PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl didelių gaivalinių nelaimių Madeiros autonominėje srityje, Prancūzijoje ir Ispanijoje
4.3.2010
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Ilda Figueiredo, João Ferreira, Miguel Portas, Marisa Matias, Rui Tavares, Patrick Le Hyaric, Jacky Hénin, Marie-Christine Vergiat GUE/NGL frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0139/2010
B7‑0164/2010
Europos Parlamento rezoliucija dėl didelių gaivalinių nelaimių Madeiros autonominėje srityje, Prancūzijoje ir Ispanijoje
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į ES sutarties 3 straipsnį ir SESV 349 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Komisijos pareiškimą dėl didelių gaivalinių nelaimių Madeiros autonominėje srityje ir uragano „Ksintija“ padarinių,
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, įsteigiančio Europos Sąjungos solidarumo fondą (COM(2005)0108),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. atsižvelgdamas į nelaimes, kurios dėl blogo oro ištiko Madeiros autonominę sritį (Portugalija) ir Prancūziją, kur buvo užregistruota dešimtys žuvusių ir sužeistų asmenų,
B. kadangi nelaimė taip pat paveikė Ispaniją, Belgiją ir Vokietiją ir buvo žmonių aukų bei padaryta didelė materialinė žala,
C. kadangi padėtis, kurioje yra tūkstančiai nukentėjusių regionų gyventojų, vis dar nestabili – padaryta ypač didelė žala kelių, transporto, uostų infrastruktūrai, sugriauta daug būstų ir nukentėję gyventojai patiria sunkius socialinius ir ekonominius padarinius,
D. kadangi šios nelaimės padarė žalos daugybei žemės ūkio ir žuvivaisos įmonių, uostams, laivams, prekybos įmonėms ir daugeliui būstų ir dėl to labai kenčia gyventojai,
E. kadangi daug būstų vis dar neturi elektros ir juose neveikia paprasčiausia kanalizacija,
F. kadangi prevencija yra vis svarbesnis etapas nelaimių valdymo cikle ir jos svarba tampa vis didesnė socialiniu požiūriu,
G. kadangi atokiausių regionų ir salynų padėtis ypatinga, nes dėl nuolatinių nepalankių gamtinių sąlygų apsaugos lygis ir atstatymo galimybės, palyginti su žemyniniais regionais, kurie gali greitai pasinaudoti kaimyninių regionų parama, nevienodi,
1. reiškia savo solidarumą su Madeiros autonomine sritimi, Prancūzijos, Ispanijos, Belgijos ir Vokietijos gyventojais, visų pirma su aukų šeimomis;
2. reiškia pagarbą paieškos ir gelbėjimo tarnyboms, kurios nepaprastai daug ir be pertraukos dirbo, siekdamos išgelbėti žmones ir sumažinti aukų skaičių, taip pat darbuotojams, kurie nenuilstamai stengiasi, kad būtų vėl pradėtos teikti svarbiausios paslaugos ir atstatyti pagrindiniai infrastruktūros objektai;
3. pabrėžia, kad reikės pripažinti ir tinkamai atsižvelgti į retai gyvenamų regionų ir atokiausių regionų bei salynų ypatumus ir gamtinius sunkumus;
4. ragina išnagrinėti visas galimybes teikti skubią Bendrijos pagalbą visiems nukentėjusiems regionams iš Europos Sąjungos solidarumo fondo (turi būti užtikrinama, kad lėšos bus sutelktos nedelsiant ir bus skirta didžiausia įmanoma suma) arba per kitas paramos priemones, kurios padėtų atitaisyti ir sumažinti didelius materialinius nuostolius, patirtus dėl nelaimių, kurios turėjo didelių padarinių strateginei infrastruktūrai ir pagrindiniams įrenginiams ir dėl kurių nutrūko svarbiausių viešųjų paslaugų teikimas;
5. siūlo susijusioms valstybėms narėms sudaryti galimybes pateikti atitinkamų veiksmų programų pakeitimus, siekiant tinkamai atsižvelgti į naujai susidariusią padėtį ir sumažinti šių nelaimių padarinius gyventojams; prašo taikyti išimtines pagalbos priemones, t. y. skirti Bendrijos lėšų nereikalaujant atitinkamo nacionalinio įnašo ir (arba) padidinti Bendrijos bendro finansavimo dalį;
6. atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu atkurti nukentėjusių regionų gamybos potencialą ir darbo vietas, užtikrinti, kad vėl būtų teikiamos vandens, elektros, kanalizacijos ir telekomunikacijų paslaugos, pastatyti būstų arba juos atstatyti, taip pat imtis reikalingų priemonių siekiant užtikrinti nukentėjusių šeimų pajamas;
7. mano, kad atstatant arba statant infrastruktūrą ir įrenginius reikėtų taisyti padėtį, dėl kurios galėtų kilti rizika, t. y.: didinti tiltų ir vandentiekio nuotėkio varžą; grąžinti upių vagas į natūralią padėtį; atkurti ir saugoti upių baseinus, šlapynes ir susijusias ekosistemas; imtis pakrančių apsaugos priemonių;
8. pabrėžia teisingo teritorijų planavimo, kurį atliekant būtų atsižvelgiama į aplinką ir žmonių saugumą, svarbą siekiant išvengti, kad tokia nelaimė pasikartotų;
9. pabrėžia, kad svarbu sukurti tinkamą nelaimių prevencijos finansavimo sistemą, pagal kurią būtų aktyviau vykdomos ir naudojamos tam tikros priemonės, pvz., Solidarumo fondas, sanglaudos politika, kaimo plėtros politika, regionų politika ir Septintoji pagrindų programa;ragina atsižvelgti į prevenciją rengiant finansines programas po 2013 m.;
10. mano, kad reikia iš naujo apsvarstyti Solidarumo fondo reglamentą ir pakeisti tinkamumo gauti paramą kriterijus atsižvelgiant į kiekvieno regiono ir nelaimės ypatumus, ypatingą dėmesį skirti gamybos sektoriams ir pažeidžiamiausioms zonoms, taip pat užtikrinti, kad fondo lėšos būtų skiriamos lanksčiau ir laiku;
11. pabrėžia, kad reikia skirti didesnę paramą siekiant atokiausiuose regionuose įrengti tyrimų ir bandymų centrus, kuriuose būtų galima stebėti ir numatyti ekstremalių reiškinių (klimato, seisminių ir kt.) atsiradimą ir raidą ir apsisaugoti nuo jų;
12. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir Madeiros autonominės srities vyriausybei.