Procedūra : 2010/2591(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B7-0351/2010

Pateikti tekstai :

B7-0351/2010

Debatai :

PV 16/06/2010 - 4
CRE 16/06/2010 - 4

Balsavimas :

PV 16/06/2010 - 8.12

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0223

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 178kWORD 123k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0348/2010
14.6.2010
PE441.933v01-00
 
B7-0351/2010

siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų

pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį


dėl strategijos „ES 2020“


Guy Verhofstadt, Lena Ek ALDE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl strategijos „ES 2020“  
B7‑0351/2010

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į neoficialų Europos Vadovų Tarybos 2010 m. vasario 11 d. susitikimą,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pradėtą viešąją konsultaciją dėl strategijos „ES 2020“ ir jos išvadas (SEC(2010)116),

–   atsižvelgdamas į Komisijos atliktą Lisabonos strategijos vertinimą (SEC(2010)114),

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos dokumentą „Septyni Europos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos įgyvendinimo veiksmai“,

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl strategijos „ES 2020“(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

BENDROSIOS PASTABOS

Pagal strategiją „Europa 2020“ pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas tvariam ekonomikos augimui ir darbo vietų steigimui, taip pat kovai su skurdu ir socialine atskirtimi.

1.  mano, kad valstybės narės turėtų plėsti savo ekonominę veiklą pradėdamos vykdyti struktūrines reformas, kuriomis siekiama sumažinti viešąsias išlaidas, biurokratiją, padidinti piliečių dalyvavimą ir skatinti jų atsakomybę, skatinti verslumą ir naujovių taikymą, padaryti teisės aktus palankesnius mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir suteikti žmonėms galimybę kiek įmanoma didinti savo potencialą užuot priklausius nuo socialinių pašalpų,

2.  pažymi, kad nedarbas – svarbiausias dabartinių diskusijų dėl krizės klausimas; pabrėžia būtinybę sukurti labiau visa apimančią ir konkurencingą darbo rinką, naudojant lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros (angl. flexicurity) sistemas, suteikiant darbdaviams daugiau lankstumo, bet tuo pat metu užtikrinant atitinkamas trumpalaikes nedarbo pašalpas kartu aktyviai remiant darbo paieškas, jei prarandamas darbas;

3.  pabrėžia, kad dabartiniai strategijos „Europa 2020“ turinio aspektai, pvz., svarbiausi tikslai, pavyzdiniai pasiūlymai, pagrindinės kliūtys ir rodikliai, yra labai bendro pobūdžio, taigi reikalauja, kad Komisija skubiai parengtų išsamesnius planus, kuriuose paaiškintų, kaip bus sėkmingai įgyvendinamos šios iniciatyvos; šie išsamūs planai turėtų būti pateikiami Parlamentui siekiant gauti jo pritarimą;

4.  pažymi, kad kova su skurdu ir socialine atskirtimi yra svarbiausi klausimai, ir apgailestauja dėl padėties, kai daugiau kaip 80 mln. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos, nes tokia padėtis gali būti laikoma humanitarine ir ekonomine katastrofa, ir pabrėžia poreikį priimti skurdo ir socialinės atskirties mažinimo strategiją, pagal kurią būtų siekiama ambicingų tikslų;

Siekiant užbaigti kurti vidaus rinką reikia ryžtingesnių iniciatyvų

5.  pabrėžia, kad gerai veikianti bendroji rinka yra vertingiausia ES priemonė konkurencingame pasaulyje, kuriame vyksta globalizacija; šią priemonę ES turi papildyti lankstesne ir mobilesne darbo rinka ir užtikrinti realų valstybių narių pacientų judumą, susijusį su valstybių narių sveikatos priežiūra; pabrėžia, kad reikėtų įsteigti skaitmeninę vidaus rinką;

6.  pabrėžia, kad siekiant užbaigti kurti bendrąją rinką ir padaryti ją priimtinesnę piliečiams, reikia ryžtingesnių iniciatyvų;

7.  palankiai vertina Komisijos Pirmininko prašymu parengtą Mario Monti pranešimą, kuriame pateikiama įdomių pasiūlymų siekiant sukurti tvirtesnę bendrąją rinką, susitarti dėl tvirtesnės bendrosios rinkos ir įgyvendinti tvirtesnę bendrąją rinką;

8.  ragina Komisiją priimti poziciją dėl pranešime pateikiamų pasiūlymų ir po to pateikti Europos Parlamentui panašaus pobūdžio iniciatyvų;

9.  mano, kad siekiant sukurti veiksmingą bendrąją rinką, Komisija, priimdama „Bendrosios rinkos aktą“, privalo parengti aiškų politinių prioritetų sąrašą, į kurį turėtų būti įtrauktos teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusios iniciatyvos, kuriomis siekiama sukurti labai konkurencingą socialinę rinkos ekonomiką;

10. ragina Komisiją, siekiant išvengti vadinamojo perteklinio reglamentavimo ir perkėlimo į valstybių narių teisę problemų, dažniau taikyti reglamentus, o ne direktyvas;

11. rekomenduoja Komisijai atlikti nepriklausomą tyrimą siekiant nustatyti 20 labiausiai su bendrąja rinka susijusių nepasitenkinimo ir nusivylimo priežasčių, su kuriomis piliečiai susiduria kiekvieną dieną, ypač susijusių su elektronine prekyba, tarpvalstybine medicinine priežiūra ir abipusiu profesinių kvalifikacijų pripažinimu;

12. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą pradėti taikyti vadinamąją saulėtekio nuostatą, pagal kurią užtikrinama, kad ES vidaus rinkos teisės aktai po tam tikro laiko įsigaliotų savaime, jei valstybės narės laiku jų neperkeltų į savo teisę;

13. be to, skatina Europos Komisiją apsvarstyti galimybę pradėti taikyti vadinamąsias saulėlydžio nuostatos (angl. sunset clauses) norint užtikrinti, kad visi teisės aktai būtų peržiūrėti siekiant nustatyti, ar jie veiksmingi, ar teikia naudos, o jei ne – juos panaikinti;

14. mano, kad pažanga vidaus rinkoje neturėtų remtis mažiausiuoju bendru vardikliu; todėl ragina Komisiją imtis vadovaujamojo vaidmens ir pateikti ryžtingus pasiūlymus; ragina valstybes nares taikyti glaudesnio bendradarbiavimo metodą srityse, kuriose 27 valstybėms narėms neįmanoma susitarti; kitos valstybės vėlesniu etapu galės prisijungti prie šių novatoriškų iniciatyvų;

15. mano, kad kelios akivaizdžiausios problemos, su kuriomis susiduria vartotojai, ypač paslaugų sektoriuje, ir kurias, norint kuo greičiau gauti rezultatų, reikia spręsti visų pirma, yra šios: 1) galimybė gauti saugius produktus ir kokybiškas paslaugas, 2) galimybė susipažinti su patikima, palyginama ir objektyvia informacija, įskaitant kainų palyginimą, 3) didesnis teisinis saugumas ir aiškesni sutartiniai santykiai, 4) didesnis mokėjimo saugumas, 5) galimybė naudotis tinkamomis, prieinamomis ir veiksmingomis žalos atlyginimo priemonėmis ir 6) geresnis sistemos išmanymas ir didesnis pasitikėjimas ja;

16. mano, kad reikia skubiai spręsti šiuos klausimus: tinkamas Paslaugų direktyvos ir Profesinių kvalifikacijų direktyvos įgyvendinimas, rinkos priežiūra pagal naująją teisės aktų sistemą ir vartotojų apsaugos institucijų tarpusavio bendradarbiavimas;

17. ragina valstybes nares pagaliau priimti koreliacijos lenteles, susijusias su teisės aktų įgyvendinimu, siekiant skaidriau atskleisti su teisėkūra susijusius trūkumus;

18. pabrėžia, kad tinkamai veikianti viešųjų pirkimų rinka yra itin svarbi vidaus rinkai; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad viešosios valdžios institucijos, siekdamos savo politinių tikslų pagal sudėtingus taisyklių rinkinius ir užtikrindamos MVĮ prieigą prie viešųjų pirkimų rinkų, vis dar susiduria su dideliais sunkumais;

19. skatina Europos Komisiją greičiau rengti pasiūlymus dėl tolesnio transporto sektoriaus liberalizavimo; ES konkurencingumas pasaulyje priklauso nuo tinkamai veikiančios bendrosios rinkos, pagrįstos modernia transporto infrastruktūra ir sujungtais tinklais;

Investavimas į augimą. ES biudžeto ir privačių finansų sutelkimas

20. pabrėžia, kad sanglaudos politika atlieka pagrindinį vaidmenį siekiant strategijos „ES 2020“ tikslų, ir pripažįsta, kad sanglaudos politika turėtų likti ilgalaike politika, kurią įgyvendinant nereaguojama į trumpalaikius pokyčius, susijusius su ekonominės padėties pablogėjimu;

21. ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti pagrindinių mobilumo Europoje kliūčių klausimus, ypač dabartinio ES finansavimo išskaidymo ir naujų finansavimo sprendimų, skirtų infrastruktūros projektams, žaliesiems koridoriams ir tvaresniam transportui finansuoti, poreikio klausimus;

22. turėdamas mintyje tai, kad būsima sanglaudos politika po 2013 m. bus reformuojama siekiant užtikrinti ES konkurencingumą pasaulyje, mano, kad finansinė parama MVĮ vykdant sanglaudos politiką turėtų būti stiprinta daugiau teikiant vietinių paskolų; turėtų būti daugiau naudojamasi rizikos kapitalo fondais ir labiau bendradarbiaujama su Europos investicijų banku (EIB); turėtų būti panaikintos nereikalingos administracinės kliūtys ir supaprastintas finansavimo prašymo procesas siekiant skatinti MVĮ dalyvauti projektuose, be to, įgyvendinant visas programas reikėtų kur kas daugiau lėšų skirti moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, taip pat naujovėms diegti; pabrėžia, kad tvirta ES teritorinė sanglauda, kurią vykdant daugiau dėmesio skiriama teritoriniam bendradarbiavimui įgyvendinant bendrus projektus (energetikos, transporto ir t. t.), padėtų pagerinti ES padėtį pasaulyje jos pasaulinio lygmens partnerių atžvilgiu;

23. atsižvelgdamas į Komisijos raginimą įgyvendinti koordinuotą ekonomikos politiką, prašo Komisijos aiškiai nustatyti savo pasiūlymų, susijusių su šiuo požiūriu, taikymo sritį ir nustatyti išplitimą ir galimą poveikį būsimai ES ekonomikai ir biudžeto valdymui;

24. ragina Komisiją parengti pagrindinius visų ES programų ir projektų veiksmingumo rodiklius, pagrįstus patikimu finansų valdymu, ir kasmet pateikti juos Europos Parlamentui;

25. atkreipia dėmesį į pagrindinį miestų ir regionų vaidmenį siekiant tų tikslų; ragina atsižvelgti į jų patirtį ir indėlį įgyvendinant prioritetinius strategijos „ES 2020“ tikslus;

26. ragina atlikti esminę BŽŪP reformą siekiant užtikrinti atitinkamą biudžetą, kurio pakaktų šiam sektoriui prisitaikyti prie naujų uždavinių, pvz., teikti su klimato kaita susijusius sprendimus ir aprūpinti viešosiomis gėrybėmis, kurios turėtų būti laikomos gamybos rezultatu, už kurį turėtų būti mokama; pabrėžia, kad įgyvendinant naująją strategiją daug dėmesio reikia skirti moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai; ragina sanglaudos fondus labiau pritaikyti skurdžiausių Europos regionų poreikiams finansuoti; pažymi, kad siekiant šio tikslo, reikia daugiau lankstumo biudžeto srityje;

27. primena Parlamento reikalavimą užtikrinti tinkamą finansavimą, siekiant remti ekologiškos, tvarios ir efektyvios mažai anglies dioksidu aplinką teršiančios energetikos technologijas, kurio bendrą sumą turėtų sudaryti nuo 2010 m. iš ES biudžeto skiriami ne mažiau kaip 2 mlrd. eurų per metus, neįskaitant lėšų, numatytų pagal Septintąją bendrąją programą ir Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą; taigi šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai parengti finansavimo, kurį teikdamos jos įsipareigoja užtikrinti išteklius tam, kad lėšos nuo 2010 m. būtų skiriamos įvairioms Europos strateginio energetikos technologijų plano (SET) ir kitoms papildomoms iniciatyvoms finansuoti, tvarkaraštį;

28. mano, kad po 2013 m. BŽŪP gali padėti siekti strategijos „ES 2020“ tikslų, jei įgyvendinant naująją bendrąją žemės ūkio politiką bus iš esmės sprendžiami ekonomikos ir aplinkos tvarumo, klimato kaitos ir ekologiško augimo klausimai;

29. ragina ES vykdyti specialius ES ekonominius projektus, pvz., kurti tikruosius Europos energetikos bendruosius ir pažangiuosius tinklus, užbaigti projektą „Galileo“, vykdyti projektus, susijusius su ekologiškomis technologijomis, e. sveikata, transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) programa ir laisvomis bei lygiomis galimybėmis naudotis IRT ir plačiajuosčiu ryšiu;

Visapusiškas turimų išorės politikos priemonių naudojimas

30. mano, kad Komisija privalo siekti derybų įgaliojimuose nustatytų tikslų, visų pirma susijusių su geografinių nuorodų ir intelektinės nuosavybės teisių apsauga, prieiga prie rinkos, suteikiama pramoninėms prekėms ir paslaugoms, su viešaisiais pirkimais ir išsivysčiusiose, ir besivystančiose šalyse, ir su minimaliais reikalavimais dėl aplinkos apsaugos ir socialinių standartų;

31. mano, kad įgyvendinant ES prekybos politiką būtina skatinti pagrindines Sąjungos vertybes, kaip antai pagarba žmogaus teisėms, demokratija, teisinės valstybės principai ir pagrindinės teisės bei aplinkos apsauga;

32. mano, kad Komisija privalo užtikrinti Europos prekybos ir vystymosi politikos suderinamumą siekiant, kad prekyba padėtų siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų;

33. mano, kad Komisija kartu su valstybėmis narėmis privalo imtis ryžtingų veiksmų ir ginti vartotojų teises ir teisėtus lūkesčius, kai yra įrodymų, kad importuotojai ir ne ES gamintojai taiko klaidinantį ar apgaulingą kilmės žymėjimą;

34. mano, kad Europa taip pat turėtų įtikinti savo prekybos partnerius atsisakyti protekcionizmo priemonių, pvz., eksporto mokesčių ir nuostatų, skatinančių pirkti Kinijoje ar Amerikoje pagamintas prekes;

PAVYZDINIAI PASIŪLYMAI

Pavyzdinė iniciatyva: „Inovacijų Sąjunga“

35. mano, kad siekiant paskatinti žiniomis grindžiamą ekonomiką itin svarbu sėkmingai įgyvendinti naują pavyzdinę iniciatyvą „Inovacijų Sąjunga“; ragina Komisiją padidinti visą moksliniams tyrimams ir naujovėms skiriamą Bendrijos biudžeto finansinį paketą;

36. ragina Komisiją sumažinti administracines kliūtis; skatina Europos Komisiją gerinti sąlygas naujovėms skatinti, pvz., sukuriant bendrą ES patentą. Programos, kurios parengtos vadovaujantis gerais ketinimais skatinti konkurencingumą ir formuoti tvarią ekonomiką, veikia netinkamai, nes MVĮ, universitetai ir tarptautinės įmonės atgrasomi nuo dalyvavimo Europos programose;

Pavyzdinė iniciatyva: „Judus jaunimas“

37. pabrėžia, kad siekiant spręsti didžiulio jaunimo nedarbo problemą reikėtų daugiau dėmesio skirti ES programoms, kurias įgyvendinant visais švietimo etapais skatinamas jaunimo verslumas ir judumas;

38. mano, kad ES teisės aktai, kuriais užimtumo ir mokymo srityse draudžiama diskriminacija dėl amžiaus, turi būti veiksmingai įgyvendinami visose valstybėse narėse ir kad valstybės narės turėtų kuo greičiau pritarti siūlomiems teisės aktams dėl diskriminacijos su užimtumu nesusijusiose srityse;

39. pabrėžia, kad svarbu gerinti jaunimo žinias, įgūdžius ir kompetenciją ir, kuriant teisingas, lanksčias ir veiksmingas aukštos kokybės švietimo ir mokymo sistemas, užtikrinti, kad žinios, įgūdžiai ir kompetencija atitiktų kintančios darbo rinkos reikmes; ragina Komisiją plėsti ES programas, kurias įgyvendinant remiamas švietimas, įgūdžių gerinimas ir mokymasis visą gyvenimą, siekiant prisidėti prie to, kad perėjimas iš švietimo ir mokymosi aplinkos arba iš nedarbo ir neveiklumo į darbo rinką būtų sklandus;

40. pabrėžia, kad svarbu jaunimui užtikrinti kokybišką užimtumą plėtojant integruotą lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros politiką (angl. flexicurity), kuri skirta darbo rinkos lankstumui didinti ir užimtumui užtikrinti, taip pat skatinant ir sudarant sąlygas jaunimui pradėti verslą ir skatinant verslumą naudojantis atitinkamomis švietimo, mokymo, praktinių mokymų ir kuravimo programomis;

Pavyzdinė iniciatyva: „Europos skaitmeninė darbotvarkė“

41. pabrėžia, kad Informacijos ir ryšių technologijų (IRT) sektorius turi didžiulį darbo pasiūlos potencialą; primena, kad konkurencija šiame sektoriuje skatina taikyti naujoves, ir pabrėžia, kad reikalingos laisvos, konkurencingos rinkos, atviros naujiems veikėjams, kurios palengvintų naujų, naujovėmis pagrįstų technologijų diegimą; pabrėžia, kad svarbu ir toliau siekti, kad visi piliečiai ir vartotojai turėtų visuotinę prieigą prie sparčiojo fiksuotojo ir mobiliojo plačiajuosčio ryšio sąžiningomis sąlygomis ir konkurencingomis kainomis, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti visas prieinamas politikos priemones, įskaitant nacionalinius plačiajuosčio ir sparčiojo ryšio aprėpties tikslus, siekiant visiems Europos piliečiams užtikrinti plačiajuostį ryšį;

42. mano, kad Europos skaitmeninė darbotvarkė turės esminį poveikį kultūros, žiniasklaidos ir švietimo srityse; siekiant šio tikslo reikia taikyti visa apimantį, o ne segmentinį metodą. Būtina skirti dėmesį naujos žiniasklaidos poveikiui, pvz., įsipareigojimui stiprinti su elektronika susijusius įgūdžius, taip pat dėmesį interneto turiniui vidaus rinkoje, atsižvelgti į ekonominius ir techninius aspektus įgyvendinant visas politikos iniciatyvas, susijusias su skaitmenine darbotvarke. Suderinus Europos autorių teises, bus lengviau skatinti inovacijas ir verslumą kultūros ir žiniasklaidos sektoriuose;

43. mano, kad veiksminga asmens duomenų apsauga yra privalomas elementas siekiant užtikrinti pasitikėjimą internetinėmis paslaugomis; mano, kad privatumo apsauga yra pagrindinė vertybė ir kad visi vartotojai turėtų valdyti savo asmens duomenis; taigi ragina pritaikyti Duomenų apsaugos direktyvą prie dabartinės skaitmeninės aplinkos sąlygų;

44. mano, kad įvairialypė ir nepriklausoma žiniasklaida yra Europos demokratijos ramstis, kurį reikia išsaugoti, taip pat reikia apsaugoti internetinę žiniasklaidą ir stiprinti nepriklausomą ES žurnalistiką, kaip tai daroma įgyvendinant komunikacijos ES klausimais politiką;

Pavyzdinė iniciatyva: „Tausiai išteklius naudojanti Europa“

45. mano, kad strategijos „ES 2020“ aspektai, susiję su aplinkos apsauga, apskritai yra per silpni ir turi būti sustiprinti; aiškūs aplinkos apsaugos tikslai, kuriuos galima įvertinti, turėtų būti įtraukti į pagrindinius šios strategijos siekius skiriant ypatingą dėmesį biologinės įvairovės nykimo stabdymui;

46. mano, kad strategiją „ES 2020“ reikėtų naudoti tam, kad būtų pasiekti ilgalaikiai ES tikslai, susiję su išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimu 80–95 proc. iki 2050 m., visų pirma didinant energijos vartojimo efektyvumą ir mažinant atliekų kiekį siekiant pagerinti Europos konkurencinę padėtį ir sumažinti sąnaudas;

47. mano, kad efektyvesnis išteklių naudojimas turėtų būti visos strategijos „ES 2020“ prioritetas; ir kad ypatingą dėmesį būtina skirti pasekmėms, patiriamoms dėl pernelyg didėjančių naftos kainų ir brangiųjų metalų, kurie gyvybiškai svarbūs visam elektronikos sektoriui ir ypač elektrinių automobilių akumuliatorių gamybai, riboto tiekimo;

48. mano, kad reikia daryti pažangą naujovių srityje siekiant įgyvendinti aplinkos gerinimo, išteklių naudojimo efektyvumo ir sąnaudų mažinimo tikslus; mano, kad skatinant tokias naujoves veiksmingiausios priemonės yra teisinių tikslų nustatymas ir reguliavimo priemonių taikymas;

49. mano, kad derėtų pritaikyti ES struktūrinių fondų lėšų paskirstymo taisykles siekiant atsižvelgti į poreikį skatinti naujoves, kurios padeda sumažinti sąnaudas ir gerinti išteklių naudojimą;

Pavyzdinė iniciatyva „Švari ir efektyviai naudojama energija“

50. primena, kad efektyvus energijos naudojimas yra ne tik veiksmingiausia priemonė siekiant sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinti energetinį saugumą, bet taip pat ši priemonė galėtų padėti iki 2020 m. sukurti milijoną darbo vietų; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares energijos vartojimo efektyvumą priskirti pagrindiniams ES darbotvarkės prioritetams, taip pat jį laikyti prioritetu numatant biudžetą; kalbant konkrečiau, ragina paspartinti esamų teisės aktų įgyvendinimą ir laiku pateikti naujo Europos efektyvumo veiksmų plano pasiūlymą, kuriuo siekiama ambicingų tikslų, įskaitant Energetinių paslaugų direktyvos persvarstymą ir privalomą efektyvaus energijos naudojimo tikslą;

51. pažymi, kad iki 2020 m. ir vėliau reikės didelių investicijų į energetikos infrastruktūrą siekiant spręsti klimato kaitos keliamus uždavinius, modernizuoti Europos energetikos tinklus, įskaitant transeuropinius energetikos tinklus, plėtoti Europos bendrą tinklą, vystyti modernius energetikos tinklus ir kurti jungtis, kurios itin svarbios siekiant skatinti vidaus energetikos rinką ir įtraukti didėjančią atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį bei rengti tolesnius pagrindinius infrastruktūros projektus trečiosiose šalyse, ypač Viduržemio jūros ir Eurazijos regionuose; primena, kad atsinaujinantieji energijos ištekliai – geriausi vietiniai mūsų žemyno energijos ištekliai, taigi ragina valstybes nares ambicingai įgyvendinti su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais susijusius įsipareigojimus;

Pavyzdinė iniciatyva: „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“

52. džiaugiasi pavyzdine pramonės politikos iniciatyva, nes tai priemonė, skirta tikslingai ir nuosekliai Europos pramonės politikai, pagrįstai naujovių taikymo ir efektyvaus išteklių naudojimo principais, vykdyti siekiant užtikrinti ES konkurencingumą, tvarų augimą ir steigti naujas darbo vietas;

53. pažymi, kad vien tik gerinant prieigą prie bendro kapitalo nepavyks pasiekti tikslo nukreipti pramonę ir MVĮ naujovių diegimo linkme, reikėtų taip pat siekti įvairinti finansavimo šaltinius;

54. mano, kad, reformuojant būsimą sanglaudos politiką po 2013 m., finansinė parama MVĮ įgyvendinant sanglaudos politiką turėtų būti padidinta teikiant daugiau vietinių paskolų; turėtų būti daugiau naudojamasi rizikos kapitalo lėšomis ir labiau bendradarbiaujama su Europos investicijų banku (EIB); reikėtų panaikinti nereikalingas administracines kliūtis siekiant paskatinti MVĮ dalyvauti įgyvendinant projektus, o numatant visų programų finansavimą reikėtų kur kas daugiau lėšų skirti moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai bei naujovėms diegti;

Pavyzdinė iniciatyva: „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“

55. mano, kad svarbu atkreipti dėmesį į mažėjantį ES konkurencingumą pasaulio mastu; turėdamas mintyje proglazuojamą ilgalaikį darbo jėgos trūkumą, mano, kad svarbu numatyti tai, kas bus po krizės, ir nagrinėti Europos sistemas siekiant sudaryti žinių migracijos galimybę ir išvengti Europoje vadinamojo protų nutekėjimo;

56. pabrėžia, kad reikia plėtoti politiką ir paslaugas, skirtas gebėjimų neatitikties darbo rinkos poreikiams klausimui spręsti, įskaitant geresnį informavimą apie gebėjimų poreikius ES vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiais, taip pat reguliariai atnaujinti makroekonomikos, demografines ir darbo rinkos tendencijų visais lygmenimis prognozes ir analizuoti gebėjimų poreikius pagal sektorius, atsižvelgiant į verslo poreikius;

57. pabrėžia, kad reikia sukurti visa apimančią, lanksčią ir konkurencingą darbo rinką, kurioje suteikiamos užimtumo galimybės ir atsižvelgiama ir į asmenų, ir į verslo įmonių poreikius; valstybės narės turėtų įtraukti Europos Vadovų Tarybos patvirtintus lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principus į savo darbo rinkos politiką ir juos taikyti. Valstybės narės ir ES institucijos turėtų dėti daugiau pastangų, kad būtų pripažinta svarbus mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ir nepriklausomų specialistų vaidmuo ir stengtis sumažinti darbo vietų steigimo kliūtis, pvz., administracinę naštą ir nereikalingą biurokratiją;

58. mano, kad pagrindiniai klausimai turėtų būti jaunimo nedarbo problemos sprendimas ir veiksmingos įgūdžių ir rinkos poreikių atitikties gerinimas. Reikia plėtoti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę švietimo srityje. Tarpvalstybinis studentų ir mokslininkų judumas vykstant mainams ir atliekant stažuotes turėtų padėti pagerinti Europos aukštojo mokslo institucijų patrauklumą tarptautiniu mastu; mano, kad išlaikant tikslą moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai skirti 3 proc. BVP, remiami moksliniai tyrimai ir aukštasis mokslas, ir skatinamos naujovės. Europos įsipareigojimas švietimo srityje turėtų įgauti konkretų pavidalą įgyvendinant strategiją „ES 2020“. Palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvą į strategiją „ES 2020“ įtraukti švietimo srities tikslus, išreikštus skaičiais;

59. mano, kad dėl demografinių pokyčių ir ES gyventojų senėjimo iškilo didžiulis uždavinys, kurį reikia iš naujo apsvarstyti ir surasti naujoviškų sprendimų, jei norima, kad Europos Sąjunga išliktų konkurencinga. Reikėtų plėtoti mokymosi visą gyvenimą planus ir įgyvendinti teisės aktus dėl diskriminacijos, susijusios su amžiumi, o valstybės narės turėtų apsvarstyti priemones, kuriomis siekiama atsisakyti privalomo pensinio amžiaus, tuomet žmonėms, kurie nori dirbti sulaukę pensinio amžiaus, būtų suteikta galimybė dirbti;

60. mano, jog būtina imtis priemonių siekiant labiau įtraukti vyresnio amžiaus žmones ir neįgaliuosius į darbo rinką ir siekiant veiksmingai spręsti diskriminacijos dėl amžiaus, neįgalumo, rasės, seksualinės orientacijos ir religijos ar tikėjimo klausimą darbo rinkoje atsižvelgiant į ES teisės aktus;

61. pažymi, kad reikia skubiai spręsti nedeklaruojamo darbo ar neteisėto darbo, kurio mastas kai kuriose valstybėse narėse didžiulis, klausimą, nes tai dažnai sudaro sąlygas išnaudojimui, pavojingoms darbo sąlygoms ir sukelia neigiamą poveikį ekonomikai;

Pavyzdinė iniciatyva: „Europos kovos su skurdu planas“

62. apgailestauja dėl to, kad Lisabonos strategijos nesėkmė prisidėjo prie to, kad ES šiuo metu yra daugiau kaip 80 mln., beveik tiek, kiek gyventojų Vokietijoje, skurdžiai gyvenančių žmonių; primygtinai teigia, kad įgyvendinant strategiją „ES 2020“ būtina išspręsti šį žmonių, socialinių ir ekonominių išteklių švaistymo klausimą; reikalauja į strategiją „ES 2020“ įtraukti tikslą perpus sumažinti skurdą ES. Daugelis Europos gyventojų, kurie šiuo metu gyvena skurde arba kuriems gresia skurdas, yra moterys, ypač vyresnio amžiaus moterys, migrantės, neįgalieji, vyresnio amžiaus žmonės, vienišos motinos ir artimuosius prižiūrintys asmenys. Be to, reikėtų atsižvelgti į gyvenimo ciklų perspektyvą, nes tėvų skurdas tiesiogiai veikia vaiko gyvenimą, vystymąsi ir ateitį;

63. pažymi, kad nors užimtumas geriausiai padeda išvengti skurdo, būtina, kad valstybės narės numatytų ar išlaikytų apsaugos priemones, skirtas užtikrinti, kad kiekvienas ES pilietis turėtų minimalaus dydžio pajamų garantiją. pažymi, kad padidėjo dirbančių asmenų skurdas, ir todėl mano, kad reikėtų, keičiantis pažangiąja patirtimi, siekti numatyti atitinkamus mažiausius atlyginimus visose ES valstybėse narėse;

64. ragina Komisiją ir valstybes nares, taikant griežtesnį atvirąjį koordinavimo metodą ir prireikus naudojantis Europos fondais, įgyvendinti ES socialinę darbotvarkę, kuria siekiama ambicingų tikslų, t. y. siekiama sumažinti skurdą, socialinę atskirtį ir apsaugoti pažeidžiamiausius visuomenės narius; atkreipia dėmesį į skurdo ir socialinės atskirties, psichinės sveikatos problemų, narkotikų ir priklausomybės ligų sąsajas;

65. ragina skatinti ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą ir numatyti priemones siekiant užtikrinti, kad vyresnio amžiaus žmonės kuo ilgiau galėtų būti nepriklausomi ir darbingi; priemones, skirtas užtikrinti žmonėms galimybę derinti darbą su priežiūros pareigomis, ir atnaujintą įsipareigojimą kovoti su visų tipų diskriminacija darbo vietoje ir diskriminacija suteikiant prieigą prie prekių, infrastruktūros ir paslaugų;

66. pabrėžia, kad būtina susitarti dėl visą ES apimančio tikslo iki 2015 m. pasiekti, kad gatvėse neliktų benamių, ir kad reikia visoms valstybėms narėms parengti integruotas kovos su benamyste strategijas siekiant išnaikinti benamystę;

67. ragina Komisiją pasiūlyti valstybėms narėms Europos negalios paktą, kuris galėtų užtikrinti neįgalumo politikos koordinavimą ir pagal strategiją „Europa 2020“ aktualius tikslus paremti iniciatyvomis, kuriomis siekiama didinti neįgalių žmonių dalyvavimą darbo rinkoje ir jų socialinę įtrauktį;

68. ragina valstybes nares ir Komisiją iki 2020 m. pasiekti 75 proc. vyrų užimtumo lygį ir 75 proc. moterų užimtumo lygį mažinant darbo rinkos susiskaidymą ir dedant daugiau pastangų tam, kad būtų galima suderinti darbą, pareigas, susijusias su priežiūra, ir šeimos gyvenimą;

69. ragina valstybes nares ir Komisiją visapusiškai taikyti vienodo atlyginimo už vienodą darbą principą iki 2020 m. sumažinant vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą iki 0–5 proc., pateikti teisėkūros pasiūlymą dėl esamų teisės aktų persvarstymo ir pradėti šių teisės aktų nesilaikančių valstybių narių pažeidimų nagrinėjimo procedūras; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti didesnį moterų, jaunimo, vyresnio amžiaus žmonių, neįgaliųjų ir mažos kvalifikacijos žmonių dalyvavimą darbo rinkoje, taip pat geriau į darbo rinką integruoti migrantus ir tautines mažumas;

70. mano, kad siekiant sudaryti galimybes geriau nustatyti gaires ir užtikrinti politinį matomumą, į strategiją „ES 2020“ reikia įtraukti atskirą straipsnį dėl lyčių lygybės, kuriame būtų nustatyti konkretūs tikslai;

71. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl ES direktyvos dėl tėvystės, dukters ir (arba) sūnaus ir įvaikinimo atostogų siekiant padėti geriau suderinti darbą ir šeimos gyvenimą;

72. vis dėlto mano, kad atvirasis koordinavimo metodas užimtumo ir socialinių reikalų srityje yra naudinga priemonė, kurią būtina pertvarkyti ir sustiprinti, ypač nustatant kiekybinius ES ir nacionalinius tikslus;

73. paveda Pirmininkui perduoti šia rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai ir Komisijai.

(1)

Tą dieną priimti tekstai, P7_TA(2010)0053.

Teisinė informacija - Privatumo politika