PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl politinių ir sąžinės kalinių padėties Kuboje
8.3.2010
pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Francisco José Millán Mon, Bogusław Sonik PPE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0169/2010
B7‑0169/2010
Europos Parlamento rezoliucija dėl politinių ir sąžinės kalinių padėties Kuboje
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Kuboje, ypač į 2004 m. lapkričio 17 d., į 2006 m. vasario 2 d. ir į 2007 m. birželio 21 d. rezoliucijas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl metinių pranešimų dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje 2004 m., 2005 m., 2006 m., 2007 m. ir 2008 m. ir į ES politiką žmogaus teisių srityje,
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją po Sacharovo premijos įteikimo,
– atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 14 d. Tarybai pirmininkaujančios valstybės pareiškimą dėl judėjimo „Moterys baltais drabužiais“ ir į savo ankstesnius 2003 m. kovo 26 d. ir 2003 m. birželio 5 d. pareiškimus dėl padėties Kuboje,
– atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją 96/697/BUSP dėl Kubos, kuri buvo priimta 1996 m. gruodžio 2 d. ir periodiškai atnaujinama,
– atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 18 d., 2008 m. birželio mėn. ir 2009 m. birželio 15 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos posėdžio išvadas dėl Kubos,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos-Vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton pareiškimą dėl Kubos politinio ir sąžinės kalinio Orlando Zapatos Tamayo mirties,
A. kadangi žmogaus teisių, įskaitant pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises, visuotinumo ir nedalumo apsauga išlieka vienu iš pagrindinių Europos Sąjungos tikslų,
B. kadangi dešimtys nepriklausomų žurnalistų, taikių disidentų ir žmogaus teisių gynėjų vis dar kalinami, atlieka ilgas bausmes, ir kai kurie iš jų sunkiai serga,
C. kadangi Parlamentas 2005 m. Sacharovo premiją už minties laisvę skyrė judėjimui „Moterys baltais drabužiais“; kadangi Kubos valdžios institucijų atsisakymas leisti judėjimo „Moterys baltais drabužiais“ dalyvėms vykti į Europos Parlamento būstinę pasiimti premijos pažeidžia vieną pagrindinių žmogaus teisių, būtent teisę laisvai išvykti iš savo šalies ir į ją grįžti, kaip įtvirtinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje,
D. kadangi Bendrijos institucijos dėjo pastangas, kad būtų paleisti į laisvę politiniai ir sąžinės kaliniai Kuboje ir kad su jais būtų elgiamasi humaniškai,
E. kadangi Orlando Zapatos mirtis yra itin skaudus įvykis ir didelis žingsnis atgal kovojant dėl pagarbos žmogaus teisėms įgyvendinimo Kuboje,
F. kadangi dėl O. Zapatos mirties kilo protestų banga tarptautiniu lygmeniu ir kiti Kubos politiniai kaliniai ir disidentai taip pat paskelbė bado streiką,
1. kategoriškai ir be išlygų smerkia tai, kad kankinančia mirtimi, po ilgo 85 dienas trukusio bado streiko, mirė taikus Kubos opozicijos narys ir disidentas Orlando Zapata Tamayo, nors to buvo galima lengvai išvengti, o Zapatos motina Reina Lucía Tamayo šią mirtį apibrėžė kaip tyčinį valstybės nusikaltimą,
2. visiškai smerkia humaniškumo ir jautrumo trūkumą, kurį Kubos režimas parodė laidotuvių rengimo klausimu, nerodydamas pagarbos mirusiojo šeimai, darydamas spaudimą ir vykdydamas įspėjamuosius ir savavališkus suėmimus, kuriais siekiama sutrukdyti šeimos nariams, artimiems giminėms ir draugams pareikšti paskutinę pagarbą mirusiam disidentui,
3. apgailestauja, kad Kubos valdžios institucijos nesiėmė jokių pastebimų veiksmų reaguodamos į ES ir tarptautinės bendruomenės raginimus paleisti į laisvę visus politinius kalinius ir visiškai gerbti pagrindines teises ir laisves, ypač išraiškos ir politinių susivienijimų laisves;
4. reiškia didelį susirūpinimą dėl Kubos politinių kalinių ir disidentų, kurie po O. Zapatos mirties paskelbė bado streiką, padėties, ypač dėl žurnalisto ir psichologo Guillermo Fariñas, kurio sveikata kelia ypatingą nerimą;
5. reikalauja, kad Kubos vyriausybė nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai paleistų politinius ir sąžinės kalinius;
6. apgailestauja, kad nebuvo atsiliepta į Parlamento ir Tarybos raginimą nedelsiant paleisti visus politinius kalinius ir sąžinės kalinius, bei primygtinai tvirtina, kad Kubos disidentų įkalinimas už jų idealus ir taikią politinę veiklą prieštarauja Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai;
7. ragina Tarybą ir Komisiją ir toliau imtis visų reikalingų priemonių reikalaujant paleisti politinius kalinius ir siekiant skatinti bei užtikrinti žmogaus teisių gynėjų darbą;
8. ragina ES institucijas suteikti savo besąlygišką pagalbą ir visapusiškai raginti pradėti taikų politinio perėjimo prie daugiapartinės demokratinės sistemos procesą Kuboje, kaip numatyta Tarybos bendrojoje pozicijoje 96/697/BUSP;
9. reiškia savo tvirtą solidarumą su visa Kubos tauta ir savo paramą jai siekiant demokratijos ir pagarbos pagrindinėms laisvėms bei jų gynimo,
10. ragina Sąjungos Vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir už bendradarbiavimą atsakingą Komisijos narį, laikantis ES Tarybos palaipsniui patvirtintų išvadų ir naudojant Bendrijos vystomojo bendradarbiavimo mechanizmus, ypač Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę, nedelsiant pradėti struktūrinį dialogą su Kubos pilietine visuomene ir taikų politinį perėjimą saloje remiančiomis struktūromis,
11. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES pirmininkaujančiai valstybei, Vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinei asamblėjai, Kubos vyriausybei ir Kubos Liaudies jėgos nacionalinei asamblėjai.