PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl padėties Vakarų Sacharoje
23.11.2010
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Raül Romeva i Rueda, Nicole Kiil-Nielsen, Ulrike Lunacek, Hélène Flautre, Jill Evans, Oriol Junqueras Vies, Judith Sargentini, François Alfonsi, Isabella Lövin, Barbara Lochbihler, Michèle Rivasi, Catherine Grèze, Frieda Brepoels, Martin Häusling, Jean Lambert, Bart Staes, Franziska Keller ir José Bové Verts/ALE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0675/2010
B7‑0676/2010
Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Vakarų Sacharoje
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Vakarų Sacharos, ypač į savo 2005 m. spalio 27 d. rezoliuciją,
– atsižvelgdamas į 1979 m. gegužės 3 d. Maroko ratifikuotą Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,
– atsižvelgdamas į 2000 m. kovo 1 d. įsigaliojusį Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą, sudarytą tarp Europos Sąjungos ir Maroko,
– atsižvelgdamas į ES ir Maroko veiksmų planą, dėl kurio susitarta 2004 m., ir vėliausią (2010 m. gegužės 12 d.) jo įgyvendinimo pažangos ataskaitą,
– atsižvelgdamas 2008 m. gegužės 22 d. patvirtintus JT žmogaus teisių taryboje atlikto bendro periodinio Maroko įvertinimo rezultatus,
– atsižvelgdamas į EP ad hoc delegacijos 2009 m. kovo mėn. patvirtinto pranešimo išvadas,
– atsižvelgdamas į JT rezoliucijas dėl Vakarų Sacharos, ypač į rezoliucijas Nr. 1754 (2007), 1783 (2007), 1813 (2008), 1871 (2009) bei 1920 (2010),
– atsižvelgdamas į vėliausią (2010 m. balandžio 6 d.) JT Generalinio Sekretoriaus pranešimą Saugumo Tarybai dėl su Vakarų Sachara susijusios padėties,
– atsižvelgdamas į ES vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton atstovo spaudai 2010 m. lapkričio 10 d. pareiškimą dėl Vakarų Sacharos,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi nuo 2010 spalio mėn. apie 20 000 Vakarų Sacharos vietinės kilmės piliečių persikėlė iš El-Aaiuno miesto siekdami sukurti 12 km nuo sostinės esančias stovyklas taikiam protestui prieš Maroko vykdomą jų šalies okupaciją ir prieš marginalizaciją, blogas gyvenimo sąlygas, gamtos išteklių grobimą ir žmogaus teisių pažeidimus; kadangi ši iniciatyva – didžiausia pastarųjų dešimtmečių demonstracija prieš vyriausybę ginčijamoje teritorijoje,
B. kadangi 2010 m. spalio 24 d. Maroko saugumo pajėgos apšaudė automobilį, pilną Vakarų Sacharos vietinių civilių gyventojų, bandančių prisidėti prie šalia El-Aaiuno esančių protesto stovyklų, ir kadangi vietoje žuvo keturiolikmetis Najem El Garhiand, o dar penki asmenys buvo sužeisti,
C. kadangi 2010 m. lapkričio 8 d. mažiausiai dvylika žmonių, įskaitant policijos ir saugumo pareigūnus, žuvo Maroko saugumo pajėgų veiksmų, skirtų pašalinti Gadaym Iziko protesto stovyklą, metu; kadangi taip pat yra pranešimų apie daug civilių, sužeistų saugumo pajėgoms naudojant ašarines dujas ir lazdas žmonėms iš stovyklos pašalinti,
D. kadangi šie įvykiai sutapo su naujų neoficialių Maroko valdžios institucijų ir POLISARIO fronto derybų dėl Vakarų Sacharos ateities, kuriose tarpininkauja Jungtinės Tautos, pradžia,
E. kadangi El-Aaiune ir kituose Vakarų Sacharos miestuose vykdytos saugumo priemonės, kurių metu suimti mažiausiai penki žmogaus teisių gynėjai: vienas iš Pagarbos žmogaus laisvėms ir teisėms komiteto (CORELSO) pirmininkų Ennaama Asfari, Maroko žmogaus teisių asociacijos (AMDH) narys Al-Salmani Mohammed, AMDH nariai atitinkamai Asa ir El-Aaiuno vietovėse Banka Al-Shaikh ir Isma'el Brahim bei organizacijos „Human Rights Watch” (HRW) vietos atstovas Brahim Elansari,
F. kadangi tarptautinės žmogaus teisių organizacijos baiminasi, kad po protesto stovyklos užpuolimo daugelis kitų žmogaus teisių gynėjų taip pat savavališkai suimti ir laikomi izoliuoti,
G. kadangi kai kurie Vakarų Sacharos vietinių gyventojų aktyvistai, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, pvz., Brahim Dahane, Ali Salem Tamek ir Ahmed Nasiri, apkaltinti veiksmais prieš Maroko vidaus saugumą ir daugiau kaip metams įkalinti po savo apsilankymo pabėgėlių stovyklose Alžyre,
H. kadangi Darbo grupė prievarta ir nesavanoriškai dingusių be žinios asmenų (angl. Enforced and Involuntary Disappearances) klausimais atliekant bendrą periodinį Maroko įvertinimą (angl. UPR) pastebėjo, jog daugeliu atvejų be žinios dingo asmenys, kurie žinomi arba įtariami esantys POLISARIO fronto rėmėjais,
I. kadangi POLISARIO fronto policijos pareigūnas Mostapha Selma Sidi Mouloud buvo suimtas POLISARIO saugumo pajėgų po to, kai jis paskelbė savo paramą Maroko pasiūlytam Vakarų Sacharos autonomijos planui; kadangi 2010 m. rugsėjo 23 d. POLISARIO pareigūnų paskelbtame pareiškime Mostapha Selma Sidi Mouloudas apkaltintas šnipinėjimu ir pabrėžta, kad jis vis dar laikomas izoliuotas;
J. primindamas atitinkamas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl Vakarų Sacharos ir patvirtindamas savo tvirtą paramą Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus ir jo asmeninio pasiuntinio pastangoms padėti šalims pasiekti teisingą, tvarų ir abiems pusėms priimtiną politinį sprendimą, kuris suteiktų Vakarų Sacharos gyventojams apsisprendimo teisę,
K. kadangi Saugumo Taryba savo 2010 m. balandžio 30 d. rezoliucijoje, kuria JT misijos referendumui Vakarų Sacharoje (MINURSO) įgaliojimai pratęsti iki 2011 m. balandžio mėn., pabrėžė, kad esama padėtis ilgalaikėje perspektyvoje nepriimtina ir kad siekiant pagerinti Vakarų Sacharos žmonių gyvenimo kokybę visais aspektais itin svarbi pažanga derybose,
L. kadangi ES privalo laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų ir savo Sutarčių nuostatų bet kokioje savo veikloje ir politikoje, susijusioje su Vakarų Sachara; taigi nurodydamas, kad nauji ES ir Maroko susitarimai, pvz., 2011 m. atnaujintinas žvejybos susitarimas ir susitarimas dėl abipusių liberalizavimo priemonių žemės ūkio produktų, perdirbtų žemės ūkio produktų, žuvies ir žuvininkystės produktų srityje, turi atitikti ES įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę, jei jie turi įtakos Vakarų Sacharai, be to, į susitarimus kaip esminis elementas turi būti įtrauktos žmogaus teisių nuostatos,
M. primindamas, kad Marokas yra pirmoji pietinės Viduržemio jūros regiono dalies šalis, turinti aukštesnio lygmens statusą santykiuose su ES, ir kad Marokas įsipareigojo remti, ginti ir gerbti žmogaus teises pagal atitinkamo asociacijos susitarimo 2 straipsnį ir savo veiksmų planą pagal Europos kaimynystės politiką,
1. išreiškia savo didžiausią susirūpinimą dėl labai pablogėjusios padėties Vakarų Sacharoje ir griežtai smerkia incidentus Gadaym Iziko protesto stovykloje, dėl kurių daug žmonių žuvo ir buvo sužeisti, be kita ko, buvo nužudytas Najem El Garhiand;
2. ragina Maroko valdžios institucijas skubiai pradėti tyrimą, kuris atitiktų tarptautinius nepriklausomumo, nešališkumo, skaidrumo, skubumo ir efektyvumo standartus ir kurio metu remiant Jungtinėms Tautoms būtų ištirti šie įvykiai siekiant išsiaiškinti aplinkybes ir užtikrinti kaltųjų asmenų atsakomybę;
3. pabrėžia, kad Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius paragino kiekvieną iš šalių toliau palaikyti nuolatinį konstruktyvų dialogą su JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro tarnyba (angl. OHCHR) siekiant užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamos Vakarų Sacharos žmonių žmogaus teisės tiek šioje teritorijoje, tiek pabėgėlių stovyklose; vis dėlto primygtinai nurodo, kad būtina paraginti JT įstaigas siūlyti nustatyti žmogaus teisių stebėsenos mechanizmą Vakarų Sacharoje išplečiant JT misijos referendumui Vakarų Sacharoje įgaliojimus arba JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro tarnybai imantis suderintos iniciatyvos;
4. ragina atitinkamas šalis parodyti tolesnę politinę valią siekti sprendimo ir pabrėžia, jog svarbu vykdyti įtikimas ir skaidrias derybas remiant Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ir jo asmeniniam pasiuntiniui;
5. ragina Maroko valdžios institucijas liautis vykdyti šią Vakarų Sacharos vietinių gyventojų aktyvistų, žmogaus teisių gynėjų bei jų šeimų persekiojimo ir užpuldinėjimo politiką, taip pat nedelsiant išlaisvinti visus sąžinės kalinius, kad būtų laikomasi atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių teisės aktų, kuriuos Marokas yra pasirašęs;
6. ragina Maroko vyriausybę užtikrinti nevaržomas galimybes į Vakarų Sacharą patekti JT specialiųjų procedūrų įgaliojimus turintiems asmenims ir leisti laisvai veikti žurnalistams;
7. ragina POLISARIO frontą leisti Jungtinių Tautų Vyriausiajam pabėgėlių reikalų komisarui (angl. HCR) prieigą prie stovyklų Tindufe, kad žmonės būtų informuojami apie jų teisę palikti šias stovyklas ir apie galimybę savanoriškai persikelti gyventi kitur;
8. ragina Komisiją užtikrinti, kad reikalinga humanitarinė pagalba, kuriai skiriamas padidintas finansavimas, būtų suteikta maždaug 165 000 iš Vakarų Sacharos kilusių pabėgėlių, kurie gyvena Tindufo regione, siekiant padėti jiems patenkinti pagrindinius su maistu, vandeniu, būstu bei sveikatos priežiūra susijusius poreikius ir pagerinti jų gyvenimo sąlygas;
9. primena Maroko valdžios institucijoms jų įsipareigojimą skatinti teisinės valstybės principų įgyvendinimą ir pagarbą pagrindinėms laisvėms ir teisėms pagal tarptautinius standartus; pabrėžia, kad šių įsipareigojimų laikymasis itin svarbus Europos Sąjungos ir Maroko santykių raidai ir jų stiprinimui;
10. ragina Vyriausiąją įgaliotinę – Komisijos pirmininko pavaduotoją dėti visas pastangas, kad Taryboje būtų patvirtinta griežta bendra pozicija siekiant pasmerkti pastaruosius įvykius ir rasti būdų, kaip pasiekti pažangos Jungtinėms Tautoms remiant vykdomų derybų procese; ragina Vyriausiąją įgaliotinę – Komisijos pirmininko pavaduotoją surengti susitikimą su Maroko vyriausybe, kad būtų aptarta padėtis Vakarų Sacharoje ir priimtas veiksmų planas su konkrečiomis gairėmis ir aiškiais tvarkaraščiais;
11. ragina POLISARIO frontą atskleisti Mostapha Selma Sidi Mouloudo buvimo vietą ir nedelsiant jį išlaisvinti;
12. nurodo, kad EP Teisės tarnyba pateikė savo nuomonę (SJ 269/09), kurioje reiškiamas susirūpinimas dėl dabartinio ES ir Maroko žvejybos partnerystės susitarimo, nes ES laivai pagal šio susitarimo sąlygas veikia Vakarų Sacharos pakrančių vandenyse, ir dėl to, kad susitarime tokia forma, kuria jis šiuo metu vykdomas, nėra visapusiškai laikomasi sąlygų, aprašytų H. Correlio nuomonėje, pateiktoje JT Saugumo Tarybai (S/2002/161);
13. taigi mano, kad bet koks naujas susitarimas su Maroku turėtų būti įvertintas jo atitikties tarptautinei teisei (t. y. ir Sutartims) atžvilgiu, taip pat reiškia savo pasiryžimą prašyti Teisingumo Teismo nuomonės dėl tokio būsimo susitarimo suderinamumo su Sutartimis pagal SESV 218 straipsnio 11 dalį;
14. prašo savo Pirmininkų sueigos jos būsimame posėdyje apsvarstyti visus būdus padėti vykdyti visų šalių dialogą;
15. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, JT Generaliniam Sekretoriui, Afrikos Sąjungos Generaliniam Sekretoriui, EP delegacijai ryšiams su Magrebo šalimis, taip pat Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinės asamblėjos biurui, Maroko ir Alžyro parlamentams ir vyriausybėms, POLISARIO frontui ir Sacharos Arabų Demokratinės Respublikos prezidento kanceliarijai.