 2010 m. birželio mėn. posėdžiui, pateikti Tarybai ir Parlamentui išsamų direktyvų ir reglamentų, skirtų naujosios strategijos tikslams pasiekti, sąrašą, kuris turėtų būti patvirtintas 2010 m. kovo mėn. vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime;
42. pabrėžia būtinybę parengti naujus rodiklius, skirtus visuomenės gerovės lygiui nustatyti, atsižvelgiant į naująją horizontalią „gyvenimo kokybės“ sąvoką, apimančią įvairias sritis, pvz., aplinkos apsaugą, socialinius, švietimo ir sveikatos klausimus bei darbo kokybę visoje ES ir valstybėse narėse; prašo Komisijos parengti naują įvertinamų rodiklių suvestinę, įtraukiant piliečių „gyvenimo kokybės“ sąvoką;
Globalizacijos formavimas
43. pabrėžia, kad ES negalės pasiekti tikslų, kurie bus nustatyti strategijoje „ES 2020“ be išsamesnės ir platesnės išorės politikos, kuri apimtų bendrą užsienio ir saugumo politiką, prekybą, vystymąsi ir bendradarbiavimą, siekiant paversti globalizacijos reiškinį, kuris dabar suvokiamas kaip darantis neigiamą įtaką aplinkos apsaugos ir socialiniams standartams, pasauline priemone šiems standartams tobulinti; atkreipia dėmesį į naująsias Lisabonos sutarties ES išorės politikos koordinavimo nuostatas, kurios padės siekti naujos išsamios strategijos tikslų ir kurios turėtų būti naudojamos kaip priemonė vystymosi politikos darnai skatinti;
44. ragina išsamiai persvarstyti Globaliosios Europos strategiją siekiant, kad tarptautinė prekyba taptų darbo vietų kūrimo, skurdo panaikinimo ir visuotinės tvariosios plėtros skatinimo priemonė, pirmenybę teikiant daugiašališkumui (užuot skatinus, kaip dabar daroma, dvišalius laisvos prekybos susitarimus) ir sujungiant prekybinius tikslus su socialine ir aplinkos apsaugos pažanga bei žmogaus teisių skatinimu;
45. pabrėžia bendros Europos strategijos svarbą visose tarptautinėse institucijose ir forumuose siekiant parengti geresnes sąžiningos prekybos, tinkamo darbo ir reguliuojamųjų finansinių rinkų taisykles; taip pat pažymi, kad ES turėtų imtis vadovaujančiojo vaidmens PPO derybose siekiant kaip įmanoma greičiau pabaigti Dohos vystymosi derybų raundą;
46. paveda Pirmininkui perduoti šia rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.