PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl strategijos „ES 2020“ siekiant pasirengti pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimui
3.3.2010
pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį
Corien Wortmann-Kool, Peter Liese, Richard Seeber, Pilar del Castillo Vera, Andreas Schwab, Jean-Paul Gauzès, Csaba Őry, Mathieu Grosch, Lambert van Nistelrooij, Albert Deß, Othmar Karas, Marian-Jean Marinescu PPE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0151/2010
B7‑0153/2010
Europos Parlamento rezoliucija dėl strategijos „ES 2020“ siekiant pasirengti pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimui
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2010 m. vasario 11 d. neoficialaus susitikimo išvadas,
– atsižvelgdamas į 2000 m. kovo mėn., 2001 m. kovo mėn., 2005 m. kovo mėn., 2006 m. kovo mėn., 2007 m. kovo mėn. ir 2009 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimams pirmininkavusių valstybių narių išvadas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pradėtą viešąją konsultaciją dėl „ES 2020“ ir jos išvadas (SEC(2010)116),
– atsižvelgdamas į Komisijos atliktą Lisabonos strategijos vertinimą (SEC(2010)114),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Komisijai pateiktą 2010 m. vasario 23 d. klausimą dėl žemės ūkio ir būsimos strategijos „ES 2020“ (O-0023/2010 – B7‑0000/2010),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi bet kokia ilgalaikė strategija turi būti suderinta su konkrečiais veiksmais siekiant skubiai atsakyti į Europos piliečių susirūpinimą ir baimes ir kadangi strategija „ES 2020“ turėtų būti siekiama mūsų pagrindinio tikslo – ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo,
B. kadangi Lisabonos strategija tik iš dalies buvo sėkminga dėl silpnos valdymo struktūros ir valstybių narių atsakomybės trūkumo,
C. kadangi reikia džiaugtis Komisijos pastangomis sukurti tvarią socialinę rinkos ekonomiką, t. y. visą apimančią, pažangią ir tvarią ekonomiką,
D. kadangi reikia apgailestauti, kad Komisija savo strategijoje didžiausio dėmesio neskyrė mažų ir vidutinių įmonių kūrimo skatinimui ir paramai joms; kadangi daugelis darbo vietų kuriamos šiame sektoriuje ir reikalingos praktinės priemonės biurokratijai sumažinti bei naujoviškoms idėjoms šiose pramonės šakose skatinti ir įgyvendinti; kadangi finansavimas neturėtų būti skirtas tik ekologiškoms darbo vietoms kurti,
E. kadangi pagrindinių naujovių, pvz., e. judumo, saulės technologijų ir daugelio kitų, nepavyks sukurti Europoje, jei nesukursime žaliavų tiekimo užtikrinimo sistemos,
F. kadangi Komisijos konsultacijoje dėl būsimos strategijos „ES 2020“ niekur neminimas žemės ūkis ir žemės ūkio maisto produktų verslas ir kadangi reikia nedelsiant šią spragą ištaisyti atsižvelgiant į tai, kad bendras žemės ūkio ir maisto produktų sektorius sudaro svarbią ES ekonomikos dalį – 19,2 milijonų darbo vietų (9 proc. bendro užimtumo) ir jo dėka 27 ES valstybėse narėse sukuriama 4,3 proc. BVP.
G. kadangi strategija „ES 2020“ pradedama įgyvendinti Europos kovos su skurdu metais ir dėmesys turi būti skiriamas skurdo šalinimui ir socialiniam Lisabonos darbotvarkės aspektui,
H. kadangi sanglaudos politika aptariama Lisabonos sutartyje, yra pagrindinė priemonė sutartyje apibrėžtiems tikslams pasiekti ir turi būti neatsiejama strategijos „ES 2020“ dalis, jei valstybės narės nori, kad ši nauja ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo politika būtų sėkmingai įgyvendinama; kadangi strategijoje „ES 2020“ turėtų būti įvertintas (apskritai ir išskirtinėmis sąlygomis) šios politikos aktualumas ir turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad gerai finansuojama regioninės plėtros politika po 2013 m. yra neišvengiamai reikalinga visoms ES valstybėms narėms, jei jos siekia tvarios socialinės rinkos ekonomikos ir augimo,
I. kadangi, atsižvelgdama į Lisabonos strategijos trūkumus, Komisija turėtų pasiūlyti viename dokumente išdėstytą aiškią ir į tikslą orientuotą strategiją, kuri apimtų ir susietų Mario Monti pranešimo dėl bendros rinkos atnaujinimo išvadas bei visas susijusias ES strategijas, kad šis dokumentas taptų pagrindiniu ateinančių 10 metų dokumentu,
1. prisimindamas, kad Komisija ir jos pirmininkas J. M. Barroso pabrėžė itin svarbų Europos Parlamento vaidmenį rengiant strategiją „ES 2020“, prašo Komisijos ir Tarybos visapusiškai gerbti Parlamento išimtines teises rengiant ir įgyvendinant strategiją, kad būtų sustiprintas jos demokratinis teisėtumas piliečių visuomenės akyse;
1. Siekiant sėkmingai įgyvendinti strategiją „ES 2020“ reikalinga stipri Europos valdymo sistema
2. ragina Komisiją, atsižvelgiant į Lisabonos strategijos trūkumus, pasiūlyti viename dokumente išdėstytą aiškią, į tikslą orientuotu požiūriu grindžiamą strategiją;
3. pabrėžia, kad suderintuose ir konkrečiuose Europos teisės aktuose turi būti atsižvelgiama į visoje ES vyraujančią įvairovę ir turi būti numatyta tvirta bei skaidri valdymo struktūra, kurioje būtų visapusiškai atsižvelgiama į subsidiarumo principą, kaip numatyta Lisabonos sutartyje;
4. pabrėžia, kad reikalingi stiprūs įgyvendinimo ir tolesnių veiksmų mechanizmai; ragina Komisiją parengti tikslią kliūčių suvestinę ir pasiūlyti tikslingus veiksmus pagrindinėms kliūtims įveikti; mano, kad Europai yra labai svarbu užtikrinti, kad visose būsimose strategijose būtų numatyti veiksmingi mechanizmai norimiems rezultatams pasiekti;
5. atkreipia dėmesį, kad tvaresnę socialinę rinkos ekonomiką galima sukurti tik tada, kai tikslai ir strategijos yra tinkamai suderinti ir juos remia tikslingai veikianti valdžia;
6. mano, kad pilietinė visuomenė turėtų dalyvauti ir dalytis atsakomybe, kad strategija „ES 2020“ būtų sėkmingai įgyvendinta, ir kad reikėtų pakviesti socialinius partnerius prisidėti prie strategijos rengimo ir įgyvendinimo Europos ir nacionaliniu lygmenimis;
7. mano, kad siekiant ambicingo strategijos tikslo svarbu sukurti skaidrią įvairių lygių valdymo sistemą ir kad „ES 2020“ tikslus, uždavinius ir atsakomybės sritis turi gerai suderinti ir pasidalyti Europos Sąjunga, valstybės narės ir vietos bei regioninės valdžios institucijos, kurios veiktų greitai, ryžtingai ir didelės skubos tvarka; mano, kad įgyvendinant ir valdant strategiją pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas įvairių lygių valdymo sistemai ir partnerystei;
8. mano, kad bendros mažmeninių finansinių paslaugų produktų rinkos kūrimas turi būti svarbi strategijos „ES 2020“ dalis;
9. mano, kad Tarybos pasiektas susitarimas dėl naujos finansinės priežiūros struktūros neatitinka strategijos „ES 2020“ tikslų; todėl prašo Europos Vadovų Tarybai vadovaujančios Ispanijos pateikti ambicingesnių pasiūlymų, kuriais būtų sustiprinti valdžios institucijų, kurios bus steigiamos, įgaliojimai;
10. atkreipia dėmesį, kad vienas pagrindinių Europos ekonomikos valdymo aspektų turėtų būti su MVĮ susijusios nacionalinės politikos koordinavimas siekiant išvengti naujų kliūčių ar naštos valstybėse narėse, kai mėginama pašalinti esamas; mano, kad naujojo Europos poveikio MVĮ tyrimo įtraukimas į nacionalinius įstatymus turėtų būti vienas iš Europos ekonomikos valdymo uždavinių MVĮ srityje;
11. pabrėžia, kad stipri, pertvarkyta ir lanksti sanglaudos politika, kuri būtų pritaikyta prie dabartinių poreikių, turėtų sudaryti esminę strategijos „ES 2020“ dalį; mano, kad ši ES politika kartu su horizontaliuoju požiūriu vaidina esminį vaidmenį duodant atsaką pagrindiniams Europos Sąjungos iššūkiams, t. y.: struktūrinių skirtumų tarp šalių ir regionų mažinimas, ES regionų konkurencingumo globalizacijos pasaulyje didinimas, visuotinės ekonomikos krizės poveikio pusiausvyros sukūrimas Europos ekonomikai suteikiant pasitikėjimo ir dinamikos, demografinių pokyčių ir klimato kaitos poveikio mažinimas;
12. mano, kad didžiausią dėmesį reikėtų skirti struktūrinės politikos ir finansinėms priemonėms ir kad jos turėtų atitikti tokius ES prioritetus kaip konkurencingumas, išteklių veiksmingumas ir tvarumas;
2. Tvarus viešasis biudžetas
13. pabrėžia, kad diskusijos dėl ES biudžeto asignavimų vyks ir sprendimas dėl jų bus priimtas atsižvelgiant į dabartinės 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos (DFP) vidutinio laikotarpio peržiūrą ir rengiant kitą DFP bei priimant sprendimą dėl jos;
14. pabrėžia, kad tvarus viešasis biudžetas bus strategijos „ES 2020“ finansavimo pagrindas; mano, kad todėl stabilumo pakto laikymasis ir suderinto pasitraukimo strategijų principai siekiant įveikti ekonominės ir finansinės krizės poveikį viešajam biudžetui turėtų būti pagrindiniai būsimos fiskalinės politikos klausimai;
15. pabrėžia, kad kovos su infliacija politika ir patikimos biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės turi ilgalaikį poveikį augimo skatinimui ir mūsų jaunimo užimtumo perspektyvų didinimui; mano, kad valstybė, taip veikdama, įgyvendins savo geros prižiūrėtojos vaidmenį, nes užtikrins, kad būsimos kartos galėtų gauti tinkamas viešąsias paslaugas;
16. mano, kad iš nesenų įvykių matyti, kad EPS reguliuojanti institucinė sistema nubuvo sėkminga, nes jai nepavyko suvaldyti viešojo deficito; prašo Komisijos pasiūlyti iniciatyvų ir išspręsti šį EPS trūkumą; įspėja dėl dviejų greičių Europos pavojaus;
3. MVĮ ir darbo vietų kūrimo skatinimas
17. pabrėžia, kad MVĮ – tai mūsų dabartinės ekonomikos variklis ir darbo vietų kūrėjas, vaidinantis esminį vaidmenį išjudinant ekonomikos augimą, ir kad šios įmonės stiprins tvarią socialinę rinkos ekonomiką bei puoselės kūrybingumą ir naujoves, kurios palaiko ekonomikos jėgą ir technologinę pažangą; mano, kad politinės linijos, kurios pradėta laikytis parengus smulkaus verslo aktą, turėtų būti laikomais dar ambicingiau; mano, kad pirmenybę reikėtų teikti tokioms tolesnėms pastangoms dereguliavimo srityje kaip tolesnis dereguliavimo tikslų įgyvendinimas ir MVĮ palankūs teisės aktai, kurti gyvą aplinką įmonių kūrimui, skatinti verslumą ir suteikti daugiau finansavimo sąlygų;
18. pabrėžia, kad norint sėkmingai įgyvendinti strategiją „ES 2020“ dėmesys turėtų būti skiriamas MVĮ ir darbo vietų kūrimo skatinimui ne tik prekybos ir paslaugų srityse, bet ir pramonės, žemės ūkio ir sveikatos sektoriuose, nes jie itin svarbūs mūsų būsimai ekonomikai;
19. dar kartą pakartoja savo reikalavimą kurti labiau viską apimančią ir konkurencingą darbo rinką; mano, kad, siekiant užtikrinti, kad keičiant profesiją nesumažėtų socialinė apsauga, kad laikinai mokantis dirbti kitą darbą nesumažėtų pajamos ir kad kuriant lankstumo ir užimtumo garantijas (angl. flexicurity) nebūtų vienašališkai skiriamas dėmesys tik darbo rinkos lankstumui, reikia pertvarkyti socialinės apsaugos sistemas;
20. mano, kad senstantiems Europos gyventojams reikalinga visą gyvenimą trunkančio mokymosi politika, kad turi būti skatinamos mokymosi galimybės ir kad jos turėtų būti suteiktos asmenims visą jų karjeros laikotarpį; mano, kad reikės išlaikyti darbo rinkoje aktyvių asmenų skaičių ir sustiprinti socialinę įtrauktį; apgailestauja, kad buvo nepaisoma vyresnio amžiaus žmonių ir neįgalių darbuotojų užimtumo galimybių; taigi tikisi, kad bus pateikta pasiūlymų, kaip stiprinti šias galimybes ir skatinti lanksčias išėjimo į pensiją sąlygas, net viršijant dabartinį pensinį amžių;
21. palaiko savarankiško darbo skatinimą, kurį garantuoja, pvz., Europos prisitaikymo prie globalizacijos fondas (EPGF);
22. prašo Komisijos pateikti pasiūlymų dėl bendros konsoliduotos įmonių pelno mokesčio bazės (BKĮPMB); mano, kad taikant galutinę PVM sistemą, grindžiamą kilmės šalies principu, būtų skatinamas bendros rinkos veiksmingumas ir būtų gaunama papildomų pajamų į viešąjį biudžetą netaisant PVM dydžio;
4. Tvarios socialinės rinkos ekonomikos kūrimas
23. atsižvelgdamas į tai, kad Europos Komisija turi stiprinti vidaus rinką ir užtikrinti konkurencijos taisyklių laikymąsi, prašo, kad, remiantis būsimu M. Monti pranešimu dėl bendros rinkos atnaujinimo, į strategiją „ES 2020“ būtų įtraukta bendroji rinka kaip bendras gerovės principas; mano, kad siekiant sukurti bendrą prekių, darbo ir paslaugų rinką bus svarbu turėti patikimas taisykles ir užtikrinti geresnį Europos taisyklių perkėlimą į nacionalinius teisės aktus, geresnį įgyvendinimą ir Europos finansinių rinkų priežiūrą;
24. laikosi nuomonės, kad ES turėtų pasinaudoti savo pagrindiniu vaidmeniu kuriant tvarią ekonomiką ir ekologiškas judumo technologijas bei šioje srityje išplėsti savo konkurencingumo ribas bei pasinaudoti šios technologinės pažangos eksporto galimybėmis; atkreipia dėmesį, kad, vykdant tvarios gamybos procesus, veiksmingai panaudojant išteklius ir toliau plėtojant atsinaujinančius energijos šaltinius, Europoje bus išlaikyta tvirta gamybos bazė, sumažinus priklausomybę nuo išteklių padidės konkurencingumas ir bus pasiekti ambicingi klimato kaitos tikslai; pabrėžia svarbiausių Europos pramonės šakų galimybes prisidėti naujoviškais sprendimais šioje srityje; pabrėžia, kad reikia, kad ES ekonomikai būtų skirta pakankamai aukštų technologijų žaliavų šiam tikslui pasiekti;
25. mano, kad transporto sektorius – svarbus veikėjas siekiant strategijoje „ES 2020“ numatyto ekologiško augimo, ir kad šis sektorius daug prisideda prie ekonomikos augimo, kuris reikalingas norint įgyvendinti „ES 2020“; mano, kad atsižvelgiant į tai svarbu derinti skirtingas priemones, pvz., energijos šaltinių derinimą, kainų nustatymo priemones ir išorės sąnaudų įtraukimą į vidaus sąnaudas, ir kad šioms priemonėms turėtų būti taikomi aiškesni ir realistiškesni tikslai, kurie turėtų būti nuolat peržiūrimi;
26. pabrėžia jau teisiškai privalomą ES įsipareigojimą iki 2020 m. sumažinti išmetamą CO2 kiekį mažiausiai 20 proc. ir mano, kad ES turėtų geriau išreikšti savo norą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 30 proc., jei kitos šalys taip pat pasirengusios įsipareigoti imtis atitinkamų veiksmų; mano, kad turi būti nustatyti aiškūs ir objektyvūs rodikliai pažangai kuriant tvarią ir energiją taupančią socialinę rinkos ekonomiką įvertinti ir kad, atsižvelgiant į tai, numatyti tikslai turėtų būti realūs ir įgyvendinami;
27. mano, kad norint užtikrinti ekonomikos augimą, apjungiant atsinaujinančios energijos šaltinius ir mažinant Europos Sąjungos jautrumą tiekimo nutrūkimams itin svarbu greitai baigti kurti visapusiškai integruotą ir tarpusavyje sujungtą vidaus energetikos rinką; pabrėžia, kad derinant ES energijos šaltinius reikia stengtis padidinti autochtoninių mažai anglies išskiriančių energijos šaltinių dalį;
28. atkreipia dėmesį, kad ES, stiprindama savo pagrindinį vaidmenį, turėtų pasinaudoti technologinės pažangos eksportavimo galimybėmis;
29. pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą ES teisės aktų ir ypač direktyvų dėl profesinių kvalifikacijų abipusio pripažinimo ir dėl paslaugų perkėlimą, kad būtų visapusiškai pasinaudota paslaugų rinkos, kuri sudaro didžiausią ES ekonomikos veiklos dalį, galimybėmis; mano, kad siekiant šio tikslo strategija turėtų būti siekiama vėliausiai iki 2020 m. pašalinti visas likusias kliūtis paslaugų srityje;
30. pabrėžia, kad reikia skatinti požiūrį į bendrą rinką, kurį taikant vartotojai būtų skatinami vykdyti tarpvalstybinius prekių ir paslaugų pirkimus, ypač internetu, o MVĮ visapusiškai pasinaudotų bendros rinkos galimybėmis;
5. Tvarus žiniomis pagrįstas augimas
31. pabrėžia, kad siekiant žiniomis grindžiamo augimo reikia vykdyti veiksmingą pagrindinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų veiklą; mano, kad naujovės turi būti pagrindinis Europos augimą ir gerovę skatinantis veiksnys, kad pagrindiniai tyrimai ES lygmeniu turi būti vykdomi koordinuotai ir kad rezultatai turi būti naudingi visiems ES piliečiams; ypač mano, kad transporto sektoriaus išskiriamų anglies junginių kiekio mažinimo ir saugos sričių moksliniai tyrimai padės stiprinti ES kaip mokslinių tyrimų vietą;
32. ragina Komisijos naujoje strategijoje išlaikyti Lisabonos strategijos tikslą sudarant ES ir valstybių narių biudžetus 3 proc. BVP skirti moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai; mano, kad rengiant mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos programas bei finansines priemones daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama strategijai „ES 2020“ ir jos turi būti laikomasi; ragina valstybes nares geriau išnaudoti sanglaudos politikai ir moksliniams tyrimams bei taikomajai veiklai skiriamų fondų sąveikos galimybes;
33. pabrėžia, kad, siekiant Europos taikomuosius tyrimus padaryti veiksmingesnius, būtina pagerinti esamų struktūrų racionalizavimą ir sukurti moksliniams tyrimams ir naujovėms palankesnę investicijų aplinką tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose; ragina Komisiją pasiūlyti praktinių priemonių, kuriomis būtų galima pagerinti galimybes gauti finansavimą, ypač atsižvelgiant į geresnį rizikos kapitalo prieinamumą, ir padaryti pažangą prieškomerciniu etapu vykdomų viešųjų pirkimų srityje;
34. pabrėžia, kad pradėti rūpintis naujovėmis reikia investuojant į švietimą ir kad įsidarbinimo galimybių kūrimas vykdant mokymosi visą gyvenimą politiką padės sustiprinti socialinę įtrauktį; ragina Komisiją skatinti naujas verslo, mokslo ir universitetinių mokslinių tyrimų sričių partnerystes;
35. ragina laikytis plataus požiūrio į būsimą ES naujovių politiką; mano, kad teikiant tinkamą viešąjį ir privatų finansavimą didžiausią dėmesį reikėtų skirti toms sritims, kuriose Europa pirmauja pasaulyje arba kuriose ji gali pirmauti, ir kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti didelio poveikio technologijų plėtrai;
36. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, kuriame vienu iš teminių prioritetų laikoma globalizacijos epochai skiriama pramonės politika; pabrėžia, kad esamos pramonės struktūros toliau bus labai svarbios ES ekonomikos augimo požiūriu ir kad todėl jas reikia remti;
37. mano, kad, ypač transporto sektoriuje, svarbu plėtoti technologijas ir daugiarūšio keleivių ir prekių transporto tinklus padaryti paprastesnius; taigi mano, kad transportas turėtų būti grindžiamas veiksmingu atskirų transporto rūšių ir jų derinių naudojimu, kuris būtų vertinamas pagal ekonominių aspektų, aplinkos apsaugos, socialinius, įdarbinimo sąlygų ir saugumo kriterijus;
38. mano, kad Europa turėtų skatinti veiksmingą intelektinės nuosavybės apsaugą remdama veiksmingą ES patentų sistemą, kurią taikant daugiausia dėmesio būtų skiriama skaitmeninei ekonomikai siekiant, kad Europa pasaulyje galėtų pirmauti; mano, kad tinkamai veikianti skaitmeninė ekonomika būtina, jei norima, kad gerai veiktų visos ES ekonomika; vis dėlto mano, kad laisvam skaitmeninių paslaugų judėjimui šiuo metu itin trukdo fragmentinės nacionalinio lygmens taisyklės, laikosi nuomonės, kad siekiant sudaryti šią bendrosios rinkos skaitmeninę aplinką pirmiausią reikia veiksmingai įgyvendinti reguliavimo sistemą, antra, reikia skatinti skaitmeninių paslaugų rinką, trečia, reikia išplėtoti laisvą turinio ir žinių judėjimą – vadinamąją penktąją laisvę;
39. mano, kad turint tinkamą politikos sistemą ir pakankamai biudžeto lėšų, žemės ūkis ir miškininkystė gali atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant visą Europos strategiją, kuri skiriama ekonomikos atgaivinimui užtikrinti, taip pat šie sektoriai gali padėti užtikrinti ES ir pasaulio aprūpinimą maistu, išsaugoti kaimo kraštovaizdį, kuris sudaro 90 proc. ES teritorijos, užtikrinti naudą aplinkai ir gali būti labai svarbūs ieškant alternatyvių energijos šaltinių;
40. pažymi, kad visoje Europoje infrastruktūrų trūkumai skiriasi ir kad jie vis dar dideli bei trukdo išnaudoti mūsų augimo potencialą ir sklandžiai veikti vidaus rinkai; taigi ragina sudaryti iš tikrųjų vienodas sąlygas atitinkamoms valstybinėms ir privačioms investicijoms į transportą, energetiką, telekomunikacijas ir informacijos technologijų infrastruktūrą;
41. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.