Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B7-0265/2010Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B7-0265/2010

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto peržiūros konferencijos Kampaloje (Uganda)

12.5.2010

siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

Laima Liucija Andrikienė, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Cristian Dan Preda, Filip Kaczmarek, László Tőkés PPE frakcijos vardu
Richard Howitt, Ana Gomes, Véronique De Keyser, Maria Eleni Koppa S&D frakcijos vardu
Marietje Schaake ALDE frakcijos vardu
Barbara Lochbihler, Heidi Hautala, Eva Joly Verts/ALE frakcijos vardu
Marie-Christine Vergiat, Helmut Scholz GUE/NGL frakcijos vardu


Procedūra : 2010/2645(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B7-0265/2010

B7‑0265/2010

Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto peržiūros konferencijos Kampaloje (Uganda)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į statuto šalių asamblėjos 2009 m. lapkričio 26 d. 8-ajame plenariniame posėdyje priimtą sprendimą[1] 2010 m. gegužės 31 – birželio 11 d. Kampaloje (Uganda) sušaukti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto peržiūros konferenciją,

–   atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas ir pranešimus dėl peržiūros konferencijos ir ypač į rezoliuciją ICC-ASP/7/Res.2 dėl TBT teisėjų, prokurorų ir prokurorų pavaduotojų kandidatūrų iškėlimo ir jų rinkimo procedūros,

–   atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo, ypač į 1998 m. lapkričio 19 d.[2], 2001 m. sausio 18 d.[3], 2002 m. vasario 28 d.[4] rezoliucijas, 2002 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl Amerikos tarnautojų apsaugos akto projekto[5], 2002 m. rugsėjo 26 d.[6] ir 2008 m. gegužės 22 d.[7] rezoliucijas,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą ir į tai, kad jis įsigaliojo 2002 m. liepos 1 d.,

–   atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkaujančios šalies Europos Sąjungos vardu 2002 m. liepos 1 d. paskelbtą deklaraciją dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo,

–   atsižvelgdamas į tai, kad ir TBT, ir ES teikia svarbą teisės viršenybės principo ir pagarbos žmogaus teisėms bei tarptautinės humanitarinės teisės stiprinimui, taip pat taikos išsaugojimui ir tarptautinio saugumo stiprinimui, laikantis Jungtinių Tautų chartijos ir kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnio 2 dalies b punkte,

–   atsižvelgdamas į tai, kad 2003 m. birželio 16 d. ES patvirtino bendrą poziciją 2003/444/BUSP dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo[8], kurioje teigiama, kad TBT jurisdikcijai priskirti sunkūs nusikaltimai kelia nerimą visoms valstybėms narėms, kurios yra pasiryžusios bendradarbiauti siekdamos užkirsti kelią tiems nusikaltimams ir įveikti juos padariusių nusikaltėlių nebaudžiamumą ir kurios siekia paremti Teismo efektyvų veikimą ir paskatinti visuotinį jo rėmimą raginant kaip galima daugiau šalių tapti statuto šalimis,

–   atsižvelgdamas į veiksmų planą, priimtą po 2004 m. vasario 4 d. ES įformintos bendrosios pozicijos[9] siekiant koordinuoti ES veiklą, užtikrinti Romos statuto visuotinumą ir vientisumą bei TBT nepriklausomumą ir efektyvų veikimą,

–   atsižvelgdamas į tai, kad ES priėmė pagrindinius principus[10], kuriuose nustatytos minimalios gairės, kurių turi laikytis TBT statuto šalys sudarydamos dvišalius susitarimus nepasiduoti,

–   atsižvelgdamas į keletą sprendimų[11], kuriuos priėmė ES Taryba teisingumo, laisvės ir saugumo srityje, siekdama stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą tiriant genocido atvejus, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus bei traukiant baudžiamojon atsakomybėn už juos nacionaliniu lygiu,

–   atsižvelgdamas į Stokholmo programą, kurioje ES institucijos raginamos remti ir skatinti Sąjungos ir valstybių narių veiklą prieš nebaudžiamumą ir kovoti su genocido nusikaltimais, nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais ir, atsižvelgiant į tai, skatinti valstybių narių ir TBT bendradarbiavimą;

–   atsižvelgdamas į tai, kad nuo tada, kai buvo išrinkti pirmieji teisėjai ir prokurorai, buvo padaryta didelė pažanga, ir į tai, kad šiuo metu teismas vykdo tyrimus penkiose valstybėse (Kenijoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Sudane (Darfūre), Ugandoje ir Centrinės Afrikos Respublikoje),

–   atsižvelgdamas į tai, kad TBT peržiūros konferencija – tai palankus momentas aptarti Tarptautinio baudžiamojo teismo pažangą ir darbą siekiant atgrasyti nuo ginkluotų konfliktų ir juos išspręsti, ypač atsižvelgiant į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo,

–   atsižvelgdamas į Romos Statuto aiškinamąjį memorandumą, kuriame apibrėžiama TBT jurisdikcija ir kuriame išžaginimas, įtraukimas į seksualinę vergovę, vertimas užsiimti prostitucija, priverstinis apvaisinimas, priverstinė sterilizacija ar bet kokios kitos sunkios seksualinės prievartos formos yra laikomos nusikaltimu žmoniškumui,

–   atsižvelgdamas į Tarybos ir Komisijos padarytus pareiškimus dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto peržiūros konferencijos Kampaloje (Uganda),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi ES, siekdama apsaugoti ir padidinti tarptautinio teisminio proceso nepriklausomumą, teisėtumą ir veiksmingumą, yra ištikima TBT rėmėja, skatina Romos statuto visuotinumą ir gina jo vientisumą,

B.  kadangi ir ES derybų dėl plėtros ir naujų ES valstybių narių priėmimo proceso metu siekia, kad Romos statutą ratifikuotų kuo daugiau šalių ir kad jis būtų įgyvendinamas,

C. kadangi ES sistemingai siekia į derybų įgaliojimus ir susitarimus su trečiosiomis šalimis įtraukti sąlygą dėl TBT,

D. kadangi pagarba žmogaus teisėms, jų skatinimas, saugojimas ir universalumas sudaro Sąjungos etinio ir teisinio acquis dalį ir yra vienas Europos vienybės ir vientisumo ramsčių,

E.  kadangi pastaraisiais dešimtmečiais išaugo ES kaip pasaulinės veikėjos vaidmuo,

F.  kadangi ypatingieji įgaliotiniai propaguoja ES politiką ir interesus regionuose bei šalyse, kuriose kilę neramumų, bei atlieka aktyvų vaidmenį dedant pastangas įtvirtinti taiką, stabilumą bei teisinės valstybės principus,

G. kadangi ES buvo pirmoji regioninė organizacija, 2006 m. balandžio mėn. pasirašiusi su TBT bendradarbiavimo ir pagalbos susitarimą[12],

H. kadangi per dešimt metų projektams, kurių tikslas – remti TBT ir tarptautinį baudžiamąjį teisingumą, ES pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių iniciatyvos (EIDHR) finansinę priemonę skyrė daugiau nei 40 mln. eurų,

I.   kadangi AKR ir ES Jungtinė parlamentinė asamblėja aktyviai siekė užtikrinti, kad tarptautinis baudžiamasis teisingumas būtų įtrauktas į patikslintą AKR ir ES partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimą) ir priėmė keletą rezoliucijų, kuriomis siekiama į tarptautinį vystomąjį bendradarbiavimą ir atitinkamą politinį dialogą įtraukti kovą su nebaudžiamumu,

J.   kadangi peržiūros konferencija suteikia svarbią galimybę statuto šalims ir jo nepasirašiusioms valstybėms, pilietinei visuomenei ir kitoms suinteresuotosioms šalims dar kartą tvirtai išreikšti savo įsipareigojimą siekti teisingumo ir atskaitingumo,

K. kadangi statuto šalys pasinaudojo peržiūros konferencijos suteikta proga, kad galėtų pažvelgti plačiau nei pasiūlyti Romos statuto pakeitimai ir kritiškai įvertinti TBT praėjus daugiau nei dešimčiai metų nuo jo įkūrimo bei plačiau įvertinti tarptautinio baudžiamojo teisingumo padėtį didžiausią dėmesį skiriant šioms keturioms pagrindinėms temoms: papildomumui, bendradarbiavimui, Romos statuto sistemos poveikiui nukentėjusiems ir paveiktoms bendruomenėms ir taikai bei teisingumui,

L.  kadangi, nors TBT statutą ratifikavo jau 111 šalių, tokiems regionams kaip Vidurio Rytai, Šiaurės Afrika ir Azija vis dar nepakankamai atstovaujama,

M. kadangi šalių, tarptautinių organizacijų ir TBT bendradarbiavimas yra svarbus siekiant tarptautinio baudžiamojo teisingumo sistemos veiksmingumo ir sėkmės, ypač teisėsaugos pajėgumų atžvilgiu,

N. kadangi pirmą kartą po TBT įsteigimo 2010 m. balandžio 19 d. buvo pateiktas prašymas dėl šalies nebendradarbiavimo,

O. kadangi, remiantis papildomumo principo, kuriuo grindžiamas TBT Romos statutas, pagrindą sudarančia prielaida, asmenų, kurie įtariami padarę nusikaltimus pagal tarptautinę teisę, veiksmus turi tirti ir prireikus juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn pati šalis,

P.  kadangi daugeliu konflikto atvejų, kai į taikos kūrimo procesą nebuvo įtrauktas teisingumas, dažniausiai buvo grįžtama prie smurto,

1.  dar kartą patvirtina savo tvirtą paramą TBT ir jo tikslams; pabrėžia, kad Romos statutą kaip pagrindinę ES demokratinių principų ir vertybių dalį ratifikavo visos ES valstybės narės, ir todėl ragina valstybes nares visapusiškai laikytis statuto kaip ES acquis dalies;

2.  pabrėžia Afrikos šalies Ugandos pasirinkimo organizuoti peržiūros konferenciją svarbą ir reiškia paramą Teismo prašymui Adis Abeboje atidaryti ryšių su Afrikos Sąjunga biurą bei pripažinti Romos statuto sistemos visuotinį aspektą;

3.  pabrėžia Romos statuto universalumo principo svarbą ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją (Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę bendrai užsienio ir saugumo politikai) aktyviai skatinti prisijungimą prie statuto ir jo ratifikavimą;

4.  ragina valstybes nares dalyvauti peržiūros konferencijoje kuo aukštesniu lygiu, įskaitant valstybių ir vyriausybių vadovus, ir dar kartą viešai patvirtinti savo įsipareigojimą TBT;

5.  ragina valstybes nares dar kartą patvirtinti savo įsipareigojimą TBT ir pabrėžti praktinius veiksmus, kurių jos ketina imtis remdamos TBT, bei pažadėti, be kita ko, įgyvendinti Romos statutą, ratifikuoti ir įgyvendinti Teismo privilegijų ir imunitetų susitarimą, bendradarbiauti su kitomis valstybėmis, kurios turi mažiau pajėgumų, siekiant skatinti visuotiną teismo pripažinimą, ir patvirtinti savo dalyvavimą stiprinant papildomumo ir bendradarbiavimo sistemą, ypač poveikio nukentėjusiems ir paveiktoms bendruomenėms atžvilgiu bei kitose Romos statuto reglamentuojamose srityse;

6.  tvirtai pritaria, kad į TBT materialinę jurisdikciją būtų įtraukta Romos statuto 5 straipsnio 1 dalis dėl agresijos nusikaltimo, dėl kurios Specialioji Romos statuto šalių asamblėjos darbo grupė susitarė, kad šiame statute agresijos nusikaltimas reiškia asmens, kuris gali veiksmingai vykdyti šalies kontrolę ar nukreipti jos politinius ar karinius veiksmus, planuojamas, rengiamas, inicijuojamas ar vykdomas agresijos aktas, kuris savo pobūdžiu, sunkumu ir mastu akivaizdžiai pažeidžia Jungtinių Tautų chartiją;

7.  tvirtai teigia, kad priimant bet kokį sprendimą dėl agresijos nusikaltimo apibrėžties turi būti gerbiamas teismo nepriklausomumas; rekomenduoja, kad valstybės priimtų pasiūlymą, pagal kurį prieš TBT prokurorui pradedant tyrimą nustatant, ar buvo įvykdytas agresijos aktas, nebūtų reikalaujama jokio jurisdikcinio filtro; ir kad, jei peržiūros konferencijos metu bus nuspręsta, kad reikia sukurti tokį jurisdikcinį filtrą, jos turėtų reikalauti, kad agresijos akto įvykdymo faktą nustatytų atitinkami rūmai Romos statyte nustatyto teisinio proceso metu;

8.  ragina valstybes nares reikšmingai prisidėti prie vertinimo ir aktyviai dalyvauti oficialiose grupės diskusijose bei pilietinės visuomenės (ir kitų suinteresuotųjų šalių) organizuojamuose renginiuose vykstant oficialiai konferencijai;

9.  ragina valstybes nares taip pat pasinaudoti peržiūros konferencijos teikiama proga ir dar kartą patvirtinti savo įsipareigojimą teismui pasirašant tam tikrus pasižadėjimus keturiomis įvertinimo temomis bei laikytis šių įsipareigojimų;

10. remia TBT peržiūros konferencijos metu vykdant kiekvieno Romos statuto įgyvendinimo ir poveikio etapo įvertinimo procesą turint mintyje nukentėjusiųjų ir paveiktų bendruomenių požiūrį;

11. susirūpinęs dėl Romos statuto sistemos poveikio nukentėjusiems, TBT jurisdikcijai priskirtų nusikaltimų paveiktiems asmenims ir bendruomenėms; mano, kad itin svarbu užtikrinti, kad nukentėjusieji ir paveiktos bendruomenės galėtų gauti informaciją apie teismą ir suprasti jo darbą ir kad nukentėjusiųjų teisės ir interesai turėtų būti svarbiausias Romos statuto bendruomenės rūpestis, turint mintyje tai, kad TBT yra teisminė institucija, kuri papildo pirminį valstybių vaidmenį teikiant apsaugą ir sudarant sąlygas kreiptis į teismą bei atlyginti nukentėjusiųjų nuostolius (kiekvienam atskirai ar kartu); mano, kad valstybės narės turėtų:

- aktyviai bendradarbiauti, kai asmeniui paskirtas TBT arešto orderis ES teritorijoje, sudaryti sąlygas to asmens pervežimui į TBT teismo sprendimo priėmimui;

- pripažinti TBT turimas naujoviškas nukentėjusiųjų teisės į teisingumo vykdymo užtikrinimo priemones, įskaitant galimybę nuketėjusiems dalyvauti TBT teismo procese ir kreiptis dėl žalos atlyginimo, atsižvelgiant į papildomą Aukų patikos fondo vaidmenį atlyginant žalą ir teikiant kitą pagalbą, įskaitant liudytojų apsaugą; užtikrinti, kad nukentėjusieji ir jų advokatai galėtų pasinaudoti tinkamo lygio pagalba ir apsauga;

- pripažinti Teismo iki šiol padarytą pažangą teikiant paramą paveiktoms bendruomenėms ir paskatinti jį toliau dirbti ta linkme; ir pabrėžti TBT operacijų vietoje svarbą didinant Teismo poveikį nukentėjusiems ir paveiktoms bendruomenėms;

- skirti ypatingą dėmesį toms grupėms, kurios istoriškai buvo paliktos nuošalyje, pvz., vaikams ir moterims, siekiant užtikrinti, kad tarptautinis baudžiamasis teisingumas netaptų žalos didinimo ir stereotipų, su kuriais galbūt buvo susidurta, kūrimo priemone;

- paskelbti esminį finansinį indėlį į Aukų patikos fondą;

- kartu su pilietine visuomene dalyvauti peržiūros konferencijoje ir užtikrinti, kad būtų tinkamai atstovaujama jų nuomonėms, įskaitant dalyvavimą Žmogaus teisių tinklo organizuojamuose renginiuose paviljonuose „People’s Space“;

12. dar kartą ragina valstybes nares užtikrinti visapusišką statuto šalių, pasirašiusiųjų šalių ir teismo bendradarbiavimą, remiantis Romos statuto 86 straipsniu, siekiant laikytis tikslo ir siekio, pagal kurį, kaip išdėstyta statuto preambulėje, „padariusieji labai sunkius nusikaltimus, verčiančius viso pasaulio visuomenę susirūpinti, neturi likti nenubausti“, taikant šias priemones:

- remiantis Romos statuto IX dalimi, priimant nacionalinių teisės aktų dėl bendradarbiavimo, jei to dar nepadarė;

- dar kartą patvirtinant savo įsipareigojimą be jokių išlygų bendradarbiauti su teismu tiek, kiek reikia, ir teikti jam visą reikalingą pagalbą;

- apsvarstant galimybę sudaryti ad hoc susitarimus su teismu dėl nukentėjusiųjų ir liudytojų perkėlimo ir teismo sprendimų vykdymo;

- užtikrinant, kad bendradarbiavimas taptų nuolatiniu TBT statuto šalių asamblėjos darbotvarkės punktu, kad būtų aptariamos aktualios teismo problemos ir poreikiai ir kad būtų įvertinta valstybių padaryta pažanga;

13. pritaria Romos statuto 124 straipsnio (pereinamosios nuostatos) peržiūrai ir aptarimui, pagal kurią valstybėms leidžiama pasirinkti, kad septynerius metus po statuto ratifikavimo jos piliečiams nebūtų taikoma teismo jurisdikcija dėl karo nusikaltimų, ir ragina nedelsiant šią nuostatą išbraukti iš statuto, kad įstatymas būtų vienodai taikomas visiems asmenims, kurie yra įtariami padarius karo nusikaltimą statuto šalies teritorijoje arba nusikaltimas padarytas statuto šalies piliečio;

14. ragina valstybes nares teikti prioritetą tam tikrų ginklų naudojimo vykstant ne tarptautinio pobūdžio ginkluotam konfliktui kaip karo nusikaltimo įtraukimui į teismo jurisdikciją pagal Belgijos pasiūlymą dėl Romos statuto 8 straipsnio pakeitimų, kuris buvo pateiktas 8-osios statuto šalių asamblėjos sesijos metu ir pagal kurį nuodų, užnuodytų ginklų, troškinamųjų, nuodingųjų ir kitokių dujų bei visų analogiškų skysčių, medžiagų ar prietaisų, taip pat kulkų, kurios patekusios į kūną išsiplečia ar susiploja, panaudojimas laikomas nusikaltimu ir vykstant ne tarptautinio pobūdžio ginkluotiems konfliktams;

15. pabrėžia teismo papildomumo principo veiksmingumą, kuriuo grindžiama išsami tarptautinio baudžiamojo teisingumo sistema (Romos statuto sistema) ir pagal kurį pirminę statuto šalių pareigą tirti tarptautinius nusikaltimus ir už juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn aiškiai sustiprina papildoma (pagalbinė) TBT jurisdikcija;

16. tvirtai įsitikinęs, kad diskusijų Kampaloje metu valstybės narės turėtų:

- dar kartą patvirtinti savo pirminį įsipareigojimą išnagrinėti karo nusikaltimus, genocido nusikaltimus ir nusikaltimus žmonijai ir už juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn bei įsipareigoti savo įstatymuose numatyti karo nusikaltimų, genocido ir nusikaltimų žmoniškumui apibrėžtis, laikantis Romos statuto;

- dalyvauti užtikrinant teigiamą papildomumą, be kita ko, pabrėžiant veiksmingo nacionalinio teismo proceso poreikį, taip pat ir šalyse, kuriose labai reikalingas teisingumas, pvz., šalys, kurioje TBT vykdo tyrimus ir šalys, kuriose TBT vykdo preliminarią analizę;

- pabrėžti veiksmingo nacionalinio teismo proceso pradėjimo ir įgyvendinimo svarbą ir ypač spręsti valstybių politinės valios trūkumo klausimą;

- pabrėžti valstybių politinės valios įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal papildomumo principą kūrimo didelę svarbą ir imtis veiksmų siekiant paskatinti valstybes stoti teisingumo pusėn ir kovoti su nebaudžiamumu;

17. ragina visas Romos statuto šalis, ypač ES valstybes nares, priimti nacionalinius teisės aktus, pagal kuriuos būtų užtikrinamas jų visapusiškas bendradarbiavimas su TBT, ar juos įgyvendinti;

18. ragina visas Romos statuto šalis susitarti su teismu dėl nuketėjusiųjų ir liudytojų perkėlimo ir sprendimų vykdymo užtikrinimo;

19. ragina Sąjungą, valstybes nares ir kitus tarptautinius donorus remti reformos procesus ir nacionalines pajėgumų kūrimo pastangas, skirtas nepriklausomai teisminei valdžiai, teisėsaugos sektoriui ir kalėjimų sistemai visose besivystančiose šalyse, kurias tiesiogiai paveikė Romos statute numatyti įvykdyti nusikaltimai, stiprinti ir taip užtikrinti veiksmingą papildomumo principo įgyvendinimą bei užtikrinti, kad valstybės laikytųsi teismo sprendimų;

20. ragina valstybes nares priimti diskusijomis Kampaloje pagrįstą rezoliuciją ir pabrėžti veiksmingo teisingumo nukentėjusiesiems užtikrinimo svarbą vykdant sąžiningus ir nešališkus teismo procesus;

21. ragina ES valstybes nares atnaujinti savo įsipareigojimą TBT ateityje;

22. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai (Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei bendrai užsienio ir saugumo politikai), Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams.