PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl romų padėties Europoje
6.9.2010
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Hélène Flautre, Nicole Kiil-Nielsen, Margrete Auken, Reinhard Bütikofer, Marije Cornelissen, Karima Delli, Franziska Keller, Jean Lambert, Barbara Lochbihler, Ulrike Lunacek, Raül Romeva i Rueda, Keith Taylor, Bart Staes, Catherine Grèze, Heidi Hautala, Malika Benarab-Attou Verts/ALE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0493/2010
B7‑0504/2010
Europos Parlamento rezoliucija dėl romų padėties Europoje
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į tarptautinę žmogaus teisių srities teisę, ypač į Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, į 1992 m. Jungtinių Tautų deklaraciją dėl asmenų, priklausančių tautinėms ar etninėms, religinėms ir kalbinėms mažumoms, Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją,
– atsižvelgdamas į Europos konvencijas, pagal kurias ginamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, ypač į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK) ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo susijusią teismo praktiką, į Europos socialinę chartiją bei susijusias Europos socialinių teisių komiteto rekomendacijas, į Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 6 ir 7 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 18, 19 ir 21 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač jos 21 straipsnį (diskriminacijos uždraudimas) ir 45 straipsnį (judėjimo ir apsigyvenimo lasivė),
– atsižvelgdamas į Tarybos direktyvą 2000/43/EB įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, ypač į tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos apibrėžtis, ir į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl socialinės ir ekonominės romų integracijos Europoje (COM/2010/0133) ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaitas,
– atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 437/2010, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo nuostatos dėl paramos socialiai atskirtų bendruomenių būstui tinkamumo finansuoti,
– atsižvelgdamas į JT rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto 77-ojoje sesijoje (2010 m. rugpjūčio 2–27 d.) priimtas rekomendacijas dėl Danijos, Estijos, Prancūzijos, Rumunijos ir Slovėnijos,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos pranešimą, ketvirtąjį Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija pranešimą dėl Prancūzijos, paskelbtą 2010 m. birželio 15 d.,
– atsižvelgdamas į savo 2009 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2004–2008 m.,
– atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas, įskaitant rezoliucijas dėl romų, rasizmo ir ksenofobijos, veiksmų siekiant kovoti su diskriminacija ir judėjimo laisvės, ypač į 2008 m. sausio 31 d. rezoliuciją dėl Europos strategijos romų klausimais, 2008 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl romų surašymo Italijoje remiantis etnine kilme ir 2010 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl antrojo Europos aukščiausiojo lygio susitikimo romų klausimais,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Prancūzijos vyriausybė nepaprastajame liepos 28 d. posėdyje, skirtame problemoms, kilusioms dėl kai kurių klajoklių ir romų elgesio, spręsti, bei po to, kai policininkas nužudė klajoklį (Prancūzijos pilietybės) ir dėl to įvyko riaušės, nutarė per 3 mėnesius uždaryti apie 300 neteisėtų stovyklaviečių, kuriose gyvena klajokliai ir romai, ir romus išsiųsti į jų kilmės šalis, daugiausia į Rumuniją ir Bulgariją,
B. kadangi Prancūzijos valdžios institucijos tvirtino, jog grąžinimas į tėvynę buvo vykdomas humaniškai ir asmenims laisvai sutikus, taip pat išmokant 300 eurų kompensacijas suaugusiems ir 100 eurų – vaikams, tačiau spauda pranešė ir JT rasinės diskriminacijos komitetas nurodė, kad ne visi asmenys laisva valia ir visiškai sutiko būti grąžinti arba gerai suprato savo teises, kai kurie romai teigė, kad jiems buvo grasinama, jog bus areštuoti arba išsiųsti panaudojant jėgą, jei atsisakys „savanoriškai“ išvykti; be to, buvo griežtai kritikuojami valdžios veiksmai, nes vyrai buvo atskirti nuo moterų ir vaikų; kadangi siekiant užkirsti kelią tam, kad romai grįžtų į Prancūziją, grąžinimo į tėvynę paramos gavėjai privalėjo pasirašyti formą ir buvo paimti jų pirštų antspaudai,
C. kadangi dėl negebėjimo surasti darbą oficialioje darbo rinkoje ir pakankamų išteklių trūkumo dažnai neįmanoma užregistruoti romų gyvenamosios vietos,
D. kadangi Prancūzijoje gyvena beveik 400 000 romų, iš kurių 95 proc. yra Pranūzijos piliečiai ir kadangi Prancūzija jau keletą metų deportuoja romus, įskaitant beveik 10 000 asmenų 2009 m. ir daugiau kaip 8 000 šiemet,
E. kadangi rugpjūčio 19 d. į Rumuniją ir Bulgariją buvo sugrąžinti 86 romai, rugpjūčio 20 d. – apie 130, rugpjūčio 26 d. – apie 300 romų ir kadangi vyriausybė pranešė, kad iki rugpjūčio pabaigos bus sugrąžinta apie 800 romų,
F. kadangi Prancūzijos vyriausybė pareiškė, jog Rumunija ir Bulgarija kovo mėnesį negalės prisijungti prie Šengeno erdvės, jei nesugebės integruoti romų mažumos ir nesiims atsakomybės romų atžvilgiu, nors šis pareiškimas prieštarauja techniniam Rumunijos ir Bulgarijos įvertinimui, kuriam pritarė visos Šengeno darbo grupės valstybės narės, kadangi Komisija taip pat atmetė Prancūzijos vyriausybės pateiktą panašaus pobūdžio pasiūlymą,
G. kadangi nepaisant to, jog Prancūzijos vyriausybės taikomos priemonės buvo plačiai kritikuojamos nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygmenimis, t. y. sulaukė NVO, vyriausybių, institucijų ir religinių vadovų bei religinių organizacijų kritikos, ypač JT, Europos Tarybos ir ES institucijų, Prancūzijos vyriausybė vis tiek tęsia išsiuntimą, kurį palaiko tik Italijos vidaus reikalų ministras, kuris praeityje pats yra siūlęs ir įgyvendinęs panašias priemones,
H. kadangi romai išsiunčiami Prancūzijos vyriausybės lyderiams skelbiant pareiškimus, kuriuose siejami romai, imigrantai ir nusikalstamumas ir kuriuose siūloma atimti Prancūzijos pilietybę iš kiekvieno ne prancūzų kilmės asmens, grasinusio atimti policijos pareigūno gyvybę;
I. kadangi Prancūzijos nacionaliniai teismai ginčija pastaruoju metu vykusio romų išsiuntimo teisėtumą, nes Prancūzijos valdžios institucijos, grįsdamos išsiuntimą tik tuo, kad neteisėtai užimama žemė, neproporcingai interpretuoja „grėsmę viešajai tvarkai“,
J. kadangi Prancūzijos valdžios institucijos pakvietė Italijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Graikijos ir, vėliau, Belgijos vidaus reikalų ministrus ir Europos Komisiją, taip pat Kanadą ir JAV, į rugsėjo mėn. Paryžiuje įvyksiantį susitikimą ES kompetencijai priskiriamų imigracijos ir judėjimo laisvės klausimų aptarti, bet nepakvietė kitų valstybių narių, ir kadangi Italijos vidaus reikalų ministras paskelbė ketinąs atkakliai siekti griežtesnių ES imigracijos ir judėjimo laisvės taisyklių, ypač romams,
K. kadangi teisė laisvai judėti yra pagrindinė teisė, įtvirtinta ES Sutartyse ir apibrėžta Direktyvoje 2004/38/EB, kuri yra Komisijos teikiamos ataskaitos objektas ir dėl kurios teisingo taikymo rengiamos gairės valstybėms narėms,
L. kadangi bendroje deklaracijoje dėl 2010 m. balandžio 8–9 d. Kordoboje vykusio antrojo aukščiausiojo lygio susitikimo romų klausimais ES pirmininkaujančių valstybių trejetas įsipareigojo:
· paspartinti romų klausimų integraciją į Europos ir nacionalinę pagrindinių teisių ir apsaugos nuo rasizmo, skurdo ir socialinės atskirties politiką;
· pagerinti integruotos romų įtraukties programos gairių projektą ir teikti pirmenybę pagrindiniams tikslams bei rezultatams;
· užtikrinti, kad esamos Europos Sąjungos finansinės priemonės, ypač struktūriniai fondai, būtų romams prieinamos,
M. kadangi romų išsiuntimas yra didelis Europos vertybių, susijusių su žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, pažeidimas ir juo pažeidžiami ES valstybių narių įsipareigojimai stiprinti romų integraciją, priimti antrojo aukščiausiojo lygio susitikimo romų klausimais metu,
N. kadangi Komisija privalo užtikrinti, kad ES būtų laikomasi ES sutarčių ir teisės, taip pat paisoma žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, jos būtų apsaugotos ir propaguojamos, ir privalo nedelsdama ir ryžtingai reaguoti, kai tik padaromi aiškūs jų pažeidimai,
O. kadangi Vokietija rengiasi grąžinti į Kosovą apie 12 000 romų, kurių pusė – vaikai, įskaitant Vokietijoje gimusius vaikus, nepaisydama Jungtinių Tautų vaikų fondo ir Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro raginimo vakarų valstybėms nutraukti priverstinį romų grąžinimą į Kosovą; kadangi dalis romų pakliuvo į švinu užterštas stovyklas Šiaurės Mitrovicoje, kurioje sąlygos kelia mirtiną pavojų sveikatai; kadangi Švedija išsiuntė apie 50 romų apkaltinusi juos elgetavimu, nors elgetavimas Švedijoje nėra laikomas nusikaltimu; kadangi kitos valstybės vykdo panašią politiką; kadangi Danija be ilgų svarstymų liepos mėnesį išsiuntė tam tikrą skaičių romų,
1. griežtai smerkia priemones, kurių ėmėsi Prancūzijos ir kitų valstybių narių valdžios institucijos ir kurios taikomos romams bei klajokliams, ir pagal kurias jie išsiunčiami iš šalies, ragina valdžios institucijas netrukus nutraukti visus romų išsiuntimus ir ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares pateikti tokį patį reikalavimą;
2. pabrėžia, kad taikant šias priemones pažeidžiamos ES sutartys ir teisė, nes šiomis priemonėmis diskriminuojama dėl rasės ir etninės kilmės, taip pat pažeidžiama Direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, be to, kolektyviniai išsiuntimai draudžiami pagal Pagrindinių teisių chartiją ir pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją ir negali būti priimtini jokiomis aplinkybėmis;
3. primena, kad Direktyvoje 2004/38 labai aiškiai nubrėžtos galimybės išsiųsti Sąjungos pilietį ribos ir kad sprendimai dėl išsiuntimo turi būti vertinami ir priimami kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į asmenines aplinkybes (28 straipsnis), taikytinus procedūrinius saugiklius (30 straipsnis), turi būti užtikrinta galimybė pasinaudoti teisminėmisir administracinėmis atsiteisimo procedūromis (31 straipsnis), piliečių išsiuntimo priemonė neturi būti Sąjungos piliečio ar jo šeimos nario pasinaudojimo priimančiosios valstybės narės socialinės paramos sistema automatinė pasekmė (16 konstatuojamoji dalis ir 14 straipsnis), teisės laisvai judėti ir apsigyventi ribojimas dėl valstybinės politikos, visuomenės saugumo ar sveikatos apsaugos priežasčių negali būti naudojamas ekonominėms reikmėms patenkinti, turi būti proporcingas ir grindžiamas vien tik atitinkamo asmens elgesiu ir jokiu būdu negali būti grindžiamas vien tik bendrosios prevencijos sumetimais (27 straipsnis), valstybių narių nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos ir proporcingos (36 straipsnis);
4. pažymi, kad išsiuntimo priemonė taikoma konkrečiai romų bendruomenei, kaip keliančiai grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui ir kaip sudarančiai naštą socialinės apsaugos sistemai, išsiuntimai buvo įvykdyti per itin trumpą laikotarpį tokiomis sąlygomis, kurios apima viešą niekinimą, prievartą ir bauginimą; kadangi tokiomis sąlygomis neįmanoma pagrįstai ir tinkamai atlikti jokio individualaus ir konkrečių atvejų vertinimo, procedūriniai saugikliai buvo netaikyti ir neužtikrinti; pažeista proporcingumo sąlyga ir gali būti, kad šios priemonės taikytos ekonominiais ar bendrosios prevencijos sumetimais; direktyvoje nėra numatyta ar leidžiama vykdyti procedūras, pagal kurias būtų galimas palengvintas ar savanoriškas ES piliečių grįžimas į kilmės valstybę narę, grindžiamas vadinamąja ekonomine kompensacija – tai irgi prieštarautų Sutarčių raidei ir dvasiai, nes judėjimo laisvė yra viena iš pagrindinių teisių ir ji negali būti perleidžiama, perkama ar parduodama bei dėl to ES piliečiai būtų diskriminuojami;
5. ragina valstybes nares griežtai laikytis savo įpareigojimų pagal ES teisę ir suderintai taikyti Laisvo judėjimo direktyvos reikalavimus;
6. be to, pabrėžia, kad išsiunčiamų romų pirštų antspaudų rinkimas yra neteisėtas ir pažeidžia ES pagrindinių teisių chartiją (21 straipsnio 1 ir 2 dalis), Sutartis ir ES teisę, būtent Direktyvas 38/2004 ir 43/2000, taip pat reiškia diskriminaciją dėl etninės ar tautinės kilmės;
7. sutinka su Komisijos narės, atsakingos už teisingumą, nuomone dėl retorikos, kuri pastarąsias savaites buvo naudojama keliose valstybėse narėse ir kuri buvo atvirai diskrimacinė ir iš dalies kurstanti, taip pat dėl politikų raginimo atsargiai ir atsakingai nagrinėti romų integracijos klausimą, ir nesutinka su kurstančiais pareiškimais, kuriuose mažumos ir imigrantai siejami su nusikalstamumu, nes tokie pareiškimai palaiko neigiamus stereotipus, kurie prisideda prie romų niekinimo ir diskriminavimo;
8. atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu visuomenę šviesti tolerancijos skirtingoms kultūroms ir diskriminacijos bei išankstinių nusistatymų poveikio klausimais; pažymi, kad veiksminga įtrauktis priklauso ir nuo romų, ir nuo pagrindinės visuomenės dalies, jos turi dėti abišales pastangas ir abipusiai integruotis taip, kad būtų pasiekta socialinė santarvė;
9. palankiai vertina už teisingumą, pagrindines teises ir pilietybę atsakingos Komisijos narės rugpjūčio 25 d. pareiškimą, kuriame išreiškiamas susirūpinimas dėl romų išsiuntimo iš Prancūzijos ir kuriame teigiama, kad niekas neturėtų būti išsiunčiamas už tai, kad yra romų tautybės, taip pat kuriame visos valstybės raginamos laikytis bendrai susitartų ES taisyklių dėl laisvo judėjimo, nediskriminavimo ir gerbti bendras Europos Sąjungos, kuri yra vertybių ir pagrindinių teisių bendrija, vertybes, taip pat gerbti pagrindines teises, įskaitant mažumoms priklausančių žmonių teises;
10. ragina Komisiją imtis tinkamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi ES sutarčių ir teisės aktų, ypač skubiai pareikalaujant, kad valstybės narės sustabdytų romų išsiuntimus, nes jų teisėtumo ES požiūriu vertinimas dar nebaigtas;
11. palankiai vertina tai, kad ketinama atlikti padėties Prancūzijoje išsamią analizę ir priemonių, kurių imtasi, suderinamumo patikrinimą bei Komisijos ir Prancūzijos valdžios institucijų keitimąsi informacija, kaip pranešė Komisijos narė, bei surengti Komisijos pirmininko ir Prancūzijos valdžios institucijų pasiūlytą seminarą, taip pat prašo būti įtrauktas į šią veiklą; ragina tokią stebėseną atlikti visose susijusiose valstybėse narėse; ragina Komisiją negrįsti savo analizės vien tik bendravimu su susijusiomis valdžios institucijomis, bet taip pat išsamiai pasikonsultuoti su atitinkamomis nevyriausybinėmis organizacijomis ir romų atstovais;
12. dar kartą ragina Europos Komisiją parengti išsamią Europos romų strategiją, pagal kurią būtų numatytos konkrečios ir įžvalgios romų socialinės integracijos gerinimo, taip pat apsirūpinimo būstu, galimybių patekti į darbo rinką, gauti išsilavinimą ir naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis priemonės, skirtos romų padėčiai pagerinti; ragina Komisiją, Tarybą, valstybes nares ir regionų bei vietos valdžios institucijas prisiimti bendrą atsakomybę už romus ir atitinkamu savo atsakomybės lygmeniu prisidėti prie šios strategijos;
13. primena, kad laisvas ES piliečių judėjimas yra ES klausimas ir kad todėl, remiantis lojalaus bendradarbiavimo principu, dėl tokių klausimų turi būti diskutuojama ES institucijose, o ne uždaruose posėdžiuose, į kuriuos kviečiami vos kelių valstybių narių vyriausybių atstovai; išreiškia didelį susirūpinimą dėl tokių uždarų posėdžių, kuriuose kyla grėsmė Europos pilietybei ir laisvo piliečių judėjimo principo įgyvendinimui, tikslo;
14. ragina susijusias valstybes nares panaikinti savo teritorijoje užtikrinamos mažumų apsaugos spragą pasirašant ir ratifikuojant Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją;
15. ragina Prancūzijos valdžios institucijas ištirti etninių statistikos duomenų rinkimo būdus laikantis visuotinės lygybės principo ir siekiant įvertinti, kiek veiksminga yra oficiali kovos su diskriminacija politika;
16. ragina Danijos, Estijos, Prancūzijos, Rumunijos ir Slovėnijos vyriausybes griežtai laikytis savo įsipareigojimų pagal Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ir skubiai patvirtinti JT Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto rekomendacijas per jo 77-ąją sesiją; ypač ragina Prancūziją vengti kolektyvinio išsiuntimo, imtis visų reikiamų priemonių siekiant užtikrinti lygias galimybes gauti visų lygių kokybišką išsilavinimą, sveikatos paslaugas, būstą ir kitas viešąsias paslaugas, imtis visų reikalingų priemonių siekiant užtikrinti balsavimo teisę, suteikti būstą, kaip planuojama 2000 m. liepos 5 d. Bessono įstatyme, ir panaikinant judėjimo leidimus klajokliams užtikrinti, kad būtų vienodai elgiamasi su visais piliečiais;
17. primena ES valstybių narių valdžios institucijoms jų įsipareigojimus, prisiimtus pagal tarptautinius teisės aktus dėl žmogaus teisių užtikrinimo, t. y. paisyti visų asmenų, įskaitant romus ir klajoklius, teisių, inter alia, teisių į tinkamą būstą, ir pabrėžia, kad turi būti parūpintas tinkamas alternatyvus būstas;
18. ragina Prancūziją panaikinti bet kokias Prancūzijos teisės nuostatas, pagal kurias diskriminuojami klajokliai, pvz., reikalavimą jiems turėti leidimus keliauti ir jų balsavimo teisės apribojimus; be to, ragina Prancūzijos valdžios institucijas tvirtai laikytis Prancūzijos teisės nuostatų, pagal kurias visos per 5 000 gyventojų turinčios savivaldybės (komunos) turi įsteigti sankcionuotas vietas klajokliams apsistoti; Prancūzijos lygių galimybių ir Kovos su diskriminacija komisija nustatė, kad tik 25 proc. savivaldybių, kurioms galioja šis įpareigojimas, jo laikosi, o dėl to didėja nesankcionuotose vietose apsistojančių klajoklių skaičius;
19. ragina veiksmingai įgyvendinti politiką, skiriamą romų moterims, kurios yra dvejopos diskriminacijos aukos: kaip romės ir kaip moterys; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiaujant su NVO vykdyti romų moterų ir visuomenės apskritai informuotumo didinimo kampanijas ir užtikrinti, kad būtų visiškai įgyvendinamos atitinkamos nuostatos siekiant kovoti su diskriminaciniais kultūriniais papročiais ir patriarchaliniais vaidmenų modeliais, užkirsti kelią poliarizacijai ir kovoti su paplitusiais seksistiniais stereotipais bei socialiniu niekinimu, kurie palaiko smurtą prieš moteris, taip pat užtikrinti, kad smurto nebūtų galima pateisinti papročiais, tradicijomis ar religiniais sumetimais;
20. labai apgailestauja dėl valstybių narių per 2-ąjį aukščiausiojo lygio susitikimą romų klausimais parodyto politinės valios trūkumo ir ragina valstybes nares patvirtinti konkrečias priemones siekiant įvykdyti savo įsipareigojimus, prisiimtus aukščiausiojo lygio susitikimo romų klausimais metu priimtoje trijų Tarybai pirmininkaujančių šalių deklaracijoje;
21. prašo Pagrindinių teisių agentūros parengti nuomonę dėl tokios politikos suderinamumo su ES pagrindinių teisių chartija;
22. primena valstybėms narėms jų įsipareigojimus pagal tarptautinę žmogaus teisių srities teisę užtikrinti vaiko teisę į mokslą remiantis lygių galimybių principų ir vengiant administracinių kliūčių;
23. atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant integracijos procesą svarbūs vaidmenų modeliai ir palaiko keitimąsi geriausia praktika su tomis valstybėmis narėmis, kurios turi daugiau patirties vykdant romų socialinės atskirties prevenciją, ypač su Jungtine Karalyste ir Ispanija; taigi prašo Pagrindinių teisių agentūros parengti pranešimą dėl geriausios su romų įtrauktimi susijusios praktikos, siekiant praturtinti ES politiką ir sustiprinti integraciją;
24. paveda savo atsakingam komitetui pasikonsultavus su Pagrindinių teisių agentūra, nevyriausybinėmis organizacijomis, su įstaigomis, atsakingomis už žmogaus teisių ir romų klausimus, bei su romams atstovaujančiomis organizacijomis, imtis tolesnių su šia tema susijusių veiksmų ir parengti pranešimą dėl romų padėties Europoje, kaip jau nuspręsta kadencijos pradžioje, remiantis rezoliucijomis ir Parlamento ankstesniuose pranešimuose ir rezoliucijose išsakytais prašymais;
25. ragina Komisiją įvertinti, kaip Europos lėšos naudojamos siekiant kovoti su romų diskriminacija, ir visapusiškai išnaudoti atitinkamų Europos lėšų teikiamas galimybes siekiant užtikrinti tikrą romų įtrauktį, siekiant romų klausimus integruoti į Europos ir nacionalinę pagrindinių teisių politiką;
26. ragina valstybes nares pripažinti teisę į socialinę ir būstų paramą bei jos paisyti siekiant užtikrinti deramą visų, kuriems trūksta pakankamų išteklių, gyvenimą bei užtikrinti, kad romai ir kiti žmonės, kurie naudojasi savo laisvo judėjimo teise, būtų informuojami apie reikalavimus, kurie turi būti įvykdyti siekiant užregistruoti gyvenamąją vietą;
27. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai, Europos Tarybos Europos komisijai kovai su rasizmu ir netolerancija ir JT Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetui.