PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl ES sanglaudos ir regionų politikos po 2013 m.
29.9.2010
pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį
Danuta Maria Hübner Regioninės plėtros komiteto vardu
B7‑0539/2010
Europos Parlamento rezoliucija dėl ES sanglaudos ir regionų politikos po 2013 m.
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),
– atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 25-26 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,
– atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 17 d. įvykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas (ES CO 13/10) ir ypač į jos priimtą Europos 2020 m. strategiją,
– atsižvelgdamas į pozicijos dokumentą, kuriam savo 2010 m. liepos 13 d. posėdyje pritarė Regioninės plėtros komitetas,
– atsižvelgdamas į Tarybos išvadas, susijusias su Komisijos 2010 m. strategine sanglaudos politikos programų įgyvendinimo ataskaita, kurios patvirtintos per 2010 m. birželio 14 d. Liuksemburge vykusį 3023-ąjį Užsienio reikalų tarybos posėdį,
– atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 14 d. Komisijai pateiktą klausimą dėl ES sanglaudos ir regionų politikos po 2013 m. (O-0110/2010 – B7‑0000/2010),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,
1. primygtinai pabrėžia, kad akivaizdu, jog sanglaudos politika, kurios tikslas – mažinti Europos regionų vystymosi lygio skirtumus ir kurią įgyvendinant telkiamas augimo potencialas siekiant, kad būtų užtikrinta ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, yra itin svarbi Europos integracijos procesui, tai politika, turinti Europos pridėtinę vertę ir sudaranti galimybes lengviau siekti su modernizavimu bei tvariu augimu susijusių tikslų, o įgyvendinant šią politiką parodoma, kad Europa solidari, taip pat pabrėžia, kad remiantis sutartyse išdėstytomis nuostatomis ir atsižvelgiant į minėtąsias ypatybes visoje Sąjungos teritorijoje būtina įgyvendinti ES masto regionų politiką, kuri aprėptų visus Europos regionus;
2. atsižvelgdamas į daugybę šiuo metu susikaupusių uždavinių[1], kuriuos turi spręsti Europos Sąjunga, pažymi, kad būtina priimti specialiai pritaikytą ES 2020 m. strategiją, kuria vadovaujantis būtų galima sukurti stabiliam ir tvariam ekonominiam augimui užtikrinti bei darbo vietoms Europoje kurti palankią struktūrą; pabrėžia, jog norint, kad ši strategija būtų sėkminga, privalu įgyvendinti sanglaudos politiką ir tuo pačiu užtikrinti, kad ši politika visuomet būtų nepriklausoma ir kad remiantis ja būtų sukurtas stiprios visų Europos politikos sričių sąveikos pagrindas;
3. nesutinka su jokiais mėginimais iš naujo nacionalizuoti politiką; be to, kadangi dabartinė finansinė programa turi svarbaus poveikio regionų plėtrai, svarbu, mano, kad parengtoje ES biudžeto ir būsimosios finansinės programos apžvalgoje būtų visapusiškai atsižvelgta į regionų aspektą ir kad stipri ir gerai finansuojama ES regionų politika yra sąlyga sine qua non socialinei, ekonominei ir teritorinei sanglaudai užtikrinti;
4. atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis Lisabonos sutarties nuostatomis teritorinė sanglauda grindžiama tiksliniu teritorinės plėtros principu, pagal kurį skatinant sąveiką ir vengiant regionų politikos išteklių išskaidymo pagal sektorius užtikrinama policentrinė plėtra, todėl šiuo tikslu taip pat turi būti užtikrintas pakankamas lankstumas, kad būtų prisitaikyta prie regionų specifikos ir remiami atsiliekantys regionai, kurie stengiasi įveikti savo socialinius ir ekonominius sunkumus; mano, kad atokiausiems, pasienio, specifinių geografinių bruožų turintiems ir kitiems su ypatingais vystymosi sunkumais susiduriantiems regionams ir toliau turi būti taikomos jiems naudingos specialios nuostatos;
5. pabrėžia, kad norint vadovautis labiau koncentruotu požiūriu į sanglaudos politikos miesto aspektą būtina išnaudoti praeities patirtį, geriausios praktikos pavyzdžius ir ankstesnes sėkmingas Bendrijos iniciatyvas; be to, pabrėžia, kad miestai daro dinamišką poveikį regionų ekonominės plėtros procesui ir teigiamai skatina aplinkinių kaimo vietovių ekonomiką, ir todėl mano, kad kitu programavimo laikotarpiu turėtų būti skirta finansinių išteklių investicijoms, reikalingoms miesto, taip pat priemiesčių projektams vykdyti, ir laikosi nuomonės, kad norint, kad būtų pasiekti šie tikslai, turėtų būti svarstoma galimybė pritaikyti atitinkamą priemonę;
6. pabrėžia, kad valdymas keliais lygmenimis yra vienas iš pagrindinių sanglaudos politikos principų ir atlieka esminį vaidmenį užtikrinant sprendimų priėmimo proceso, strateginio planavimo ir tikslų įgyvendinimo kokybę; todėl mano, kad ateityje įgyvendinant politiką turėtų būti privalu vadovautis integruotu požiūriu; be to, mano, kad subsidiarumo principas, kurio konkretesnė ir išsamesnė forma pateikta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, taip pat geriau apibrėžtas partnerystės principas ir skaidrumas yra esminiai teisingo visų ES politikos sričių įgyvendinimo elementai ir todėl turėtų būti atitinkamai stiprinami;
7. laikosi nuomonės, kad turėtų būti toliau vadovaujamasi pagrindiniu dabartinių tikslų sumanymu ir kad turėtų būti skatinamas teritorinis bendradarbiavimas, turintis aiškią Europos pridėtinę vertę, kartu turėtų būti įvertintos kitos priemonės, įskaitant tiesioginį finansavimą ir gerą praktiką, ir nustatytos bendros problemos bei parengti jų sprendimai: mano, kad tarp šių priemonių galėtų būti bendrųjų tikslų nustatymas ir racionalus bendrųjų išteklių panaudojimas ir kad išlaidos turėtų būti telkiamos svarbiausiems prioritetams, kuriais remiantis kuriama Europos pridėtinė vertė;
8. ragina į sanglaudos politikos po 2013 m. struktūrą įtraukti paprastą, teisingą ir skaidrią pereinamąją tvarką, kuri būtų grindžiama praeities patirtimi ir naujausiomis susijusių regionų socialinės ir ekonominės padėties tendencijomis, taip pat ragina sudaryti jiems sąlygas toliau augti ir vystytis;
9. mano, kad BVP ir toliau turi būti pagrindinis kriterijus, kuriuo remiantis būtų nustatoma teisė į pagalbą, skiriamą pagal regionų politikos nuostatas, kiti apskaičiuojami rodikliai gali būti taip pat naudojami, jeigu įrodoma, kad jie aktualūs, o nacionalinės valdžios institucijos tinkamu sprendimų priėmimo lygmeniu galėtų savo nuožiūra taikyti kitus rodiklius, pagal kuriuos atsižvelgiama į specifines regionų ir miestų savybes;
10. primygtinai ragina užtikrinti, kad Europos socialinis fondas būtų apibrėžtas reglamente dėl bendro lėšų skyrimo pagal sanglaudos politiką, tačiau jam reikia nustatyti atskiras taisykles;
11. ragina vadovaujantis bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) 2-uoju ramsčiu derinti kaimo plėtrą ir sanglaudos vystymosi tikslus, administruoti ją regionų lygmeniu ir užtikrinti, kad ji būtų adaptuojama atsižvelgiant į poreikius;
12. pageidautų, kad sanglaudos politika ir jos įgyvendinimo sistema būtų labiau orientuota į rezultatus ir kad būtų siekiama didesnio veiksmingumo ir naudingumo bei pasiekta optimali veiksmų kokybės ir finansų kontrolės pusiausvyra; pažymi, kad dėl to būtina iš esmės tobulinti stebėsenos ir vertinimo sistemas, užtikrinti veiksmingesnius administracinius pajėgumus ir efektyviau mažinti klaidas, taip pat nustatyti tikslą ir apskaičiuojamus rodiklius, kuriuos būtų galima palyginti visoje ES;
13. pritaria nuomonei, kad toliau turi būti siekiama paprasčiau įgyvendinti politiką ir kad tai turi būti derinama su nacionalinių ir regioninių procedūrų paprastinimu; todėl pabrėžia būtinybę užtikrinti teisingą procedūrų paprastumo ir veiksmingumo bei gero finansų valdymo pusiausvyrą ir tikisi, kad sanglaudos politika taps regimesnė ir patogesnė vartotojams;
14. ragina naudoti finansų inžinerijos priemones, apyvartinius fondus, visuotines dotacijas ir ragina užtikrinti paprastesnę prieigą prie rizikos kapitalo ir mikrofinansų; tiki, kad valstybės narės, siekdamos gerinti vietos ir regioninių institucijų bei kitų suinteresuotųjų šalių, ypač NVO ir MVĮ, pajėgumus turėtų labiau naudotis prieinamais techninės pagalbos ištekliais;
15. laikosi nuomonės, kad regioninės plėtros politika yra Sąjungos ekonominės, socialinės ir teritorinės plėtros šerdis ir todėl nusipelno, kad būtų sukurta oficiali struktūra, kuri būtų politinė platforma, ir kad taip pat turėtų būti skatinamas Komisijos vaidmuo, kurį ji atlieka vadovavimo ir politikos formavimo srityse;
16. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
- [1] Žr. „Regionai 2020 m. Būsimų iššūkių ES regionams vertinimas“, Komisijos darbo dokumentas, 2008 m. lapkričio mėn.