PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl romų išsiuntimo iš Prancūzijos
6.9.2010
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Renate Weber, Sophia in 't Veld, Marielle De Sarnez, Cecilia Wikström, Niccolò Rinaldi, Sonia Alfano, Ramon Tremosa i Balcells, Leonidas Donskis, Olle Schmidt, Metin Kazak, Luigi de Magistris, Alexander Alvaro, Nathalie Griesbeck ALDE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0493/2010
B7‑0503/2010
Europos Parlamento rezoliucija dėl romų išsiuntimo iš Prancūzijos
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į žmogaus teises ir pagrindines laisves, lygybės ir nediskriminavimo principus, teisę į orumą, privatumą ir asmens duomenų apsaugą, vaiko teises, mažumoms priklausančių asmenų teises, kurios pripažįstamos remiantis tarptautinėmis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijomis, ypač JT Vaiko teisių konvencija, 1994 m. Europos Tarybos priimta Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (EŽTK) ir kurioms taikoma susijusi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika,
– atsižvelgdamas į Sutartis, ypač į Europos Sąjungos sutarties 2, 3, 6 ir 21 straipsnius, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 10, 18, 19, 45 ir paskesnius straipsnius bei į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8, 19, 21, 24, 45, 47 ir 51 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, ypač į tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos apibrėžtis, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 95/46 dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl socialinės ir ekonominės romų integracijos Europoje (COM/2010/0133), Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaitas ir į 2010 m. birželio 7 d. Tarybos išvadas dėl romų įtraukties pažangos,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl, inter alia, romų, rasizmo ir ksenofobijos, kovos su diskriminacija priemonių ir judėjimo laisvės, ypač į 2005 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl romų padėties Europos Sąjungoje, 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl romų moterų padėties Europos Sąjungoje, 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 2004/38/EB dėl ES piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje taikymo, 2007 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl kovos su Europoje plintančiu ekstremizmu, 2008 m. sausio 31 d. rezoliuciją dėl Europos strategijos romų klausimu, 2008 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl romų surašymo Italijoje remiantis etnine kilme ir 2010 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl antrojo Europos aukščiausiojo lygio susitikimo romų klausimais,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Prancūzijos vyriausybė liepos 28 d. nepaprastajame posėdyje, skirtame aptarti problemoms, kurias sukelia kai kurių klajoklių ir romų elgesys, ir atsižvelgdama į neseniai įvykusį incidentą, pasibaigusį tuo, kad žandaras nužudė Prancūzijos pilietybę turintį klajoklį (dėl šio incidento dabar vyksta tyrimas), nusprendė per 3 mėnesius uždaryti 300 neteisėtų stovyklaviečių, kuriose gyvena romai ir klajokliai, ir išsiųsti romus į jų kilmės šalis, daugiausia į Rumuniją ir Bulgariją,
B. kadangi Prancūzijos valdžios institucijos tvirtino, jog grąžinimas į tėvynę buvo vykdomas humaniškai ir asmenims laisvai sutikus, taip pat išmokant 300 eurų kompensacijas suaugusiems ir 100 eurų – vaikams, tačiau JT rasinės diskriminacijos komitetas nurodė, kad ne visi asmenys laisva valia ir visiškai sutiko būti grąžinti arba gerai suprato savo teises, kai kurie romai teigė, kad jiems buvo grasinama, jog bus areštuoti arba išsiųsti panaudojant jėgą, jei atsisakys išvykti; be to, valdžios veiksmai buvo griežtai kritikuojami, nes vyrai buvo atskirti nuo moterų ir vaikų,
C. kadangi Prancūzijoje gyvena beveik 400 000 romų, iš kurių 95 proc. yra Pranūzijos piliečiai ir todėl negali būti išsiųsti arba priversti išvykti iš šalies, ir kadangi Prancūzija jau keletą metų deportuoja romus, įskaitant beveik 10 000 asmenų 2009 m. ir daugiau kaip 8 000 šiemet,
D. kadangi rugpjūčio mėn. buvo sugriautos 128 stovyklos ir 979 romai (151 prievarta, o 828 savanoriškai) iš Pranūzijos sugrąžinti į Bulgariją ir Rumuniją,
E. kadangi, siekiant užkirsti kelią romų sugrįžimui į Prancūziją, grąžinimo į tėvynę paramos gavėjai privalėjo pasirašyti formą ir buvo paimti jų pirštų antspaudai, kad tiems patiems asmenims antrą kartą nebūtų skiriami pinigai, jei jie sugrįžtų į Prancūziją,
F. kadangi Prancūzijos vyriausybė pareiškė, jog Rumunija ir Bulgarija negalės prisijungti prie Šengeno erdvės, jei nesugebės integruoti romų mažumos ir nesiims atsakomybės romų atžvilgiu, nors šis pareiškimas prieštarauja techniniam Rumunijos ir Bulgarijos įvertinimui, kuriam pritarė visos Šengeno darbo grupės valstybės narės, kadangi Komisija taip pat atmetė Prancūzijos vyriausybės pateiktą panašaus pobūdžio pasiūlymą,
G. kadangi nepaisant to, jos Prancūzijos vyriausybės taikomos priemonės buvo plačiai kritikuojamos nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygmenimis, t. y. sulaukė nevyriausybinių organizacijų, vyriausybių, institucijų ir religinių vadovų ir religinių organizacijų kritikos, ypač JT (Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto), Europos Tarybos (kovos su rasizmu ir netolerancija komisijos, žmogaus teisių komisaro, parlamentinės asamblėjos pirmininko) ir ES institucijų, Prancūzijos vyriausybė vis tiek tęsia išsiuntimą, kurį palaiko tik Italijos vidaus reikalų ministras, kuris praeityje pats yra siūlęs ir įgyvendinęs panašias priemones,
H. kadangi Prancūzijos valdžios institucijos į rugsėjo 6 d. susitikimą Paryžiuje, skirtą aptarti imigracijos ir judėjimo laisvės klausimams, kurie priskiriami ES kompetencijai, pakvietė Italijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Graikijos ir, vėliau, Belgijos vidaus reikalų ministrus ir Europos Komisiją, taip pat Kanadą ir JAV, bet nepakvietė kitų valstybių narių, ir kadangi Italijos vidaus reikalų ministras paskelbė ketinąs atkakliai siekti griežtesnių ES imigracijos ir judėjimo laisvės taisyklių, ypač romams,
I. kadangi ES piliečių ir jų šeimos narių teisė laisvai judėti yra pagrindinė ES sutartyse numatyta teisė, kurią privalu užtikrinti remiantis Direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje ir kuri buvo Komisijos ataskaitos ir valstybių narių gairių dėl teisingo šios direktyvos įgyvendinimo tema,
J. kadangi Komisija – sutarčių sergėtoja – turi pareigą užtikrinti, kad būtų laikomasi ES sutarčių ir teisės nuostatų, taip pat kad Europos Sąjungoje būtų gerbiamos, saugomos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės ir skatinama jų laikytis, taigi ji turi nedelsdama ryžtingai reaguoti, kai tik jos akivaizdžiai pažeidžiamos,
K. kadangi romai išsiunčiami Prancūzijos vyriausybės lyderiams skelbiant pareiškimus, kuriuose siejami romai, imigrantai ir nusikalstamumas ir kuriuose siūloma atimti Prancūzijos pilietybę iš kiekvieno ne prancūzų kilmės asmens, grasinusio atimti policijos pareigūno gyvybę; kadangi visoje Europos Sąjungoje padaugėjo neapykantos ir rasinio smurto nusikaltimų prieš romus,
L. kadangi Lilio administracinis teismas patvirtino anksčiau rugpjūčio 27 d. priimtą teismo sprendimą, kuriuo atmetami įsakymai deportuoti septynis romus, nes valdžios institucijos neįrodė, kad jie kelia grėsmę viešajai tvarkai,
M. kadangi Vokietija, nepaisydama Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) ir Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro raginimo vakarų Europos valstybėms nutraukti priverstinį romų grąžinimą į Kosovą, rengiasi į Kosovą grąžinti apie 12 000 romų, kurių pusė – vaikai, įskaitant Vokietijoje gimusius vaikus; kadangi Švedija už elgetavimą iš šalies išsiuntė maždaug 50 romų, nors elgetavimas Švedijoje nelaikomas nusikaltimu; kadangi Danija be ilgų svarstymų liepos mėnesį išsiuntė tam tikrą skaičių romų; kadangi panašią politiką vykdo arba apie naujas ribojančias priemones yra paskelbusios ir kitos valstybės, pvz., Italija,
1. reiškia didžiulį susirūpinimą dėl Prancūzijos ir kitų valstybių narių valdžios institucijų veiksmų, kurie nukreipti prieš romus ir klajoklius siekiant juos grąžinti į jų kilmės šalį, ir primygtinai ragina jas nedelsiant sustabdyti kolektyvinį romų išsiuntimą; ragina Komisiją ir Tarybą, taip pat valstybes nares paskelbti tą patį raginimą;
2. pabrėžia, kad taikant šias priemones pažeidžiamos ES sutarčių ir teisės nuostatos, kadangi jos prilygsta diskriminacijai rasės ir etninės kilmės pagrindais, taip pat pažeidžiamos Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje nuostatos, o masinis asmenų išsiuntimas draudžiamas remiantis Pagrindinių teisių chartija ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija;
3. primena, kad remiantis Direktyva 2004/38 nustatyta galimybė išsiųsti Sąjungos pilietį vadovaujantis labai aiškiai apibrėžtomis gairėmis, t. y. atsižvelgiant į tai, ar pilietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui arba yra pernelyg didelė našta socialinės paramos sistemai; sprendimai dėl išsiuntimo vertinami ir priimami individualiai, atsižvelgiant į asmenines aplinkybes (28 straipsnis) ir į taikytinus procedūrinius saugiklius (30 straipsnis), turi būti užtikrinta galimybė pasinaudoti teisminėmis ir administracinėmis laikino sustabdymo ir atitaisymo procedūromis (31 straipsnis), tai, kad piliečiai yra pernelyg didelė našta priimančiosios valstybės narės socialinės paramos sistemai, savaime nėra pakankamas automatiško asmens išsiuntimo pateisinimas (16 konstatuojamoji dalis ir 14 straipsnis), joks teisės laisvai judėti ir apsigyventi ribojimas valstybinės politikos, visuomenės saugumo ar sveikatos apsaugos pagrindais negali būti naudojamas ekonominiams tikslams pasiekti, jis turi būti proporcingas ir grindžiamas tik asmeniniu atitinkamo individo elgesiu, o ne bendrosios prevencijos sumetimais, be to, asmeninis susijusios individo elgesys turi kelti neabejotiną, realią ir pakankamai rimtą grėsmę vienam iš pagrindinių visuomenės interesų (27 straipsnis), valstybių narių nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos ir proporcingos (36 straipsnis), o asmenims turi būti suteiktas bent mėnuo išvykti;
4. pažymi, kad išsiunčiami būtent romai, nes bendrai laikoma, kad ši bendruomenė kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui arba kad ši bendruomenė yra našta socialinės paramos sistemai; taip pat pažymi, kad romai išsiunčiami per itin trumpą laiką ir tokiomis priemonėmis, kad neįmanoma išvengti visuomenės stigmatizacijos, naudojant jėgą bei vykdant žeminančius veiksmus; tokiomis sąlygomis neįmanoma patikimai ir tinkamai atlikti jokio tikslaus individualaus ir atskirų atvejų vertinimo; nepritaikyta ir neužtikrinta jokių materialinių ir procedūrinių saugiklių; pažeista proporcingumo sąlyga; gali būti, kad priemonių imtasi ekonominiais ar bendrosios prevencijos sumetimais; direktyvoje nenumatytos procedūros, kurias įgyvendinant būtų galima palengvinti ES piliečių grįžimą ar grąžinti juos savanoriškai į kilmės valstybę narę mainais už ekonominę „kompensaciją“ – tai prieštarautų ir sutarčių idėjoms bei nuostatoms, kadangi judėjimo laisvė yra nenusavinama, nenuperkama ir neparduodama pagrindinė teisė, be to, tai paskatintų ES piliečių diskriminaciją; galų gale, remiantis Rumunijos valdžios institucijų suteikta informacija, nė vienas iš sugrąžintųjų romų nėra įvykdęs nusikaltimo nei Prancūzijoje, nei Rumunijoje, o Prancūzijos teismai atmetė valdžios institucijų sprendimus dėl romų išsiuntimo, kurie buvo grindžiami tuo, kad romai kelia grėsmę viešajai tvarkai;
5. be to, pabrėžia, kad išsiunčiamų romų pirštų atspaudų ėmimas neteisėtas ir pažeidžia ES pagrindinių teisių chartijos nuostatas (21 straipsnio 1 ir 2 dalys), taip pat sutarčių ir ES teisės aktų, t. y. direktyvų 2004/38/EB ir 200/43/EB, nuostatas ir prilygsta diskriminacijai etninės ar tautinės kilmės pagrindais;
6. teigiamai vertina už teisingumo, pagrindinių teisių ir pilietybės klausimus atsakingos Komisijos narės rugpjūčio 25 d. paskelbtą pareiškimą, kuriame reiškiamas susirūpinimas dėl romų išsiuntimo iš Prancūzijos ir kuriame teigiama, kad nė vienas asmuo neturėtų būti išsiųstas už tai, kad yra romas; be to, šiame pareiškime visos valstybės narės raginamos paisyti ES bendrai galiojančių laisvo judėjimo, nediskriminavimo taisyklių ir gerbti bendrąsias Europos Sąjungos – vertybių ir pagrindinių teisių bendrijos – vertybes, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, o Komisija raginama imtis skubių veiksmų remiantis sutarčių nuostatomis ir užtikrinti, kad būtų laikomasi ES sutarčių ir teisės aktų;
7. palankiai vertina tai, kad Komisijos narė paskelbė apie ketinimą atlikti išsamią padėties Prancūzijoje analizę ir pritaikytų priemonių bei ES teisės nuostatų suderinamumo patikrinimą ir ragina į šią veiklą įtraukti Europos Parlamentą, taip pat palankiai vertina Komisijos ir Prancūzijos valdžios institucijų keitimąsi informacija bei Komisijos Pirmininko ir Prancūzijos valdžios institucijų pasiūlytą seminarą; ragina šią stebėseną atlikti visose susijusiose valstybėse narėse;
8. ragina parengti Europos romų strategiją, pagal kurią būtų numatytos konkrečios ir įžvalgios romų socialinės integracijos gerinimo, taip pat apsirūpinimo būstu, galimybių patekti į darbo rinką, gauti išsilavinimą ir naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis priemonės, skirtos romų padėčiai pagerinti; ragina Komisiją, Tarybą, valstybes nares (ypač kilmės ir priimančiąsias valstybes) ir jų nacionalines vyriausybes bei regionų ir vietos valdžios institucijas prisiimti bendrą atsakomybę už romų padėtį ir prisidėti prie šios strategijos įgyvendinimo, taip pat imtis reikalingų, jų atsakomybės lygį atitinkančių integracijos priemonių; pabrėžia, kad integracijos politika gali būti sėkminga tik tuo atveju, jeigu ji grindžiama abišalės įtraukties procesu, įtraukiant romus ir visą visuomenę, užtikrinant abišalius teisių ir atsakomybės pripažinimą bei pagarbą;
9. pritaria už teisingumo, pagrindinių teisių ir pilietybės klausimus atsakingos Europos Komisijos Pirmininko pavaduotojos nuomonei dėl pastarosiomis savaitėmis kai kurių valstybių narių naudotos atvirai diskriminacinės ir iš dalies kurstytojiškos retorikos, taip pat pritaria politikos kūrėjams skirtam raginimui spręsti romų integracijos klausimą atsargiai ir atsakingai; atmeta pareiškimus, kuriuose mažumos ir imigrantai siejami su nusikalstamumu, kadangi taip tik stiprinami neigiamai stereotipai, o dėl to skatinama romų stigmatizacija ir diskriminacija;
10. primena, kad laisvas piliečių judėjimas yra ES klausimas; savo ruožtu, remiantis lojalaus bendradarbiavimo principu dėl šio klausimo turi būti diskutuojama ES institucijose, o ne uždaruose posėdžiuose, į kuriuos kviečiami vos kelių valstybių narių vyriausybių atstovai; todėl mano, kad Prancūzija, sušaukusi posėdį, pasielgė netinkamai, ir laikosi nuomonės, kad Komisijos, ES Tarybai pirmininkaujančios Belgijos ir pakviestų valstybių narių atstovai neturėtų dalyvauti šiame posėdyje; ragina aptarti ES kompetencijos klausimus tinkamame instituciniame forume, kaip numatyta pagal sutartis; palankiai vertina už teisingumo, pagrindinių teisių ir pilietybės klausimus atsakingos Europos Komisijos Pirmininko pavaduotojos raginimą Prancūzijos valdžios institucijoms įsitraukti į dialogą su visomis ES valstybėmis narėmis ir prisiimti bendrą atsakomybę už romų padėtį vadovaujantis sutarčių ir ES pagrindinių teisių chartijos nuostatomis, taip pat Komisijos pasiūlymą tarpininkauti bendraujant su valstybėmis narėmis ir stebėti bei vertinti daromą pažangą;
11. ragina Prancūzijos valdžios institucijas tvirtai laikytis Prancūzijos teisės nuostatų, pagal kurias visos per 5 000 gyventojų turinčios savivaldybės (komunos) turi įsteigti sankcionuotas vietas klajokliams apsistoti; Prancūzijos lygių galimybių ir Kovos su diskriminacija komisija nustatė, kad tik 25 proc. savivaldybių, kurioms galioja šis įpareigojimas, jo laikosi, o dėl to didėja nesankcionuotose vietose apsistojančių klajoklių skaičius;
12. primena Prancūzijos valdžios institucijoms jų įsipareigojimus, prisiimtus pagal tarptautinius teisės aktus dėl žmogaus teisių užtikrinimo, t. y. paisyti visų asmenų, įskaitant romus ir klajoklius, teisių, inter alia, teisių į tinkamą būstą, ir pabrėžia, kad turi būti parūpintas tinkamas alternatyvus būstas ir taip dar labiau paskatintas šių asmenų sėslumas ir integracija; ragina Prancūziją panaikinti bet kokias Prancūzijos teisės nuostatas, pagal kurias diskriminuojami klajokliai, pvz., reikalavimą jiems turėti leidimus keliauti ir jų balsavimo teisės apribojimus;
13. pakartoja savo ankstesnius raginimus valstybėms narėms persvarstyti įstatymus ir politiką, kuriais remiantis romai tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojami savo rasės ir etninės kilmės pagrindais, bei jų atsisakyti, taip pat pakartotinai ragina Tarybą ir Komisiją stebėti, kaip valstybės narės taiko ES sutartis ir direktyvas dėl kovos su diskriminacija priemonių ir laisvo asmenų judėjimo, ypač, kai jos susijusios su romų padėtimi, ir, jeigu šiuo klausimu nieko nedaroma, imtis reikalingų priemonių, t. y. inicijuoti bylas dėl pažeidimų;
14. ragina ES ir valstybes nares skirti tinkamą finansavimą romų integravimo projektams vykdyti, stebėti, kaip šios lėšos paskirstomos valstybėms narėms, kaip jos naudojamos, ar tinkamai įgyvendinami projektai ir įvertinti jų veiksmingumą, taip pat ragina Komisiją ir Tarybą parengti ataskaitą šiuo klausimu ir pateikti atitinkamus pasiūlymus;
15. įpareigoja savo atsakingąjį komitetą išnagrinėti šį klausimą pasikonsultavus su Pagrindinių teisių agentūros ir nevyriausybinių organizacijų atstovais, taip pat su tarnybų, sprendžiančių žmogaus teisių ir su romais susijusius klausimus, darbuotojais ir parengti romų padėties Europoje ataskaitą remiantis ankstesnėmis EP rezoliucijomis ir ataskaitomis;
16. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai ir Jungtinėms Tautoms.