PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl būsimo ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo ir Transatlantinės ekonomikos tarybos
3.11.2010
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Elmar Brok, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Francisco José Millán Mon, Arnaud Danjean, Elena Băsescu, Karl-Heinz Florenz PPE frakcijos vardu
Sarah Ludford, Sharon Bowles, Olle Schmidt, Marietje Schaake ALDE frakcijos vardu
Charles Tannock ECR frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0608/2010
B7‑0608/2010
Europos Parlamento rezoliucija dėl būsimo ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo ir Transatlantinės ekonomikos tarybos
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2009 m. kovo mėn. 26 d. rezoliuciją dėl transatlantinių santykių padėties po rinkimų Jungtinėse Amerikos Valstijose[1],
– atsižvelgdamas į rezoliucijas dėl Transatlantinės ekonomikos tarybos ir į 2009 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl būsimo ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo ir Transatlantinės ekonomikos tarybos susitikimo[2],
– atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 3 d. Vašingtone vykusio ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus,
– atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 27 d. vykusio Transatlantinės ekonomikos tarybos (TET) susitikimo metu patvirtintą pažangos ataskaitą, taip pat į Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo metu patvirtintą bendrą pareiškimą ir į susitikimus, vykusius 2009 m. gruodžio 4-9 d. Niujorke ir 2010 m. birželio 4-6 d. Madride,
– atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 28 d. ES ir JAV bendrą pareiškimą dėl transatlantinio bendradarbiavimo teisingumo, laisvės ir saugumo erdvėje stiprinimo,
– atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 3 d. ES ir JAV bendrą pareiškimą dėl kovos su terorizmu,
– atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 26-27 d. Toronte ir 2010 m. spalio 21-23 d. Seule vykusių Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimų išvadas,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi transatlantinių ryšių apimtis yra plati ir unikali, įskaitant bendrą įsipareigojimą demokratijai, teisinei valstybei, žmogaus teisėms, kovai su terorizmu ir masinio naikinimo ginklų platinimo prevencijai; atsižvelgdamas į bendras ES ir JAV vertybes ir interesus, ES ir JAV būtinybę išklausyti vienas kitą ir Europos Parlamento pasirengimą išklausyti JAV Prezidentą ir JAV Kongresą,
B. kadangi ES ir JAV santykiai turi didelę įtaką užtikrinant, kad bus sprendžiami pasaulinio masto klausimai ir nauji iššūkiai,
C. kadangi JAV ir ES kartu dirba pasauliniu lygmeniu, siekdami įvykdyti bendrą darbotvarkę dėl bendros istorijos, kultūros, interesų ir vertybių, ir kadangi ES ir JAV santykiai privalo turėti svarbios įtakos užtikrinant, kad nauji iššūkiai ir pasaulinio masto problemos bus sprendžiami pagal tarptautinės teisės sistemą ir jau esančiose daugiašalėse institucijose, ypač JT, ESBO ir NATO,
D. kadangi šiuo metu šie du transatlantiniai partneriai užima pusę pasaulinės ekonomikos, o jų partnerystė sudaro 4,28 milijardus USD ir yra didžiausia, labiausiai integruota ir ilgiausiai trunkanti ekonominė partnerystė pasaulyje bei svarbiausia pasaulinės ekonomikos klestėjimo varomoji jėga, ir kadangi atsižvelgiant į dabartinę pasaulio finansų ir ekonomikos krizę šių transatlantinių ryšių galia ir įsipareigojimas jiems įgauna dar didesnės svarbos,
E. kadangi šie partneriai yra įsipareigoję bendradarbiauti siekdami skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, ir kadangi Europos Parlamentas ir toliau pritaria transatlantinės rinkos be kliūčių sukūrimui iki 2015 metų, nes šis pasiekimas kartu su ES bendrosios rinkos įgyvendinimu taptų svarbiausiu dalyku, kuris paskatintų pasaulio ekonomikos augimą ir atsigavimą,
F. kadangi besivystančios šalys mažiausiai prisidėjo prie klimato kaitos poveikio, priskiriamo žmonių veiklai, tačiau jos susiduria su pačiomis sunkiausiomis pasekmėmis ir kadangi neigiamas klimato kaitos poveikis sukelia riziką tarptautinėms skurdo mažinimo investicijoms, savo ruoštu sukeldamas grėsmę, kad nebus pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslai; atsižvelgdamas į būtinybę plėtoti besitęsiantį dialogą dėl transatlantinės partnerystės vystymosi labui iniciatyvos,
ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimas
1. primygtinai reikalauja, kad ES ir JAV administracijos sustiprintų jų strateginį dialogą, bendradarbiavimą ir koordinavimą, sprendžiant pasaulinio masto iššūkius ir regioninius konfliktus;
2. ragina abi partneres kaip svarbiausią jų politikos elementą skatinti demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms pasaulyje; pabrėžia, kad būtinas intensyvus prevencinės ir krizių valdymo diplomatijos koordinavimas;
3. mano, jog ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo metu abi partnerės turi imtis vadovaujamojo vaidmens siekdamos, kad būtų įgyvendinti Didžiojo dvidešimtuko valstybių susitikimo metu prisiimti įsipareigojimai;
4. pabrėžia ES ir JAV bendradarbiavimo svarbą susitariant dėl konkrečių tikslų, sudarant tarptautinį susitarimą Kankune vyksiančioje JT konferencijoje klimato kaitos klausimais (COP-16), kuris turėtų būti grindžiamas moksliniais įrodymais ir atitinkama tarptautine pagalba, reikalinga klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmams besivystančiose šalyse finansuoti;
5. pritaria JAV administracijos naujam požiūriui dėl Izraelio ir ragina suaktyvinti Europos ir Amerikos partnerystę dėl Izraelio ir Palestino konflikto; todėl pritaria Izraelio ir Palestinos tiesioginėms deryboms, kurios prasidėjo 2010 m. rugsėjo 2 d. Vašingtone; dar kartą primena, kad būtinos tolesnės derybos, kurios sudarys sąlygas per sutartą laiką rasti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą, kurio pagrindu taikiai bei saugiai viena šalia kitos egzistuotų Izraelio Valstybė ir nepriklausoma, demokratinė bei perspektyvi Palestinos Valstybė. pabrėžia, kad išsami taika yra ypatingai svarbi visoms suinteresuotoms šalims šiame regione ir ES, ir ją būtina įgyvendinti pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, Madrido konferencijos principus, įskaitant principą „teritorija už taiką“, veiksmų planą, susitarimus, kuriuos jau sudarė suinteresuotos šalys ir Arabų šalių taikos iniciatyva, bei pabrėžia, kad būtinas aktyvus dalyvavimas Vidurio Rytų Ketverto taikos veikoje, pripažįstant Arabų šalių iniciatyvos svarbą ir tęsiant bendradarbiavimą su Arabų šalių partneriais;
6. pabrėžia, kad dėl neaiškaus Irano branduolinės programos pobūdžio rizikuojama branduolinio ginklo neplatinimo sistema ir stabilumu regione bei pasaulyje; reiškia savo nusivylimą dėl to, kad Iranas, nesuteikdamas prieigos prie pagrindinių branduolinių įrengimų ir vetuodamas inspektorių paskyrimą, ir toliau trukdo TATENA veiklai ir taip atsisako bendradarbiauti su TATENA; ragina Irano vadovus vykdyti Irano įsipareigojimus pagal BGNS; reikalauja, kad Teheranas ratifikuotų ir įgyvendintų Saugos garantijų susitarimo papildomąjį protokolą ir ragina JAV ir ES suderinti jų užsienio politiką, siekiant įgyvendinti šį tikslą;
7. nors ir supranta, kad informacijos apie slaptus karinius dokumentus nutekėjimas gali sukelti pavojų kariniam personalui, tačiau yra labai susirūpinęs dėl galimų įtarimų apie Irake toleruojamus kankinimus; ragina šį klausimą iškelti per JAV ir ES aukščiausio lygio susitikimą, siekiant pradėti nepriklausomą transatlantinį tyrimą;
8. griežtai ragina Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką vykdyti savo įsipareigojimus pagal šešių šalių derybas, įskaitant visišką ir įrodomą visų branduolinių ginklų ir jau esamų branduolinių programų sunaikinimą; ragina Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką visiškai įgyvendinti visus atitinkamus branduolinių ginklų neplatininio ir nusiginklavimo įsipareigojimus, dar kartą patvirtina savo paramą šešių šalių derybose ir toliau yra pasiryžęs siekti patenkinamo ir išsamaus problemų sprendimo, panaudojant diplomatines priemones;
9. pabrėžia NATO svarbą, nes ji sudaro transatlantinio saugumo pagrindą ir skatina JAV ir ES valstybių narių strateginį bendradarbiavimą, siekiant spręsti pasaulio saugumo klausimus; pritaria naujos strateginės koncepcijos projektui, kurio patvirtinimas numatytas NATO aukščiausiojo lygio susitikime, kuris įvyks Lisabonoje 2010 m. lapkričio 19-20 dienomis; mano, kad atitinkama raida šioje didelėje saugumo struktūroje taip pat turėtų būti išnagrinėta per dialogą su Rusija ir ne ES ESBO valstybėmis narėmis; pabrėžia BSGP svarbą ir didesnių Europos gynybos pajėgumų vertę stiprinant transatlantinį saugumą;
10. pažymi apie didėjantį naujai iškylančių įvairių iššūkių, kurie bendri tiek ES, tiek JAV, skaičių; ragina partnerius inicijuoti visą apimančią bendrą strategiją, pagal kurią būtų įvertintos visos transatlantinės politikos priemonės ir sukurtos naujos, siekiant sukurti vieningą, išsamią ir plačią strategiją, kuri veiksmingai spręstų problemas;
11. pritaria naujos START sutarties pasirašymui, kuris įvyko Prahoje 2010 m. balandžio 8 d., ir kurią pasirašė JAV Prezidentas Barakas Obama ir Rusijos Prezidentas Dimitrijus Medvedevas ir tikisi, kad ją ratifikuos abi šalys;
12. ragina padvigubinti ES ir JAV pastangas bendradarbiaujant su Turkija, Graikija ir Kipru, siekiant surasti ilgalaikį Kipro problemos sprendimą, paremtą dvizone ir dviejų bendruomenių susivienijusios salos konstitucija; pažymi, kad nepavyks išspręsti Kipro klausimo nebeliks pagrindo, kuris pasitarnautų stipriai ir abipusiai ES ir JAV partnerystei ir bus pakenktą pačios ES pastangoms išvystyti bendrą saugumo ir gynybos politiką; pabrėžią strateginę Turkijos svarbą ES ir JAV santykiams ir, kad pagerintą stabilumą Rytų Viduržemio jūros regione, Vidurio Rytuose ir Pietų Kaukaze pavyktų geriausiai pasiekti nauja saugumo sutartimi, kurią pasirašytų ES, JAV ir Turkija;
13. pripažįsta persidengiančius ES ir JAV prekybos ir politikos interesus Lotynų Amerikoje, kur ES turi sudariusi strateginę partnerystę su Meksika ir Brazilija bei laisvos prekybos susitarimus su Čile ir Meksika ir dar derasi su Kolumbija; kartu su JAV nuogąstauja dėl didėjančio autoritarinio valdymo Venesueloje ir besitęsiančios diktatūros Kuboje; tikisi besitęsiančio bendradarbiavimo su JAV jos kaimynystėje, atsižvelgiant į dideles ES investicijas ir stiprius istorinius ryšius šiame regione;
Transatlantinės ekonomikos tarybos susitikimas ir Transatlantinės ekonomikos tarybos stiprinimas
14. yra įsitikinęs, kad Transatlantinė ekonomikos taryba – tai tinkamiausia transatlantinių ekonominių santykių valdymo priemonė; ragina partneres pasinaudoti visomis Transatlantinės ekonomikos tarybos galimybėmis, kad būtų galima įveikti esamas ekonominės integracijos kliūtis ir iki 2015 m. sukurti transatlantinę rinką be kliūčių, kadangi tai bus teigiamas atsakas į esamas ekonomikos ir socialines krizes;
15. atsižvelgdamas į tai, kad rengiamas Transatlantinės ekonomikos tarybos susitikimas, ragina Komisiją oficialiai patvirtinti trečiųjų šalių privaloma tvarka tikrinamų produktų, ypač informacijos ir ryšio technologijų bei elektros įrangos, atitikties deklaracijų abišalio pripažinimo procedūras, primygtinai paraginti abi šalis pripažinti įteisintus matavimo vienetus, visų pirma, kad JAV būtų pripažinti tik metrinės sistemos vienetais paženklinti ES produktai, aptarti standartizacijos klausimą su JAV institucijomis ir koordinuoti veiksmus tarptautiniu lygmeniu;
16. mano, kad itin svarbu Transatlantinėje ekonomikos taryboje inicijuoti dialogą naujų maisto produktų ir naujų technologijų taikymo maisto produktų gamyboje klausimais; pabrėžia savo susirūpinimą dėl klonavimo vykdant galvijų veislininkystę;
17. ragina pasitelkiant Transatlantinę ekonomikos tarybą bendradarbiauti visais klausimais, susijusiais su įmonių reguliavimo aplinka, ypač MVĮ, ir svarstant teisės aktus, turinčius transatlantinį poveikį, vadovautis ES „Smulkiojo verslo akte“ nustatytu principu „visų pirma galvokime apie mažuosius“;
18. pabrėžia, kad būtų svarbu TET taip pat panaudoti partnerių makroekonominio bendradarbiavimo sistemai, pabrėžiant precedento neturintį jų bendradarbiavimą krizės metu, ir skatina kompetentingas pinigų institucijas sustiprinti jų koordinavimą, ypač sisteminės rizikos prevencijos ir kontrolės srityse; pripažįsta ES ir JAV svarbų vaidmenį pasaulio finansų institucijose, įskaitant TVF, Pasaulio banke ir Tarptautinių atsiskaitymų banke;
Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo ir Transatlantinės ekonomikos tarybos vaidmuo
19. siekdamas, kad Transatlantinės ekonomikos tarybos veikla būtų sėkminga, pakartoja savo raginimą ES ir JAV vadovams ir Transatlantinės ekonomikos tarybos pirmininkams atsižvelgti į lemiamą teisės aktų leidėjų vaidmenį; ragina juos į Transatlantinę ekonomikos tarybą visiškai ir tiesiogiai įtraukti Transatlantinį teisės aktų leidėjų dialogą, nes teisės aktų leidėjai kartu su jų vykdomąja valdžia dalijasi atsakomybe tvirtinti ir tikrinti daugelį Transatlantinės ekonomikos tarybos sprendimų;
20. laikosi nuomonės, kad itin svarbu užtikrinti Kongreso ir Europos Parlamento narių dalyvavimą Teisės aktų leidėjų dialoge ir Transatlantinės ekonomikos tarybos veikloje, kad nebūtų priimami teisės aktai, galintys daryti nenorimą poveikį transatlantinei prekybai ir investicijoms; tikisi, kad dabartinis Transatlantinis teisės aktų leidėjų dialogas palaipsniui taps transatlantine tarpparlamentine asamblėja, kaip rekomenduojama pirmiau minėtoje Parlamento 2009 m. kovo 26 d. rezoliucijoje;
Dvišalė ir tarptautinė prekyba
21. pasiryžęs toliau raginti JAV įstatymų leidžiamąjį organą (ir ragina Komisiją pasitelkus Transatlantinę ekonomikos tarybą daryti tą patį) persvarstyti įpareigojimą skenuoti visus be išimties į JAV jūra įvežamus konteinerius ir vystyti rizikos valdymu grindžiamą bendradarbiavimą su JAV, įskaitant abišalį ES ir JAV prekybos partnerystės programų pripažinimą, pagal Pasaulio muitinių organizacijos SAFE normomis nustatytą tvarką;
22. pabrėžia, kad nedelsiant reiktų užbaigti Dohos derybų raundą; tačiau pripažįsta, kad būtinas naujas, esminis kylančios ekonomikos šalių (Kinijos, Indijos ir Brazilijos) pasiūlymas ; ragina JAV kartu su ES toliau stengtis, kad būtų pašalintos likę kliūtys;
23. mano, kad tiek ES, tiek JAV yra susidomėję ir susirūpinę dėl prieigos prie trečiųjų šalių rinkų, ypač dėl to, kad ekonomikos atsigavimas po krizės galėtų prasidėti naujai išsivysčiusiose šalyse, pavyzdžiui: Brazilijoje, Indijoje ir Kinijoje, o čia vis dar esama svarbios ir diskriminuojančios prekybos bei netarifinės prekybos kliūčių; yra įsitikinęs, kad Transatlantinė ekonomikos taryba gali atlikti svarbų vaidmenį formuodama bendrą ES ir JAV požiūrį į jų prekybos santykius su trečiosiomis šalimis; ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą dirbti siekiant nustatyti bendresnį JAV ir ES požiūrį ir bendrą strategiją dėl naujų laisvos prekybos susitarimų, kad būtų suderinti tokie susitarimai;
Vystymasis
24. primena apie tarptautinius įsipareigojimus dėl TVT, daugelis kurių atsilieka nuo darbotvarkės, ir kuriuos pavyks pasiekti tik, jei pramoninės valstybės laikykis savo įsipareigojimų ir iki 2015 m. oficialiajai pagalbai vystimuisi skirs 0,7 proc. nuo savo BVP; todėl ragina ES ir JAV bei kitas, pagalbą teikiančias šalis, laikykis savo įsipareigojimų ir imtis priemonių pagreitinti pažangą siekiant iki 2015 m. įgyvendinti TVT;
Ekonominė ir finansinė krizė
25. primena, kad nauja Bazelio II susitarimo versija turėtų tapti pasauliniu standartu ir ragina JAV pagreitinti Bazelio II susitarimo įgyvendinimą; taigi yra labai susirūpinęs dėl to, kad dėl įvairiuose reaguojant į krizę priimtuose teisės aktuose (ypač JAV Wall Street Reform and Consumer Protection Act, kuriuo ribojamas išorės reitingų pripažinimas) nustatytų apribojimų būtų labai nenuosekliai taikomi šie pasauliniai standartai; toliau pažymi, kad nuoseklios pasaulinės apskaitos taisyklės yra svarbios vienodoms sąlygoms sudaryti ir ragina JAV patvirtinti tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus;
26. ragina Komisiją sustiprinti su JAV transatlantinį finansų kontrolės dialogą ir pažymi, kad ši krizė buvo pati sunkiausia recesija nuo pat Didžiosios depresijos laikų ir , kad vyriausybės visame pasaulyje, ypač ES ir JAV turi bendradarbiauti tokiu būdu, kad reformuotų finansų rinkas ir institucijas;
27. mano, kad jei dar iki krizės pradžios būtų veikusios ekonomikos ir finansų valdymo struktūros pasauliniu lygmeniu (arba tik JAV ar tik ES), jos nebūtų suteikusios pakankamo stabilumo pasaulio finansų sistemoms; mano, kad didėjant ekonomikos ir finansų rinkos susiliejimui, būtina sustiprinti bendradarbiavimą dėl pagrindinių ekonomikų priežiūros ir makroekonominių politikų; be to, pripažįsta, kad ES privalo išspręsti savo atstovavimo klausimą TVF;
28. ragina ES ir JAV dirbti kartu su Kinija, siekiant išspręsti pasaulinį ginčą dėl valiutos keitimo kursų, netaikant protekcinių ar kontrolės priemonių; mano, kad ES valstybės narės susiduria su skirtingu rinkų spaudimu, palyginus tai su JAV, ypač valstybės obligacijų ir dėl esamos pinigų sąjungos;
29. pažymi apie Fank Dodd teisės aktą ir ES kontrolės reformos programą, patvirtintą pagal G-20 iniciatyvą, ir mano, kad šis bendradarbiavimas yra svarbus visame teisės aktų leidimo procese; pažymi, kad tai yra ypač svarbu teisėkūroje dėl nebiržinių išvestinių finansinių priemonių; pabrėžia, kad daugelį neatitikimų sukelia skirtumai, esantys teisės aktų pobūdyje, ir priežiūros institucijų vaidmuo teisės aktų leidyboje;
Energetika, aplinkosauga, transportas, pramonė, moksliniai tyrimai ir mokslas
30. pritaria ES ir JAV energetikos tarybos sukūrimui, kuri galėtų suteikti naują struktūrą transatlantinio dialogo dėl strateginių energetikos klausimų (saugaus tiekimo) gilinimo arba dėl politikos, kuri padėtų mažinti anglies dvideginį energetikos šaltiniuose, stiprinant besitęsiantį bendradarbiavimą dėl energetikos technologijų; pritaria naujam „Energy star“ susitarimui dėl energiją taupančios raštinės įrangos ženklinimo programų ir bendradarbiavimo dėl energetikos technologijų vystymo (vandenilio ar ITER projekto dėl branduolių sintezės);
31. ragina TET vystyti bendradarbiavimą dėl bendros išorės energetikos ir žaliavų strategijos, kuri remia išteklių diversifikaciją, teikimo kelius ir infrastruktūrą bei skatinti energiją tausojančią ekonomiką, siekiant didinti energijos tiekimo saugumą, bei ragina TET padėti ieškoti susijungiančių stabilumo kriterijų, taikomų visoms energijos rūšims, ir sustiprinti mokslinius tyrimus ir vytimąsi, įskaitant biologinių degalų sritį;
32. pažymi, kad klimato kaita yra pasaulinė problema, kuriai išspręsti nėra vienintelio politinio ir technologinio sprendimo, tačiau derinant esamas galimybes ir didelį veiksmingumo padidėjimą visose išsivysčiusių ir besivystančių šalių ekonomikos ir visuomenės srityse būtų prisidedama prie išteklių ir paskirstymo problemos sprendimo bei ruošiama dirva trečiajai pramonės revoliucijai;
33. ragina ES pirmininkaujančią valstybę būsimo Kankune vyksainčio aukščiausio lygio susitikimo metu stengtis, kad būtų pasiektas plataus užmojo JAV įsipareigojimas ir JAV bendradarbiavimas ieškant, kaip galima susieti ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą (ES ŠESD ILPS) su regioninėmis arba federalinėmis leidimų prekybos sistemomis JAV; pažymi, kad taip pat svarbu užtikrinti bendrus standartus ir gaires visuose besikuriančiose emisijų leidimų pardavimo rinkose, siekiant išvengti nereikalingos kontrolės naštos šioje naujai atsirandančioje rinkoje;
34. ragina JAV sudaryti sąlygas visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti pirmojo etapo ES ir JAV aviacijos susitarimą, taip pat ES ir JAV aviacinės saugos susitarimą; primena Komisijai ir JAV valdžios institucijoms, kad nesudarius antrojo etapo susitarimo kai kurios valstybės narės galėtų atšaukti pirmojo etapo susitarimą;
35. ragina TET stiprinti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje, siekiant geriau išnaudoti galimybes, kurias suteikė neseniai pratęstas ES ir JAV mokslo ir technologijų susitarimas, ypač taikant suderintą pasiūlymų dalyvauti konkurse metodą, taikytiną bendrų strateginių interesų srityse ir suaktyvinant bendradarbiavimą energetikos moksliniuose tyrimuose, pavyzdžiui: tokiose kaip Tarptautinė vandenilio ekonomikos partnerystė (IPHE), Anglies dvideginio sekvestracijos lyderystės forumas (CSLF) ir Johanesburgo atsinaujinančios energijos koalicija;
Intelektinė nuosavybė ir vartotojų teisių apsauga
36. pabrėžia koks svarbus glaudus transatlantinis bendradarbiavimas dėl skaitmeninės darbotvarkės, pavyzdžiui: skaitmeninės rinkos, interneto laisvės pasaulyje, neutralumo, bendrų standartų, skaidrumo ir teisinės valstybės Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo atžvilgiu;
37. mano, kad ypač svarbu vystyti ES ir JAV veiksmų strategiją dėl intelektinės nuosavybės teisių vykdymo, siekiant kovoti su ypač didele klastočių ir piratinių prekių pasauline prekyba; ragina sukurti transatlantinę ekspertų grupę, kuri kovotų su klastojimu, nes ji taptų politinės valios, siekiant įveikti nelegalią veiklą, kuri ardo inovacijų ir kūrybos pramonių konkurenciją simboliu; tačiau būtina gerbti piliečių laisves, išraiškos laisvę, privatumą ir teisę į tinkamą teismo procesą;
Teismų ir policijos bendradarbiavimas, vizos
38. primygtinai pažymi, kad ES privalo derėtis kaip vienas subjektas dėl JAV bevizio rėžimo programos taikymo, siekiant užtikrinti, kad jos keturios jos valstybės narės (Bulgarija, Kipras, Lenkija ir Rumunija) nesudarytų atskirų bevizių dvišalių susitarimų su JAV dėl bevizio statuso; dar kartą pabrėžia, kad Komisija privalo toliau politiniu ir techniniu lygiu siekti įrodyti JAV, kad ES ypač svarbu, kad nedelsiant likę keturios ES valstybės narės galėtų prisijungti prie bevizio rėžimo;
39. pabrėžia kokos svarbus ES ir JAV bendradarbiavimas kovojant su pasauliniu terorizmu, ragina ES ir JAV tęsti glaudų bendradarbiavimą, siekiant toliau kovoti su atsinaujinančia terorizmo grėsme ir dar kartą primena apie savo pasiryžimą šioje srityje ir savo gilų įsitikinimą dėl būtinybės užtikrinti saugumo priemones, kurios nesumenkina piliečių laisvių ir kitų pagrindinių teisių apsaugos ir paiso duomenų apsaugos ir privatumo; pakartoja, kad būtinybė ir proporcingumas yra esminiai principai, be kurių kova su terorizmu niekada nebus veiksminga;
40. pritaria prisimindamas ES ir JAV susitarimą dėl banko duomenų perdavimo JAV pasirengimui teigiamai vertinti duomenų apsaugos reikalavimus, kuriuos pateikė Europos Parlamentas savo SWIFT ataskaitoje;
41. ragina Tarybą nedelsiant pritarti ES ir JAV duomenų apsaugos susitarimo derybų įgaliojimui ir kuo skubiau pradėti derybas bei kuo skubiau gautus rezultatus perkelti į teisės aktus;
42. ragina tiek ES, tiek JAV apriboti duomenų rinkimą ir apdorojimą iki absoliutaus minimumo, būtino įgyvendinti saugumo reikalavimus, siekiant sumažinti grėsmę laisvėms ir piliečių teisėms ir ragina, kad duomenų perdavimo prašymai ar kiti vidaus reikalų ir teisingumo klausimai būtų sprendžiamo daugiašaliu ES ir JAV lygmeniu, o ne dvišaliu atskiru valstybių narių metodu;
43. pabrėžia didelį susirūpinimą dėl vadinamojo „kelionių skatinimo“ akto ir jo diskriminuojančio poveikio, nes jis taikomas tik JAV bevizio rėžimo keleiviams, taip pat dėl duomenų apsaugos, nes mokėjimus galima atlikti tik su keturiomis pagrindinėmis kredito kortelėmis, kurių visos kompanijos yra įsikūrę JAV; ragina apteikti Elektroninio kelionės leidimo sistemos (angl. ESTA) mokesčio klausimą per kitą ES ir JAV Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikimą, vyksiantį gruodžio mėnesį;
44. atsižvelgiant į dabartinius įvykius abiejose Atlanto pusėse, kurie sukėlė iššūkius harmoningoms, įvairioms visuomenėms, ragina vystyti atvirą vyriausybių ir visuomenės dialogą dėl kaip mes visi galėtume išvystyti didesnę toleranciją ir pagarbą skirtumams mūsų atitinkamose visuomenėse, atsižvelgiant į visų pagrindinių žmogaus teisių pagarbą;
45. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresui, Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo pirmininkams, Transatlantinės ekonomikos tarybos pirmininkams ir jos sekretoriatui.
- [1] P6_TA (2009)0193.
- [2] P7_TA(2009)0058.