PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl žmogaus teisių padėties Irane, ypač dėl Sakineh Mohammadi-Ashtiani ir Zahros Bahrami bylų
6.9.2010
pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnį
Rachida Dati, Ria Oomen-Ruijten, Roberta Angelilli, Potito Salatto, Filip Kaczmarek, Laima Liucija Andrikienė, Elena Băsescu, Sari Essayah, Tunne Kelam, Lena Kolarska-Bobińska, Mario Mauro, Erminia Mazzoni, Bernd Posselt, Cristian Dan Preda, Michèle Striffler, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra PPE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0494/2010
B7‑0501/2010
Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Irane, ypač dėl Sakineh Mohammadi-Ashtiani ir Zahros Bahrami bylų
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irano, visų pirma į rezoliucijas dėl žmogaus teisių, o ypač į 2009 m. spalio 22 d. ir 2010 m. vasario 10 d. rezoliucijas,
– atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2010 m. birželio 14 d. ir 2010 m. liepos 6 d. pareiškimus,
– atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, kuriuos pasirašė ir Iranas,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijas, visų pirma į rezoliucijas Nr. 62/149 ir Nr. 63/168 dėl mirties bausmės moratoriumo, kol galiausiai mirties bausmė bus panaikinta,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnį,
A. kadangi 2006 m. Sakineh Mohammadi-Ashtiani, kuriai iškelti kaltinimai turėjus nesantuokinių intymių santykių su dviem vyrais po sutuoktinio mirties, buvo skirta 99 rimbo kirčių bausmė, įvykdyta tais pačiais metais,
B. kadangi prieš apkaltinant turėjus nesantuokinių ryšių santuokos metu ir paskelbus mirties užmėtant akmenimis nuosprendį, jai taip pat iškelti kaltinimai dėl bendrininkavimo nužudant sutuoktinį, kurie vėliau panaikinti,
C. kadangi dėl tarptautinio spaudimo Irano valdžios institucijos atidėjo mirties bausmę užmėtant akmenimis, kuri turėjo būti įvykdyta 2010 m. liepos 9 d., „dėl humanitarinių priežasčių“,
D. kadangi Sakineh Mohammadi-Ashtiani byla nėra vienintelė ir kadangi reikėtų priminti Parlamento įsipareigojimą ginti moterų teises, visuotines vertybes ir kovoti su bet kokiomis smurto prieš moteris formomis, o ypač kovoti su moterų užmėtymu akmenimis,
E. kadangi Olandijos pilietė Zahra Bahrami, kuri nuvyko į Iraną aplankyti savo šeimos, po 2009 m. gruodžio 27 d. per Ašūros šventę vykusių protestų areštuota ir priversta du kartus per televiziją pripažinti savo kaltę,
1. griežtai smerkia Sakineh Mohammadi-Ashtiani skirtą mirties bausmę užmėtant akmenimis; mano, jog mirties bausmė užmėtant akmenimis negali būti pateisinama ir priimtina, kad ir kokiais faktais būtų remiamasi;
2. primygtinai prašo Irano valdžios institucijų peržiūrėti Sakineh Mohammadi-Ashtiani skirtus nuosprendžius;
3. primena, kad, deja, Sakineh Mohammadi-Ashtiani byla nėra vienintelė, ir reiškia savo paramą visoms kitoms moterims, kurioms skirta mirties bausmė paminant žmogiškąjį orumą, moterų teises ir nepaisant žmogaus teisių;
4. griežtai smerkia Zahros Bahrami areštą ir ragina ją nedelsiant ir besąlygiškai paleisti;
5. dar kartą patvirtina savo nusistatymą prieš mirties bausmę ir ragina Irano valdžios institucijas pagal Jungtinių Tautų rezoliucijas Nr. 62/149 ir 63/138 paskelbti egzekucijų moratoriumą, kol mirties bausmė galiausiai bus panaikinta;
6. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos Vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, JT Saugumo Tarybai, JT Žmogaus teisių komisijai, Irano aukščiausiojo teismo pirmininkui ir Irano Islamo Respublikos vyriausybei bei parlamentui.