PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl romų padėties Europoje ir judėjimo laisvės pažeidimo
6.9.2010
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Manfred Weber, Simon Busuttil, Jean-Pierre Audy, Michèle Striffler, Lívia Járóka PPE frakcijos vardu
Timothy Kirkhope ECR frakcijos vardu
B7‑0492/2010
Europos Parlamento rezoliucija dėl romų padėties Europoje ir judėjimo laisvės pažeidimo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl antrojo Europos aukščiausiojo lygio susitikimo romų klausimais[1], 2009 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl romų socialinės padėties ir galimybių jiems patekti į ES darbo rinką gerinimo[2], 2008 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl romų pirštų antspaudų duomenų bazės kūrimo Italijoje[3], 2008 m. sausio 31 d. rezoliuciją dėl Europos strategijos romų klausimais[4], 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl romų tautybės moterų padėties Europos Sąjungoje[5] ir 2005 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl romų padėties Europos Sąjungoje[6],
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 ir 3 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 21 straipsnio 1 dalį,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač jos 19 straipsnio 1 dalį,
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, ypač į jos 4 protokolo 4 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Direktyvą 2004/38/EB[7] dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje,
– atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. direktyvą 2000/43/EB[8], įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės,
– atsižvelgdamas į Komisijos 2010 m. balandžio 7 d. komunikatą dėl socialinės ir ekonominės romų integracijos Europoje[9],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi asmenų judėjimo laisvė – viena pagrindinių laisvių, kuri įtvirtinta Europos Sąjungos teisėje ir užtikrina ES piliečių teisę išvykti į kitą ES valstybę narę darbo ar apsigyvenimo tikslais, kartu su savo šeima, laikantis Direktyvoje 2004/38 numatytų sąlygų,
B. kadangi 2010 m. liepos mėn. Prancūzijos valdžios institucijos pradėjo griauti kelias stovyklas ir iškraustyti jose įsikūrusius romus, kurie yra tam tikrų ES valstybių narių piliečiai tariamai neteisėtai gyvenantys Prancūzijoje,
C. kadangi pranešama, kad apie 700 asmenų sugrąžinti į savo kilmės šalį, visų pirma taikant savanorišką sistemą ir specialiai tuo tikslu numatant skrydžius rugpjūčio 19 ir 26 d.; dar vienas skrydis planuojamas rugsėjo mėn. pabaigoje,
D. kadangi, kaip kiekviena valstybė narė, Prancūzija turi teisę taikyti Direktyvą Nr. 2004/38/EB dėl teisės laisvai judėti ES laikantis prie jos pridėtų sąlygų,
E. kadangi ES ėmėsi priemonių siekdama užtikrinti romų socialinę aprėptį ir tuo tikslu numatė konkrečias biudžeto lėšas, tačiau minėtosios priemonės iki šiol nebuvo pakankamai veiksmingos,
F. kadangi romų socialinė ir ekonominė atskirtis – europinės reikšmės klausimas ir siekiant jį spręsti reikia parengti Europos strategiją,
I. Europos romų strategija
1. ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti ir įgyvendinti Europos romų strategiją, kurioje visų pirma būtų numatytos šios priemonės:
veiksmų plano, grindžiamo plataus masto ES institucijų ir valstybių narių bei kitų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimu, parengimas,
aiškūs pažangos vertinimo rodikliai, terminai ir kriterijai,
tinkami stebėsenos mechanizmai siekiant užtikrinti veiksmingą finansinių ir žmogiškųjų išteklių panaudojimą,
romų bendruomenių dalyvavimas visais planavimo, įgyvendinimo ir priežiūros aspektais,
veiksmingas įgyvendinimas vietos lygmeniu, kuo arčiau romų bendruomenių,
atsižvelgus į ankstesnes iniciatyvas, turi būti padarytos tinkamos išvados, kad nebūtų kartojamos klaidos ir būtų pasiekiami tikslai;
2. ragina parengti išsamią plėtros programą, kurią taikant vienu metu būtų sprendžiami visų susijusių politikos krypčių klausimai ir sudaromos galimybės skubiam įsikišimui marginalizuotose vietovėse, kuriose susiduriama su dideliais struktūriniais trūkumais;
3. ragina prisiimti aiškius teisinius įsipareigojimus ir numatyti patikimų biudžeto asignavimų siekiant palengvinti romų socialinės aprėpties procesą ir ragina valstybes nares atitinkamai patvirtinti bei taikyti šias priemones;
4. ragina Komisiją padėti valstybėms narėms siekiant gerinti jų ES lėšų įsisavinimą, įskaitant pasiūlymus, kaip supaprastinti prieigos prie lėšų procedūras;
5. ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti galimybe, kuri suteikiama pagal Reglamentą (ES) Nr. 437/2010, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo nuostatos dėl paramos socialiai atskirtų bendruomenių būstui tinkamumo finansuoti, siekiant iš naujo integruoti ir tvariai plėtoti valstybių narių pažeidžiamiausias bendruomenes;
6. ragina Komisiją imtis vadovaujančio vaidmens ir sudaryti sąlygas konstruktyviam valstybių narių dialogui romų mažumos klausimu;
7. ragina tobulinti Europos romų aprėpties forumą siekiant, kad jis būtų oficiali Komisijos ir valstybių narių veiksmų koordinavimo priemonė ir kad jame dalyvautų NVO;
8. ragina Komisiją ES lygmeniu skatinti informuotumo didinimo kampanijas romų klausimais;
9. laikosi nuomonės, kad organizuojant kitą ES aukščiausiojo lygio susitikimą romų klausimais bus sudaryta puiki proga stiprinti ES pastangas, susijusias su romų padėtimi Sąjungoje;
II. Direktyva 2004/38/EB
10. patvirtina, kad romai – tai mažuma, kurios atstovai iš esmės turi valstybės narės pilietybę, taigi jiems taikomos Direktyvoje 2004/38/EB numatytos teisės ir pareigos;
11. pabrėžia, kad Europos piliečiai turi teisę judėti ir apsigyventi kiekvienoje ES valstybėje narėje, jeigu laikomasi tam tikrų sąlygų, t. y. jie gali kitoje valstybėje narėje gyventi ilgiau negu tris mėnesius, jeigu jie:
yra darbuotojai arba savarankiškai dirbantys priimančioje valstybėje narėje arba
turi pakankamai išteklių, kad netaptų našta priimančiajai valstybei narei, ir turi visavertį sveikatos draudimą, arba
mokosi pagal studijų programą ir turi visavertį sveikatos draudimą;
12. atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Direktyvą 2004/38/EB valstybėms narėms taip pat suteikiama teisė apriboti ES piliečių ir jų šeimų laisvę judėti ir apsigyventi, nepaisant jų pilietybės, remiantis valstybine politika, visuomenės saugumu arba visuomenės sveikata, ir kad valstybės narės neįpareigojamos iš anksto pranešti Komisijai, jog jos rengiasi taikyti valstybinės politikos nuostatą;
13. be to, atkreipia dėmesį į tai, kad atsakomybė už bet kokią nusikalstamą veiką turi būti svarstoma atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį ir negali būti priskiriama grupėms arba bendruomenėms;
14. primena valstybėms narėms, kad jos raginamos įgyvendinti ES direktyvas ir laikytis ES sutarčių siekiant užtikrinti demokratiją, teisinės valstybės principus ir pagarbą žmogaus teisėms visoje Sąjungoje;
15. išreiškia pasitikėjimą, kad visoje Sąjungoje yra laikomasi ES sutarties 2 straipsnio nuostatų dėl vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga, įskaitant nediskriminavimą, toleranciją, teisingumą ir solidarumą;
16. pabrėžia, kad ES piliečių išsiuntimas turi būti vykdomas atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį ir remiantis tinkamais teismo sprendimais;
17. laikosi nuomonės, kad romų padėtis Europoje neturėtų daryti įtakos būsimam Rumunijos ir Bulgarijos prisijungimui prie Šengeno erdvės;
* * *
18. paveda pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.