PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Europos kalnų regionų, salų ir retai gyvenamų vietovių ekonominio ir socialinio vystymo strategijos
15.9.2010
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Riikka Manner, Ramona Nicole Mănescu, Pat the Cope Gallagher, Giommaria Uggias ALDE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0518/2010
B7‑0520/2010
Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos kalnų regionų, salų ir retai gyvenamų vietovių ekonominio ir socialinio vystymo strategijos
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 174 straipsnį,
– atsižvelgdamas į reglamentus dėl struktūrinių fondų valdymo 2007–2013 m.,
– atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 6 d. Tarybos sprendimą dėl Bendrijos sanglaudos politikos strateginių gairių[1],
– atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 2 d. rezoliuciją dėl struktūriškai nepalankiose sąlygose esančių regionų (salų, kalnuotų vietovių, mažai apgyvendintų regionų) sanglaudos politikos kontekste ir jų institucinių perspektyvų,
– atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 7 d. Regionų komiteto nuomonę dėl valstybės pagalbos skyrimo regionams gairių persvarstymo,
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl salų padėties ir gamtinių bei ekonominių veiksnių sąlygotų apribojimų regioninės politikos srityje,
– atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą dėl Žaliosios knygos dėl teritorinės sanglaudos „Kaip teritorinę įvairovę paversti privalumu“,
– atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Regionai 2020 m. ES regionų ateities uždavinių vertinimas“ (SEC(2008)2868),
– atsižvelgdamas į Komisijos darbo dokumentus tema „Specifinių geografinių ypatumų turinčios teritorijos“ (Nr. 02/2009),
– atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl Žaliosios knygos apie teritorinę sanglaudą ir diskusijų dėl būsimos sanglaudos politikos reformos eigos,
– atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 15 d. Komisijos komunikatą „Šeštoji ekonominės ir socialinės sanglaudos pažangos ataskaita“,
– atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 31 d. Komisijos komunikatą „Sanglaudos politika. Strateginė ataskaita dėl 2007–2013 m. programų įgyvendinimo (SEC(2010)0360)“,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi teritorinės sanglaudos principas patvirtintas reglamentuose dėl struktūrinių fondų 2007–2013 m. ir tai vienas iš naujų esminių pagal Lisabonos sutartį numatytų Europos Sąjungos tikslų, kurio siekiant turėtų būti mažinamai regionų išsivystymo skirtumai, šalinamos vystymosi kliūtys, įskaitant kliūtis, kurias lemia gamtiniai ir geografiniai nepatogumai, ir taip užtikrinamas harmoningas Europos Sąjungos vystymasis,
B. kadangi remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 straipsniu ypatingas dėmesys turi būti skirtas regionams, kurie kenčia dėl didelių nuolatinių gamtinių ar demografinių nepatogumų, pvz., į šiaurę nutolusiems labai retai gyvenamiems, taip pat salų ir kalnų regionams,
C. kadangi dėl demografinių pokyčių, prasto susisiekimo, klimato kaitos, migracijos reiškinių, problemiško energijos tiekimo ir dėl sudėtingos regioninės integracijos kalnų regionams, saloms ir retai gyvenamoms vietovėms tenka spręsti itin sudėtingus uždavinius,
1. palankiai vertina tai, kad Sąjunga į savo tikslus įtraukė naują siekį – skatinti teritorinę sanglaudą, taip pat palankiai vertina naująjį 174 straipsnį; yra įsitikinęs, kad 174 straipsnio nuostatos turėtų būti įtrauktos į specialias vystymo strategijas ir konkrečias priemones, kuriomis siekiama įveikti nepatogumus ir išnaudoti šių regionų galimybes;
2. palankiai vertina Komisijos darbo dokumentus tema „Specifinių geografinių ypatumų turinčios teritorijos“; tačiau mano, kad kalnų regionai, salos ir retai gyvenamos vietovės toli gražu nesudaro homogeniškos regionų grupės ir kad jiems turėtų būti numatytos specialios regioninio vystymo programos; atkreipia dėmesį į tai, kad šios regionų grupės turi kai kurių svarbių bendrų bruožų, dėl kurių jos skiriasi nuo kitų regionų;
3. ragina Komisiją nustatyti tinkamesnius, teritoriniu principu grindžiamus statistinius rodiklius, kuriais remiantis būtų galima gauti tikslesnės informacijos apie šių regionų išsivystymo lygį; pabrėžia, kad visi rodikliai, išskyrus BVP, t. y. bendras gyventojų skaičius, nedarbas, užimtumo lygis, švietimo lygis, gyventojų tankis, jau gali būti naudojami regionuose, atitinkantiems pagal regionų konkurencingumo ir užimtumo tikslą nustatytus kriterijus; ragina Komisiją išstudijuoti galimybę ateityje tarp šių rodiklių nustatyti konkrečius rodiklius, kurie būtų taikomi kalnuotiems regionams, saloms, atokioms ar retai gyvenamoms vietovėms; tačiau laikosi nuomonės, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) turi likti pagrindinis kriterijus siekiant nustatyti, kam skirti regioninės politikos paramą;
4. ragina parengti specialią Europos integruotos ir lanksčios politikos programą kalnų regionų, salų ir retai gyvenamų vietovių problemoms spręsti, į kurią būtų įtrauktos susijusios teisinės ir finansinės nuostatos, kuri būtų grindžiama šių vietovių bendromis savybėmis, bet pagal kurią būtų atsižvelgta ir į jų padėties įvairovę bei vadovaujamasi proporcingumo principu; mano, kad įgyvendinant sanglaudos politiką klausimas dėl kalnų regionų, salų ir retai gyvenamų vietovių padėties turėtų būti sprendžiamas ne tik vadovaujantis regionų, bet ir kitų sričių ES politikos, turinčios didelį poveikį šių regionų vystymuisi, nuostatomis; yra įsitikinęs, kad kalnų regionams, saloms ir retai gyvenamoms vietovėms skirta Europos politikos programa gali turėti reikiamą pridėtinę vertę, kuri būtina nuolatiniams sunkumams, su kuriomis susiduria šie regionai, įveikti ir jų vystymo modeliui priderinti panaudojant jų pranašumus;
5. ragina valstybes nares ir regionines bei vietos valdžios institucijas atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant kalnų regionų, salų ir retai gyvenamų vietovių vystymo strategijas, nes norint, kad Europos salos žengtų teisingu tvaraus vystymosi keliu ir atsižvelgiant į kitus svarbius regiono sektorius, būtina paisyti subsidiarumo principo ir vadovautis vertikaliu principu, pagal kurį šioje veikloje turėtų dalyvauti visų lygmenų valdžios institucijos; pabrėžia, kad šių regionų, kurie dažnai turi daug gamtinių išteklių, potencialas gali teigiamai praversti siekiant šių tikslų, ypač energetikos ir mokslinių tyrimų bei plėtros politikos srityje, kaip nustatyta strategijoje „Europa 2020“;
6. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad, kai bus vykdomos naujos finansinės programos bei kai prasidės ateinantis programavimo laikotarpis, kalnų regionams, saloms ir retai gyvenamoms vietovėms toliau būtų taikomos specialios nuostatos;
7. teigiamai vertina Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes (ETBG) – priemonę, skirtą teritorinį bendradarbiavimą trikdančioms kliūtims įveikti; ragina kalnų regionus, salas ir retai gyvenamas vietoves pasinaudoti ETBG priemone teritorinio bendradarbiavimo su kitais regionais projektams, kurie bendrai finansuojami ES lėšomis, valdyti, kadangi taip šie regionai būtų priartinti prie juos supančių ekonominių zonų;
8. ragina valstybes nares visapusiškai taikyti Europos kaimynystės politikos priemones kalnų regionuose, retai gyvenamose vietovėse ir salose bei pasinaudoti tarpvalstybiniais ištekliais;
9. ragina atsisakyti atstumo (150 km) kriterijaus priskiriant salas pasienio regionams, kurie gali gauti finansavimą pagal tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas, vykdomas vadovaujantis sanglaudos politikos teritorijų bendradarbiavimo tikslu arba Europos kaimynystės politikos siekiais; laikosi nuomonės, kad šiuo atveju turėtų būti nustatytas tam tikras apribojimas: salų regionams būtų parankiau, jeigu tarpvalstybinės teritorijos sąlyga būtų taikoma jūros baseino lygmeniu;
10. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms bei ekonominiams ir socialiniams partneriams.
- [1] OL L 291, 2006 10 21, p. 11.