PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl strategijos „Europa 2020“
14.6.2010
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Martin Schulz, Stephen Hughes S&D frakcijos vardu
Daniel Cohn-Bendit, Rebecca Harms, Philippe Lamberts Verts/ALE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0348/2010
B7‑0348/2010
Europos Parlamento rezoliucija dėl strategijos „Europa 2020“
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą COM (2010) 250 dėl ekonominės politikos koordinavimo stiprinimo,
– atsižvelgdamas į Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė,
– atsižvelgdamas į pirmininkaujančios valstybės išvadas, padarytas po kovo 25–26 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo,
– atsižvelgdamas į 2000 m. kovo mėn., 2001 m. kovo mėn., 2005 m. kovo mėn., 2006 m. kovo mėn., 2007 m. kovo mėn. ir 2009 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimams pirmininkavusių valstybių narių išvadas,
– atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 7 d. vykusį euro zonos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą,
– atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 9 d. vykusio Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdžio sprendimus,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),
– atsižvelgdamas į Komisijos atliktą Lisabonos strategijos vertinimą (SEC(2010)114),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl ekonominės politikos koordinavimo stiprinimo (COM(2010)250),
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl strategijos „Europa 2020“[1],
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi, atsižvelgiant į nemažėjančią finansinę, ekonominę ir socialinę krizę, su strategija „Europa 2020“, kurią 2010 m. birželio mėn. turėtų patvirtinti Europos Vadovų Taryba, susiję lūkesčiai yra ypač dideli,
B. kadangi daugelis valstybių narių vis dar susiduria su didėjančiu nedarbu ir, jeigu vidutinės trukmės laikotarpiu nebus numatyta tinkamos politinės reakcijos, be darbo ES liks apie 28 mln. žmonių, taigi kils didelių socialinių ir gyvenimo sunkumų, kadangi dėl krizės prarandama milijonai darbo vietų, taip pat padidėjo su darbu susijęs nesaugumas ir skurdas; kadangi ES 16 proc. gyventojų gresia skurdas; kadangi 9,6 proc. žmonių neturi darbo; kadangi 8 proc. gyventojų yra laikomi „dirbančiais už menką atlyginimą“,
C. kadangi klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas ir netaupus gamtos išteklių naudojimas iš esmės verčia abejoti šiuolaikiniais netvariais gamybos, platinimo ir vartojimo modeliais, taigi reikia parengti naują tvarų plėtros modelį,
D. kadangi Lisabonos strategijoje teisingai nustatytas tikslas sukurti labai konkurencingą žiniomis grindžiamą ekonomiką, kuri padėtų užtikrinti tvarų augimą, daugiau ir geresnių darbo vietų, didesnę socialinę sanglaudą ir aplinkos apsaugą, tačiau jis nebuvo pasiektas;
E. kadangi Lisabonos sutartyje aiškiai nurodoma, jog Sąjunga apibrėžia ir vykdo savo išorės veiksmus norėdama skatinti besivystančių šalių ekonominį, socialinį ir aplinkos apsaugos tvarų vystymąsi, pirmiausia siekdama panaikinti skurdą, taip pat siekdama skatinti visų valstybių integraciją į pasaulio ekonomiką,
F. kadangi Taryba, po kelių mėnesių nereikalingų ir daug kainavusių abejonių, dėl kurių labai padidėjo euro zonos fiskalinė krizė, susitarė dėl paketo priemonių, kurias taikant siekiama išsaugoti Europos finansinį stabilumą, įskaitant Europos finansinio stabilumo priemonę, pagal kurią numatyta 500 mlrd. EUR suma,
G. kadangi pinigų sąjungai būdinga tai, kad ji neturi krizių sprendimo plano, skirto labai įsiskolinusioms šalims ir tarpvalstybinėms finansų institucijoms, taip pat ji neturi koordinuojamos ir suderintos anticiklinės fiskalinės politikos, todėl labai jautriai reaguoja į vidaus ir išorės sukrėtimus;
1. išreiškia didelį nusivylimą dėl pagrindinių naujos strategijos „Europa 2020“ aspektų, dėl kurių susitarė kovo 26 d. posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba;
2. laikosi nuomonės, kad Europos Vadovų Taryba praleido istorinę galimybę iki galo pasimokyti iš esamos krizės klaidų ir nustatyti iš tiesų įžvalgią, ambicingą ir nuoseklią strategiją;
3. pabrėžia, kad pagal strategiją „Europa 2020“ Europa turi tapti XXI-ojo amžiaus ekologinės revoliucijos, kuri turi padėti suderinti žmonijos raidą ir fizines planetos galimybes, lydere;
4. todėl ragina pakeisti bendrąjį strategijos „Europa 2020“ tikslą, t. y. nuo siekio užtikrinti tik BVP augimą pereiti prie bendresnės politinės ES ateities sampratos, pagal kurią būtų numatyta socialinė ir tvari Sąjunga, kurioje priimant sprendimus didžiausias dėmesys būtų skiriamas žmonėms ir aplinkos apsaugai, taip pat būtų siekiama užtikrinti visų asmenų gerovę ir suteikti jiems didžiausias galimybes; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad konkurencingumas nėra tikslas;
5. mano, kad naujojoje strategijoje reikėtų numatyti ne tik BVP, bet ir kitus gerovės rodiklius, taip pat rodiklius, kuriais būtų remiamasi atsižvelgiant į plataus pobūdžio ekonomines išorės sąnaudas ir poveikį aplinkai, o jie būtų nustatomi, tvirtinami ir vertinami taikant demokratiškas ir naujoviškas procedūras;
6. pakartoja savo ankstesnius raginimus siekti bendros ir integruotos Europos plėtros strategijos, kurioje būtų aiškiai apibrėžti ilgalaikiai ekonominio vystymosi tikslai, kuriuos įgyvendinant būtų siekiama sukurti geresnę, sąžiningesnę ir tvaresnę visuomenę, kurioje gerovė būtų prieinama visiems, taip pat apsaugoti nuo finansinio sektoriaus godumo ir nesaikingumo; pakartoja savo raginimą integruoti iš dalies sutampančias strategijas, kuriomis šiuo metu turėtų vadovautis Sąjunga, t. y. strategiją „Europa 2020“, Tvaraus vystymosi strategiją ir Stabilumo ir augimo paktą (SAP); apgailestauja dėl to, kad Europos Vadovų Taryba šį požiūrį atmetė, palikdama neišspręstą politikos nenuoseklumo problemą;
7. vis dėlto mano, kad per kitus dešimt metų ES, siekdama užtikrinti savo ekonominę ir socialinę pažangą, susidurs su daugialypėmis problemomis, ir laikosi nuomonės, kad dėl šių problemų turėtų būti atliktas išsamus mechanizmų, kuriuos taikant turi būti pasiekti Europos užimtumo ir socialiniai tikslai, persvarstymas;
8. laikosi nuomonės, kad esama fiskalinė krizė euro zonoje, kai 13 iš 16 valstybių narių neatitinka SPG kriterijų, o ECB prognozuoja, kad iki 2011–2012 m. jų neatitiks nė viena valstybė narė, taip pat, kai vykdomi dideli ir sisteminiai spekuliaciniai išpuoliai prieš nacionalines obligacijas – tai aiškus ženklas, kad esamoje ES ekonomikos politikoje, kuri iš esmės grindžiama fiskaliniu konsolidavimu ir priežiūra, yra rimtų trūkumų; pabrėžia, kad norint kurti darbo vietas ir pasiekti tvarios ekonomikos plėtros ir socialinės sanglaudos tikslą, prioritetas turėtų būti skiriamas kovai su nuolatiniais ir dideliais makroekonominės pusiausvyros sutrikimais ir skirtingu konkurencingumo lygiu euro zonoje; todėl pritaria tam, kad Komisija savo komunikate dėl ekonominės politikos koordinavimo pripažino šią būtinybę;
9. pritaria Tarybos sprendimams stiprinti euro zonos valdymą taikant naujas priemones, skirtas problemoms, kurias atskleidė krizė, spręsti, taip pat įgyvendinti paramos Graikijai paketą, sukurti Europos finansinio stabilumo mechanizmą, stiprinti ekonominį valdymą, reguliuoti finansų rinkas ir kovoti su spekuliacija; taigi pritaria pagrindiniam principui, kad euro zonos problemos būtų sprendžiamos ieškant bendrų euro zonos sprendimų; laikosi nuomonės, kad taikant šias naujas priemones taip pat turėtų būti stiprinamas visos valstybių narių ekonominės politikos, ne tik priežiūros, koordinavimas siekiant iniciatyvaus ekonominės politikos koordinavimo, įskaitant patobulintus priežiūros mechanizmus, kuriuos taikant įgyvendinama strategija „Europa 2020“; atsižvelgdamas į tai, apgailestauja, kad, nors Komisija, siekdama stiprinti biudžeto priežiūrą, parengė plačios apimties pasiūlymų, jai nepavyko pasiūlyti pakankamai svarbių sprendimų siekiant atkurti ir užtikrinti ilgalaikį ekonominį tvarumą bei numatyti tikslingą ekonominės politikos koordinavimą, kuris būtų orientuotas į bendros biudžeto strategijos kūrimą atsižvelgiant į išsamią strategiją „Europa 2020“;
10. atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant tvarių valstybės finansų reikia ne tik atsakingai leisti lėšas, bet taip pat numatyti tinkamus ir socialiai teisingus mokesčius; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją siūlyti priemonių, kurios padėtų valstybėms narėms vėl subalansuoti savo sąskaitas ir finansuoti viešojo sektoriaus investicijas šiais būdais: leidžiant euroobligacijas, taikant ES finansinių sandorių ir ekologijos mokesčius, taikant bankų progresinį apmokestinimą, automatiškai keičiantis informacija ir kovojant su vadinamaisiais mokesčių rojais; tai turėtų padėti valstybėms narėms pereiti nuo konkurencijos mokesčių srityje prie bendradarbiavimo mokesčių srityje, be kita ko, numatyti bendros konsoliduotos įmonių pelno mokesčio bazės nustatymo planą ir sistemą, pagal kurią būtų užtikrintas būtiniausias įmonių pelno mokesčio tarifų derinimas, remiantis panašiu principu, kuris šiuo metu taikomas PVM;
11. todėl ragina 2010 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime sukurtą darbo grupę pateikti konkrečių pasiūlymų dėl glaudesnio ir platesnio ekonominio koordinavimo; šie pasiūlymai, remiantis 121 ir 136 straipsniais turėtų apimti rekomendacijas siekiant sukurti koordinuotą ir suderintą anticiklinę fiskalinę politiką bei kitas ES solidarumo priemones, kurias taikant būtų siekiama mažinti vidaus disbalansą bei asimetrinius sukrėtimus, didinti konvergenciją ir gerinti išteklių paskirstymo veiksmingumą;
12. apgailestauja, kad Europos Vadovų Tarybos išvadose neatsižvelgiama į tai, kad šiandien vykstantis pažeidžiamas atsigavimo procesas turėtų būti iki galo atspindėtas naujoje strategijoje „Europa 2020“, t. y. turėtų būti apibrėžta nuosekli ir visa apimanti politikos darbotvarkė, pagal kurią į šią strategiją būtų visiškai integruota makroekonominės politikos padėtis siekiant užtikrinti, kad atlikus reikiamą biudžeto konsolidavimą būtų nepakenkta šios strategijos pasiekimams, ypač turint mintyje kovą su nedarbu ir pakankamas bei gerai koordinuotas investicijas į infrastruktūrą ir žinias; reiškia susirūpinimą dėl Tarybos gegužės 9 d. išvadų, kuriose raginama tvirtai įsipareigoti siekiant skubesnio fiskalinio konsolidavimo, dėl kurio gali kilti grėsmė strategijoje „Europa 2020“ laikantis numatytų politinių įsipareigojimų, gali atsirasti kliūčių kuriant iš tiesų stiprias valstybes, kuriose teisingai skirstoma gerovė, gali kilti grėsmė vis dar pažeidžiamam atsigavimo procesui ir todėl vidutinės trukmės laikotarpiu gali būti prarasta dar keletas milijonų darbo vietų;
13. pabrėžia, kad neseni įvykiai, susiję su valstybių kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais, kuriais naudojasi finansų spekuliantai ir dėl kurių susidarė nepagrįstai aukštas kai kurių nacionalinių normų lygis, greitai priminė apie tai, kad finansų reguliavimo ir priežiūros sistemoje esantys trūkumai ir pusiausvyros sutrikimai daro tiesioginį neigiamą poveikį nacionalinių ekonomikų tvarumui ir euro zonos stabilumui; ypač pritaria tam, kad turėtų būti nedelsiant patvirtinta didesnio masto ir ambicinga Europos finansų priežiūros sistema, pagal kurią būtų numatytas tinkamas kiekvieno finansų produkto, sandorio ar institucijos ES reguliavimas ir priežiūra; pabrėžia, kad poreikis užtikrinti rinkos skaidrumą ir daugiau reguliavimo Europos mastu yra ne tik su veiksminga rinkos priežiūra, bet ir su Europos suverenumu susijęs klausimas;
14. atkreipia dėmesį į penkis pagrindinius tikslus, dėl kurių susitarė Europos Vadovų Taryba – užimtumo lygio, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sąlygų, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir socialinės įtraukties skatinimo; apgailestauja dėl to, kad šie pagrindiniai tikslai suformuluoti neatsižvelgus į dėsningą ir nuoseklią tvarios plėtros strategiją, į kurią būtų įtrauktos ekonominės, socialinės ir aplinkosaugos politikos darbotvarkės; apgailestauja, kad šie tikslai stokoja užmojo ir neturi specifinių rodiklių, o tai suteikia galimybę žengti žingsnį atgal sprendžiant svarbiausius klausimus, kaip antai socialinė įtrauktis, švietimas ir kova su skurdu;
15. atkreipia dėmesį į pagrindinį vyrų ir moterų užimtumo lygio tikslą; apgailestauja dėl to, kad numatant šį tikslą neatsižvelgta į darbo kokybės klausimą; primena, kad aukšta darbo vietų kokybė turi būti pagrindinis 2020 m. strategijos prioritetas ir kad siekiant pagerinti užimtumo rodiklį būtina daugiau dėmesio skirti gerai veikiančioms nacionalinėms ir Europos darbo rinkoms bei socialinėms sąlygoms; taigi ragina, kad įgyvendinant naują teisėkūros darbotvarkę būtų didinamos darbuotojų teisės ir gerinamos darbo sąlygos, taip pat kad būtų peržiūrėta darbuotojų komandiravimo direktyva, parengtos arba persvarstytos esamos direktyvos dėl minimalaus atlyginimo planų, darbo laiko, piktnaudžiavimo atskirų darbuotojų atleidimu, informavimo ir konsultavimo, profesinių sąjungų pripažinimo, tarpvalstybinių kolektyvinių susitarimų, vienodų sąlygų netipiškiems darbuotojams, vienodo atlyginimo ir darbo patikrų; taip pat mano, kad naujojoje strategijoje turi būti dar labiau akcentuojama darbo kokybė ir padorus darbas, įskaitant kovą su laikinu ir nelegaliu darbu, bei sudarytos sąlygos derinti darbą ir asmeninį gyvenimą; be to, reikėtų užtikrinti, kad tie, kurie dabar nepatenka į darbo rinką, galėtų vėl į ją patekti; ragina Komisiją pakeisti savo praktiką ir nelaikyti šios srities vien tik Komisijos komunikatų tema ir siūlyti pavyzdinių teisėkūros iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama nedelsiant apsaugoti darbuotojų teises;
16. dėl to ragina Europos Vadovų Tarybą ir Komisiją nustatyti ir patvirtinti plataus užmojo padoraus darbo darbotvarkę, kurioje būtų numatytas tikslas nustatyti atlyginimą, už kurį galima pragyventi; prašo socialinių partnerių bendradarbiaujant su Komisija pateikti bendras Europos iniciatyvas siekiant kovoti su socialiniu dempingu ir mažinti skurstančių darbuotojų skaičių; primygtinai ragina Komisiją kasmet skelbti darbo kokybės rodiklius, kaip buvo susitarta Taryboje;
17. pabrėžia, kad labai sumažinus darbo užmokestį stabdomas namų ūkių pajamų augimas ir tokiu būdu ribojamas privatus vartojimas; todėl įspėja siekiant kainų stabilumo neskirti viso dėmesio pastangoms mažinti darbo užmokestį; primena, kad darbo užmokestis jau mažėja dėl didesnės konkurencijos pasaulyje, o didesnės prekių kainos sumažino ES vartotojų perkamąją galią;
18. ragina, kad valstybės narės, Taryba, Komisija ir Parlamentas iki metų pabaigos priimtų ambicingų užmojų ekologiškų darbo vietų strategiją, kurioje būtų nustatytos pagrindinės sąlygos, kaip panaudoti tvaresnės ekonomikos, pagrįstos įgūdžiais ir naujovėmis, darbo potencialą, ir būtų užtikrinta, kad perėjimas prie tokios ekonomikos būtų socialiai teisingas ir duotų naudos visiems Europos gyventojams; mano, kad pagal šią strategiją profesiniam mokymui ir visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi skirtos investicijos skatintų darbuotojus tobulėti ir sudarytų jiems sąlygas prireikus pakeisti darbo pobūdį; taip pat turėtų būti įtrauktas pagrindų susitarimas dėl saugumo pereinamuoju laikotarpiu, įskaitant teisę į mokymą ir pakankamą socialinę apsaugą persikvalifikavimo laikotarpiu; socialinių partnerių susitarimas dėl teisės į visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ir profesinį mokymą darbo vietoje; bei numatyta parama siekiant ugdyti atitinkamus įgūdžius ir užtikrinti darbo vietų organizavimą visose srityse;
19. atkreipia dėmesį į pagrindinį švietimo gerinimo tikslą; apgailestauja, kad tikslai nėra išreikšti skaičiais ir primygtinai prašo Tarybą įtraukti tikslą pasiekti 100 proc. vidurinį išsilavinimą ir taip pat nustatyti aiškius pradinio ir vidurinio išsilavinimo kokybinius tikslus ir rodiklius;
20. pritaria Europos Vadovų Tarybos pasiūlymui dėl socialinės įtraukties, visų pirma siekiant sumažinti skurdą, tačiau labai apgailestauja dėl aiškių tikslų ir iniciatyvų šiuo klausimu stokos; laikosi nuomonės, kad šis tikslas – vienas iš pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų; ragina parengti ambicingą ir ilgalaikę strategiją kovai su skurdu, kurioje būtų numatyti į ateitį orientuoti (moterų, vaikų, vyresnio amžiaus asmenų ir dirbančių skurstančių asmenų) skurdo mažinimo tikslai, įskaitant suderintą strategiją dėl aprūpinimo būstu Europoje; atsižvelgdamas į tai, mano, kad strategijoje „Europa 2020“ reikėtų aiškiai numatyti plataus užmojo tikslus, kaip antai kas penkerius metus perpus sumažinti skurdą (t. y. iki 2015 m. sumažinti skurdo lygį iki 8,5 proc., o iki 2020 m. – iki 4 proc.), taip pat mažinti nelygybę, t. y. atotrūkį tarp turtingų ir skurdžių asmenų; taigi mano, kad skurdu turi būti laikomas santykinis skurdas, nes tai padėtų nustatyti asmenis, kuriems gresia atskirtis, taip pat mano, jog strategijoje „Europa 2020“, kaip vieną iš priemonių, reikėtų aiškiai numatyti Gini rodiklį;
21. atsižvelgdamas į skurdo mažinimo tikslą, primena savo ankstesnius pasiūlymus dėl ES tikslo sukurti minimalių pajamų sistemas ir įmokines kompensuojamųjų pajamų sistemas, pagal kurias būtų teikiama finansinė parama, prilygstanti bent jau 60 proc. vidutinių nacionalinių pajamų, taip pat pasiūlymą susitarti dėl tvarkaraščio, kada šį tikslą turėtų pasiekti visos valstybės narės;
22. ragina Komisiją ir valstybes nares, remiantis pagrindiniais užimtumo lygio ir skurdo mažinimo tikslais, ES ir nacionaliniu lygmenimis parengti tarpinius tikslus, kuriuos vėliau papildytų konkrečios politinės priemonės ir stebėsenos mechanizmai, taip pat būtų nustatyti rodikliai;
23. primena, kad viešosios paslaugos, ypač socialinės paslaugos, yra pagrindiniai socialinės įtraukties aspektai; pabrėžia, kad vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijos turi plačius įgaliojimus spręsti savo nuožiūra, kaip minėtąsias paslaugas suteikti; apgailestauja dėl to, kad nepakankamai dėmesio skiriama bendrų ekonominių interesų paslaugoms – tai pagrindiniai investicijų arba pagrindinių paslaugų piliečiams ir ekonomikai teikimo kanalai; primena, kad viešieji tokių paslaugų teikėjai jau ilgą laiką prašo numatyti daugiau teisinio tikrumo teikiant šias paslaugas, atsižvelgiant į subsidiarumo ir vietos savivaldos principus; todėl ragina Komisiją pateikti išsamią aktualaus liberalizavimo poveikio analizę ir teisėkūros sistemą, pagal kurią būtų atsižvelgiama į naujosios Sutarties nuostatas;
24. apgailestauja dėl to, kad į pagrindinius tikslus, dėl kurių susitarė Europos Vadovų Taryba, neįtraukta lyčių lygybė, kaip pagrindinis strategijos „Europa 2020“ tikslas; todėl ragina parengti lyčių lygybės teisėkūros darbotvarkę siekiant panaikinti esamą nevienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio problemą, užtikrinti visapusišką moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir skatinti moterų karjeros galimybes, inter alia, įgyvendinant šiuos veiksmus:
- iki 2020 m. sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą iki 0–5 proc.;
- pateikti teisėkūros pasiūlymą dėl esamų teisės aktų persvarstymo;
- pradėti teisės aktų nesilaikančių valstybių narių pažeidimų nagrinėjimo procedūras;
- dėti daugiau pastangų siekiant suderinti darbą ir šeiminį gyvenimą ir užtikrinti prieinamas, įperkamas, lanksčias ir aukštos kokybės paslaugas, tuo pat metu išsaugant socialinės apsaugos teises, ypač prieigą prie vaikų priežiūros paslaugų siekiant užtikrinti 50 proc. būtinos 0–3 m. amžiaus vaikų priežiūros ir 100 proc. vyresnių kaip 3 m. amžiaus vaikų priežiūros bei tobulinti galimybes pasinaudoti kitų išlaikytinių priežiūros paslaugomis;
- nustatyti tikslą, kad dirbtų 75 proc. moterų, įskaitant tai, kad ne mažiau kaip 50 proc. dirbtų darbą, suteikiantį ekonominę nepriklausomybę, ir kad šis tikslas būtų įgyvendintas taikant aktyvią darbo rinkos politiką ir darbo ir privataus gyvenimo derinimo nuostatas, kaip antai lankstus darbo grafikas, galimybė rinktis darbo vietą ir galimybė naudotis įperkamomis vaikų ir kitų išlaikytinių priežiūros paslaugomis;
25. pažymi, kad Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino ES įsipareigojimą, dėl kurio susitarta 2008 m. gruodžio mėn., t. y. iki 2020 m. 20 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, naudoti bent 20 proc. daugiau iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos ir 20 proc. sumažinti naudojamos energijos kiekį ją veiksmingiau naudojant; primena, kad bet koks vietinis tikslas iki 2020 m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį mažiau nei 30 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, neatitinka mokslo pasiekimų ir neužkirs kelio dramatiškiems padariniams bei nevaldomai klimato kaitai; mano, kad toks tikslas taip pat rodytų, jog ES prarado lyderio vaidmenį visuotinės klimato politikos srityje; primygtinai reikalauja, kad būtų nustatomi ilgalaikiai tikslai dar labiau sumažinti išmetamą dujų kiekį, kad ateityje vykdant Europos politiką būtų siekiama tų ilgalaikių tikslų ir kad jie būtų pradedami įgyvendinti dabar; ragina Komisiją siūlyti politiką, kurią taikant būtų užtikrinami dideli gamybos, platinimo ir vartojimo pokyčiai, padedantys siekti šių tikslų;
26. yra labai susirūpinęs dėl to, kad 2020 m. strategijoje nenumatyta konkrečių tikslų ar uždavinių ir net neminimi 2020 m. biologinės įvairovės tikslai; taigi ragina patvirtinti pamatuojamus tikslus, siekiant iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų nykimą ir, jei įmanoma, jas atkurti; primena Komisijai, kad Europos piliečiai tikisi, jog Sąjunga sieks ekologiškesnės, saugesnės ir sveikesnės visuomenės; ragina Komisiją teisės aktuose ir toliau taikyti principą „teršėjas moka“, taip pat atsargumo principus – jie yra pagrindiniai sėkmingo ir tvaraus ekonominio atsigavimo elementai; apgailestauja dėl to, kad iki šiol nepadaryta pažangos rengiant tvarios plėtros strategiją; be to, apgailestauja, kad prevencijos ir kovos su nelygybe sveikatos priežiūros srityje veiksmams nesuteikiama daugiau reikšmės 2020 m. strategijos prioritetų sąraše;
27. apgailestauja, kad strategijoje „Europa 2020“ stokojama ambicijų parengti iš tiesų bendrą Europos energetikos politiką; pabrėžia, kad, nors vidaus rinkos veikimas yra pagrindinis Europos tikslas ir pabrėžiamas poreikis nedelsiant įgyvendinti 3-ąjį energetikos priemonių rinkinį, tačiau nuolat pabrėžiant šią Europos energetikos politikos dalį daroma žala kitiems dviems „tvarios plėtros“ ir „tiekimo saugumo“ tikslams; primena, kad negalima valdyti vidaus rinkos neatsižvelgiant į išorės aspektą ir kad Europai reikia iš tiesų bendros Europos energetikos politikos siekiant iš tikrųjų daryti poveikį energijos tiekimo saugumui, klimato kaitai ir energijos prieinamumui;
28. ragina ES, kaip pirmą žingsnį siekiant iki 2050 m. sukurti ekologišką, tik atsinaujinančiais energijos ištekliais grindžiamą itin efektyvų ekonomikos modelį, nustatyti privalomus 2020 m. tikslus siekiant sumažinti ES sunaudojamą energijos kiekį ir padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį, tuo pačiu metu šalinant technines ir kitokias kliūtis, trukdančias toliau plėtoti atsinaujinančių energijos išteklių technologijas;
29. pabrėžia, kad tvarumą aplinkos požiūriu galima užtikrinti tik sumažinus bendrą sunaudojamų išteklių kiekį; pabrėžia, kad dabartinę ekonomikos krizę reikia panaudoti tam, kad būtų pereita prie tik iš atsinaujinančių šaltinių energiją naudojančios ir labai efektyvios ekonomikos; pabrėžia, kad siekiant, jog Europos pramonėje būtų iki minimumo sumažintas daug anglies junginių turinčių medžiagų, kaip energijos šaltinių, naudojimas, taip pat iš esmės sumažintas gamtos išteklių naudojimas apskritai, reikia skubių ir didelių pokyčių; taigi, šiuo tikslu ragina nustatyti ambicingą išteklių naudojimo efektyvumo didinimo tikslą; atsižvelgdamas į tai, pritaria pavyzdinei iniciatyvai „Išteklius veiksmingai vartojanti Europa“ ir globalizacijos epochai skiriamai pramonės politikai, tačiau pastebi, kad stokojama politikos priemonių siekiant įgyvendinti reikiamus pokyčius; ragina Komisiją pateikti savo tyrimo, kaip įgyvendinti pramonės įmonių perėjimą prie tik iš atsinaujinančių šaltinių energiją naudojančios ir labai efektyvios ekonomikos, duomenis, peržiūrėti savo darbo programą ir pateikti politikos pasiūlymų; labai apgailestauja, kad Europos Vadovų Taryba priėmė poziciją tik dėl energijos veiksmingumo nė neužsimindama apie išteklių veiksmingumą;
30. pritaria strategijoje „Europa 2020“ nustatytam pagrindui skaitmeninės darbotvarkės Europai kūrimo klausimu, tačiau apgailestauja, kad, nors ir reikia nedelsiant imtis veiksmų, konkrečių priemonių ir tikslų siekiant įgyvendinti šią viziją nenurodoma nei strategijoje, nei plane; ragina Komisiją pateikti išsamų veiksmų planą, kuriame būtų nustatytas tvarkaraštis ir tikslai, siekiant greitų ir apčiuopiamų rezultatų kuriant atvirą ir klestinčią skaitmeninę visuomenę;
31. atkreipia dėmesį į pagrindinį tikslą skirti 3 proc. BVP moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai; pabrėžia, kad vykdant didžiausius mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektus, investuojant į pagrindinę energetikos infrastruktūrą, įgyvendinant naujus ES įgaliojimus kosminės erdvės politikoje ir finansuojant ES naujovių politiką reikia užtikrinti tvirtą, patikimą ir ilgalaikę ES finansinę paramą siekiant įgyvendinti pagrindinius Sąjungos 2020 m. tikslus; atsižvelgdamas į tai, mano, kad turėtų būti nustatyti aiškūs tikslai, susiję su MVĮ suderinamomis finansavimo priemonėmis, taip pat su skatinimu naudoti atviruosius standartus siekiant garantuoti skaitmeninį sąveikumą ir prieinamumą; ragina aiškiai įtraukti ES ekologinių naujovių tikslus;
32. ragina taikyti Europos tvarios pramonės politiką ir taip užtikrinti didelio masto ir greitą Europos pramonės transformaciją; orientuotą į aplinką tausojančių darbo vietų kūrimą, į išteklių veiksmingumo ir jų naudojimo gerinimą; pabrėžia, kad iš šios politikos gauta nauda turėtų būti sąžiningai padalinta ir paskirstyta, ir nukreipta visų gyvenimo kokybės gerinimui; laikosi nuomonės, kad norint užtikrinti tvarią Europos pramonės plėtrą reikia vesti intensyvų dialogą su darbuotojais ir darbininkais, nes į ateitį orientuotai pramonės politikai reikia naujovių, išmintingo restruktūrizavimo, procesų tobulinimo ir kvalifikacijos standartų kūrimo – darbuotojų ir darbininkų dalyvavimas sprendžiant šiuos klausimus galėtų atnešti naudos; primena, kad šio perėjimo metu reikės numatyti priemones, kurias taikant būtų padedama darbuotojams pereiti prie naujos ir aplinkosaugos požiūriu tvarios ekonomikos;
33. primena, kad Europos Sąjunga turi veiksmingiau investuoti į esamą transporto infrastruktūrą, pvz., į europinį transporto tinklą TEN-T, skatinti darbo vietų kūrimą, gerinti socialinę ir teritorinę sanglaudą ir kurti tvarią ir tarpusavyje susijusią transporto sistemą; ragina skatinti transporto rūšių sąveiką ir pažangų logistikos naudojimą, nes siekiant dekarbonizuoti transporto sektorių ir užtikrinti jo tvarumą būtina sudaryti sąlygas naujovėms, naujoms technologijoms ir finansiniams ištekliams;
34. laikosi nuomonės, kad nauja bendros rinkos strategija turėtų būti pagrindinė naujos strategijos „Europa 2020“ tema; pabrėžia, kad reikia patvirtinti visa apimantį požiūrį į bendrą rinką ir visiškai integruoti piliečių rūpesčius, ypač taikant į socialinius klausimus ir vartotojus orientuotą politiką;
35. pritaria tam, kad Europos Vadovų Taryba pabrėžė pagrindinį bendros žemės ūkio politikos ir sanglaudos politikos vaidmenį siekiant įgyvendinti strategiją „Europa 2020“; ragina nustatyti stiprų strategijos „Europa 2020“ ir sanglaudos politikos ryšį atsižvelgiant į galimą didelį sanglaudos politikos poveikį siekiant ilgalaikių strategijos „Europa 2020“ tikslų ir kovojant su finansų krizės padariniais laikantis tvaraus ir socialinio požiūrio; pabrėžia, kad sanglaudos politika turėtų būti pagrindinis strategijos „Europa 2020“ aspektas ir ši politika turėtų būti numatyta visiems Europos regionams, kad toliau būtų intensyvinamas strategijos poveikis visos Europos mastu; primygtinai reikalauja, kad pagrindiniai sanglaudos politikos principai (integruotas požiūris, įvairių lygių valdymas ir tikra partnerystė) atliktų pagrindinį vaidmenį siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, taigi jie turėtų būti visiškai į ją integruoti; pabrėžia, kad teritorinė sanglauda, laikantis Lisabonos sutarties nuostatų, taip pat turėtų būti neatsiejama strategijos „Europa 2020“ dalis;
36. pabrėžia būsimų BŽŪP ir sanglaudos politikos reformų, kurios turi būti vykdomos dedant visas pastangas, kad būtų pasiekti strategijoje „Europa 2020“ nustatyti tikslai, poreikį; primena, kad BŽŪP reforma iki 2013 m. turėtų būti vykdoma atsižvelgiant į minėtąjį kontekstą siekiant nustatyti aplinkos apsaugos, ekonominiu ir socialiniu aspektais tvarią žemės ūkio politiką, kurios pagrindiniai prioritetai būtų maisto tiekimo saugumas, gamtos išteklių valdymas, klimato kaita, teritorinė sanglauda, aplinkos apsauga ir užimtumas kaimo vietovėse;
37. pabrėžia, kad žuvininkystė (laukinių žuvų žvejyba ir akvakultūra) – tai vienas svarbiausių Europos Sąjungos maisto tiekimo saugumo ramsčių, todėl būtina užtikrinti jos tvarumą ir stabilumą, kad ateityje ji galėtų prisidėti tenkinant daugiau negu pusės milijardo europiečių poreikius teikiant pakankamai aukštos kokybės žuvininkystės produktų;
38. apgailestauja dėl to, kad nepakankamai dėmesio skiriama strategijos „Europa 2020“ išorės aspektui; ragina Komisiją formuoti savo 2020 m. Europos prekybos strategiją remiantis daugiašaliu požiūriu siekiant taip pertvarkyti ES prekybos politiką, kad ji būtų tikra darbo vietų kūrimo, skurdo naikinimo ir tvarios plėtros pasaulio mastu varomoji jėga; tvirtai tiki, kad būtina užtikrinti ES politikos vidaus ir išorės aspektų nuoseklumą ir kad formuojant naują prekybos politiką būtina atsižvelgti į griežtą pramonės politiką, kurią įgyvendinant būtų siekiama sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų;
39. prašo Komisijos anksti numatyti atvirą Europos Parlamento ir pilietinės visuomenės dialogą ES prioritetų pasibaigus Dohos deryboms klausimu, ypač turint mintyje socialinius ir aplinkos apsaugos standartus ir PPO reformą; be to, prašo, kad į visus ES dvišalius arba regioninius prekybos susitarimus, dėl kurių deramasi, būtų įtrauktos vykdytinos nuostatos dėl socialinių ir aplinkos apsaugos klausimų, ypač dėl pagrindinių darbo standartų bei kitų padoraus darbo aspektų, kaip nurodo Tarptautinė darbo organizacija (TDO), įgyvendinimo; atsižvelgdamas į tai, taip pat reikalauja, kad valstybės narės vykdytų savo tarptautinius įsipareigojimus ir nedelsdamos ratifikuotų visas šiuo metu galiojančias TDO konvencijas, ypač TDO konvenciją Nr. 94;
40. ragina Komisiją laikytis platesnio ir išsamesnio požiūrio vykdant išorės veiksmus pagal ES vystymosi politikos darnos (VPD) koncepciją; primena, kad pagal Lisabonos sutarties naujas nuostatas reikalaujama, kad bendra prekybos politika būtų vykdoma visiškai atsižvelgiant į Sąjungos išorės veiksmų principus ir tikslus; ragina, siekiant Tūkstantmečio tikslų įgyvendinimo, glaudžiai susieti strategiją „Europa 2020“ su būsima Europos Sąjungos prekybos strategija ir su jos veiksmų planu;
41. pabrėžia, kad svarbu ne tik iki 2020 m. ir vėliau didinti oficialios vystomosios pagalbos besivystančioms šalims apimtį ir gerinti pagalbos programų veiksmingumą, tačiau taip pat svarbu užtikrinti politikos nuoseklumą, įskaitant vadinamųjų mokesčių rojų, mokesčių vengimo ir neteisėtų finansinių srautų panaikinimą, kurie daro neigiamą poveikį tvariam skurdžių šalių vystymuisi; pabrėžia, kad vystomojo bendradarbiavimo stiprinimas yra ne tik svarbus tikslas, bet jis taip pat skatina sąžiningą ir lygiavertę prekybą tarp ES ir besivystančių šalių, kuri teikia naudos ir besivystančių šalių, ir ES piliečiams; mano, kad būtina užtikrinti, jog vykdant kitą ES politiką nebūtų trukdoma siekti skurdo panaikinimo visame pasaulyje tikslo; atkreipia dėmesį į reikalavimą užtikrinti tokios politikos nuoseklumą vystymosi labui, kuris įtvirtintas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnyje; mano, kad ES politika, kuri daro išorinį poveikį, turi būti parengta taip, kad remtų besivystančių šalių tvarius poreikius siekiant kovoti su skurdu, padėtų užtikrinti tinkamas pajamas ir pragyvenimą, taip pat užtikrintų pagrindines žmogaus teises, įskaitant teises, susijusias su lytimi bei su socialine, ekonomine ir aplinkos apsauga;
42. pabrėžia, kad būtina atlikti kruopščią Komisijos Globaliosios Europos prekybos strategijos peržiūrą siekiant skatinti bendradarbiavimą privalomų standartų srityje, kad prekybiniai santykiai būtų tvarūs ekonominiu ir aplinkos aspektais;
43. primygtinai tvirtina, kad siekiant strategijos „Europa 2020“ patikimumo, būtina labiau suderinti 27 ES valstybių narių nacionalinius biudžetus ir ES biudžetą bei juos papildyti; pabrėžia, kad ES biudžetas šiuo aspektu turėtų atlikti didesnį vaidmenį ir suvienyti išteklius; todėl laikosi nuomonės, kad sudarant ES biudžetą po 2013 m. reikėtų sutelkti dėmesį į šioje strategijoje nurodytus pagrindinius politikos prioritetus bei siekti didesnio ES išlaidų lygio iki nuosavų išteklių aukščiausios ribos, dėl kurios susitarta ir kuri lygi 1,24 proc. (mokėjimų asignavimai) ir 1,31 proc. (įsipareigojimų asignavimai) bendrųjų nacionalinių pajamų; primygtinai reikalauja, kad trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu Komisija iki 2010 m. pirmojo pusmečio pabaigos parengtų pasiūlymą, siekdama iš naujo svarstyti galiojančioje daugiametėje finansinėje programoje 2007–2013 nustatytas aukščiausias ribas ir rasti papildomų biudžeto priemonių siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus, ypač turint mintyje siūlomų pavyzdinių iniciatyvų finansavimą; taip pat atkreipia dėmesį į poreikį toliau tirti naujas ES finansavimo priemones, pvz., euroobligacijas, taip pat naują ES biudžeto finansavimo sistemą, įskaitant finansinių sandorių mokestį ir ekologijos mokestį; be to, pabrėžia, kad reikia, jog ES biudžete ir numatant visus finansavimo šaltinius būtų atspindėtas poreikis finansuoti perėjimą prie aplinkosaugos aspektu tvarios ekonomikos;
44. pabrėžia, kad strategija „Europa 2020“ gali būti patikima tik tuomet, kai ji bus tinkamai finansuojama; apgailestauja, kad Europos Vadovų Taryba ir Komisija šio klausimo nesprendė; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad nors tam tikrais ekonominiu aspektu pagrįstais atvejais didesnė EIB intervencija arba stipresnis pasitikėjimas viešojo ir privačiojo sektorių partneryste (kaip siūloma Komisijos komunikate) galėtų būti veiksmingas sprendimas, tačiau tai nėra vienas visiems atvejams tinkantis sprendimas; be to, ragina Europos Komisiją įvertinti ilgalaikių viešųjų ir privačių investicijų vaidmenį siekiant finansuoti infrastruktūrą, kurios reikia norint įgyvendinti pavyzdines iniciatyvas, siūlomas strategijoje „Europa 2020“, taip pat poreikį prisitaikyti prie Europos reguliavimo sistemos norint skatinti ilgalaikių investuotojų bendradarbiavimą;
45. atkreipia dėmesį į iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti politinę atsakomybę už strategiją nacionaliniu lygmeniu; tačiau apgailestauja dėl pasiūlymų stokos siekiant užtikrinti didesnę politinę atsakomybę Europos lygmeniu įgyvendinant griežtą Europos teisėkūros darbotvarkę; taip pat siūlo, kad Komisija, įgyvendindama strategiją „Europa 2020“, iš naujo svarstytų Bendrijos metodą ir naudotųsi Lisabonos sutartyje suteiktomis priemonėmis; yra susirūpinęs dėl metodo nenuoseklumo, nes tikimasi, kad valstybės narės iki 2010 m. birželio mėn. apibrėš savo tikslus pagal pagrindinius ES tikslus ir rodiklius, nors dauguma jų dar nepatvirtinti;
46. mano, kad demokratinė parama yra būtina sėkmės sąlyga ir todėl reikia, kad nacionaliniai parlamentai aktyviai dalyvautų nustatant ir įgyvendinant „Europa 2020“ strategiją; taip pat mano, kad regionai, savivaldybės, socialiniai partneriai ir NVO turėtų aktyviai dalyvauti nustatant ir įgyvendinant minėtąją strategiją;
47. atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją, rengiantis 2010 m. birželio mėn. vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, pateikti Tarybai ir Europos Parlamentui išsamų direktyvų ir reglamentų, taikomų siekiant įgyvendinti naujoje strategijoje apibrėžtus tikslus, sąrašą;
48. ragina Tarybą pripažinti Europos Parlamento atliekamą pagrindinį vaidmenį siekiant apibrėžti ir įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, ir nurodyti šį vaidmenį tarpinstituciniame susitarime siekiant nustatyti ir įforminti būsimus demokratiškus ir efektyvius veiksmus; apgailestauja, kad Europos Parlamentui suteiktas trumpas laikotarpis savo nuomonei dėl jungtinių gairių pateikti; primena Komisijai ir Tarybai apie Europos Parlamentui pagal Sutartį suteiktą teisę, kad su juo būtų konsultuojamasi užimtumo gairių klausimu;
49. paveda Pirmininkui perduoti šia rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai ir Komisijai.
- [1] Tą dieną priimti tekstai, P7_TA(2010)0053.