Procedūra : 2010/2639(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B7-0688/2010

Pateikti tekstai :

B7-0688/2010

Debatai :

Balsavimas :

PV 15/12/2010 - 9.6
CRE 15/12/2010 - 9.6

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0481

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 187kWORD 159k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0688/2010
8.12.2010
PE450.516v01-00
 
B7-0688/2010

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį


dėl Komisijos 2011 m. darbo programos


Martin Schulz, Hannes Swoboda S&D frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos 2011 m. darbo programos  
B7‑0688/2010

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl 2011 m. Komisijos darbo programos (COM(2010)623),

–   atsižvelgdamas į Parlamento komitetų pastabas, kurias Komisijai perdavė Pirmininkų sueiga,

–   atsižvelgdamas į profesoriaus Mario Monti parengtą ir Europos Komisijos Pirmininkui skirtą pranešimą „Nauja bendrosios rinkos strategija“,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“ (COM(2010)608),

 

–   atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 20 d. Parlamento rezoliuciją dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo (P7_TA-PROV(2010)0186),

 

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl Sąjungos ekonomikos valdymo gerinimo ir stabilumo sistemos stiprinimo, ypač euro zonoje (P7_TA-PROV(2010)0377),

 

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl finansų, ekonomikos ir socialinės krizės. Rekomendacijos dėl priemonių ir iniciatyvų, kurių reikia imtis (laikotarpio vidurio ataskaita) (P7_TA-PROV(2010)0376),

 

–    atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnį,

 

 atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 20–22 d. vykusį JT aukšto lygio plenarinį posėdį Tūkstantmečio vystymosi tikslų klausimais ir jo išvadas,  

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi Europos Sąjunga vis dar stipriai kenčia nuo 2008 m. finansinio sektoriaus krizės padarinių: masinis nedarbas, pažeidžiamas ekonomikos atsigavimas, mokesčių problemos, sumažintos viešosios paslaugos ir finansinių rinkų išpuoliai prieš kai kurias valstybes nares,

B.  kadangi norint, kad ekonomika visiškai atsigautų, reikia sukurti bendrą Europos tvaraus augimo ir užimtumo kūrimo strategiją, kuri būtų paremta reikalingomis galiomis ir ištekliais,

 

C.  kadangi taip pat svarbu sumažinti Europos pažeidžiamumą finansinių rinkų užgaidoms ir sustiprinti Europos ir pasaulio ekonomikos valdyseną bei baigti įgyvendinti ambicingą finansinio sektoriaus reguliavimo ir priežiūros reformą,

 

D.  kadangi visiems skirtų pagrindinių teisių gynimas, nediskriminavimas ir lygybė prieš įstatymą – tai esminiai Europos Sąjungos principai, kurie turi sudaryti teisėkūros ir darbo programos pagrindą bei kurių privalu laikytis visose ES veiklos srityse, įskaitant baudžiamąją ir civilinę teisę, migraciją, bendrąją rinką ir darbo teisę,

 

E.  kadangi žmogaus teisės ir demokratija – tai ES tapatybės esmė ir šios vertybės išlieka pagrindiniu ES išorės santykių politikos prioritetu,

 

F.  kadangi Lisabonos sutartyje vėl įtvirtinta, kad Europos Sąjungos išorės veiksmai, kurių neatskiriama dalis yra prekyba, turėtų būti įgyvendinami laikantis visų ES tikslų, įskaitant socialinius, aplinkos apsaugos ir vystymosi tikslus, kadangi didesnis išorės ir vidaus politikos nuoseklumas turi būti prioritetas, ypač siekiant užtikrinti, kad prekybos politika būtų derinama su ES pramonės ir žemės ūkio politika, kad būtų veiksmingai palaikomas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas,

 

Įžanginės ir bendrosios pastabos

1. atkreipia dėmesį į Komisijos 2011 m. darbo programą ir pritaria daugeliui pasiūlymų, tačiau mano, kad visa programa nepakankamai atspindi momentinius įvykius, kurie vyksta Europoje nuo 2008 m., ir Europos piliečių viltis bei lūkesčius;

 

2. apgailestauja, kad darbo programoje neskiriamas didesnis dėmesys dėl finansinės krizės ir po to įvykusio nuosmukio prarastiems septyniems milijonams darbo vietų ir pavojui, kad didelė dalis šio nedarbo tęsis metų metus; mano, kad tai pagrindinis ES iššūkis 2011 m. ir vėliau; todėl ragina Komisiją detaliai išdėstyti savo atsaką dėl nuolatinio nedarbo ir nurodyti, kaip ji savo iniciatyvomis ir pasiūlymais padės sukurti padorias darbo vietas siekiant išspręsti šią problemą;

 

3. mano, kad dramatiški 2008 m. finansinio sektoriaus krizės ekonominiai, socialiniai ir mokestiniai padariniai atskleidė Europos ekonomikos modelio trūkumus ir sutrikimus, ir todėl reikia imtis radikaliai pertvarkyti ir perorientuoti ekonomikos valdyseną bei finansinio sektoriaus reguliavimą ir daugiau dėmesio skirti piliečiams ir Europos projekto socialiniam aspektui;

                   

4. taip pat mano, kad siekiant šių tikslų ir sprendžiant 21-ojo amžiaus visuotines problemas reikia stiprinti Europos bendradarbiavimą ir solidarumą, Europos veiklą telkti į sritis, kurioms Sąjunga suteikia papildomos naudos ir padeda veiksmingiau naudoti viešuosius išteklius, ir stiprinti finansinę sistemą, kuri padėtų Sąjungai visapusiškai įgyvendinti uždavinius, kurie jai pavesti;

                                                

5. todėl džiaugiasi, kad ES biudžetui darbo programoje skiriama svarbi vieta ir kad Komisija pripažįsta, kad Europai reikalingas naujas biudžetas kaip veiksminga priemonė bendriems ES tikslams pasiekti, tačiau primygtinai reikalauja, kad Komisija taip pat greitai pateiktų pasiūlymų dėl dabartinės finansinės sistemos persvarstymo ir parengtų svarbių pasiūlymų dėl naujų nuosavų išteklių, be kurių bus neįmanoma įgyvendinti jos darbo programos, sukūrimo, ypač siekiant pašalinti pagrindinių programų finansavimo spragas ir suteikti priemones įgyvendinti naujoms ES pareigoms pagal Lisabonos sutartį ir strategiją „Europa 2020“;

 

6. džiaugiasi, kad Europos ekonomikos valdysenos reformai suteiktas prioritetas ir primygtinai reikalauja, kad vykdant šią reformą būtų visapusiškai atsižvelgta į Parlamento poziciją, kaip nurodyta jo 2010 m. spalio 20 d. rezoliucijoje, ir kad šios reformos tikslas būtų Sąjungos ekonomikos ir socialinių tikslų rėmimas, kaip nurodyta Lisabonos sutarties 3 straipsnyje; primena, kad EP ir Taryba kaip dvi biudžeto valdymo institucijos turėtų lygiaverčiai dalyvauti leidžiant naudoti Europos finansinio stabilumo priemonės, kurios pasekmes biudžetui dar reikia išsiaiškinti, lėšas;

7. pabrėžia, kad reikia baigti įgyvendinti finansinio reguliavimo reformą, didinti finansinio sektoriaus skaidrumą, stabilumą ir atskaitingumą bei užtikrinti, kad finansinių paslaugų rinka tarnautų tikrajai ekonomikai; užtikrinti, kad mokesčių mokėtojui daugiau niekada netektų padengti bankų gelbėjimo išlaidų; neleisti vykti spekuliacijai ir susidaryti nekilnojamojo turto kainų burbulams; skatinti iš naujo sukurti ekonomikos pusiausvyrą; ir skatinti finansinį sektorių tarnauti Europos piliečiams ir įmonėms;

8. atsižvelgdamas į tai, ragina turėti didelių ambicijų ir siekti plataus ekonomistų sutarimo, kad iki šiol atliktos reformos nevisiškai išsprendė finansinio sektoriaus problemas; ragina Komisiją plačiai konsultuotis dėl tolesnės reformos vykdant skaidrų procesą ir įtraukiant visus suinteresuotuosius subjektus, pateikus pasiūlymus savo darbo programoje, ir pranešti apie tai Parlamentui iki 2011 m. pabaigos;

 

9. primena, kad Komisijos Pirmininko J. M. Barroso pavestame parengti M. Monti pranešime dėl bendrosios rinkos nustatyta, kad daugelis Europiečių į bendrąją rinką žvelgia įtariai, su baime ir kartais su atviru priešiškumu; ragina Komisiją patenkinti Parlamento prašymą, kurį jis pateikė savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliucijoje dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo, taikyti holistinį požiūrį, pagal kurį didžiausias dėmesys būtų skiriamas piliečių, darbuotojų ir mažų įmonių interesams;

 

10. apgailestauja, kad visoje darbo programoje socialinis aspektas lieka nuošalyje, o Komisija lieka pakerėta pastarųjų trisdešimties metų ekonomikos modeliu, kuris nesukūrė klestėjimo, stabilumo ir socialinės įtraukties, kurie yra nurodyti Sąjungos tikslai; ir pasitikėjimas, kuris buvo sugriautas įvykus 2008 m. finansiniam nuosmukiui;

 

11. pabrėžia, kad reikalinga ambicinga Europos pramonės ir sanglaudos politika siekiant sustiprinti tikrąją ekonomiką, pagerinti konvergenciją ir pareiti prie pažangesnės ir tvaresnės Europos ekonomikos, kurioje būtų sukuriama daugiau geresnių darbo vietų;

 

12. primena, kad Komisijos komunikate dėl ES biudžeto peržiūros pabrėžiamas pagrindinis sanglaudos politikos vaidmuo skatinant solidarumą ir tikrosios ekonomikos konvergenciją bei siekiant ES 2020 m. visą apimančio, pažangaus ir tvaraus augimo tikslų; todėl apgailestauja, kad 2011 m. darbo programoje neminimas šis svarbi politikos priemonė;

 

13. apgailestauja dėl sumaišties kilusios dėl įvairių iniciatyvų: bendrosios rinkos akto, komunikatų dėl pramonės politikos ir dėl energetikos infrastruktūros prioritetų 2020 m. ir vėliau, Komisijos darbo programos, ES 2020 m. pavyzdinių iniciatyvų ir kt.; ragina siekti daugiau nuoseklumo ir geresnio valdymo;

 

14. ragina Komisiją ir toliau telkti dėmesį į pastangas plėtoti veiksmingą komunikacijos politiką, kad piliečiams būtų sudarytos galimybės geriau suprasti ES; pabrėžia, kad kartu su teisėkūros pasiūlymais turi būti pateiktos išsamios komunikacijos strategijos, kuriose būtų paaiškinta jų papildoma nauda Europos piliečiams. Atsižvelgiant į tai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pranešimui apie piliečių iniciatyvos kaip galingos darbotvarkę nustatančios priemonės, kurią įgyvendinant būtų galima užtikrinti, kad institucijos spręstų konkrečias piliečių problemas, naudą;

 

Ekonomikos valdysenos stiprinimas ir Europos semestras

 

15. atkreipia dėmesį į komunikate išreikštą raginimą pasiekti greitos teisėkūros pažangos, susijusios su Komisijos pasiūlymais dėl ekonomikos valdysenos; mano, kad tai būtų galima pasiekti, jei visos institucijos bendradarbiaus siekdamos kompromiso, ir kad Parlamento pozicija dėl ekonomikos valdysenos, kurią patvirtino didžioji dauguma spalio mėnesio II plenarinės sesijos metu, bus iš esmės atspindėta teisėkūros pakete;

 

16. pabrėžia, kad reikia Europos ekonomikos valdyseną nukreipti link patikimos finansų politikos, kuria siekiama didesnio augimo ir visiško deramo užimtumo; mano, kad valdysenos paketą turėtų papildyti teisės aktai, pagal kuriuos būtų sukurtas nuolatinis krizių valdymo mechanizmas, ir pradiniai veiksmai, kuriais būtų siekiama valstybės garantuotos skolos dalies vertybinių popierių abipusės emisijos ir euroobligacijų nustatymo; ir prašo, kad Komisija įsipareigotų dėl šio tikslo;

 

17. primygtinai reikalauja, kad Europos semestru būtų pasinaudota stiprinant biudžeto koordinavimą ir ES bei nacionalinių biudžetų sinergiją, kad būtų pasiekti bendri ES tikslai; apgailestauja, kad iki šiol šioje srityje nėra pateikta konkrečių pasiūlymų;

 

18. apgailestauja, kad pasiūlymai dėl Europos semestro ir valdysenos paketo suteikia mažai galimybių vykdyti Europos demokratinę kontrolę, ir primygtinai reikalauja tvirto parlamentinio dalyvavimo abiejose priemonėse;

 

19. reiškia susirūpinimą dėl Europos semestro, Integruotų užimtumo gairių ir Bendrų ekonominės politikos gairių susietumo;

 

Integracinis augimas

 

20. teigiamai vertina tai, kad pavyzdinės iniciatyvos įtrauktos į užimtumo ir socialinių reikalų sritį, būtent į naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkę ir kovos su skurdu platformą, tačiau apgailestauja, kad pateikta labai mažai teisėkūros pasiūlymų;

 

21. mano, kad integracijos augimas gali būti sukurtas tik vienodai elgiantis su visais darbuotojais darbo vietoje ir sukuriant vienodas sąlygas visoms įmonėms; apgailestauja, kad į darbo programą neįtraukta Darbuotojų komandiravimo direktyvos peržiūra siekiant užtikrinti šių principų laikymąsi; ir primygtinai reikalauja, kad teisėkūros pasiūlyme dėl įgyvendinimo, kaip numatyta Komunikate dėl bendrosios rinkos akto, turi būti paaiškintas pagrindinių socialinių teisių įgyvendinimo užtikrinimas;

 

22. taip pat apgailestauja, kad pasiūlymų dėl migracijos nepakanka siekiant užtikrinti vienodą elgesį su darbuotojais iš trečiųjų šalių ir jų apsaugą bei užkirsti kelią bendrovių, kurios įdarbina pigią darbo jėgą, piktnaudžiavimui, kuris stiprina socialinį dempingą; primena Europos Parlamento poziciją, pagal kurią prieštaraujama dėl kilmės šalies principo taikymo darbo ir socialinei teisei bei tvarkai;

 

23. ragina Komisiją pateikti naują pasiūlymą dėl Darbo laiko direktyvos, į kurį būtų įtraukti klausimai dėl galimybės pasirinkti ir dėl budėjimo; pabrėžia, kad pasiūlymas dėl vieno ar kito nėra priimtinas;

 

24. ragina Komisiją atkreipti dėmesį į socialinių partnerių nuomones pensijų srityje ir užtikrinti, kad baltoje knygoje atsispindėtų abiejų pramonės atstovų pusių lūkesčiai, įskaitant pirmojo ramsčio stiprinimą;

 

25. teigiamai vertina EURES darbo portalo pertvarkymą padarant jame teikiamą informaciją ir patarimus dėl darbo prieinamesnę jauniems darbuotojams, tačiau apgailestauja, kad šis pasiūlymas atidėtas iki 2012 m., o jaunimui jis reikalingas jau dabar;

 

26. teigiamai vertina ES nacionalinės politikos romų klausimais sistemą, tačiau reikalauja, kad į ją būtų įtrauktos teisėkūros iniciatyvos dėl socialinės įtraukties ir nediskriminavimo;

 

27. atkreipia dėmesį į pasiūlymą dėl darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros ir šiltai pritartų pasiūlymui dėl tėvystės atostogų;

 

28. apgailestauja, kad Komisija nepateikė pasiūlymo dėl teisėkūros iniciatyvos dėl pertvarkymo siekiant pašalinti piktnaudžiavimą ir apsaugoti Europos pramonės pagrindą;

 

29. parėžia, kad pasiūlymai dėl viešojo pirkimo turi sustiprinti Europos socialinį modelį, įskaitant gyvenimo ir darbo sąlygų pagerinimą;

 

30. siekdamas, kad teisės aktai būtų veiksmingesni ES lygmeniu, pabrėžia visų ES teisės aktų socialinio poveikio vertinimo svarbą ir ragina toliau nedelsti ir pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš valstybes nares, kurios nesilaiko ES teisės aktų, ypač dėl darbo laiko kelių transporto srityje;

 

31. apgailestauja, kad Komisijos programoje neminimi lyčių klausimai; ragina, kad direktyvoje būtų sprendžiama Europoje esančio 17,4 proc. skirtumo tarp vyrų ir moterų atlyginimų problema, kaip pažadėta 2008 m. ir Direktyvoje dėl smurto prieš moteris panaikinimo, laikantis jo 2009 m. lapkričio mėn. ir 2010 m. vasario mėn. rezoliucijose pateiktų reikalavimų;

 

32. ragina Komisiją atsižvelgti į moterų padėtį savo Kovos su smurtu platformoje ir pažymi, kad 17 proc. moterų Europoje gyvenam skurde, o 16 valstybių narių ypač didelio skurdo pavojus yra daug didesnis tarp moterų;

 

33. apgailestauja, kad komunikate neminima nelygybė visuomenės sveikatos ir sveikatos srityse; ragina Komisiją parengti aiškią strategiją, pagal kurią būtų sprendžiama didėjant nelygybė sveikatos srityje ir sparčiau priimti teisėkūros pasiūlymus dėl sveikatos ir maisto saugos;

 

Finansinės taisyklės. Reformos baigimas

 

34. teigiamai vertina teisėkūros priemonę, kuri buvo pasiūlyta priėmus Žaliąją knygą dėl bendrojo finansų įstaigų valdymo, ir mano, kad tai turėtų būti strateginė iniciatyva, nes geresnis bendrasis valdymas bus itin svarbus siekiant išvengti 2008 m. finansinės krizės pasikartojimo ir kuriant finansinį sektorių, kuris padėtų plėtoti tikrąją ekonomiką ir tarnautų piliečiams;

 

35. džiaugiasi Komisijos pasiūlymais dėl investuotojų apsaugos, prieigos prie pagrindinių banko paslaugų ir atsakingos užstato ėmimo praktikos; taip pat teigiamai vertina teisėkūros iniciatyvą dėl krizės sprendimo bankininkystės sektoriuje, kuris turi būti suderintas su konkurencijos politikos taisyklėmis, kad būtų sukurta išsami ir privaloma krizių valdymo sistema, kuri apimtų privačius ir viešuosius veikėjus ir pagal kurią būtų vengiama dideliu mastu naudoti mokesčių mokėtojų pinigus;

 

36. džiaugiasi, kad siūloma persvarstyti Reglamentą dėl kredito reitingų agentūrų, kuriame taip pat turėtų būti sprendžiama konkurencijos stokos šioje srityje problema; prašo Komisijos imtis veiksmų dėl jo neseniai P. Beres pranešime dėl finansų, ekonomikos ir socialinės krizės (A7-02672010) pateikto prašymo išnagrinėti galimybes, susijusias su nepriklausoma Europos kreditų reitingų agentūra, aktyvesniu nepriklausomų viešųjų subjektų dalyvavimu suteikiant reitingus ir valstybės skolinimosi reitingų ypatumais;

 

37. apgailestauja, kad finansinio sektoriaus apmokestinimas nepatenka tarp 2011 m. strateginių iniciatyvų ir kad Komisija delsia atlikti reikalingus parengiamuosius darbus, kurių EP prašė savo 2010 m. kovo mėn. rezoliucijoje;

 

38. pabrėžia poreikį pažaboti spekuliavimą ir užtikrinti, kad finansinis sektorius visapusiškai prisidėtų prie dėl krizės atsiradusių išlaidų;

 

39. primena savo raginimą dėl ilgalaikėms investicijoms palankių finansinių naujovių ir poreikį ES geriau suderinti taupymą ir investicijas;

 

Pažangus augimas

 

40. teigiamai vertina pasiūlymus dėl skaitmeninės darbotvarkės, tačiau pakartoja savo raginimą, kad Komisija pateiktų išsamų veiksmų planą su tvarkaraščiu ir tikslais, pateiktų greitus ir apčiuopiamus rezultatus, susijusius su tinklų neutralumu ir bendra interneto turinio ir paslaugų rinka, kurie būtų naudingi atvirai ir klestinčiai skaitmeninei visuomenei, bei išspręsti skaitmeninės atskirties problemą;

 

41. apgailestauja, kad į darbo programą neįtraukta nei 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos programos laikotarpio vidurio peržiūra, nei Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) vertinimas;

 

42. prašo Komisijos skubiai pateikti pasiūlymų dėl naujovių partnerysčių dėl žaliavų ir pažangiųjų miestų;

 

Tvarus augimas

 

43. apgailestauja, kad priėmus Komunikatą dėl naujos Europos pramonės politikos nebus pateikta teisėkūros pasiūlymų, ypač siekiant norimo perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir tvarios ekonomikos;

 

44. dar kartą išreiškia savo pritarimą Komisijos pastangoms kurti veiksmingą kovos su klimato kaita politiką; dar kartą primena, kad reikia užtikrinti, jog tikslai, susiję su aplinka ir klimato kaita, būtų įtraukti į visas ES politikos sritis ir įrašyti į atitinkamas biudžeto išlaidų kategorijas,

 

45. pabrėžia, kad svarbu paspartinti ir atidžiai stebėti ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimą siekiant 6-osios aplinkos veiksmų programos tikslų; ragina Komisiją griežtai įvertinti šios programos rezultatus ir padaryti pažangą plėtojant 7-ąją aplinkos veiksmų programą;

 

Bendrosios rinkos augimo potencialo išnaudojimas

 

46. ragina Komisiją pateikti ambicingesnių pasiūlymų, kaip bendrąją rinką paversti tikrai socialine rinka, kuria pasitikėtų Europos piliečiai, darbuotojai, mažos įmonės ir vartotojai; todėl ragina Komisiją į visus teisės aktus dėl bendrosios rinkos įrašyti socialinę nuostatą laikantis SESV 9 straipsnio ir 2010 m. spalio 20 d. Parlamento rezoliucijos dėl finansų, ekonomikos ir socialinės krizės;

 

47. ragina Komisiją užtikrinti nuoseklų požiūrį teisės priemonėse, susijusiose su Europos sutarčių teise ir Vartotojų teisių direktyva;

48. apgailestauja, kad Komisija nepatenkino 2010 m. spalio mėn. rezoliucijoje dėl finansų krizės Parlamento pateikto prašymo parengti teisėkūros pasiūlymą, kad bendrus ekonominius interesus tenkinančios paslaugos ir bendrus interesus tenkinančios socialinės paslaugos būtų grindžiamos teisinio tikrumo principu, nepaisant Lisabonos sutartyje nustatytų pakeitimų siekiant tuo tikslu sukurti naują teisinį pagrindą;

 

49. dar kartą ragina pateikti teisėkūros pasiūlymą siekiant užtikrinti įperkamą, greitą ir prieinamą Europos kolektyvinio kompensavimo sistemą;

 

50. pabrėžia, kad reikia sukurti veiksmingą ES teisinę produktų saugos sistemą; pritaria Bendros produktų saugos direktyvos peržiūrai ir ragina Komisiją persvarstyti žymėjimo ženklu CE sistemą siekiant užtikrinti, kad vartotojai žymėjimą ženklu CE galėtų laikyti saugumo ženklu;

51. teigiamai vertina teisėkūros pasiūlymą dėl Bendrosios konsoliduotos pelno mokesčio bazės (BKPMB) ir pasiūlytą komunikatą dėl PVM; mano, kad privaloma BKPMB yra itin svarbi kuriant tikrą bendrąją rinką ir mažinant darbo jėgai žalingos mokesčių konkurencijos problemą, kuri nurodyta M. Monti pranešime, bei siekiant išvengti mokesčių slėpimo, dvigubo apmokestinimo ir nesąžiningos konkurencijos mokesčių srityje; smerkia dvišales derybas su Šveicarija ir ragina Komisiją imtis iniciatyvos Tarybos atžvilgiu, kad ES galėtų derėtis dėl automatinio keitimosi informacija; primygtinai reikalauja, kad suplanuotos iniciatyvos dėl BKPMB ir PVM būtų suderintos su pasiūlymu dėl ES biudžetui skirtų naujų nuosavų išteklių, kurį Komisija pateiks iki 2011 m. birželio mėn.;

 

Piliečių darbotvarkė

 

52. itin susirūpinęs, kad nepateikta konkrečių pasiūlymų dėl pagrindinių teisių ar horizontalios nediskriminavimo direktyvos ir kad nediskriminavimo klausimas net nepaminėtas; ragina Komisiją imtis skubių veiksmų ir neblokuoti nediskriminavimo direktyvos priėmimo;

 

53. pritaria pasiūlymui dėl Komunikato dėl ES vidaus solidarumo prieglobsčio srityje, tačiau apgailestauja, kad nepateikta teisėkūros pasiūlymų dėl prieglobsčio, turint omenyje tai, kad Sąjunga turėtų iki 2012 m. sukurti bendrą prieglobsčio politiką;

54. apgailestauja, kad nepateikta esminių pasiūlymų dėl migracijos; primena, kad teisingas siūlomos atvykimo ir išvykimo sistemos veikimas priklausys nuo sėkmingo VIS ir SIS II sistemų veikimo, nors SIS II sistema dar nevisiškai veikia;

 

55. džiaugiasi pasiūlymu dėl nusikaltimų aukų teisių ir labiausiai – dėl teisės į teisinę paramą ir teisinę pagalbą, tačiau apgailestauja, kad tai vienintelė numatyta priemonė; ragina sudaryti aiškų likusių su procedūrinių teisių gairėmis susijusių priemonių tvarkaraštį ir ragina Komisiją skubiai apsvarstyti pasiūlymą dėl direktyvos dėl smurto prieš moteris prevencijos;

 

56. teigiamai vertina naują išsamią duomenų apsaugos teisės sistemą, jei tai reiškia, kad bus persvarstyta ir nauja redakcija išdėstyta Direktyva 95/46 bei Pamatinis sprendimas dėl duomenų apsaugos trečiojo ramsčio srityje;

 

57. teigiamai vertina pasiūlymus dėl sutuoktinių nuosavybės teisių ir dėl turtinių klausimų poroms nutraukus kitų rūšių sąjungas, bet prašo Komisijos apsvarstyti galimybę paspartinti acquis peržiūrą civilinės ir baudžiamosios teisės srityje siekiant sukurti bendrus standartus ES valstybių narių piliečiams ir parnešti apie tai Parlamentui;

 

58. džiaugiasi pasiūlymu dėl Reglamento dėl ES specialių dingusių vaikų linijų, tačiau pažymi, kad darbo programoje numatyta mažai iniciatyvų, skirtų vaikams apsaugoti pagal JT vaiko teisių apsaugos konvenciją ir Pagrindinių teisių chartiją;

 

59. džiaugiasi pasiūlymu dėl nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimo ir susigrąžinimo, tačiau pakartoja savo reikalavimą, kad į pasiūlymą turėtų būti įtrauktos ir nuostatos dėl pakartotinio šių lėšų socialinio panaudojimo;

 

60. ragina pateikti aiškių įrodymų dėl ES keleivio duomenų įrašų sistemos reikalingumo ir proporcingumo;

 

61. primygtinai ragina Komisiją skubiai pateikti ambicingų pasiūlymų dėl teisėjų mokymo ir pasikonsultuoti su Europos Parlamentu dėl savo planų;

 

62. ragina Komisiją savo 2010 m. Žaliojoje knygoje dėl teisės akto, kuriuo reglamentuojama Europos sutarčių teisė, rimtai apsvarstyti visas galimybes;

 

63. ragina Komisiją įvertinti teritorinio principo įgyvendinamumą skaitmeniniame pasaulyje;

 

64. ragina Komisiją peržiūrėti Direktyvą 2001/29/EB dėl autorių teisių informacinėje visuomenėje;

 

65. apgailestauja, kad Komisija dar neįgyvendino Europos Parlamento rekomendacijų dėl Stokholmo programos (2009 m. lapkričio mėn.), susijusių su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, ir būtent dėl:

· Pagrindinių teisių agentūros reglamento oficialios peržiūros (pagal bendro sprendimo procedūrą) visokeriopai dalyvaujant Europos Parlamentui rengiant agentūros daugiametę programą;

· naujo teisėkūros pasiūlymo dėl teroristinių organizacijų turto įšaldymo pateikimo (SESV 75 straipsnis; Tarybos sprendimą Europos Parlamentas neseniai pateikė Teismui);

 

66. apgailestauja, kad Komisija delsia imtis teisėkūros pasiūlymų dabartinį aqcuis policijos ir teisminio bendradarbiavimo srityje pritaikyti prie Lisabonos sutarties, o tai yra laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų srities prioritetas. Dėl šio delsimo apgailestaujama, kadangi Komisija atideda teisminę ir parlamentinę kontrolę, kuri turi būti įgyvendinta pertvarkius Europolą ir Eurojustą ir parlamentinės kontrolės apibrėžimą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje;

 

Europa pasaulyje

 

67. ragina Komisiją tęsti plėtros procesą ir padėti Kroatijai įgyvendinti likusias baigiamąsias gaires paskutiniame Kroatijos derybų dėl stojimo etape, ypač teismų valdžios ir pagrindinių teisių srityse; prašo 2011 m. pirmąjį ketvirtį Komisijos pranešti Parlamentui apie pažangą, padarytą atitinkamame 23 skyriuje;

68. ragina Komisiją visapusiškai informuoti Parlamentą rengiant nuomonę apie Serbijos paraišką dėl ES narystės;

 

69. ragina Komisiją tvirtai paskatinti Turkiją rengti naują pilietinę konstituciją po 2011 m. visuotinių rinkimų, didžiausią dėmesį skiriant pagrindinių teisių ir asmens laisvių stiprinimui;

 

70. mano, kad Turkija turi skubiai įvykdyti įsipareigojimą nediskriminuojant įgyvendinti visą Asociacijos susitarimo papildomą protokolą; ragina Komisiją remti pastangas siekti pažangos vedant bendruomenių derybas dėl Kipro ir normalizuojant abipusius Turkijos ir Kipro Respublikos santykius;

 

71. ragina Komisiją dėti visas pastangas siekiant padidinti IPA programos įgyvendinimo veiksmingumą ir užtikrinti, kad nekiltų pavojus šiai programai skirtiems asignavimams, dėl kurių bendrai susitarta;

 

72. ragina Komisiją baigti EKP peržiūrą siekiant užtikrinti didesnį politikos tikslų ir finansinių priemonių nuoseklumą; žmogaus teisių ir demokratijos sąlygiškumas turėtų būti stiprinamas santykiuose su kaimynėmis;

 

73. pažymi, kad Viduržemio jūros šalių sąjungai būdingas institucionalizavimo didinimas, ir siekia didžiausią dėmesį skirti konkretiems projektams; reiškia susirūpinimą dėl aklavietės, kurią priėjo Viduržemio jūros šalių sąjunga nagrinėdama politinės padėties regione klausimą, ir ragina Komisiją esančias priemones suderinti su besikeičiančiomis aplinkybėmis;

 

74. atkreipia dėmesį, kad net jei atitinkamų šalių politinė, ekonominė ir socialinė padėtis lieka skirtinga, ES ir EKP šalių partnerių santykių atnaujinimas priimant įvairius dvišalius susitarimus keliuose sektoriuose turi būti grindžiamas nuosekliu požiūriu, kad būtų išvengta dvigubų standartų;

 

75. prašo Vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos paskirti specialų žmogaus teisių įgaliotinį; pakartoja savo prašymą įsteigti žmogaus teisių ir demokratijos padalinį EIVT būstinės lygmeniu (specialų žmogaus teisių generalinį direktoratą) ir nuolat kiekvienoje iš Sąjungos delegacijų paskirti žmogaus teisių pareigūną (pagrindinį centrą);

 

76. ragina Komisija pateikti metinį pranešimą dėl ES pažangos siekiant TVT iki 2015 m. ir nustatyti priemones, pagal kurias valstybės narės būtų įpareigotos vykdyti savo įsipareigojimus dėl 0,7 proc. BNP, skirtų oficialiajai paramai vystymuisi (OVP), ir stebėti tokius įsipareigojimus; ;

 

77. ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą, susijusį su klimato kaita, toksinėmis atliekomis ir vandentvarka, bei skatinti geresnį paramos teikėjų koordinavimą techninės pagalbos srityje;

 

78. teigiamai vertina Žaliąją knygą dėl ES vystymosi politikos ateities; primygtinai reikalauja, kad bendras įsipareigojimas siekti TVT turi būti šio dokumento pagrindas: reikia skirti ypatingą dėmesį politikos vystymosi srityje nuoseklumui, naujoviškiems finansavimo mechanizmams ir ES vystymosi politikos finansavimo stiprinimui;

 

79. pabrėžia, kad vykstant deryboms dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) dėmesys vėl turėtų būti skiriamas vystymosi aspektui; pabrėžia, kad būtina skirti papildomų lėšų finansuoti papildomoms priemonėms, kurias taikant siekiama kompensuoti EPS poveikį besivystančioms šalims;

 

80. džiaugiasi pasiūlymu dėl Tarybos reglamento dėl humanitarinės pagalbos peržiūros; ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti prieigai prie pažeidžiamų gyventojų ir pagalbos darbuotojų saugumui, taip pat pagalbos, atkūrimo ir vystymosi ryšių stiprinimui, nes tai labai svarbu veiksmingai teikiant humanitarinę pagalbą;

 

81. prašo Komisijos pateikti teisėkūros iniciatyvą pagal naują JAV įstatymą dėl naudingųjų iškasenų iš konflikto regionų siekiant padidinti skaidrumą ir gerą valdymą gavybos pramonės sektoriuje besivystančiose šalyse; ragina Komisiją paspartinti kovą su korupcija tokiose šalyse, nes korupcija silpnina žmogaus teises ir gerą valdymą;

 

82. primena, kad daugiašališkumas turi išlikti pirmuoju ES prioritetu, ir reikalauja, kad vykstant dabartinėms ir naujoms prekybos deryboms būtų laikomasi specialaus ir diferencinio rėžimo besivystančiose šalyse principo; tvirtai įsitikinęs, kad, norint sukurti teisingesnę ir sąžiningesnę ekonomikos sistemą, reikia veiksmingos atnaujintos daugiašalės prekybos sistemos, kuri taptų naujos visuotinės valdymo sistemos, skirtos užtikrinti vystymąsi ir panaikinti skurdą, dalimi;

 

83. primena, kad visų ES sudarytų dvišalių susitarimų visos sąlygos dėl laisvo darbuotojų judėjimo turi būti grindžiamos vienodu elgesiu su darbuotojais;

 

84. ragina Komisiją į visus prekybos susitarimus įtraukti ir sustiprinti neginčytinų žmogaus teisių principą ir socialines bei aplinkos sąlygas ir sankcijas, jei šių sąlygų nesilaikoma, be kita ko, sąlygas, susijusias su diskriminacija politiniu, pilietiniu, ekonominiu, socialinių ir kultūrinių teisių, moterų teisių ir vaikų teisių pagrindu, teisės viršenybės principu ir pagrindinių teisių užtikrinimu; pabrėžia, kad turėtų būti atidžiai stebima, kaip vykdomos šios sąlygos, ir joms taikomas ginčų sprendimo mechanizmas, pagal kurį būtų galima taikyti sankcijas ar laikiną tam tikrų prekybos lengvatų sustabdymą, kaip numatyta susitarime; ragina Komisiją, kad TDO Pagrindiniai darbo standartai taptų įpareigojančia visų ES ir trečiųjų šalių sudarytų laisvos prekybos susitarimų dalimi; prašo nustatyti gaires, kad būtų galima stebėti pažangą žmogaus teisių srityje;

 

85. ragina į ES pasirašytus tarptautinės prekybos susitarimus įtraukti sąlygą dėl ĮSA. Tai apima bendrovių pareigą atsiskaityti ir vykdyti skaidrią veiklą bei išsamų įmonių ir įmonių grupių patikrinimą, tyrimus, jei įrodoma, kad buvo pažeisti ĮSĄ įsipareigojimai, ir geresnes sąlygas nukentėjusiems nuo bendrovių veiksmų kreiptis į teismą;

 

86. ragina, kad tarptautinėse finansinėse institucijose ir G20 euro zonai būtų atstovaujama vieningai;

 

Modernus biudžetas

 

87. šiltai džiaugiasi Komisijos mintimi kartu 2011 m. birželio mėn. pateikti pasiūlymą dėl naujos ES nuosavų išteklių sistemos ir savo pasiūlymą dėl naujos ES išlaidų struktūros nuo 2014 m. (nauja DFP);tvirtai įsitikinęs, kad šie du klausimai yra tarpusavyje susiję, kad juos reikia spręsti tuo pačiu metu ir kad jų negalima atidėlioti; prašo Komisijos paspausti Tarybą siekiant išvengti vėlavimo ieškant susitarimo ir visapusiškai laikytis Sutarties nuostatų, ypač 312 straipsnio 5 dalies; pabrėžia, kad vėluojant susitarti dėl naujos biudžeto sistemos bus trukdoma siekti ES politinių tikslų, ypač sanglaudos politikos atžvilgiu;

88. dar kartą ragina, kad ES nuosavų išteklių sistema turi būti sąžininga, aiški, skaidri ir finansiniu požiūriu neutrali ES piliečiams; pabrėžia, kad dabartinė sistema, pagal kurią 85 proc. sudaro nacionalinių biudžetų įnašai, yra netvari; mano, kad Komisijos pasiūlymuose turi būti laikomasi ES sutarties, ypač 311 straipsnio, nuostatų ir kad jie turėtų būti atvirų tarpinstitucinių diskusijų Europos lygmeniu objektas daug dalyvaujant nacionaliniams parlamentams;

 

89. ragina Europos Komisiją, laikantis Sutarties 311 straipsnio, išsamiai išnagrinėti dalies pajamų, gaunamų iš finansinių sandorių mokesčio ir (arba) iš bendro konsoliduoto įmonių pelno mokesčio sistemos, panaudojimo kaip ES nuosavų išteklių šaltinio tikslą;

 

Pažangus reglamentavimas

 

90.  ragina Komisiją tęsti savo pastangas dėl ex ante ir ex post vertinimų bei laikytis darbuotojų sveikatos ir saugos standartų ir aplinkos standartų;

 

Švietimas, kultūra ir jaunimas

 

91. primena Komisijai apie strategijos „ES 2020“ tikslus dėl švietimo ir mokymų siekiant padidinti užimtumą, remti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ir suteikiant galimybes visų pirma jaunimui rasti darbą; siekdama šių tikslų, Komisija didžiausią dėmesį turėtų skirti savo veiksmams, kaip suteikti tinkamą finansinę paramą jaunimui ir sudaryti sąlygas perėjimui nuo mokslų ir mokymų prie darbo; apgailestauja, kad darbo programoje trūksta ambicingų šios srities pasiūlymų;

 

92. džiaugiasi Komisijos iniciatyvomis siekti padidinti judumą; ir ragina Komisiją užtikrinti, kad ji įvykdytų iki galo Komunikatą dėl ikimokyklinio ugdymo, susijusį su pavyzdine iniciatyva „Judus jaunimas“, ir pabrėžia, kad reikia suteikti finansinę paramą visam jaunimui siekiant skatinti socialinę įtrauktį;

 

93. teigiamai vertina siūlomą komunikatą dėl kultūros ir kūrybos pramonės ir pabrėžia šio sektoriaus svarbą ekonomikai; Į komunikatą turėtų būti įtraukti pasiūlymai, kaip skatinti kūrybos mokslus, pritraukti investicijas ir suteikti finansavimą kūrėjams, sukurti tinklus su įmonėmis ir padidinti judumą;

 

94. apgailestauja, kad ES įgijus naują kompetenciją, susijusią su sportu, nebus parengta 2012–2013 m. sporto programa; ragina Komisiją užtikrinti, kad būsimame komunikate dėl sporto būtų sudarytos sąlygos tinkamai sporto politikai kurti ir visapusiškai finansuojamai 2014–2020 m. programai parengti;

 

Žemės ūkis

 

95. apgailestauja, kad Komisijos 2011 m. darbo programoje mažai užsimenama apie Bendrosios žemės ūkio politikos peržiūrą; ragina atlikti BŽŪP reformą ir iš esmės ją performuoti bei įgyvendinti stiprią bendrą žemės ūkio politiką siekiant spręsti naujas problemas;

96. taigi, ragina, kad pasiūlymai būtų grindžiami integruota mokėjimų sistema naudojant naujus kriterijus, rizikos valdymo reguliavimo sistemą ir pagalbą struktūrinėms priemonėms ir konkurencingumui. Pertvarkyta BŽŪP turėtų derėti su ES vystymosi politika, ją taikant turėtų būti skatinama tvari žemės ūkio gamyba ir gyvulių gerovė, sprendžiamos klimato kaitos, išteklių išeikvojimo, vandens taršos ir dirvos erozijos problemos, užtikrinamas socialinis aspektas ir darbas su regionine politika siekiant sukurti darbo vietų kaimo vietovėse;

 

Jūrų reikalai ir žuvininkystė

 

97. pritaria ketinimui pateikti teisėkūros pasiūlymų dėl bendros žuvininkystės politikos, užtikrinti išteklių ir pragyvenimo šaltinių tvarumą;

 

98. ragina Komisiją taip pat tęsti savo darbą, susijusį su ilgalaikiu žuvų išsaugojimu, vykdyti integruotą jūrų politiką, plėtoti jūrų erdvės planavimą ir siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų, susijusių su pažangiu ir tvariu jūsų ekonomikos augimu, bei tam tikslui užtikrinti veiksmingesnį Jūrų reikalų generalinio direktorato ir Transporto generalinio direktorato bendradarbiavimą aiškiau ir veiksmingiau padalijant užduotis;

 

Transportas

 

99. ragina Komisiją toliau įgyvendinti konkrečius įsipareigojimus, numatytus Komisijos 2010 m. darbo programoje, ir reikalauja, kad parengus Baltąją knygą dėl transporto ateities būtų įgyvendinama visapusiška ES transporto politika nustatant privalomus terminus Komisijos veiksmams;

 

100.     ypač ragina Komisija skubiai pateikti tvarkaraštį ir atitinkamas gaires išdėstant konkrečias politikos ir teisėkūros priemones siekiant įgyvendinti tikėtinus būsimos TEN-T politikos peržiūros rezultatus bei priimtą Saugumo keliuose planą, Judumo mieste veiksmų planą ir ankstesnės kadencijos transporto logistikos iniciatyvas;

 

101.     apgailestauja, kad Komisija nepateikė pasiūlymo dėl išorės išlaidų internalizavimo jūrų sektoriuje, kaip jau žadama daugelį metų, ir ragina Komisiją toliau siekti, kad per protingą laikotarpį TMO forume būtų pasiektas tarptautinis susitarimas, o jei tai nepavyks, Komisija turi imtis iniciatyvos šiuos klausimu;

 

102.     primena, kad būsimo pasiūlymo dėl oro uostų paketo pagrindiniai tikslai turėtų būti darbuotojų sąlygų gerinimas, sąžiningos konkurencijos šiame sektoriuje skatinimas ir nuolatinio keleivių teisių apsaugos aukšto lygio užtikrinimas;

 

103.   ragina skatinti turizmą kartu su transporto sektoriumi; taip pat ragina, kad Komisijos Mobilumo ir transporto generalinis direktoratas ir Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas bendradarbiautų veiksmingiau;

 

104. mano, kad vis dar pamirštamos transporto sektoriaus socialinės problemos;

 

Sanglaudos politika

 

105. primena, kad strategija „Europa 2020“ ir sanglaudos politika yra iš esmės susijusios ir kad norint suderinti papildomus prioritetus ar tikslus neturėtų būtų sumažinta sanglaudai skiriamų lėšų; ypač mano, kad siekiant ilgalaikės Europos ekonominės ir socialinės gerovės labai svarbu užtikrinti didesnę sanglaudą;

 

106. ragina Komisiją kitam programavimo laikotarpiui pateikti sanglaudos politikos taisykles laiku, kad galėtų prisidėti ir Europos Parlamentas, ir kuo greičiau jas patvirtinti;

 

Energetika

 

107. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Energijos apmokestinimo direktyvos peržiūros laikantis Komisijos nario G. Oettingerio pažadų klausymo Europos Parlamente metu;

 

108. apgailestauja, kad neseniai Komisijos pateiktame pasiūlyme dėl energetikos beveik neužsimenama apie ES saugojimo pajėgumus ir ekologiškas darbo vietas;

 

109. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl esamų pastatų energijos vartojimo veiksmingumo, nes tai labai svarbu siekiant ES CO2 sumažinimo tikslų;

 

110. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Komisijai ir Ministrų Tarybai.

 

Teisinė informacija - Privatumo politika