PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl žmogaus teisių padėties Irane, ypač dėl Sakineh Mohammadi Ashtiani ir Zahros Bahrami bylų
6.9.2010
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Barbara Lochbihler, Isabelle Durant, Nicole Kiil-Nielsen, Emilie Turunen, Raül Romeva i Rueda, Heidi Hautala Verts/ALE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0494/2010
B7‑0498/2010
Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Irane, ypač dėl Sakineh Mohammadi Ashtiani ir Zahros Bahrami bylų
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2007 m. gruodžio mėn. deklaraciją, kurioje pirmą kartą istorijoje raginama paskelbti moratoriumą dėl mirties bausmės taikymo,
– atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir į Vaiko teisių konvenciją, kurias pasirašė ir Irano Islamo Respublika,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, ypač į
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Iranas ir toliau yra liūdnai pasaulyje pirmaujanti šalis, kurioje vienam gyventojui tenka didžiausias skaičius mirtimi baudžiamų piliečių ir nepilnamečių pažeidėjų, ir kadangi vien tik 2010 m. paskelbta apie 2000 mirties bausmių,
B. kadangi Mešhedo miesto Vahil Abad kalėjimo ataskaitose nurodoma, kad vien tik per pastarąsias savaites mirties bausmė įvykdyta daugiau negu šimtui kalinių dėl kaltinimų, susijusių su narkotikais,
C. kadangi, nors Irano aukščiausio lygio teismų atstovai tvirtina priešingai, Irane vis dar taikoma mirties bausmė užmėtant akmenimis, kuri skirta Sakineh Mohammadi Ashtiani pateikus jai kaltinimus dėl neištikimybės, kuri 2010 m. rugpjūčio 11 d. buvo atskleista per televiziją transliuotoje jos „išpažintyje“,
D. kadangi rugpjūčio mėn. nepilnametis pažeidėjas Ebrahim Hammadi nuteistas mirties bausme už tai, kad jis, būdamas tik 16 metų, tariamai seksualiai prievartavo vyrą, nors nuteistasis teigia, kad jis prisipažino kankinamas,
E. kadangi abiejų bylų advokatas Mohammad Mostafaei, kuris siekė geriau informuoti visuomenę apie minėtųjų asmenų padėtį, turėjo palikti šalį, nes jam grėsė areštas ir kadangi vis daugiau teisininkų, dirbančių žmogaus teisių srityje, įskaitant tokias iškilias asmenybes kaip Nobelio premijos laureatė Shirin Ebadi, yra valstybės persekiojami, kai jų reikalaujama sumokėti itin didelius mokesčius arba iškyla grėsmė jų arba jų šeimos narių gyvybei,
F. kadangi praėjus metams nuo suklastotų prezidento rinkimų ir po jų kilusių masinių protestų šimtai protestuotojų, žurnalistų, pilietinių teisių aktyvistų ar net piliečių, nesusijusių su demonstracijomis, vis dar laikomi kalėjime, pvz., Nyderlandų pilietė Zahra Bahrami,
G. kadangi pranešama apie vis daugiau atvejų, kai taikiems pilietinių teisių aktyvistams pateikiami kaltinimai dėl „moharabeh“ (karo prieš Dievą), dėl kurių gali būti skiriama mirties bausmė, kaip Korespondentų žmogaus teisių klausimais komiteto (angl. CHRR) narės Shivos Nazar Ahari, kuri sulaikyta 2009 m. gruodžio 20 d. ir kurios teismas dar turi įvykti, atveju,
H. kadangi Irane ir toliau persekiojamos religinės ir etninės mažumos; kadangi rugpjūčio mėn. septyniems bahajų tikėjimo vadovams Fariba Kamalabadi, Jamaloddin Khanjani, Afif Naeimi, Saeid Rezaie, Mahvash Sabet, Behrouz Tavakkoli ir Vahid Tizfahm, kurie kalinami nuo 2008 m. vien tik dėl religinių įsitikinimų, buvo skirta 20 metų kalėjimo bausmė apkaltinus juos prieš valstybę nukreiptos propagandos platinimu ir šnipinėjimu,
I. kadangi toliau vykdomi išpuoliai prieš prezidento M. Ahmedinejado rinkimų konkurentus Mir-Hosseiną Mousavį ir Mehdį Karrubį bei kitus svarbius politinių partijų narius, pavyzdžiui, 2010 m rugsėjo 3 d. įvykdytas ginkluotas M. Karrubio namo užpuolimas,
1. griežtai smerkia Sakineh Mohammadi Ashtiani skirtą mirties bausmę užmėtant akmenimis ir ragina Irano valdžios institucijas nevykdyti šios mirties bausmės nei užmėtant akmenimis nei kokiu kitu būdu ir iš naujo svarstyti jos bylą;
2. reikalauja, kad Irano Islamo Respublika pagaliau nustotų taikyti mirties bausmę nusikaltimų, kuriuos įvykdo jaunesni negu aštuoniolikos metų amžiaus asmenys, atvejais ir pakeistų savo teisės aktus siekdama suderinti juos su tarptautinėmis žmogaus teisių konvencijomis, kurias Iranas ratifikavo, įskaitant Vaiko teisių konvenciją ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą; ypač ragina Irano valdžios institucijas nevykdyti mirties bausmės Ebrahimui Hammadi ir iš naujo svarstyti jo bylą;
3. išreiškia pasibaisėjimą dėl to, kad Iranas, taip pat tokios šalys kaip Afganistanas, Somalis, Saudo Arabija, Sudanas ir Nigerija ir toliau priklauso grupei šalių, kuriose vykdoma mirties bausmė užmėtant akmenimis; atsižvelgdamas į tai, griežtai smerkia 2010 m. rugpjūčio 15 d. Afganistane porai įvykdytą mirties bausmę užmėtant akmenimis;
4. dar kartą pareiškia, kad visiškai nepritaria mirties bausmės taikymui, ir primena visų valstybių atsakomybę užtikrinti piliečių žmogaus teises iš jokio asmens neatimant teisės gyventi; pritaria tam, kad daugiau negu 140 valstybių jau panaikino mirties bausmę;
5. ragina Irano parlamentą patvirtinti įstatymą, pagal kurį būtų draudžiama žiauri ir nežmoniška mirties bausmės užmėtant akmenimis praktika, taip pat nebeskiriama mirties bausmė – tai būtų pirmasis žingsnis siekiant pradėti moratoriumą dėl mirties bausmės, kaip raginama Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijose Nr. 62/149 ir 63/168 – taip pat uždrausti bausmes nuplakant ir dekriminalizuoti „neištikimybę“;
6. ragina Irano valdžios institucijas nustoti taikyti per televiziją transliuojamų viešų išpažinčių praktiką;
7. ragina Irano valdžios institucijas nedelsiant paleisti į laisvę visus asmenis, kurie sulaikyti vien tik dėl taikių protestų ir jų troškimo pasinaudoti pagrindine žmogaus teise į žodžio laisvę ir ypač pakartoja savo reikalavimą išteisinti septynis bahajų tikėjimo vadovus;
8. ragina Irano valdžios institucijas Tarptautiniam Raudonojo kryžiaus komitetui suteikti galimybę aplankyti visus kalinius ir leisti tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms stebėti padėtį valstybėje;
9. ragina Tarybą ir valstybes nares daryti spaudimą JT siekiant, kad būtų paskirtas specialusis įgaliotinis, kuris stebėtų politinių kalinių padėtį ir užtikrintų, jog Irano valdžios institucijos laikytųsi atitinkamų tarptautinių proceso standartų bei Irano teisinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje;
10. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, JT Vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir Irano Islamo Respublikos vyriausybei bei parlamentui.