PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl padėties Korėjos pusiasalyje
14.6.2010
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Jelko Kacin, Marietje Schaake, Ramon Tremosa i Balcells, Marielle De Sarnez ALDE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0358/2010
B7‑0359/2010
Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Korėjos pusiasalyje.
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Korėjos,
– atsižvelgdamas į Vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton pareiškimą dėl ataskaitos, susijusios su Korėjos Respublikos laivo „Cheonan“ paskandinimu, paskelbimo,
– atsižvelgdamas į ataskaitą dėl apklausos dėl Korėjos Respublikos laivo „Cheonan“ paskandinimo rezultatų,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
Laivo „Cheonan“ paskandinimas
A. kadangi 2010 m. kovo 26 d. po išpuolio ginčytinuose vandenyse nuskendo Pietų Korėjos sargybos laivas „Cheonan“, nusinešdamas 46 jūrininkų gyvybes,
B. kadangi laivas sudužo dėl smūginės bangos ir purslų sukelto efekto, kurį sukėlė povandeninės torpedos sprogimas, įvykęs netoli Baegnyeong salos, esančios arti ginčytinos abiejų Korėjų jūros sienos,
C. kadangi laivas nuskendo dėl milžiniškos žalos dujų turbinų patalpų teritorijoje; kadangi dėl itin stiprios srovės kita laivo dalis buvo rasta 7 km nuo tos vietos, kur įvyko sprogimas,
D. kadangi 2010 m. gegužės 15 d. jūros dugne aptikta CHT-02D torpedos dalių, kurios buvo pažymėtos hangul rašmenimis, atitinkančiais Šiaurės Korėjos sunkiasvorių torpedų žymėjimą, kurių diametras yra 21 coliai, svoris – 1,7 tonos ir grynasis sprogstamasis svoris – daugiau kaip 250 kg,
E. kadangi visi kitų kaimyninių šalių povandeniniai laivai įvykio metu buvo laikomi jų bazėje ar netoli jos,
F. kadangi tarptautinei jungtinei civilinių ir karinių tyrimų grupei atlikus tyrimą, atlikus tyrimo ir vertinimo procedūrą remiantis objektyviu moksliniu principu kartu ir Neutralių tautų priežiūros komiteto nepriklausomu vertinimu, rasta aiškių ir neginčytinų įrodymų, kad Pietų Korėjos Respublikos laivas „Cheonan“ nuskendo dėl išorinio povandeninio sprogimo, kurį sukėlė Šiaurės Korėjos pagaminta torpeda, kurią paleido mažas Šiaurės Korėjos povandeninis laivas,
G. kadangi JT Generalinis Sekretorius teigė, kad ataskaitos rezultatai kelia itin didelį susirūpinimą,
H. kadangi Korėjos Respublikos vyriausybė pareikalavo, kad Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos valdžia viešai atsiprašytų ir pažadėtų, kad daugiau nesukels jokių provokacinių veiksmų,
I. kadangi Šiaurės Korėja neigia bet kokią atsakomybę dėl šio įvykio, kaltindama Pietų Korėją dėl įvykio suklastojimo,
J. kadangi dėl incidento Korėjos Respublika paskelbė, kad sustabdo ir nutraukia visus santykius su KLDR, išskyrus humanitarinę pagalbą ir Kesongo pramonės komplekso veiksmus; taip pat paskelbia propagandos radijo ir garsiakalbių transliavimų atnaujinimą, kurių veikimas trumpam buvo atidėtas,
K. kadangi atsakydama į prekybinių santykių nutraukimą Šiaurės Korėja nutraukė visus ryšius su Pietų Korėja, grasindama sunaikinti Šiaurės Korėjos garsiakalbius, jei bus ir toliau transliuojama propaganda bei grasindama pradėti karo veiksmus tuo atveju, jei prieš KLDR bus ir toliau taikomos sankcijos,
L. kadangi ES tvirtai pritaria tam, kad Korėjos pusiasalyje būtų atsisakyta branduolinio ginklo ir kad būtų atnaujintos šešiašalės derybos – esminis procesas taikai ir stabilumui regione užtikrinti,
M. kadangi praeityje Kinija buvo priversta daryti spaudimą, bijodama kertančių sieną pabėgėlių srauto,
N. kadangi Seulas formaliai perdavė klausimą JT Saugumo Tarybai, kad ši surengtų diskusijas, kai tuo pat metu Šiaurės Korėja raštu kreipėsi į JT Saugumo Tarybos pirmininką, neigdama bet kokią atsakomybę dėl išpuolio ir ragindama Tarybą padėti Šiaurės Korėjai išspręsti jos pačios atliekamus tyrimus,
Žmogaus teisės
O. kadangi remiantis nuotraukomis iš palydovų ir Šiaurės Korėjos dezertyrų įvairiais pasakojimais buvo nustatyta, kad Šiaurės Korėja turi šešias politines koncentracijos stovyklas, kuriose yra daugiau kaip 150 000 politinių kalinių,
P. kadangi stovyklose uždaryti kaliniai negali naudotis pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir neturi ryšio su išoriniu pasauliu, kadangi daugelis miršta dėl blogos mitybos, ligų, kurias įmanoma išgydyti, ir neteikiamos medicininės pagalbos,
Q. kadangi Šiaurės Korėjoje trūksta laisvų komunikacijos priemonių, tokių kaip radijas, laikraščiai ir priėjimas prie interneto, dėl to gyventojus gali pasiekti tik vyriausybės patvirtinta ar inicijuota informacija, informacija, susijusi su žmogaus teisių padėtimi, sunkiai prieinama likusiam pasauliui; kadangi tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių organizacijos neprieina prie informacijos, susijusios su Šiaurės Korėja ir jos gyventojais,
R. kadangi Europos Sąjunga ryžtingai siekia, kad būtų panaikinta mirties bausmė ir nori, kad šis principas būtų pripažintas visame pasaulyje,
S. kadangi 2010 m. vasario 25 d. Korėjos Respublikos konstitucinis teismas balsų dauguma (penki – už, keturi – prieš) priėmė sprendimą, kad mirties bausmė neprieštarauja konstitucijai, ir kadangi teisėjai vis dėlto pabrėžė, kad diskusijos dėl mirties bausmės išlaikymo ar panaikinimo turėtų vykti nacionalinėje asamblėjoje, o ne Konstituciniame teisme, kadangi Konstitucinio teismo sprendimas buvo priimtas 5 teisėjams balsavus už, o 4 – prieš ir kadangi 1996 m. sprendimas buvo priimtas 7 teisėjams balsavus už, o 2 – prieš,
T. kadangi Korėjos Respublikoje yra daugiau kaip 55 kaliniai, nuteisti mirties bausme, kadangi paskutinė mirties bausmė Korėjos Respublikoje įvykdyta 1997 m. gruodį; kadangi prezidentu tapus Kimui Dae-jungui, kuris pats 1980 m. buvo nuteistas mirti, tačiau vėliau atleistas nuo bausmės, mirties bausmė nebuvo taikoma, ir kadangi Korėjos Respublika paskutinius 13 metų priklausė valstybėms, kurios yra praktiškai mirties bausmės panaikinimo šalininkės,
U. kadangi 2007 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja didele balsų dauguma patvirtino rezoliuciją, kurioje prašoma vis dar mirties bausmę taikančių šalių sustabdyti mirties bausmių vykdymą, siekiant visiškai panaikinti mirties bausmę; šios rezoliucijos nuostatos buvo dar kartą įtvirtintos antrojoje 2008 m. gruodžio 18 d. priimtoje rezoliucijoje,
1. nuoširdžiai apgailestauja dėl tragiškų netekčių nuskendus Pietų Korėjos laivui „Cheonan“ ir reiškia solidarią ir draugišką užuojautą Korėjos Respublikos vyriausybei, žuvusiųjų šeimoms ir Korėjos žmonėms;
2. dar kartą pakartoja, kad Vyriausioji įgaliotinė ir Pirmininko pavaduotoja smerkia įvykdytą išpuolį, ir palankiai vertina Korėjos Respublikos parodytą nuosaikumą;
3. pripažįsta jungtinės tyrimų grupės galutinės ataskaitos išvadas, kuriose griežtai smerkia šį išpuolį, kaip provokacinį aktą, nukreiptą prieš taiką ir stabilumą Korėjos pusiasalyje;
4. apgailestauja, kad Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos Federacijos vyriausybės dar nepriėmė aiškios pozicijos dėl galutinės jungtinių tyrimų grupės ataskaitos išvadų,
5. ragina abi šalis taikyti apribojimus ir taikyti visas priemones siekiant pagerinti abiejų Korėjų tarpusavio santykius ir sustiprinti pastangas norint paskatinti ilgalaikę taiką ir saugumą Korėjos pusiasalyje;
6. ragina Kiniją, kaip regiono jėgą, pastovią Saugumo tarybos narę ir Šiaurės Korėjos pagrindinę prekybos sąjungininkę, atitinkamai įtakoti Šiaurės Korėją ir stengtis užtikrinti, kad konfliktas dar labiau nepablogėtų;
7. sveikina Kinijos Liaudies Respublikos teiginius, kad ši yra pasiruošusi dirbti su JAV ir ragina abi šalis dirbti taip, kad jos išlaikytų stabilumą Korėjos pusiasalyje;
8. pritaria, kad Korėjos Respublikos vyriausybė nukreiptų šį klausimą svarstyti Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje;
9. ragina šalis vykdant šešiašalias derybas ir toliau dirbti kartu siekiant užtikrinti derybas, kuriomis siekiama užbaigti Šiaurės Korėjos branduolinę programą;
Žmogaus teisės
10. ragina ES paskirti specialųjį ES atstovą Šiaurės Korėjai siekiant užtikrinti nuolatinį dėmesį ir koordinavimą, kuriais siekiama išspręsti klausimus, susijusius su Šiaurės Korėjos žmogaus teisėmis, Europos Sąjungoje bei dalyvaujant svarbiausioms partnerėms, pvz., Jungtinėms Amerikos Valstijoms, Japonijai, Kinijos Liaudies Respublikai ir Korėjos Respublikai;
11. ragina dėti pastangas siekiant įsteigti JT tyrimų komisiją siekiant įvertinti ankstesnius ir dabartinius žmogaus teisių pažeidimus Šiaurės Korėjoje ir nustatyti, kurie iš šių pažeidimų ir nebaudžiamumo atvejų, siejamų su piktnaudžiavimu, galėtų būti laikomi nusikaltimais žmonijai ir priklausytų tarptautinei jurisdikcijai;
12. ragina Europos Sąjungos valstybes nares dirbti su Jungtinėmis Valstijomis ir kitais tarptautiniais partneriais siekiant: 1) išspręsti nuolatinius ir rimtus žmogaus teisių pažeidimus Šiaurės Korėjoje, 2) primygtinai reikalauti, kad Kinija pripažintų ir apsaugotų Šiaurės Korėjos pabėgėlius ir 3) sutarti dėl Šiaurės Korėjos pabėgėlių apgyvendinimo kitur;
13. ragina Europos Sąjungos valstybes nares ir valstybes kandidates užtikrinti Šiaurės Korėjos pagrindinių darbuotojų, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai įdarbino Europos korporacijos Europoje ar už Europos ribų, įskaitant Rusiją, Artimuosius Rytus ir Aziją, teisių apsaugą ir skatinimą;
14. pripažįsta tai, kad Korėjos Respublika nuo 1998 m. neįvykdė nė vienos mirties bausmės ir todėl tapo viena iš valstybių, de facto panaikinusių mirties bausmę; teigiamai vertina pažangą, atliktą žmogaus teisių apsaugos ir skatinimo srityje; ragina Korėjos Respubliką regiono šalims ir pasaulio šalims griežtai paskelbti apie žmogaus teisių universalumą;
15. dar kartą išreiškia savo bendrą nepritarimą mirties bausmei, kuri yra nesuderinama su šiuolaikine baudžiamąja teise ir kuri, priešingai, nei dažnai manoma, nemažina nusikaltimų skaičiaus;
16. ragina Korėjos Respubliką patvirtinti teisinį visų mirties bausmių vykdymo moratoriumą tol, kol Parlamentas priims įstatymą, kuriuo panaikinama mirties bausmė; mano, kad faktas, kad Korėja stipriai ir teigiamai prisideda prie Korėjos pusiasalio ir viso pasaulio žmogaus teisių skatinimo, parodo, kad yra dalijimąsi vertybėmis su Europos Sąjunga;
17. pabrėžia, kad tiki, kad ES ir Korėjos Respublika privalo stiprinti jų politinį, ekonominį, mokslinį, kultūrinį ir visuotinį bendradarbiavimą, sukuriant geresnes sąlygas labiau keistis studentais ir jaunais politikais;
18. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos Pirmininkui, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio ir saugumo politikai, Tarybos pirmininkui, valstybių narių ir valstybių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, Korėjos Respublikos vyriausybei ir Korėjos nacionaliniam žmogaus teisių komitetui.