PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl strateginių ES tikslų 10-ajam Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos (BĮK) šalių susitikimui, vyksiančiam 2010 m. spalio 18–29 d. Nagojoje, Japonijoje
27.9.2010
pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį
Esther de Lange, Karin Kadenbach, Gerben-Jan Gerbrandy, Sandrine Bélier, Miroslav Ouzký, Kartika Tamara Liotard, Anna Rosbach Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu
B7‑0536/2010
Europos Parlamento rezoliucija dėl strateginių ES tikslų 10-ajam Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos (BĮK) šalių susitikimui, vyksiančiam 2010 m. spalio 18–29 d. Nagojoje, Japonijoje
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 10-ąjį Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos (BĮK) šalių susitikimą (COP 10), kuris vyks 2010 m. spalio 18–29 d. Nagojoje, Japonijoje,
– atsižvelgdamas į 2010 m. … klausimą Komisijai ir Tarybai dėl ES strateginių tikslų 10-ajam biologinės įvairovės konvencijos (BĮK) šalių susitikimui, kuris vyks 2010 m. spalio 18–29 d. Nagojoje, Japonijoje, (O-0000/2010 – B7-0000/2010),
– atsižvelgdamas į 2001 m. Geteborge vykusį Europos Vadovų Tarybos susitikimą, kuriame susitarta dėl tvaraus vystymosi strategijos dalies, t. y. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą iki 2010 m.,
– atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 25–26 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, visų pirma į 14 punktą,
– atsižvelgdamas į ad hoc neribotos sudėties darbo grupės dėl konvencijos dėl biologinės įvairovės persvarstymo ataskaitą dėl jos veiklos trečiajame posėdyje, kuris vyko 2010 m. gegužės 24–28 d. ir veiksmų po 2010 m. strateginio plano projektą,
– atsižvelgdamas į devintojo ad hoc neribotos sudėties darbo grupės dėl prieigos ir naudos pasidalijimo posėdžio ataskaitas ir prieigos ir naudos pasidalijimo protokolo projektą (Cali ir Monrealio priedus),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi BĮK yra didžiausias pasaulinis susitarimas dėl biologinės įvairovės apsaugos; kadangi jį pasirašė 193 šalys, įskaitant 27 ES valstybes nares ir Europos Sąjungą,
B. kadangi Jungtinių Tautų paskelbti biologinės įvairovės metai turėtų būti politine paskata aktyviau įgyvendinti visus tris BĮK tikslus: biologinės įvairovės išsaugojimą, tausų biologinės įvairovės naudojimą ir teisingą ir lygiateisį dalijimąsi nauda, gaunama iš genetinių išteklių,
C. kadangi reikia pašalinti didelius BĮK darbo programų įgyvendinimo trūkumus,
Būtinybė skubiai veikti
1. yra labai susirūpinęs, kad nei 2010 m. pasaulio biologinės įvairovės tikslas – iš esmės sumažinti biologinės įvairovės nykimo tempus, nei ES tikslas sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, nebuvo įvykdyti;
2. yra labai susirūpinęs dėl to, kad biologinės įvairovės nykimo stabdymas nėra įrašytas į tarptautinę politinę darbotvarkę kaip ypatingos skubos klausimas;
3. yra sunerimęs dėl nuolat didėjančio nelegalaus genetinių išteklių naudojimo bei pasauliniu mastu plačiai paplitusio biologinio piratavimo;
4. pabrėžia, kad turint pakankamai išteklių ir politinės valios, yra priemonių sustabdyti biologinės įvairovės nykimą platesniu mastu; yra įsitikinęs, kad yra daug sąsajų, kurias naudojant galima geriau apsaugoti klimatą, siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir stabdant biologinės įvairovės nykimą;
5. ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti vadovaujantį vaidmenį COP 10 ir siekti įtikinti visas šalis, kad reikia skubiai imtis veiksmų; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares prieš prasidedant COP 10 konferencijai kaip galima anksčiau viešai paskelbti savo pozicijas;
6. siekdamas, kad būtų užtikrinta galimybė atlikti tokį vadovaujantį vaidmenį primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares kalbėti vienu balsu ir paspartinti savo vidaus sprendimų priėmimo procedūrą bei užtikrinti geresnį jos veiksmingumą, kad būtų galima greitai susitarti dėl vidinės ES pozicijos dėl COP 10 ir skirti daugiau išteklių ir laiko diplomatinėms pastangoms trečiųjų šalių atžvilgiu;
7. mano, kad nenuoseklu ir labai gaila, kad Japonija – šalis kurioje vyks COP 10 konferencija – nepadarė jokios pažangos kituose forumuose (Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijoje ir Tarptautinėje banginių medžioklės komisijoje) saugant tokias pažeidžiamas jūros gyvūnų rūšis kaip melsvasis tunas ir banginis;
Ekonomika
8. pabrėžia, kad šiuo metu atliekant tyrimus, pavyzdžiui, tyrimą „Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomika“ (angl. TEEB), nustatyta, kad dėl biologinės įvairovės nykimo šiuo metu gerovė mažėja apie 50 mlrd. EUR per metus (beveik 1 % BVP), o 2050 m. sumažės 14 trln. EUR, arba 7 % BVP per metus; pabrėžia, kad vadovaujantis tyrimo „Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomika“ išvadomis, investicijų į biologinės įvairovės išsaugojimą grąža yra didesnė nei šimtas kartų;
9. mano, kad COP 10 priimant sprendimus turi būti ypač atsižvelgta į TEEB tyrimo rezultatus ir remiamasi tyrimo rekomendacijomis, t. y., kad į biologinės įvairovės nykimo išlaidas ir į biologinės įvairovės vertę turi būti atsižvelgiama rengiant nacionalines sąskaitas; pabrėžia, kad priešingu atveju nebus įmanoma stebėti finansinių ir ekonominių pasekmių, kurias dabartinė biologinės įvairovės krizė turės ekonomikai; pabrėžia, kad turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys siekiant ištirti ir patvirtinti rinkos priemones, pavyzdžiui, buveinių bankus ir mokėjimo už ekosistemų funkcijas sistemas, kad būtų užtikrinti reikiami finansiniai ištekliai biologinei įvairovei išsaugoti;
10. pabrėžia, kad svarbu kurti ir tobulinti metodus, kuriais tiksliai įvertinama finansinė ekologinių paslaugų vertė, taigi nustatoma biologinės įvairovės nykimo kaina; mano, kad tai suteiktų vertingų duomenų teikiant informacijos politikos formuotojams, rengiant visuomenės informavimo kampanijas ir prisidedant prie diskusijų visuomenėje;‑{}‑
BĮK strateginis planas
Bendroji misija iki 2020 m. ir Vizija 2050 m.
11. ragina Komisiją ir valstybes nares pritarti plataus užmojo bendrąjį BĮK tikslą 2020 m.: sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir dalintis biologinės įvairovės vertybėmis ir nauda bei ekosistemų funkcijoms lygiateisiškai; ragina Komisiją ir valstybes nares kuo greičiau įsipareigoti įgyvendinti Viziją 2050 m., užtikrinant, kad ekosistemos bus apsaugotos, vertinamos ir atkurtos;
Strateginiai tikslai ir pagrindiniai tikslai iki 2020 m.
12. ragina Komisiją ir valstybes nares pritarti išmatuojamiems, ambicingiems, realistiškiems ir nustatytos trukmės tarpiniams tikslams, visų pirma siekiant, kad iki 2020 m.:
* kiekvienas suvoktų biologinės įvairovės svarbą ir žinotų, kokių veiksmų gali imtis, kad apsaugotų šią įvairovę,
* biologinės įvairovės vertybės ir galimybės, kurių atsiranda saugant ir tausiai naudojant šią įvairovę, būtų įtraukiamos į nacionalines ataskaitas ir įvairią vystymosi bei skurdo mažinimo politiką ir strategiją,
* būtų atsisakyta biologinei įvairovei nepalankių subsidijų,
* šalys parengtų ir įgyvendintų planus siekdamos padidinti išteklių naudojimo efektyvumą, sumažinti atliekų kiekį ir išlaikyti išteklių naudojimą atsižvelgiant į ekologinius reikalavimus,
* būtų visiškai sustabdytas miškų ir natūralių buveinių naikinimas ir besivystančioms šalims padedama tvariai tvarkyti miškus,
* būtų sustabdytas dėl žuvų išteklių pereikvojimo jūrų ekosistemoms daromas spaudimas ir panaikinta žalinga žvejybos praktika,
* būtų sustabdytas invazinių rūšių įveisimas ir įsikūrimas,
* būtų saugoma ne mažiau kaip 20% žemės, gėlo vandens ir jūros zonų,
* būtų geriau naudojama biologinė įvairovė ir sausumos, gėlo vandens bei pakrančių ekosistemos siekiant atskirti bei sulaikyti šiltnamio efektą sukeliančias dujas,
* būtų užkirstas kelias žinomų nykstančių rūšių išnykimui,
* būtų atkurta 15% nualintų ekosistemų,
* būtų pasidalijama nauda, gaunama dalijantis genetiniais ištekliais, ir veiktų prieigos ir naudos pasidalijimo fondas,
* būtų taikomos dalyvavimu pagrįstos planavimo procedūros, žinių valdymas ir pajėgumų kaupimas bei veiktų tradicinių žinių, vietinių gyventojų praktikų bei paprotinių tvaraus biologinės įvairovės naudojimo metodų apsaugos sistemos,
* būtų padidinti Konvencijos įgyvendinimui skirti pajėgumai (žmogiškieji ištekliai ir finansavimas),
* būtų sustabdytas kultūrinių augalų bei ūkiuose auginamų naminių gyvūnų genetinės įvairovės nykimas žemės ūkio sistemose bei giminingų laukinių rūšių genetinės įvairovės nykimas;
Rodikliai
13. pabrėžia, kad būtina nustatyti konkrečius rodiklius, paremtus moksliniais duomenimis, siekiant įvertinti strateginių tikslų ir uždavinių pažangą;
14. pritaria tokioms ES įgyvendinamoms priemonėms kaip Europos biologinės įvairovės informacinės sistemos portalas ir Europos aplinkos agentūros parengtas biologinės įvairovės bazinio lygio scenarijus; mano, kad tai panašios priemonės, kuriomis būtų galima padidinti tarptautinių susitarimų bei vadovaujantis konvencija atliekamų veiksmų veiksmingumą;
Galimybė naudotis genetiniais ištekliais ir pasidalijimas nauda (ABS)
15. pažymi, kad per COP 10 sėkmingai nebaigus derybų dėl tarptautinio ABS režimo ir galiausiai priėmus BĮK Protokolą su teisiškai privalomomis ir neprivalomomis nuostatomis, negali būti pasiektas platesnio masto susitarimas dėl konvencijos strateginio veiksmų plano po 2010 m.;
16. dar kartą patvirtina, kad gyvybės formos ir gyvieji procesai negali būti patentavimo objektu;
17. pabrėžia, kad ABS protokolas turi užtikrinti skaidrumą, teisinį tikrumą ir nuspėjamumą, kai siekiama gauti galimybę naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningai bei lygiateisiškai dalytis nauda, gaunama naudojant genetinius išteklius, jų dariniais bei tradicinėmis žiniomis, susijusiomis su genetiniais ištekliais;
18. ragina Komisiją ir valstybes nares pritarti, kad į Protokolą būtų įtrauktas nevaržomo ir informuoto išankstinio čiabuvių ir vietos bendruomenių sutikimo principas dėl galimybės susipažinti su tradicinėmis žiniomis, susijusiomis su genetiniais ištekliais;
19. pripažįsta, kad su genetiniais ištekliais susijusios tradicinės žinios svarbios siekiant užtikrinti, kad biologinė įvairovė būtų išsaugota bei tausiai naudojama ir kad būtų sąžiningai bei lygiateisiškai dalijamasi nauda, gaunama naudojant genetinius išteklius, taigi į tai reikia tinkamai atsižvelgti ABS protokole, laikantis JT deklaracijos dėl čiabuvių teisių;
20. todėl ragina Komisiją ir Tarybą pritarti Cali dokumento dėl naudos, kylančios iš viešai prieinamų tradicinių žinių, pasidalijimo, dėl naudos gaunamos iš genetinių išteklių išvestinių produktų pasidalijimo, dėl genetinių išteklių panaudojimo stebėjimo, sekimo ir informacijos apie panaudojimą teikimo, o taip pat dėl genetinių išteklių tiekėjų ir jų vartotojų abipusių susitarimų nuostatų;
21. pripažįsta, kad šalys tarpusavyje labai susijusios atsižvelgiant į genetinių išteklių naudojimą maisto pramonėje ir žemės ūkyje, ir kad genetiniams ištekliams tenka svarbus vaidmuo užtikrinant apsirūpinimą maistu pasaulyje, todėl reikia atsižvelgti į šiuos genetinius išteklius vedant derybas dėl tarptautinio ABS režimo;
22. pripažįsta nuomonių dėl būsimo protokolo dėl dalijimosi prieiga ir nauda taikymo atgaline data skirtumus ir ragina šalis ieškoti praktinių ir teisingų sprendimų, kaip patenkinti teisėtus interesus;
Teminė darbo programa. Jūrų ir pakrančių biologinė įvairovė
23. ragina Komisiją ir valstybes nares tvirtai pasisakyti už tolesnės pažangos nustatant ir apsaugant ekologiškai ar biologiškai reikšmingų teritorijų ir rūšių jūrų teritorijose, esančiose nacionalinėje jurisdikcijoje bei už jos ribų, svarbą;
Teminė darbo programa. Saugomos teritorijos
24. pripažįsta, kad padaryta didelė pažanga įgyvendinant Darbo programą dėl saugomų teritorijų (angl. PoWPA); nepaisant to, pabrėžia, kad dar daug reikia nuveikti norint visiškai įgyvendinti šią programą;
25. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad per COP 10 būtų teikiama pirmenybė siekiant teikti dar daugiau tinkamos paramos saugomoms teritorijoms ir gerinti jų valdymą, taip pat pranešti apie saugomų teritorijų teikiamą naudą pagrindiniams sprendimų priėmėjams ir, prireikus, prašyti skirti daugiau lėšų;
26. pabrėžia, kad vadovaudamosi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos principais, Europos Komisija, JT ir valstybės, įtrauktos į teisinių protokolų dėl gamtos parkų ir saugomų teritorijų kūrimą, privalėtų įtraukti teisinę nuostatą, kuria būtų užtikrinama teisminė ir įstatyminė čiabuvių, kaip tikrųjų žemės savininkų, žemės nuosavybės teisių apsauga, jų socialinės veiklos apsauga bei tradicinis žemės panaudojimas ir taip oficialiai pripažįstamos jų teisės dabartiniuose vadybiniuose modeliuose;
27. pabrėžia, kad į deklaracijas dėl saugomų teritorijų ir apsaugos strategijų būtina įtraukti protokolą, kuriame būtų pateikiamas integruotu tropinių sistemų, įskaitant vandenį, apibrėžimas;
Biologinė įvairovė ir klimato kaita
28. pabrėžia, kad būtina biologinės įvairovės apsaugą įtraukti į klimato politiką ir siekti gauti maksimalią bendrą naudą iš dviejų tikslų; be to, pabrėžia, kad finansiniai įnašai skirti biologinei įvairovei išsaugoti turi teigiamo poveikio prisitaikymo prie klimato kaitos bei kovos su ja strategijoms, nes dauguma nacionalinių prisitaikymo prie klimato kaitos planų pateikiami atsižvelgiant į JTBKKK ir tokiuose planuose (ypač besivystančių šalių planuose) daug dėmesio skiriama ekosistemų atsikūrimui; todėl ragina dėti daugiau pastangų siekiant stiprinti sąveiką ir ryšius tarp biologinės įvairovės ir klimato politikos sričių, ypač tarp JTBKKK ir BĮK; atsižvelgdamas į tai, ragina suteikti įgaliojimą BĮK sekretoriatui dalyvauti JTBKKK darbe;
29. patvirtina, kad biologinė įvairovė ir atsparios ekosistemos labai svarbios mažinant klimato kaitą ir prie jos prisitaikant, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu sausumos ir jūrų ekosistemos sugeria apie pusę išmetamo antropogeninės kilmės CO2 kiekio;
30. pabrėžia poreikį puoselėti ekosistemų atsikūrimą ir imtis priemonių, skirtų apsisaugoti nuo genetiškai modifikuotų organizmų paplitimo, visapusiškai atsižvelgiant į Kartachenos biosaugos protokolą;
Biodegalai
31. pabrėžia, kad būtina per COP 10 priimti rekomendacijas dėl biodegalų; primena, kad yra labai svarbu įvertinti tiesioginį ir netiesioginį biokuro poveikį biologinei įvairovei; be to, pabrėžia, kad būtina patvirtinti biodegalų sertifikavimo ir tvarumo kriterijus;
Invazinės svetimos rūšys
32. atkreipia dėmesį į tai, kad svarstant neatidėliotinų priemonių klausimą reikia nustatyti veiksmų prieš invazines svetimas rūšis prioritetus, nes dėl šių rūšių poveikio jau atsiranda didelių ekosistemos pusiausvyros sutrikimų ir tai daro ypač neigiamą poveikį visai biologinei įvairovei;
Finansavimas
33. pabrėžia, kad būtina labai padidinti pasaulinį biologinės įvairovės finansavimą, visų pirma iš jau esamų finansavimo šaltinių, taip pat iš naujų ir novatoriškų šaltinių, įskaitant naujus ir naujoviškus rinkos instrumentus;
34. taigi ragina Komisiją ir valstybes nares gerokai prieš COP 10 konferenciją viešai paskelbti savo finansinius įsipareigojimus skirtus BĮK tikslams įgyvendinti;
35. yra įsitikinęs, kad norint pasiekti BĮK nustatytą tikslą bioįvairovės srityje vien viešųjų išlaidų nepakaks, ir pabrėžia, kad svarbu, jog prisiimdamos socialinę atsakomybę įmonės taip pat atsižvelgtų į biologinę įvairovę;
36. atsižvelgiant į tyrimo „Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomika“ išvadas, ragina pasinaudoti COP 10 kaip priemone siekiant atkreipti privataus sektoriaus dėmesį į ekonominę naudą, kurią galima gauti dalyvaujant kovoje už biologinės įvairovės išsaugojimą;
37. tačiau pabrėžia, kad Sprendime dėl verslo įtraukimo turėtų būti numatyti ne tik savanoriški įsipareigojimai, bet ir prievolės, ypač susijusios su informacijos teikimu ir prieiga prie jos, ir su būtinybe gerbti čiabuvius bei vietos bendruomenes kuriant nuolatinį dialogą;
38. ragina Komisiją ir valstybes nares kuo greičiau parengti novatoriškas mokėjimo už ekosistemų funkcijas sistemas mobilizuojant privatų finansavimą ir įgyvendinti šias sistemas tuo pačiu užtikrinant maksimalų atitinkamų ekosistemų apsaugos lygį;
39. tačiau pabrėžia, kad rengiant tokias sistemas turėtų būti atsižvelgiama į patirtį, kuri sukaupta įvykus finansų krizei, ir į prekybos taršos leidimais trūkumus; be to, pabrėžia, kad šiuos trūkumus būtina aiškiai paminėti suteikiant įgaliojimus specialiai darbo grupei dėl finansinių naujovių;
40. mano, kad klimato finansavimo priemones, pvz., REDD +, spartųjį finansavimą, ŠPM ir BĮ reikia reformuoti, siekiant išlaikyti biologinės įvairovės bei žmogaus ir čiabuvių teisių apsaugą ir, jei įmanoma, užtikrinti biologinės įvairovės teikiamą bendrą naudą;
41. pabrėžia, kad atliekant reformas turi būti sukurti nauji JT miškų apibrėžimai biomų pagrindu, atsižvelgiant į didelius biologinės įvairovės skirtumus ir skirtingų biomų anglies kiekio vertes, tuo pat metu aiškiai atskiriant natūralius miškus ir miškus, kuriuose dominuoja monokultūros bei nevietinės rūšys; taigi primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti šios srities darbus Pagalbinėje mokslo ir technologijų konsultacijų institucijoje (angl. SBSTA);
42. pabrėžia, kad reikia rasti sprendimus, kaip įtraukti išorės išlaidas, pavyzdžiui, už biologinei įvairovei padarytą žalą ar išlaidas, patirtas siekiant apsaugoti biologinę įvairovę, į galutinę rinkai pateiktų produktų kainą;
Trijų Rio de Žaneiro konvencijų sąveika
43. mano, kad turėtų būti siekiama didesnės trijų Rio de Žaneiro konvencijų dėl biologinės įvairovės, dėl klimato kaitos ir dėl dykumėjimo sąveikos;
44. ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai remti idėją 2012 m. surengti aukšto lygio susitikimą dėl trijų Rio de Žaneiro konvencijų kaip Rio+20 aukščiausiojo lygio susitikimo dalį;
Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosistemų platforma (angl. IPBES) ir dalijimasis žiniomis
45. palankiai vertina 2010 m. birželio mėn. Busane vyriausybių pasiektą susitarimą sukurti Tarpvyriausybinę mokslinę politinę biologinės įvairovės ir ekosistemų platformą (angl. IPBES); ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad IPBES būtų faktiškai įsteigta kuo anksčiau 2011 m.; mano, kad, kadangi IPBES įnašas priklausys nuo ES ir tarptautiniu lygmeniu vykdomų tyrimų kokybės, yra itin svarbu, jog ES ir valstybės narės skirtų pakankamai išteklių biologinės įvairovės moksliniams tyrimams atlikti;
46. ragina gerinti žinias ir technologijas, susijusias su biologine įvairove, jos reikšmė ir veikimu ir geriau jomis dalytis;
Suderintas požiūris
47. primygtinai reikalauja, kad tarptautiniuose prekybos susitarimuose produktų, kuriais prekiaujama, tvarumas būtų minimas kaip esminis dalykas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad į visus būsimus PPO susitarimus reikia įtraukti su prekyba nesusijusius klausimus, įskaitant tuos, kurie susiję su gamybos metodais ir pagarba biologinei įvairovei;
48. ragina Komisiją ir valstybes nares palaikant santykius su trečiosiomis šalimis nepamiršti su aplinka susijusių klausimų ir tęsti „žaliąją diplomatiją“;
49. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad atnaujintas pagrindinis 2010 m. tikslas, numatytas BĮK strateginiame plane, kuris bus patvirtintas BĮK COP 10 konferencijoje (Nagoja), būtų įtrauktas kaip atnaujintas septintasis Tūkstantmečio vystymosi tikslas ir remiamas kaip neatskiriama šių tikslų įgyvendinimo iki 2015 m. dalis; pabrėžia, kad svarbu, jog Komisija ir valstybės narės pripažintų, kad yra daug visų Tūkstantmečio vystymosi tikslų sąsajų ir tarpusavio ryšių ir priimtų juos kaip bendrą vienetą;
*
* *
50. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, BĮK šalių vyriausybėms bei parlamentams ir BĮK sekretoriatui.