PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Europos kalnų regionų, salų ir retai gyvenamų vietovių ekonominio ir socialinio vystymo strategijos
15.9.2010
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Marita Ulvskog, Saïd El Khadraoui, Kriton Arsenis, Teresa Riera Madurell, Maria Badia i Cutchet S&D frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0518/2010
B7‑0519/2010
Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos kalnų regionų, salų ir retai gyvenamų vietovių ekonominio ir socialinio vystymo strategijos
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo XII antraštinę dalį, ypač į šios sutarties 174 straipsnį,
– atsižvelgdamas į reglamentus dėl struktūrinių fondų valdymo 2007–2013 m.,
– atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 6 d. Tarybos sprendimą dėl Bendrijos sanglaudos politikos strateginių gairių[1],
– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 14–15 d. Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,
– atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 2 d. rezoliuciją dėl regionų, kurių padėtis struktūriniu požiūriu nepalanki (t. y. salų, kalnuotų ir retai gyvenamų regionų), klausimo įgyvendinant sanglaudos politiką ir dėl jų institucinių galimybių,
– atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 13 d. Regionų komiteto nuomonę dėl Europos Sąjungos salų regionų problemų, susijusių su plėtra[2],
– atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 7 d. Regionų komiteto nuomonę dėl valstybės pagalbos skyrimo regionams gairių persvarstymo,
– atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A6–0000/2006),
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl salų padėties ir gamtinių bei ekonominių veiksnių sąlygotų apribojimų regioninės politikos srityje,
– atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą dėl Žaliosios knygos dėl teritorinės sanglaudos „Kaip teritorinę įvairovę paversti privalumu“,
– atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio mėn. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Regionai 2020 m. ES regionų ateities uždavinių vertinimas“,
– atsižvelgdamas į F. Barcos 2009 m. pranešimą „Reformuotos sanglaudos politikos darbotvarkė“,
– atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 15 d. Komisijos komunikatą „Šeštoji ekonominės ir socialinės sanglaudos pažangos ataskaita“,
– atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 14 d. posėdžiavusios Užsienio reikalų tarybos padarytas Komisijos parengtų 2010 m. strateginių ataskaitų išvadas dėl sanglaudos politikos programų įgyvendinimo,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi salų regionų, kenčiančių dėl daugybės nepatogumų, padėtis kelia susirūpinimą ir kadangi buvo pabrėžta, kad būtina padėti šiems regionams įveikti sunkumus ir išnaudoti savo galimybes bei taip prisidėti prie ES teritorinės sanglaudos skatinimo,
B. kadangi teritorinės sanglaudos principas patvirtintas reglamentuose dėl struktūrinių fondų 2007–2013 m. ir tai yra vienas iš naujų esminių pagal Lisabonos sutartį numatytų Europos Sąjungos tikslų, kurio turėtų būti siekiama mažinant regionų išsivystymo skirtumus, šalinant vystymosi kliūtis, įskaitant kliūtis, kurias lemia gamtiniai ir geografiniai nepatogumai, ir taip užtikrinant harmoningą Europos Sąjungos vystymąsi,
C. kadangi salos skiriasi nuo kitų Europos regionų, nes tai nedidelės atokios teritorijos, o nuošalumas turėtų būti suvokiamas kaip ilgalaikė tvarų salos vystymąsi apsunkinanti gamtinė ypatybė, taigi salų ir kitų Sąjungos teritorijų galimybės nevienodos,
D. kadangi keletui Europos salų aktualus ne vienas, o keli 174 straipsnyje išvardyti nepatogumai; šiuo atveju kalbama apie kalnuotas, labai retai gyvenamas arba dvigubai ar keliskart labiau izoliuotas salas, kurių gyventojams sunkiai prieinamos svarbiausios paslaugos,
E. kadangi remiantis tuo pačiu Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 straipsniu ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas regionams, kurie kenčia dėl didelių nuolatinių gamtinių ar demografinių nepatogumų, taip pat ir salų regionams,
F. kadangi šiuo atveju kalbama ne tik apie salas, bet ir šalia ES išorinių sienų esančius periferinius regionus, susiduriančius su įvairiomis grėsmėmis, kurias lemia netoli esančios konfliktų zonos, neteisėtos imigracijos ar įvairių rūšių gabenimo problema, pažeidžiamumas atsitiktinės ar tyčinės jūrinės taršos atveju ir t. t.,
G. kadangi Europos salos itin menkai apsaugotos nuo sunkumų, su kuriais susiduria Europa, pvz., nuo globalizacijos, demografinių pokyčių, klimato kaitos ir problemiško energijos tiekimo,
H. kadangi Europos salos užtikrina didesnę Sąjungos aplinkos įvairovę (specifinės buveinės ir endeminės rūšys) ir praturtina jos kultūrą (kalbos, architektūrinis paveldas, lankomos vietos, kraštovaizdis, kulinarija, tradicijos),
I. kadangi savo ypatingos padėties dėka Europos salos gali prisidėti prie Sąjungos tvaraus vystymosi stiprinimo, nes joms būdingas didžiulis energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių – išnaudojant vėjo sroves, vandenyno bangas ir saulę – potencialas,
1. teigiamai vertina tyrimą EUROISLANDS, kuris rengiamas remiantis Europos teritorijų planavimo stebėjimo tinklo (angl. ESPON) 2007–2013 m. programa, kadangi būtina Europos mastu geriau įsigilinti į tai, kas išties aktualu saloms; pabrėžia, kad norint tinkamai atsižvelgti į specifines salų ypatybes itin svarbu įgyti išsamesnių žinių apie padėtį salose;
2. palankiai vertina tai, kad Sąjunga į savo tikslus įtraukė naują siekį – skatinti teritorinę sanglaudą, taip pat palankiai vertina naująjį 174 straipsnį, kuriame pažymima, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas regionams, kenčiantiems nuo didelių nuolatinių gamtinių ar demografinių nepatogumų, įskaitant salas; yra įsitikinęs, kad šios nuostatos turėtų būti įtrauktos į specialias vystymo strategijas ir konkrečias priemones, kuriomis siekiama įveikti nepatogumus ir išnaudoti su nuošalia salų padėtimi siejamas galimybes;
3. palankiai vertina Komisijos tyrimą „Specifinių geografinių ypatumų turinčios teritorijos“, nors jame ir nepritariama minčiai, kad Europos salos toli gražu nesudaro homogeniškos regionų grupės, kuriai turėtų būti numatytos specialios regionų vystymo programos; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos salos turi kai kurių svarbių bendrų bruožų, dėl kurių jos skiriasi nuo žemyninės dalies regionų;
4. laikosi nuomonės, kad nuošalumas – tai galimybė ir kartu trūkumas, taigi šiuo atveju būtina speciali vystymo strategija, kuria vadovaujantis būtų išnaudotas nuošalių salų vystymosi potencialas ir paskatintas salų regionų konkurencingumas;
5. ragina Komisiją nustatyti tinkamesnius, teritoriniu principu grindžiamus statistinius rodiklius, kuriais remiantis būtų galima gauti tikslesnės informacijos apie salų regionų išsivystymo lygį; remiantis šiais rodikliais turėtų būti galima geriau suvokti salų reikmes, išvengti rizikingo salų priskyrimo didesniems žemyninės dalies regionams ir atsižvelgti į itin sudėtingas sąlygas, pvz., į kalnų masyvus, salų grupes, dvigubo nuošalumo atvejus; pabrėžia, kad remiantis šiais rodikliais turėtų būti galima atlikti tikslesnį esamo salų ir žemyninių regionų skirtumų vertinimą;
6. ragina parengti specialią Europos integruotos ir lanksčios politikos programą, į ją įtraukti susijusias teisines ir finansines nuostatas ir spręsti Europos salų klausimą atsižvelgiant ne tik į jų bendras savybes, bet ir į jų padėties įvairovę bei vadovaujantis proporcingumo principu; įgyvendinant sanglaudos politiką klausimas dėl salų padėties turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis ne tik regioninės, bet ir kitų sričių ES politikos, turinčios didelį poveikį minėtųjų regionų vystymuisi, nuostatomis; yra įsitikinęs, kad saloms numatyta Europos politikos programa gali turėti reikiamą pridėtinę vertę, būtiną nuolatiniams nepatogumams, su kuriais susiduriama salose, įveikti ir jų vystymo modeliui parinkti atsižvelgiant į šių salų pranašumus;
7. palankiai vertina tai, kad Komisija įsteigė tarpžinybinę grupę spręsti teritorinės sanglaudos klausimams, įskaitant dėl teritorijų, kuriose nuolat patiriama didelių nepatogumų, bei dėl salų;
8. ragina Komisiją prieš numatant politiką, priemones ir metodus, galinčius daryti svarbų teritorinį poveikį saloms, atlikti privalomus ex ante poveikio vertinimus; pažymi, jog Komisija turi užtikrinti, kad Europos priemonės būtų naudingos visiems regionams, o šias priemones įgyvendinant salose jos neturėtų daryti nepageidaujamo šalutinio poveikio;
9. ragina valstybes nares ir regionines bei vietos valdžios institucijas imtis ryžtingų veiksmų įgyvendinant salų vystymo strategijas, nes norint, kad Europos salos pasuktų teisingu tvaraus vystymosi keliu, būtina vadovautis vertikaliu principu, pagal kurį šioje veikloje turėtų dalyvauti visų lygmenų valdžios atstovai, ir paisyti subsidiarumo principo;
10. atkreipdamas dėmesį į kitą regionų politikos programavimo laikotarpį, ragina Komisiją užtikrinti salų regionams – nesvarbu, kaip jie klasifikuojami pagal teisės gauti paramą kriterijus – galimybę atlikti Europos lėšomis finansuojamus infrastruktūros atnaujinimo darbus, kadangi Europos salose nepakankamai išvystyta svarbių sektorių, pvz., transporto ir energetikos, infrastruktūra;
11. ragina atsisakyti atstumo (150 km) kriterijaus priskiriant salas pasienio regionams, kurie gali gauti finansavimą pagal tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas, vykdomas vadovaujantis sanglaudos politikos teritorijų bendradarbiavimo tikslu arba Europos kaimynystės politikos siekiais; laikosi nuomonės, kad šiuo atveju turėtų būti nustatytas tam tikras apribojimas: salų regionams būtų parankiau, jeigu tarpvalstybinės teritorijos sąlyga būtų taikoma jūros baseino lygmeniu;
12. teigiamai vertina Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes (ETBG) – priemonę teritorinį bendradarbiavimą trikdančioms kliūtims įveikti; ragina salų regionus pasinaudoti ETBG priemone teritorinio bendradarbiavimo su kitais regionais projektams, kurie bendrai finansuojami ES lėšomis, valdyti, kadangi taip šie regionai būtų priartinti prie juos supančių ekonominių zonų;
13. palankiai vertina tai, kad 2009 m. balandžio 9 d. Transporto ir energetikos GD paragino teikti pasiūlymus dėl parengiamųjų veiksmų siekiant apibrėžti specialias strategijas, kurios būtų kuriamos atsižvelgiant į Europos salų potencialą, ir remiantis jomis įgyvendinti ES energetikos politiką tvarios energijos srityje, taip pat palankiai vertina Salų paktą, kurį pasirašė įvairių salų vyriausybių atstovai, vedami tikslo pasiekti daugiau negu ES yra numačiusi iki 2020 m., t. y. mažiausiai 20 proc. sumažinti savo atitinkamoje teritorijoje išmetamą CO2 kiekį;
14. palankiai vertina tai, kad turizmas paskelbtas nauja ES kompetencijos sritimi, taip pat palankiai vertina 2010 m. birželio 30 d. Europos Komisijos komunikatą „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“; ragina Komisiją atsižvelgti į Europos salų padėtį ir į šios srities reikmes, kadangi dauguma salų priklauso nuo turizmo, kuris yra pagrindinis jų vystymosi ir augimo šaltinis; teigiamai vertina šiuo metu įgyvendinamas patraukliausių Europos turizmo vietovių iniciatyvą (EDEN), socialinio turizmo programą (CALYPSO) bei tvaraus turizmo programą ir ragina Europos salas jomis pasinaudoti;
15. ragina Komisiją dėti itin daug pastangų siekiant plėtoti plačiajuostį ryšį ir imtis priemonių, reikalingų įveikti specifiniams sunkumams, susijusiems su paslaugų – sveikatos priežiūros ir medicinos paslaugų internetu, e. vyriausybės ir piliečių paslaugų (kaip antai nuotolinis mokymasis) – teikimu;
16. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, socialiniams partneriams ir pramonės atstovams.