Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B7-0238/2010Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B7-0238/2010

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl bendro cianido kasybos technologijų draudimo Europos Sąjungoje

19.4.2010

pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu B7‑0206/2010
pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį

János Áder, Richard Seeber, Theodoros Skylakakis, Zuzana Roithová PPE frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0238/2010

Procedūra : 2010/2593(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B7-0238/2010
Pateikti tekstai :
B7-0238/2010
Debatai :
Priimti tekstai :

B7‑0238/2010

Europos Parlamento rezoliucija dėl bendro cianido kasybos technologijų draudimo Europos Sąjungoje

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Rio de Žaneiro deklaracijoje dėl aplinkos ir plėtros ir Rio de Žaneire 1992 m. birželio mėn. sudarytoje Biologinės įvairovės konvencijoje numatytą atsargumo principą;

–   atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos vandens pagrindų direktyvoje 2000/60/EB nustatytus aplinkosaugos tikslus,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo, pagal kurią leidžiama kasyboje naudoti cianidą laikantis didžiausio leistino cianido kiekio,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/105/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/82/EB (Seveso II) dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės, kurioje tvirtinama, kad tam tikra sandėliavimo ir perdirbimo veikla kasyboje [...] gali sukelti labai rimtų pasekmių,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą, pagal kurią valstybės narės gali leisti veiklos vykdytojui, jei įrodomos tam tikros aplinkybės, neatlyginti išlaidų, susijusių su aplinkai padaryta žala,

–   atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkaujančių Ispanijos, Belgijos ir Vengrijos 18 mėnesių programą ir joje teikiamą pirmenybę vandens politikai ir bioįvairovei,

–   atsižvelgdamas į Čekijos Respublikos patvirtintas priemones dėl bendro cianido technologijų draudimo, kai ji 2000 m. iš dalies pakeitė įstatymą dėl kasybos Nr. 44/1988, į 2009 m. Vengrijos iš dalies pakeistą įstatymą dėl kasybos Nr. 48/1993, kuriuo uždraudžiama Vengrijos teritorijoje naudoti cianido kasybos technologijas, ir į 2002 m. Vokietijos priimtą dekretą, kuriuo draudžiama cianido tirpalą naudoti kasyboje,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 17 d. klausimą Komisijai dėl cianido kasybos technologijų draudimo ES (0-0035/2010 – B7-0206/2010),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi Jungtinės Tautos 2010 metus paskelbė Tarptautiniais bioįvairovės metais ir taip paragino pasaulį 2010 m. imtis gyvybės įvairovės žemėje saugojimo veiksmų,

B.  kadangi cianidas yra labai nuodinga aukso kasybos pramonėje naudojama cheminė medžiaga, kuri pagal Vandens pagrindų direktyvos VIII priedą laikoma pagrindiniu teršalu, kurio naudojimas gali turėti katastrofiškų pasekmių ir padaryti nepataisomą žalą žmonių sveikatai ir aplinkai, taigi ir bioįvairovei,

C. kadangi Čekijos Respublikos, Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos aplinkos apsaugos ministrų bendrojoje pozicijoje dėl tvarios kasybos, pristatytoje per 14-ąjį Vyšegrado grupės šalių aplinkos apsaugos ministrų susitikimą 2007 m. gegužės 25 d. Prahoje, ministrai pareiškė susirūpinimą dėl pavojingų technologijų, kurios naudojamos ar kurias planuojama naudoti kasyboje įvairiose regiono vietovėse ir tai kelia labai didelį pavojų aplinkai bei gali turėti pasekmių kitoms valstybėms narėms,

D. kadangi Sofijos konvencijos dėl bendradarbiavimo siekiant apsaugoti ir tvariai naudoti Dunojaus upę šalys sutarė, kad, be to, jog cianidas pagal Vandens pagrindų direktyvą laikomas prioritetine pavojinga medžiaga, jis taip pat yra itin pavojinga medžiaga,

E.  kadangi per praėjusius 25 metus pasaulyje įvyko daugiau kaip 30 didelių avarijų, kurių metu išsiliejo cianidas, ypač prieš 10 metų, kai daugiau kaip 100 000 kubinių metrų cianidu užteršto vandens buvo išleista iš aukso kasyklos Baja Marėje (Rumunija) į Samošo-Tisos-Dunojaus upių sistemą ir sukėlė tuo metu didžiausią ekologinę katastrofą Centrinėje Europoje, ir nėra jokios garantijos, kad tokios avarijos ateityje nepasikartos, ypač atsižvelgiant į vis ekstremalesnes oro sąlygas, inter alia, smarkius ir dažnus lietus, kaip nurodyta ketvirtojoje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitoje,

F.  kadangi kai kurios ES valstybės narės vis dar pasirengusios įgyvendinti naujus projektus, susijusius su tankiai gyvenamose vietovėse steigiamomis didelėmis atviromis aukso kasyklomis, kuriose būtų naudojamos cianido technologijos, ir tai taip pat galėtų kelti grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai,

G. kadangi pagal Vandens pagrindų direktyvą valstybės narės privalo siekti geros vandenų būklės ir ją saugoti, taip pat užkirsti kelią vandens taršai pavojingomis medžiagomis; vis dėlto, vandens kokybė gali priklausyti ir nuo cianido kasybos technologijas naudojančiose kaimyninėse šalyse esančio atitinkamo upės baseino vandens kokybės,

H. kadangi dėl tarptautinių su cianidu susijusių avarijų pasekmių, ypač atsižvelgiant į didelių upių baseinų ir gruntinio vandens išteklių užteršimą, darosi akivaizdu, kad būtina priimti ES poziciją dėl rimtos grėsmės, kylančios aplinkai dėl kasybos naudojant cianidą,

I.   kadangi trūksta rizikos ribojimo taisyklių ir tinkamų finansinių garantijų, o esamų teisės aktų dėl kasybos naudojant cianidą įgyvendinimas taip pat priklauso nuo kiekvienos valstybės narės vykdomosios valdžios institucijų pajėgumų – avarija gali įvykti bet kuriuo metu dėl žmonių aplaidumo,

J.   kadangi kai kurios valstybės narės nevisiškai įgyvendino Kasybos atliekų direktyvą,

K. kadangi cianido kasybos sektoriuje sukuriama nedaug darbo vietų ir tik 8–16 metų laikotarpiui, tačiau galima didelė tarptautinė ekologinė žala, ir paprastai tokią žalą atlygina ne atsakingos veiklą vykdančios bendrovės (jos paprastai dingsta arba bankrutuoja), o valstybė, t. y. mokesčių mokėtojai,

L.  kadangi veiklą vykdančios bendrovės neturi ilgalaikio draudimo, kuris padengtų išlaidas, kurių būtų, jei ateityje įvyktų avarija ar atsirastų veikimo sutrikimų,

M. kadangi norint pagaminti du gramus aukso reikia išgauti vieną toną žemos kokybės rūdos, todėl gavybos vietose lieka labai didelis kiekis kasybos atliekų ir 25–50 proc. aukso lieka tarp atliekų; be to, vykdant didelius kasybos naudojant cianidą projektus per metus sunaudojama keli milijonai kilogramų natrio cianido, kurio net transportavimas ir saugojimas gali turėti katastrofiškų pasekmių, jei atsitiktų nelaimė,

N. kadangi esama cianido kasybos alternatyvų, kurias galima būtų rinktis vietoj cianido technologijų,

O. kadangi visoje Europoje aktyviai viešai protestuojama prieš šiuo metu vykdomus kasybos naudojant cianidą projektus ir šiuose protestuose dalyvauja ne vien pavieniai piliečiai, vietos bendruomenės ir NVO, bet ir valstybinės organizacijos, vyriausybės ir politikai,

1.  mano, kad laikytis pagal Vandens pagrindų direktyvą nustatytų ES tikslų, pavyzdžiui, pasiekti gerą cheminę būklę ir apsaugoti vandens išteklius, taip pat saugoti biologinę įvairovę, galima tik neleidus naudoti cianido kasybos technologijų;

2.  ragina Komisiją iki 2011 m. pabaigos inicijuoti visišką cianido kasybos technologijų uždraudimą Europos Sąjungoje, kadangi tai vienintelis saugus būdas apsaugoti mūsų vandens išteklius ir ekosistemas nuo taršos cianidu, naudojamu vykdant kasybos veiklą, ir tuo pat metu atlikti įprastą poveikio tyrimą;

3.  atkreipia dėmesį į svarbias ES ir JT iniciatyvas ir aktyviai skatina kurti ir naudoti saugesnius, ypač nenaudojant cianido, alternatyvius kasybos būdus;

4.  ragina Komisiją ir valstybes nares, kol galioja bendras draudimas, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neremti jokių kasybos projektų, kuriuos vykdant ES naudojamos cianido technologijos, taip pat neremti tokių projektų trečiosiose šalyse;

5.  ragina Komisiją siūlyti iš dalies pakeisti galiojančius teisės aktus dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir reikalauti, kad visos tokią veiklą vykdančios bendrovės būtų įpareigotos apsidrausti, kad būtų atlyginama padaryta žala bei padengiamos visos korekcinių priemonių išlaidos, patiriamos atkuriant pradinę ekologinę ir cheminę būklę avarijos ar veikimo sutrikimų atveju;

6.  įpareigoja Pirmininką perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.