PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Irano, ypač dėl Sakineh Mohammadi-Ashtiani ir Zahros Barami bylų
6.9.2010
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Marie-Christine Vergiat, Patrick Le Hyaric, Cornelia Ernst, GUE/NGL frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0494/2010
B7‑0495/2010
Europos Parlamento rezoliucija dėl Irano, ypač dėl Sakineh Mohammadi-Ashtiani ir Zahros Barami bylų
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irano, ypač į 2009 m. gegužės 7 d. ir spalio 22 d. bei 2010 m. vasario 10 d. rezoliucijas,
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 5 d. paskelbtą Catherine Ashton pareiškimą Irane numatomų įvykdyti mirties bausmių,
– atsižvelgdamas į Parlamento Pirmininko 2009 m. spalio 9 d. pareiškimą, kuriame dar kartą primenamas Parlamento įsipareigojimas siekti mirties bausmės panaikinimo visame pasaulyje ir ypač smerkiama mirties bausmė už paauglių nusikaltimus,
– atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir Tarptautinę vaiko teisių konvenciją, prie kurių yra prisijungęs Iranas,
– atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 2009 m. spalio 29 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi žmogaus teisių padėtis Irane toliau blogėja; kadangi šioje šalyje įprastos represijos prieš taikius demonstracijų dalyvius ir disidentus (įskaitant studentus, universitetų darbuotojus, moterų teisių aktyvistus, teisininkus, žurnalistus, interneto dienoraščių autorius, dvasininkus ir žmogaus teisių gynėjus),
B. kadangi 2010 m. rugpjūčio 11 d. patvirtintas Sakineh Mohammadi Ashtiani paskelbtas mirties užmušant akmenimis nuosprendis, skirtas už svetimavimą;
C. kadangi dėl daugelio tarptautinio lygmens pastangų bausmės vykdymas sustabdytas,
D. kadangi Iranas tarptautinei bendruomenei įsipareigojo laikytis Pilietinių ir politinių teisių pakto ir kadangi šiame pakte draudžiama taikyti mirties bausmę už svetimavimą (6 straipsnis), smerkiama bet kokie kankinimai, be kita ko, patys barbariškiausi, pvz., užmušimas akmenimis (7 straipsnis), ir nepritariama bet kokiems įtariamiesiems skiriamiems nuosprendžiams, priimtiems kankinimais išgautų prisipažinimų pagrindu,
E. kadangi Zahra Bahrami buvo suimta 2009 m. gruodžio 27 d., islamo teismo teisiama rugpjūčio 16 d. ir pasmerkta mirti už „priešiškumą Dievui“ ir „nacionaliniam saugumui priešiškus veiksmus“,
F. kadangi Sakineh Mohammadi Ashtiani ir Zahra Barami buvo kankinamos ir priverstos atlikti per televiziją transliuojamas „išpažintis“, patvirtindamos joms iškeltus kaltinimus, taip pat jos negalėjo įgyvendinti savo teisių į teisingą procesą – nagrinėjant Zahros Barami bylą ji net neturėjo teisės naudotis gynėjo paslaugomis, o Sakineh Mohammadi Ashtiani teko bėgti iš šalies,
G. kadangi žmogaus teisių gynėjų ir buvusių Vakil Abad kalėjimo kalinių pranešimuose nurodoma, jog Irano teisminės institucijos įsakė pakarti maždaug 100 kalinių,
H. kadangi kalėjimo administracija 2010 m. rugpjūčio 18 d. jau įvykdė 68 mirties bausmes ir kadangi apie 100 įkalintų asmenų mirties bausmė turės būti įvykdyta artimiausiomis dienomis;
I. kadangi šių vykdomų mirties bausmių, kurios, be kita ko, buvo skirtos laikantis didžiausio slaptumo, kolektyvinis pobūdis akivaizdžiai pažeidžia tarptautinę teisę;
1. smerkia Sakineh Mohammadi Ashtiani paskelbtą mirties užmušant akmenimis nuosprendį ir reikalauja šią moterį nedelsiant išlaisvinti;
2. taip pat smerkia Zahros Bahrami suėmimą bei nuosprendį jai ir reikalauja ją nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti;
3. remia dešimtis tūkstančių Irano piliečių, kurie toliau rizikuoja savo profesine karjera ir gyvybe reikalaudami daugiau laisvės ir demokratinių teisių Irano Islamo Respublikoje;
4. griežtai smerkia saugumo pajėgų vykdomą sistemingą smurtą prieš taikius demonstracijų dalyvius ir vyriausybės kritikus, taip pat laikraščių ir žmogaus teisių organizacijų biurų uždarymą;
5. smerkia Irano valdžios institucijų pastangas cenzūruoti spaudą, trikdyti radijo ir televizijos transliacijas ir blokuoti internetą; išsako griežtą kritiką, skiriamą tarptautinėms įmonėms, ypač bendrovei „Nokia Siemens Networks“, už tai, kad jos Irano valdžios institucijoms teikia cenzūrai ir sekimui reikalingą technologiją ir taip padeda lengviau persekioti ir suimti Irano disidentus;
6. prašo Irano valdžios institucijų nedelsiant išlaisvinti visus asmenis, sulaikytus už taikų naudojimąsi savo teisėmis į išraiškos, asociacijų ir susirinkimų laisvę, taip pat atlikti tyrimus bei nubausti už disidentų šeimos narių, demonstracijų dalyvių ir sulaikytųjų nužudymus, kankinimus ir blogą elgesį su jais atsakingus saugumo pajėgų darbuotojus;
7. dar kartą patvirtina savo paramą mirties bausmės panaikinimui visame pasaulyje ir dar kartą prašo Irano teisminių institucijų paskelbti mirties bausmės moratoriumą ir, vadovaujantis tarptautine teise aiškiai uždrausti mirties bausmės vykdymą už svetimavimą;
8. taip pat dar kartą patvirtina, kad vadovaujasi pasaulietinės valstybės vertybėmis, ir pabrėžia, kad valstybės ir religijos susiliejimas, dėl kurio susiejama nuodėmė ir nusikaltimas, kelia grėsmę pagrindinėms teisėms, ypač moterų teisėms;
9. ragina Irano valdžios institucijas vadovaujantis savo tarptautiniais įsipareigojimais panaikinti teisės aktus, kuriuose numatytas užmušimas akmenimis;
10. ragina Irano valdžios institucijas nedelsiant nutraukti per televiziją rodomų parodomųjų teismo procesų praktiką ir prašo Irano parlamento pakeisti Irano teisės nuostatas, pagal kurias vyriausybei leidžiama nepaisyti atsakovų įprastinių procesinių teisių, pvz., teisės būti tinkamai teisiškai atstovaujamiems;
11. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos Vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, JT Saugumo Tarybai, JT Žmogaus teisių tarybai ir Irano Islamo Respublikos vyriausybei bei parlamentui.