Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B7-0253/2010Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B7-0253/2010

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl masinių žiaurumų Džose, Nigerijoje

28.4.2010

siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

Charles Goerens ir Ramon Tremosa i Balcells ALDE frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0247/2010

Procedūra : 2010/2660(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B7-0253/2010
Pateikti tekstai :
B7-0253/2010
Priimti tekstai :

B7‑0253/2010

Europos Parlamento rezoliucija dėl masinių žiaurumų Džose, Nigerijoje

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių padėties Nigerijoje,

–   atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Nigerija ratifikavo 1993 m. spalio 29 d.,

–   atsižvelgdamas į 1981 m. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, kurią Nigerija ratifikavo 1983 m. birželio 22 d.,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.            yra sukrėstas dėl pastarųjų įvykių Nigerijos Džoso mieste, esančiame musulmoniškų šiaurinių ir krikščioniškų pietinių regionų sankirtoje, kur per etninio smurto proveržį buvo nužudyta keli šimtai žmonių,

 

B. kadangi, pasak Raudonojo Kryžiaus atstovo, taip pat buvo užpultos dar bent dvi kitos gretimos bendruomenės, esančios netoli teritorijos, kur sausio mėnesį per religinio pobūdžio susirėmimus žuvo šimtai žmonių,

 

C. kadangi, remiantis Raudonojo Kryžiaus pranešimais, dėl šių smurto išpuolių mažiausiai 500–600 žmonių paliko teritoriją būgštaudami dėl savo gyvybės,

 

D. kadangi per pastarąjį dešimtmetį centrinėje Nigerijoje dėl religinio ir etninio pobūdžio smurto žuvo tūkstančiai žmonių ir šiame regione dažnai buvo jaučiama religinė ir etninė įtampa,

 

E. kadangi daugelį problemų Džoso regione sukelia vangus ekonomikos vystymasis ir jau dešimtmečius tvyranti nesantaika tarp vietinių bendruomenių, daugiausia krikščionių arba pirmykščio tikėjimo šalininkų (animistų), siekiančių užvaldyti derlingas dirbamąsias žemes, ir hausų tautos klajoklių bei naujakurių iš musulmoniškų šiaurinių regionų,

 

F. kadangi dėl tokio nestabilumo didžiausia gyventojų skaičiumi Afrikos valstybė artėjant 2011 m. rinkimų kampanijos pradžiai tampa labiau pažeidžiama ir tvyro netikrumas dėl politinio vadovavimo,

 

 

1. griežtai smerkia smurto išpuolius centrinėje Nigerijoje ir reiškia susirūpinimą dėl nerimstančios etninės nesantaikos tarp hausų–fulanių ir beromo tautų, kurių abi buvo ir užpuoliko, ir aukos vietoje;

 

2. ragina valdžios institucijas ieškoti taikaus sprendimo, taip pat ragina Nigerijos vyriausybę ginti savo gyventojus ir spręsti giliai įsišaknijusio smurto priežastis užtikrinant lygias teises visiems piliečiams ir sprendžiant nedarbo bei skurdo problemas;

 

3. ragina Nigerijos valdžios institucijas veikti greitai siekiant apginti visų etninių grupių civilius gyventojus nuo kitų galimų išpuolių ar atsakomųjų keršto žudynių užtikrinant nuolatinį patruliavimą visame regione; ragina tiems, kurie dėl masinių žudynių priversti palikti savo namus, leisti saugiai į juos sugrįžti;

 

4. ragina Nigerijos vyriausybę nedelsiant pradėti šių masinių žudynių tyrimą ir pabrėžia, kad nė vienas Džoso konflikto kaltininkas negali likti nenubaustas;

 

5. išreiškia pasiryžimą tęsti dialogą pagal galiojantį partnerystės susitarimą su Nigerija siekiant stiprinti šioje šalyje vykstančius procesus, kurie padėtų užtikrinti demokratiją, pagarbą žmogaus teisėms ir mažumų teisėms;

6. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei bendrai užsienio ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Nigerijos vyriausybėms, Afrikos Sąjungos institucijoms, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams ir Visos Afrikos Parlamentui.